Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-905-919/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-21
Bylos Nr.
1-905-919/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38483-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-905-919/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38483-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Aurelijus Rauckis,sekretoriaujant R. G.,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamajam R. P., jo gynėjui advokatui G. P.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2001 m. spalio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2, 3 dalis, laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.;

- 2004 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2, 4 dalis, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinus su 2001 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.;

- 2004 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 64 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinus su 2004 m. vasario 5 d. ir 2001 m. spalio 30 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn. 2005 m. rugpjūčio 23 d. lygtinai paleistas, 2007 m. kovo 28 d. bausmę atlikęs;

Žemesnės instancijos teismas

- 2009 m. gruodžio 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn. 2011 m. kovo 15 d. nutartimi paleistas lygtinai. 2012 m. rugpjūčio 6 d. bausmę atlikęs;

- Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (veika 2009-01-22), 30 parų arešto. 2013 m. vasario 8 d. bausmę atlikęs;

- 2017 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (veika 2017-03-12), 140 straipsnio 2 dalį (veika 2017-03-15), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn., įpareigojant gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą - 6 mėn. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

- 2017 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (veikos 2017-01-03), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 1 m. 5 mėn., į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. kovo 15 d., 20.40 val. iki 2017 m. kovo 17 d., 5.40 val., šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. 2017 m. liepos 30 d., apie 01:00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė sėdinčiai invalido vežimėlyje E. G. į galvą ir nemažiau kaip dešimt kartų bendrai sudavė ranka ir įspyrė nugriuvusiai sukeldamas jai fizinį skausmą, nuo suduoto smūgio E. G. griuvo su visu invalido vežimėliu ir griuvimo metu netiesioginės jėgos poveikyje padarė jai kairio vidinio kulkšnelio lūžimą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2017 m. liepos 30 d., apie 01:00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nemažiau kaip tris kartus kumščiais sudavė A. G. į veidą ir kitas kūno vietas, bei du kartus įspyrė į nugarą ir kojas, ir tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir nugaroje, nukentėjusiajam A. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2017 m. liepos 30 d., apie 01:00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojęs smurtą prieš A. G. ir E. G., vydamasis gatve link (duomenys neskelbtini) su kirviu rankoje ir šaukdamas pagausiu užmušiu, pagrasino A. G. ir E. G. sėdinčiai invalido vežimėlyje, kas suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

K. R. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis 2017 m. liepos 29 d. su G. vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholinius gėrimus, E. G. jam pradėjo daužyti per veidą. Jis ją perspėjo, kad ramintųsi. Po to, žodis po žodžio įvyko konfliktas su G., jis padarė kaltinime nurodytus veiksmus. Jo tokiems veiksmams turėjo įtakos alkoholis, jei būtų blaivas, taip nepasielgtų. Gailisi dėl savo padarytų veiksmų. A. G.. Padarė išvadas, gydosi nuo alkoholizmo. P. L. kasos civilinį ieškinį.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo be jo paties prisipažinimo yra įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

- protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad kreipėsi E. G., kuri nurodė, kad nuvyko į svečius (duomenys neskelbtini), pas A. ir jos šeimą, kur įvyko konfliktas (1 t., b. l. 1);

- tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuose užfiksuota, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 8, 11);

- 2017 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-25);

- 2017 m. liepos 31 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2141/2017(02) nurodyta, kad A. G. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir nugaroje. A. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo gautis suspaudžiant abu žastus rankų pirštais, o į nugaros sritį įspiriant koja ar suduodant kumščiu. Sužalojimai A. G. padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose galėjo būti padarytos užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2017 m. liepos 30 d., o poodinė kraujosruva nugaroje padaryta 7-9 paros iki apžiūros (1 t., b. l. 38);

- 2017 m. rugsėjo 26 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2140/2017(02) nurodyta, kad E. G. padaryta kairio vidinio kulkšnelio lūžimas. E. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio vidinio kulkšnelio lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kairio vidinio kulkšnelio lūžimas padarytas kietu buku daiktu, netiesioginės jėgos poveikyje, t. y. kairei pėdai kontaktuojant su kietu buku pagrindu. Tikėtina, kad tai galėjo gautis griuvimo pasėkoje. Kairio kulkšnelio lūžimas padarytas vieno (1) trauminio poveikio pasėkoje. Kairio vidinio kulkšnelio lūžimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. liepos 30 d. (1 t., b. l. 43-44);

