- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-934-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53591-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- Ž. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viktoro Preikšo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – ir Komisijos) 2018 m. spalio 8 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ž. K. bausmę atlieka pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Varėnos rajono apylinės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams bausmė. Bausmės pradžia 2017 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga 2019 m. spalio 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo Ž. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatę įstatymo reikalaujamos pakankamos ir akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis Ž. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jo pažanga nuo pirminio vertinimo metu buvusių 92 balų yra sumažėjusi iki 53 balų ir šiuo metu vertinama kaip vidutinė, kas rodo, kad jis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nepakankamai atsižvelgta į tai, kad bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, skatintas, 2018 m. birželio 22 d. suteikta teisė vykti be sargybos, dirba, darbas būtų suteiktas ir laisvėje. Apeliantas nurodo, kad dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, nuteistųjų saviraiškos centro visuomeniniuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, siekia prasmingo užimtumo, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Savo elgesiu nedaro neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kurie neturi jokio ryšio su neigiama aplinka. Laisvėje nebus problemų dėl gyvenamosios vietos, gyventi vyks pas buvusią žmoną. Pasak apelianto, nebuvo tinkamai įvertinti ir riziką nusikalsti mažinantys veiksniai: gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais, visapusiškas jų palaikymas, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, turimas išsilavinimas, noras turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimas įkalinimo įstaigoje, teigiamos nuostatos jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu, stabili emocinė būsena.
4.2. Skunde nurodoma, kad Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime buvo neteisingai nurodyta, jog nuteistasis buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, o teismas, atsižvelgęs į paminėtą aplinkybę, atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.
4.3. Skunde akcentuojama tai, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtą bausmę, o pažeidęs teismo nustatytus įpareigojimus gali būti grąžintas į pataisos namus atlikti likusią bausmės dalį. Be to, turi būti vadovaujamasi ne tik bausmės, bet ir lygtinio paleidimo tikslais, nes priešingu atveju nuteistieji nėra skatinami gerai elgtis.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Rec (2003) lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra numatyta, kad nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę, turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others vs. The United Kingdom). Šiuo atveju skundžiama teismo nutartis yra Komisijos vertinimo imitacija, nes iš esmės visos teismo nutartys yra šabloninės, visiems nuteistiesiems yra atkartojami tie patys argumentai, kad lygtinio paleidimo teisė yra formali, teorinė galimybė, be to, nutartyse yra siekiama atrasti ne teigiamas, o neigiamas nuteistųjų savybes. Todėl, pagrįstai manytina, kad skundžiama nutartimi atmetus Komisijos nutarimą dėl Ž. K.. lygtinio paleidimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo Ž. K. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad Ž. K. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (53 balai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo 2017 m. gruodžio 22 d. atlikto vertinimo yra sumažėjusi nuo 92 balų iki 53 balų, iš kurių 25 balai yra statiniai, o likę 28 yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie vis dar kelia abejonių pakankama Ž. K. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
9. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant apie Ž. K. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į šiuo atveju nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.
10. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Ž. K. bausmę stengiasi atlikti tinkamai. Bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka nebaustas, kartą skatintas, dirba, nuostata į darbą, priežiūrą teigiama, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nesilaiko kriminalinės subkultūros tradicijų. Šios aplinkybės patvirtina, kad Ž. K. iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nors nuteistojo elgesyje ir stebimi tam tikri teigiami elgesio pokyčiai, kas sąlygojo jam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, tačiau apygardos teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog Ž. K., bausmės atlikimo metu vykdydamas socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones ir dalyvaudamas įvairiose elgesio pataisos programose, iš esmės pakeitė savo elgesį ir nuostatas. Nuteistasis bausmę atlieka už smurtavimą žmonos atžvilgiu. Smurtas šeimoje kartojosi dažnai. Anksčiau jis taip pat yra teistas už analogišką nusikaltimą. Pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis vis dar išlieka aktualūs Ž. K. nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis kartoja tas pačias klaidas, neatsižvelgdamas į ankstesnį patyrimą. Konfliktinių situacijų metu veikia priklausomai nuo aplinkybių ir kitų asmenų elgesio, savitvarda menka. Linkęs pateisinti save, kaltinti nukentėjusiąją. Problemų sprendimų įgūdžiai menki, naudoja destruktyvius problemų sprendimo būdus, apie pasekmes negalvoja. Šiuos duomenis vertinant su padarytų nusikaltimų pobūdžiu, aplinkybėmis, kad buvo ne kartą smurtauta šeimoje, net ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, spręstina, jog nustatyti anksčiau paminėti kriminogeniniai veiksniai vis dar kelią pakankamą nerimą ir neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo padaryta pažanga lems išskirtinai pozityvų jo elgesį laisvėje.
11. Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertindama visus išdėstytus duomenis, taip pat ir Ž. K. nustatytus riziką nusikalsti mažinančius veiksnius (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, moralinė artimųjų parama, darbinė motyvacija, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, išsakoma motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medžiagų) ir kitas skunde nurodomas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nėra pakankami konstatuoti įstatymo reikalaujamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu teismui dar kyla abejonių dėl to, ar nuteistasis paleistas lygtinai sugebės atsiriboti nuo jam būdingo ankstesnio teisei priešingo elgesio ir laikytis įstatymų.
12. Nors nuteistasis teigia, kad pagrindu netvirtinti Komisijos nutarimo buvo Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime neteisingai užfiksuota aplinkybė, kad jis būdamas lygtinai paleistas nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas apie tai išvis nieko nepasisakė, tad ši tiek Socialinio tyrimo išvadoje, tiek Komisijos nutarime klaidingai nurodyta aplinkybė nenulėmė teismo sprendimo netvirtinti Komisijos nutarimo dėl Ž. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuojama, kad nesant įstatyminio pagrindo Ž. K. taikyti BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. spalio 8 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo Ž. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.