Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-741-971/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-08
Bylos Nr.: e2-741-971/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07728-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Sušinskaitė
Ieškovas: G. R.
Atsakovas: J. S.
Advokatai: Rasmina Martinaitienė, Aida Urbonavičienė

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2-741-971/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07728-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 2.3.4.7.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,dalyvaujant ieškovei G. R., jos atstovei advokatei Aidai Urbonavičienei,atsakovui J. S., jo atstovei advokato padėjėjai Rasminai Martinaitienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Ugnei Rojutei, Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui J. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir pagal atsakovo J. S. priešieškinį ieškovei G. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: nustatyti tėvystę – pripažinti atsakovą vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. Š. išlaikymo skolą 7595 Eur; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis po 225 Eur kas mėnesį, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2012 metais susipažino su atsakovu. Gruodžio mėnesį pasijuto, jog laukiasi. Atsakovas nenorėjo, kad ji gimdytų. Atsakovas pripažino, kad ieškovė laukėsi vaiko nuo jo, tačiau dingo. (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų A. Š. jį iš pradžių augino viena, jai padėjo tėvai. (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su A. R, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra L.. Šiuo metu ieškovė su A. R. skiriasi. Sūnaus A. Š. gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra. 2020 m. liepos mėn. ieškovės atstovė išsiuntė atsakovui pranešimą, siūlydama pripažinti save A. Š. tėvu, o atsakovas kreipėsi dėl privalomos mediacijos. Atsakovas susisiekė su ieškove, sakė, kad niekada neatsisakė sūnaus, teigė, kad padės jį auginti, paruošti mokyklai, padės išlaikyti, kad nori bendrauti su vaiku, tačiau tai tebuvo vien žodžiai. Ieškovė ne kartą siūlė vykti pas notarę, kad atsakovas pripažintų save sūnaus tėvu, tačiau atsakovas išsisukinėjo. Atsakovas pareikalavo atlikti DNR tyrimą tikslu nustatyti, ar jis yra vaiko tėvas. Atlikus tyrimą buvo gauta teismo medicinos specialisto išvada, kad atsakovas yra sūnaus A. Š, tėvas su tikimybe 99,99 proc. Gavus šią išvadą ieškovė paprašė atsakovo pradėti mokėti išlaikymą sūnui, tačiau atsakovas atsisakė, teigdamas, kad pradės mokėti tik tada, kai bus pasiektas ir pasirašytas susitarimas jo sąlygomis. Supratusi, kad tai yra tik laiko tempimas iš atsakovo pusės, ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovo siūlomos sąlygos ieškovei buvo nepriimtinos, ieškovė pasitraukė iš mediacijos, taigi privaloma mediacija yra baigta. Siekdama užtikrinti sūnaus interesus ieškovė yra priversta kreiptis į teismą, nes atsakovas atsisakė pripažinti save sūnaus A. Š. tėvu. Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomos po 225 Eur kas mėnesį, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos, bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus - 7595 Eur. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba, todėl tikrai gali ir privalo vienodai su ieškove išlaikyti sūnų. Ieškovė iki 2020-02-24 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), po to gavo nedarbo išmoką, vėl įsidarbino tik 2020-10-23.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo iš jo priteisti sūnaus A. Š. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti. Pažymėjo, kad sutinka pripažinti tėvystę, kreipiantis į notarą su prašymu. Atsakovas pareiškė savarankišką priešieškinio reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią:

1) vieną kartą per mėnesį ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki ir tą patį savaitgalį iki sekmadienio 18.00 val. nurodytu laiku atsakovas savo sąskaita pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą, pasibaigus bendravimo laikui, bet ne vėliau kaip iki 18.00 val., (sekmadienį iki 18.00 val.) pas ieškovę (motiną) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2) dvi savaites vasaros atostogų metu (vasaros atostogų metu: liepos mėnesio ketvirtą savaitę, rugpjūčio mėnesio antrą savaitę) savo sąskaita pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parveždamas atgal į vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos pačios savaitės sekmadienio 19.00 val., apie savo ketinimus matytis su nepilnamečiu vaiku atsakovas ieškovei turi pranešti jos nurodytu elektroniniu paštu ir / ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas dvi savaites iki planuojamų susitikimų pradžios;

3) švenčių dienomis: atsakovas (tėvas) neporiniais kalendoriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 24-25 dienos), Naujuosius Metus (sausio 1 dieną); kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną), atsakovo gimimo dieną; porinių kalendorinių metų - Šv. Velykas (dvi dienos) praleidžia su sūnumi ir parveždamas jį iš jo gyvenamosios vietos savo lėšomis; lapkričio 1 d. - Vėlinės, Vasario 16 d., Kovo 11 d., Jonines - birželio 24, 25 d., liepos 6 d. - Mindaugo karūnavimo diena, rugpjūčio 15 d. - Žolines, neaptartos dienos;