- nukentėjusiosios E. G. parodymais, kad ji kartu su sutuoktiniu A. G. ir sūnumi G. G. nuvyko į svečius (duomenys neskelbtini), pas A. ir jos šeimą. Namuose buvo A. vyras R.. Į svečius atvyko 2017 m. liepos 29 d. apie 18:00 val. Vakaroti atvyko ir R. mama A., R. sūnus M. su žmona I. ir dviem mažamečiais vaikais. B. I. ir A. alkoholinių gėrimų nevartojo. Taip pat vaikai alkoholio nevartojo. Atėjus į svečius, R. jau buvo neblaivus ir vakaro metu girtėjo. Vakaro metu ji su R. kalbėjo. Ji žinodama, kad R. būdamas neblaivus yra piktybinis, agresyvus ir ieškantis priekabių, bandė su šiuo bendrauti gražiai, tačiau kilo konfliktas. Konflikto metu jai sėdint invalido vežimėlyje (dėl ligos sėdi nuo 11 metų amžiaus) R. sudavė jai pora smūgių į galvos sritį. Ji pasviro į kairę pusę, nes dėl ligos sunkiai valdo stuburą ir su visu vežimėliu parkrito ant kairės pusės. Kai iškrito iš vežimėlio R. pradėjo ją spardyti. Įspyrė iki 10 kartų į įvairias kūno vietas. Ją pradėjo ginti jos sutuoktinis, kuris atėjo iš lauko. Tada visa agresija buvo nukreipta į jos vyrą. T. A. ją įkėlė į invalido vežimėlį. R. visi ramino ir tuomet pavyko jai ir jos vyrui išeiti iš R. ir A. namų. A. su jos ir savo vaiku pabėgo iš namų, nes ši bijo savo sutuoktinio. Ji pati pabėgti neturėjo galimybės, todėl jos sutuoktinis A. ją stūmė vežimėlyje ir taip bėgo nuo R. iki savo namų (duomenys neskelbtini) R. juos vijosi iki pat jų namų ir šaukė, kad juos abu su vyru užmuš. Ji buvo išsigandusi dėl savo sveikatos ir gyvybės. Kai grįžo į namus žentas V. J. iškvietė greitąją pagalbą, nes jos vyrui pasidarė negera, svaigo galva. Ji įvykio metu buvo sužalota, jai skaudėjo kairę kojos čiurną. Galimai susižalojo kai krito su vežimėliu. Kai grįžo namo kartu su sutuoktiniu A. G., ten jau pareigūnus ir GMP iškvietė dukters draugas V. J.. Greitoji pagalba ją su vyru išvežė į LSMUL Kauno klinikas, nes ją apžiūrėję medikai iškart pasakė, kad įtaria kojos lūžį, o vyrui pasidarė tiesiog silpna, negera. J. K. atlikę tyrimus medikai nustatė kairės kojos (kulkšnies) skeveldrinį lūžį (1 t., b. l. 56-57, 58-59, 60-61). Papildomais parodymais, kad įvykio metu 2017 m. liepos 30 d. namuose pas R. P. (duomenys neskelbtini), ji buvo neblaivi, tai labai tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena, todėl ir anksčiau duodama parodymus detaliau nurodyti įvykio aplinkybių negalėjo, tiesiog nurodė tiek, kaip ir kiek tuo metu prisiminė. Iš pradžių konfliktas buvo žodinis, ir ji matydama R. P. agresiją A. atžvilgiu šiai sakė su vaikais eiti į jos namus ir A. išėjo į jos namus. Tada R. P., būdamas