Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Giačaitės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. birželio 18 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. B. bausmę atlieka pagal Švedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. nuosprendį, kuriuo pagal baudžiamojo kodekso 15 skirsnio 7 straipsnio 1 pastraipą, kontrabandos įstatymo (2000:1225) 6 straipsnio 3 pastraipą jis nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi Švedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir palikta 9 metų laisvės atėmimo bausmė (laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 16 d., pabaiga – 2021 m. liepos 18 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 18 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatę įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis R. B. skunde prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. birželio 18 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, ir skirti jam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus.Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, nors tai nėra esminė aplinkybė ir ji jau yra įvertinta teismo nuosprendžiu jam skiriant bausmę. Tuo tarpu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra tik 36 balai iš 168 galimų balų, kas reiškia, kad jo rizika yra žema, o balų suma paskutiniu metu sumažėjo iki maksimalaus minimumo, nes nuteistasis kelia sau konkrečius bei įgyvendinamus planus, pozityviai vertina su juo dirbančius pareigūnus, yra motyvuotas darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje. Be to, skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo tinkamai įvertinti riziką mažinantys veiksniai. Nuteistasis nesutinka su teismo argumentu dėl padaryto režimo reikalavimo pažeidimo, už kurį jam nebuvo skirta jokia drausminė nuobauda, tik apsiribota svarstymu Drausminėje komisijoje. Pagal BVK 142 straipsnio nuostatas Drausmės komisijos pokalbis, kaip nuobaudos rūšis, nėra numatytas, todėl tai negali būti teismo vertinama neigiamai, kaip tariamo pažeidimo fakto konstatavimas. Šiame kontekste R. B. taip pat pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis už gerą elgesį buvo keturis kartus paskatintas, nuo 2017 m. vasario 21 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, taip pat buvo perkeltas atlikti bausmę į atvirąją koloniją. Jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio–remontininko specialybę, atlikdamas bausmę Kybartuose mokėsi Profesinio rengimo centre ir įgijo statybininko-apdailininko specialybę, dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duonos kepykloje, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo centre Sporto klubo paslaugų darbuotojo mokymo programoje ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taip pat planuoja įsidarbinti pagal įgytą specialybę, dėl to kreipsis į Lietuvos darbo biržą, taip pat ieškosis darbo savarankiškai. Skunde taip pat pažymima, kad nuteistasis neturi jokių rūpesčių dėl pastovios gyvenamosios vietos laisvėje, yra saistomais tvirtais socialiniais ryšiais su artimaisiais. Be to, jis nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, nėra įrodymų dėl jo diskriminacinių nuostatų.R. B. skunde atkreipia dėmesį, kad pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Rec (2003) lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra numatyta, kad nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę, turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others vs. The United Kingdom). Šiuo atveju skundžiama teismo nutartis yra Komisijos vertinimo imitacija, nes iš esmės visos teismo nutartys yra šabloninės, visiems nuteistiesiems yra atkartojami tie patys argumentai, kad lygtinio paleidimo teisė yra formali, teorinė galimybė, be to, nutartyse yra siekiama atrasti ne teigiamas, o neigiamas nuteistųjų savybes. Todėl, pagrįstai manytina, kad skundžiama nutartimi atmetus Komisijos nutarimą dėl R. B. lygtinio paleidimo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtos rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu.R. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei (36 balai, iš jų 29 balai statiniai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad R. B. rizikos vertinimas nuo paskutinio 2017 m. birželio 20 d. atlikto rizikos vertinimo sumažėjo 4 balais (prieš tai buvo 40 balų), tačiau tokį rizikos mažėjimą lėmę veiksniai ir priežastys nėra nurodyti.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors R. B. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sprendžiant apie jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.Sutiktina su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad R. B. bausmės atlikimo metu daro tam tikrą pažangą. Ankstesnio klausimo dėl lygtinio paleidimo svarstymo metu buvo nustatyta, kad nuteistasis žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikaltimo, tačiau jį sumenkina, laikosi kriminalinės subkultūros pažiūrų, nepripažįsta kaltės dėl padaryto nusikaltimo, yra atsisakęs darbo pataisos įstaigoje. Šiuo metu socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis gana aktyviai dalyvauja pataisos procese, yra skatinamas (paskutinį kartą 2018 m. rugpjūčio 8 d.), mokėsi ir įgijo specialybes, dirba, nesilaiko kriminalinės subkultūros tradicijų, kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta iš dalies (nurodo, kad nežinojo apie vežamas narkotines medžiagas). Tačiau socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad vis dar išlieka aktualus R. B. nustatytas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 7 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis dar turi galimybę koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir mažinti minėto kriminogeninio veiksnio įtaką nustatytai rizikai pakarotinai nusikalsti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis ne visų situacijų metu geba pasirinkti tinkamas jo sprendimų strategijas, nes apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, gali būti linkęs pernelyg pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Laisvėje jam buvo būdinga siekti tiesioginio atlygio, kuris privedė jį prie teisės pažeidimų. Be to, jis yra pabėgęs iš Švedijos griežtojo režimo kalėjimo, apie septynerius metus slapstėsi Italijoje, kas taip pat charakterizuoja jo požiūrį į priežiūrą ir apribojimus.Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertindama visus išdėstytus duomenis, taip pat ir R. B. nustatytus riziką nusikalsti mažinančius veiksnius (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, neigiamas požiūris į psichoaktyvių medžiagų vartojimą) ir kitas skunde nurodomas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo elgesio ir mąstymo pokyčiai dar nėra pakankami konstatuoti įstatymo reikalaujamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu teismui dar kyla abejonių dėl to, ar nuteistasis paleistas lygtinai sugebės atsiriboti nuo jam būdingo ankstesnio teisei priešingo elgesio ir laikytis įstatymų.Taigi, nesant įstatyminio pagrindo R. B. taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 18 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.