jau visiškai girtas, kambaryje priėjęs prie jos sėdinčios invalido vežimėlyje kažką sakydamas nestipriai stumtelėjo jai į krūtinę, dėl to jai neskaudėjo, bet tada ji su ranka sudavė šiam atgal per veidą, ir pasakė, kad ji šiam ne A. ir kad jis prieš ją rankos nekilnos. Iškart po šito jos pasakymo ir nestipraus smūgio rankos delnu R. P. per veidą, R. P. kažkuria ranka, nežino delnu ar kumščiu, nepastebėjo, bet smūgis buvo stiprus, tai galvoja, kad jai vieną kartą smogė su dešine ranka į galvą, nes nuo R. P. jai suduoto smūgio griuvo su visu invalido vežimėliu, kuriame sėdėjo, ant grindų į kairę pusę. Jai griūnant, po invalido vežimėliu užsilenkė kairė koja, ir vežimėlis užkrito ant kairės kojos, o ji pati iškrito iš vežimėlio ant grindų. Tada jai labai suskaudo kairę koją, kurios skausmas nesiliovė. Pargriuvusią R. P. mušė ją rankomis ir spardė, bet tiksliai pasakyti negali kur sudavė smūgius, kur įspyrė, jautė smūgius ir spyrius į visą kūną ir bendrai R. P. jai sudavė su rankomis ir įspyrė apie 10 kartų į įvairias kūno vietas. Jai atrodo, kad ji buvo praradusi sąmonę. Jautė, kad atbėgęs A. G. susigrūmė su R. P., šį atitraukė nuo jos ir įsodino ją į invalido vežimėlį. Kažkaip atsigavo ir atsimena, kai A. G. ją jau kėlė atgal į vežimėlį. Kai A. G. ją įsodino į vežimėlį, tai girdėjo, kad žodžiais R. P. drausmino nesimušti šio sūnus su marčia, kurie buvo tame kambaryje. A. G. įkėlus ją į vežimėlį šis kažkaip susigrūmė su R. P. ir abu išvirto į lauką, o paskui juos į lauką išėjo ir R. P. sūnus su marčia. Kaip šie mušėsi lauke ji nematė. Ji trumpai buvo kambaryje ir tuojau pat atbėgo A. G. ir ją sėdinčią vežimėlyje išsivežė namų link, jiems bevažiuojat iki savo kiemo vartelių juos vijosi R. P., kuris plūdosi necenzūriniais žodžiais, šaukė „sugrįžk“, „užmušiu“, ką ten dar daugiau šaukė gerai negirdėjo ir nesuprato. Ar R. P. juos vydamasis ir šaukdamas, kad užmuš kažką turėjo rankose, ji nematė, nes nebuvo atsisukusi, ją sutuoktinis A. G. stūmė invalido vežimėlyje ir jie taip bandė bėgti. Ji labai bijojo R. P. šių grasinimų, kadangi šis buvo agresyvus, neadekvatus, juos vijosi, o prieš tai ją sumušė, bijojo, kad R. P. gali pasivyti ir vėl sumušti ar dar ką pavojingo padaryti. R. P. kažkiek juos vijosi iki gatvės, bet iki jų namų nesivijo, kai sutuoktinis A. G. ją invalido vežimėlyje parstūmė namo, tai policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą iškvietė dukters draugas V. J.. R. P. dėl šio įvykio ji pretenzijų neturi ir jam dovanoja. Turtinė žala jai nepadaryta ir civilinio ieškinio byloje neteiks (1 t., b. l. 62-65);

- VTMT vyresnysis teismo medicinos ekspertas L. G. 2017 m. lapkričio 29 d. paaiškinimų protokole į klausimą: Ar E. G. 2017 m. liepos 29 d. apie 20:00 val. galėjo būti sužalota būdama užkelta ant batuto, paveikiant ar sužalojant jos kairę koją ant batuto šokinėjusio kito asmens? – parodė, kad tokio pobūdžio ir lokalizacijos kairio vidinio kulkšnelio lūžimas negalėjo gautis nurodytomis aplinkybėmis, nes kairio vidinio kulkšnelio lūžimas gavosi netiesioginės jėgos poveikyje, tai yra kairei pėdai kontaktuojant su kietu buku pagrindu. Be to, E. G. medicininė pagalba LSMUL Kauno klinikose skubios pagalbos skyriuje buvo suteikta 2017 m. liepos 30 d., 3 val. 9 min, tai yra praėjus daugiau kaip penkioms valandoms tariamai buvusios kairės kojos traumos, patirtos ant batuto (1 t., b. l. 113-115);

- nukentėjusiojo A. G. parodymais, kad 2017 m. liepos 29 d. apie 18 val. kartu su žmona E. G. nuėjo į svečius pas A. ir R. (duomenys neskelbtini). R. jau buvo neblaivus. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. R. tapo agresyvus ir priekabus. Tikslios valandos nežino, bet galėjo būti 2017 m. liepos 30 d. apie 01 val., matė, kad R. su E. konfliktuoja, tačiau konfliktas buvo žodinis, todėl išėjo į kiemą parūkyti. Grįžęs netrukus į kambarį pamatė savo sutuoktinę gulinčią šalia invalido vežimėlio ir R. šią spardė. Jis puolė E. ginti, tada R. sudavė jam smūgį į veido sritį. Dėl smūgio parkrito ant žemės. Kai parkrito, R. jam spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas. Pamatė, kad A. padėjo jo žmonai patekti į vežimėlį. Jis ištaikęs progą, nes jį puolė ginti A. ir kartu buvusi R. mama ir sūnus, atsistojo nuo žemės ir stumdamas sutuoktinę vežimėlyje bandė grįžti į namus (duomenys neskelbtini). Juos iki namų vijosi R. šaukdamas, kad užmuš. Jis matė, kad R. rankose turėjo kirvį. Jis labai išsigando dėl grėsmės savo ir sutuoktinės sveikatai ir gyvybei. 112 pranešė namuose buvęs dukros draugas V. (1 t., b. l. 73). Papildomais parodymais, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir labai tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. 2017 m. liepos 29 d. apie 18.00 val. kartu su sutuoktine E. G. atėjo pas R. P., kuris gyvena adresu(duomenys neskelbtini). Laiko tiksliai neatsimena, bet galėjo būti apie 01.00 val. R. P. pradėjo konfliktuoti su sugyventine A., pradėjo elgtis agresyviai. E. G. bandė užstoti A., žodžiais ramino R. P., o šis pyko, ko ši kišasi. E. G. būdama neblaivi vis žodžiu auklėjo R. P., net šis jai kelis kartus padarė pastabą, kad ši nesikištų į kitos šeimos reikalus. Kažkuriuo metu, galimai apie 01.00 val. jis pasakęs, kad kol jie baigs koliotis eina į lauką parūkyti. Jam stovint kieme ir rūkant, iš namo išėjo M. P. sugyventinė ar žmona ir pasakė, kad R. P. spardo E. G.. Tada jis nubėgo į kambarį ir pamatė, kad E. G. iš savo invalido vežimėlio yra iškritusi ir guli ant grindų, o invalido vežimėlis nukritęs ant šono, o R. P. spardo gulinčią E. G. į įvairias kūno vietas, kur jai įspyrė nematė, bet tikrai matė kokius du kartus, kaip šis spyrė. Jis R. P. šaukė ką daro ir puolė ginti E. G. ir abu susistumdė su R. P.. Pamena, kad jį išsitempė į lauką. Ar jis E. G. įsodino į invalido vežimėlį neatsimena. Buvo girtas ir viskas įvyko labai greitai. Pamena, kad jis rankomis sugriebė R. P. už kupros ir išsitempė į kiemą, kad šis nustotų mušti E. G.. Namo kieme R. P. jam įspyrė ne mažiau kaip du kartus. Vieną kartą įspyrė į nugarą, o antrą kartą įspyrė į kojas, nes jis nugriuvo. Gulėdamas ant žemės pasigavo R. P. už kojų ir šį pargriovė ant žemės ir toliau abu grūmėsi vienas kitam sudavė smūgius, bet kaip tai vyko jis neatsimena. Pamena, kad kažkuriuo metu R. P. sudavė jam smūgį į veidą, nes prakirto lūpą, bėgo kraujas, bet tiksliau neatsimena. Jis R. P. rankomis sugriebė už gerklės, tada šis pradėjo rėkti kad jį paleistų, sakė „taikomės“. Jam paleidus R. P., abu atsistojo ir šis vėl šoko su kumščiais ir tikrai jam sudavė dar kažkur smūgį, jau tada jis nuo R. P. bėgo. Jis pasiėmė E. G. sėdinčią invalido vežimėlyje, jam atrodo, kad ją kažkas buvo išstūmęs į lauką iš namo, bet tiksliai neatsimena ir bėgo. Jis stumdamas invalido vežimėlį su jame sėdinčia E. G. išbėgo iš kiemo per vartus į gatvę ir bėgo link namų. R. P. juos vijosi rankose laikydamas nedidelį kirvuką, ir šaukdamas „pagausiu-užmušiu“, tačiau nuo girtumo šis jau beveik nesugebėjo bėgti. Tada jis labai išsigando, kad gali nespėti pabėgti nuo R. P., nes stūmė invalido vežimėlyje sėdinčią E. G., todėl negalėjo greitai bėgti, o kadangi šis laikė rankose kirvį ir buvo visiškai neadekvatus ir agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu, prieš tai buvo juos sumušęs, tai jis bijojo, kad realiai šis gali ką nors baisaus jiems padaryti, pasivijęs sužaloti jį ar E. G.. R. P. jokių pretenzijų dėl šio įvykio neturi, jam dovanoja. Turtinė žala jam nepadaryta ir civilinio ieškinio byloje neteiks (1 t., b. l. 74-75, 76-77, 78-79);

- 2018 m. sausio 24 d. akistatos tarp nukentėjusios E. G. ir įtariamojo R. P. metu R. P. ir E. G. vienas kito duotiems parodymams neprieštaravo (1 t., b. l. 121-124);

- 2018 m. sausio 24 d. akistatos tarp nukentėjusio A. G. ir įtariamojo R. P. metu R. P. ir A. G.vienas kito duotiems parodymams neprieštaravo (1 t., b. l. 125-127);

- liudytojos A. Z. parodymais, kad 2017 m. liepos gale, tikslios dienos nepamena, pas juos į svečius adresu (duomenys neskelbtini) atvyko pažįstami E. ir A. G. su savo vaiku. Taip pat atvyko jos sugyventinio R. P. mama A. P., bei R. P. sūnus M. P. su savo sutuoktine I. P. bei Ingos tėvas vardo nežino, pavardė P.. Jie visi atvyko dienos metu, dar buvo šviesu. Jie šventė pažintį su I. tėvu ir šiaip leido dieną visi kartu jų namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Namuose taip pat buvo ir jos sugyventinis R. P. bei jų sūnus. Apie 21-22 val. E. pradėjo kabinėtis žodžiais prie R. P., priekaištavo dėl to, kad šis nedirba, nepadeda. R. P. reagavo gana šaltai į tai. Dar po kiek laiko, kadangi E. savo vežimėlyje sėdėjo šalia R. P., ši delnais sudavė kelis kartus per veidą R. P.. R. sakė E. ramintis, šios nemušė. Daugiau jokių kitokių konfliktų ji nematė. Maždaug po vidurnakčio ji išėjo iš namų, tam, kad nuvesti paguldyti E. ir savo mažamečius vaikus pas G. į butą. Ji užtruko apie 15-20 minučių. Kol guldė vaikus, į savo namus grįžo A. ir E. G.. Matė, kad A. maikė suplėšyta ir šiam prakirsta lūpa. E. išoriškai atrodė sveika. Kai šie grįžo, E. jai pasakė, kad pas juos namuose A. susimušė su R. P.. T. E. dukra pasiūlė kviesti policiją (1 t., b. l. 98-99);

- liudytojos I. P. parodymais, kad 2017 m. liepos mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, bet žino, kad buvo savaitgalis, jos sutuoktinio M. P. tėvai R. P. ir A., pavardės nepamena, pasikvietė juos su M. P. atvykti į svečius adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena. Kai atvyko pas R. ir A., pas šiuos jau namuose svečiavosi E. ir A., pavardžių nežino, juos iš matymo pažinojo, kaip R. ir A. kaimynus. Maždaug po vidurnakčio ji migdė savo vaikus kitame kambaryje, o visi kiti buvo virtuvėje. Kadangi kambaryje durų nėra, ji išgirdo, kad E. priekaištauja R. P., kad šis nieko nedirba, nepadeda A.. R. P. tada pradėjo rėkauti ant E. ką ši čia nusišneka. Kaip ji suprato, tarp E. ir R. P. vyko žodinis konfliktas, tačiau tai tik girdėjo, bet nematė. Tada išgirdo kažkokį šurmulį virtuvėje, kažkokius garsus, suprato, kad ten gali būti jau muštynės. Netrukus išgirdo, kad A. šaukė R. P. ko šis įspyrė jo žmonai, kažką panašaus, ir tada, būdama dar kambaryje, pažiūrėjo į virtuvės pusę ir pamatė, kad A. ir R. P. susimušė. Tuo pačiu metu virtuvėje pamatė, kad E. iškritusi ant žemės iš invalido vežimėlio, vežimėlis buvo apvirtęs, o E. gulėjo šalia vežimėlio ant žemės (1 t., b. l. 108-111);

- liudytojo V. P. parodymais, kad 2017 m. vasarą, gali būti liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, pas save į svečius (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, jį ir jo dukrą I. bei jos vyrą M. pasikvietė M. tėvai susipažinti. Jie visi trys, tai yra jis, M. ir I. tenai nuvyko apie 12 val. Namuose buvo M. tėvas - pavarde P., jo vardo tiksliai neprisimena ir kaip suprato jo žmona A.. Taip pat, kai atvažiavo, pas juos namuose jau buvo šių draugai, vyras ir moteris, moteris neįgali, nevaikštanti, sėdėjo invalido vežimėlyje. Visi sėdėjo, vartojo alkoholinius gėrimus, šventė pažintį su būsimo žento tėvais. Neįgali moteris, kiek jis matė, visą laiką buvo namų patalpoje. Viskas vyko sklandžiai, visi draugiškai šventė. Vėliau, jau vakare, namuose prasidėjo žodinis konfliktas tarp M. tėvo P. ir neįgalios moters. Žodžiais konfliktuoti su P. pradėjo neįgali moteris, ši išvadino P. tinginiu. Ne už ilgo neįgali moteris privažiavo prie P. ir sudavė nestipriai delnu P. per veidą. Kodėl ši taip pasielgė tiksliai nežino, mano, galbūt P. grubaus ką nors pasakė, šito neužfiksavo. Jis jokių kitokių konfliktų tą vakarą nei tarp neįgalios moters ir P., nei tarp šios sutuoktinio ir P. nematė (1 t., b. l. 87-88);

- liudytojo V. J. parodymais, kad 2017 m. liepos pabaigoje, tikslios dienos nepamena, jis buvo pas savo draugę L. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jau po vidurnakčio į namus grįžo L. tėvai E. G. ir A. G.. A. G. įvežė E. G. invalido vežimėlyje, nes ši turi negalią, pati nevaikšto. Iškart kai šie grįžo, jis pamatė, kad E. G. veidas sumuštas, tai yra ant E. veido po akimis buvo dvi mėlynės - kraujosruvos, o A. G. lūpa prakirsta, kraujavo. Jis paklausė, kas nutiko ir A. G. pasakė, kad E. G. išvertė iš invalido vežimėlio, dėl to šis, tai yra A. G., bandė apginti E. nuo R. ir jiedu dėl to susimušė. E. G. nedaug ką pasakojo, tik sakė, kad skauda koją, nugarą, svaigsta galva. E. jam neatrodė apsvaigusi nuo alkoholio. Po to, kai E. ir A. G. papasakojo, kas nutiko, jis nusprendė nueiti pas R. ir išsiaiškinti, kas ten per konfliktas iš tikrųjų įvyko. J. R. pažįsta jau apie 6 metus, tik nežino jo pavardės. Žino, kad šis yra konfliktiškas, išgėręs būna labai agresyvus. Jis sėdo ant dviračio ir nuvažiavo pas R. į namus, į M. gatvę. Tiesiog norėjo išsiaiškinti situaciją. Jis pasibeldė į duris ir R. atidarė namo duris rankose laikydamas kirvį (1 t., b. l. 91-92).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog kaltinamasis R. P., 2017 m. liepos 30 d., apie 01:00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė sėdinčiai invalido vežimėlyje E. G. į galvą ir nemažiau kaip dešimt kartų bendrai sudavė ranka ir įspyrė nugriuvusiai sukeldamas jai fizinį skausmą, nuo suduoto smūgio E. G. griuvo su visu invalido vežimėliu ir griuvimo metu netiesioginės jėgos poveikyje padarė jai kairio vidinio kulkšnelio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to teismas, konstatuoja įrodytu, kad kaltinamasis R. P. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nemažiau kaip tris kartus kumščiais sudavė A. G. į veidą ir kitas kūno vietas bei du kartus įspyrė į nugarą ir kojas, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir nugaroje, tokiu būdu sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pats kaltinamasis pilnai pripažino abu smurtavimo faktus. Nurodė, kad tyčia konflikto metu kumščiu ir ranka smogęs, spyręs E. G., bei kumščiu smogęs ir spyręs pastarosios sutuoktiniui A. G., kai šis norėjo apginti E. G.. Atliktų smurtinių veiksmų kiekis, sužalojimų lokalizacija bei pobūdis parodo R. P. panaudoto prieš nukentėjusiuosius smurto intensyvumą ir patvirtina, jog jis konflikto metu veikė tiesiogine tyčia, o atliktų prieš nukentėjusiuosius veiksmų skaičius ir kilę padariniai rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą smurtauti, sutrikdyti sveikatą ir sukelti fizinį skausmą nukentėjusiesiems. Tai rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikų pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Todėl kaltinamojo R. P. veiksmai pirmojoje veikoje teisingai kvalifikuoti pagal atsiradusias pasekmes – kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas kitam žmogui, t. y. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Antrojoje veikoje kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį numatyto nusikaltimo sudėtį, nes jis tyčia smurto veiksmais kitam žmogui sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinimas R. P. dėl grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taip pat pasitvirtino.

BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2017 m. liepos 30 d. kaltinamasis panaudojęs smurtą prieš A. G. ir E. G., vydamasis gatve su kirviu rankoje, šaukdamas „pagausiu užmušiu“, pagrasino A. G. ir E. G. sėdinčiai invalido vežimėlyje, juos nužudyti, o grasinimams sustiprinti naudojo turėtą kirvį. Nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą bijoti, jog R. P. gali savo grasinimus įgyvendinti, nes jis praeityje teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus (BK 135 str. 2 d. 3 p., 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 2 d., 180 str. 1 d.), elgėsi agresyviai.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis R. P. išsakė grasinančius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu, vertintinos kaip sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

K. R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 6668, 2017 m. liepos 30 d. 03:00 val. R. P. nustatytas 2,88 proc. (promilių) girtumas (1 t., b. l. 131), kaltinamasis patvirtino, kad girtumas turėjo didžiausią įtaką jo nusikalstamiems veiksmams.

Teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 11 str. 3 d.), į nusikalstamų veikų padarymo motyvus, veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos smurtinės, baigtos, į kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 149-150, 2 t., b. l. 4-8, 9-18), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įrašytas įskaitoje nuo 2000 m. kovo 30 d. Diagnozė/patikslinimas: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 50).VTPT specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1146/2017 nurodyta, kad R. P. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 54), iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė turtinę žalą, kuri nėra atlyginta.

K. R. P. praeityje teistas už analogiškas veikas, skirtas laisvės atėmimo ir arešto bausmes atlikęs, po šių nusikalstamų veikų padarymo vėl padarė tame tarpe apysunkį ir nesunkų analogiškus nusikaltimus (2017-01-03, 2017-0312, 2017-03-15), už kuriuos Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas. Alytaus apylinkės teisme jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-289-1060/2018 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika 2017-02-26). Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2017 m. spalio 20 d. nuosprendį. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, tai yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, gali būti pasiekti tik paskyrus pačią griežčiausią bausmės rūšį laisvės atėmimą. Bausmės trukmės laikas parinktinas žemesnis nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo - jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, nusikaltimai nesukėlė nukentėjusiesiems sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, jis atsiprašė nukentėjusiųjų, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiųjų poziciją – nukentėjusieji A. G. ir E. G. nurodė, kad atleido kaltinamajam, jam pretenzijų neturi (2 t., b. l. 152, 153).

Kadangi veikos padarytos realiosios sutapties sąlygomis, paskirtosios bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies taisyklėmis.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. P. prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2017 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo), prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal 2017 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 62-63) panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. liepos 30 d. 02.50 val. iki 2017 m. liepos 31 d. 14.00 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 58, 59).

Civilinis ieškinys

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos įgaliotas atstovas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš kaltinamojo R. P. V. ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 217,93 Eur sumą už nukentėjusiųjų A. G. ir E. G. gydymą (1 t., b. l. 49-50). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, jo dydžio neginčija, ieškinys pagrįstas išsamiu suteiktų gydymo paslaugų įkainių paskaičiavimu. Už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų civilinis ieškovas sumokėjo 217,93 Eur, tokiu būdu įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d.). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir jam priteistina iš kaltinamojo R. P. 217,93 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje,145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – devynis mėnesius laisvės atėmimo;pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – aštuonis mėnesius laisvės atėmimo; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – septynis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti vienerius metus tris mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – dešimt mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 mėnesius) ir R. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2017 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 30 d. 02.50 val. iki 2017 m. liepos 31 d. 14.00 val. (dvi dienas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2018 m. kovo 21 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Civilinio ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783839, buveinė adresu Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš R. P. 217,93 Eur (du šimtus septyniolika eurų ir 93 centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti (suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Aurelijus Rauckis