4) nepilnametis vaikas parvežamas į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki paskutinės šventinės dienos 18.00 val., pasiima iš jo gyvenamosios vietos pirmąją šventinę dieną 10.00 val.;

5) nepilnamečio vaiko išvykimas į užsienį su vienu iš tėvų leidžiamas gavus rašytinį sutikimą ir informuojant prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų registruotu laišku ir elektroniniu paštu nurodant apie jų išvykimo / parvykimo datą ir konkrečią vietą, bet ne ilgesniam negu 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui;

6) esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, ateityje atsakovas galėtų bendrauti su nepilnamečiu vaiku kitu su ieškove suderintu laiku;

7) esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, gali būti keičiama nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, prieš tai suderinus su atsakovu;

8) abu tėvai turės lygias teises bendraujant, auklėjant bei lygiai atsakydami už nepilnamečio vaiko vystymą, švietimą;

9) nustatyti, kad ieškovė informuoja prieš 14 (keturiolika) dienų atsakovą, jeigu pasikeistų jos ir jų nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta registruotu laišku, nurodydama konkretų adresą;

10) nustatyti, kad ieškovė ir atsakovas įsipareigoja nekeisti gyvenamosios vietos 100 km atstumu nuo esamos dabartinės gyvenamosios vietos su nepilnamečiu vaiku, o keičiant gyvenamąją vietą, šalys būtų informuotos registruotu laišku prieš 14 kalendorinių dienų, jog būtų tinkamai užtikrintos sąlygos bendravimo tvarkai su nepilnamečiu vaiku;

11) pasikeitus ieškovės gyvenamajai vietai, atsakovas pasilieka teisę kreiptis į teismą LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p. nustatyta tvarka „nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų“;

12) tuo atveju, jei motina nuspręstų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą į kitą, vaiko tėvai įsipareigoja dėti maksimalias pastangas ir tarpusavio derybų bei nuolaidų būdu raštu suderinti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kad būtų užtikrintas tinkamas ir nepertraukiama tėvų ir vaiko bendravimas;

13) lyginiais metais vaiko gimtadienius - tikrąją dieną (jei tai nedarbo diena – nuo 11 val. iki 20 val., jei darbo diena – nuo 17 val. iki 19 val.), tėvas praleidžia su vaiku;

14) ligos atveju motina elektroniniu paštu arba telefonu informuoja apie tai vaiko tėvą. Jei vaikas suserga pas tėvą, jis informuoja telefonu arba elektroniniu paštu apie tai motiną ir grąžina vaiką į jų gyvenamąją vietą;

15) jei vaikas pasiėmimo metu patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, tėvas privalo nedelsdamas telefonu arba elektroniniu paštu informuoti vaiko motiną ir netrukdyti susitikti su vaiku;

16) jei prieš pasiimant vaiką vaikas susirgo, tėvui paliekama teisė spręsti, imti vaiką ir juo rūpintis arba ne;

17) vaikui susirgus ar dėl kitų priežasčių neįvykus vaiko ir tėvo susitikimui, bendravimo laikas šalių susitarimu perkeliamas į artimiausią datą vaikui pasveikus arba išnykus priežastims, dėl kurių ankstesnis susitikimas(-ai) neįvyko, tokiu būdu užtikrinant, kad bendras motinos (turėtų būti tėvo) ir vaiko bendravimo per kalendorinį mėnesį laikas būna ne mažesnės trukmės nei tuo atveju, jei pirmiau šiame punkte nurodytos aplinkybės ar priežastys nebūtų įvykusios;

18) vaikui pageidaujant, su tėvu jis praleis daugiau laiko nei bus patvirtinta bendravimo tvarka, o motina įpareigotina sudaryti sąlygas vaiko papildomam bendravimui su tėvu pagal vaiko pageidavimą, iš anksto jį suderinant su vaiko motina;

19) abu vaiko tėvai įsipareigoja esminius sprendimus dėl vaiko lavinimo (būrelių, užsiėmimų, kitų lavinimo įstaigų, mokyklos parinkimo), sveikatos problemų priimti abipusiu susitarimu iš anksto juos suderinant;

20) atsakovui išvykus dirbti į užsienį, J. S. sutuoktinė B. S. perima aukščiau aptariamos bendravimo tvarkos vykdymo sąlygas, jog nenutrūktų vaiko bendravimo tvarka su jo broliais M. S. ir E. S.;

21) atsakovo sūnus A. Š. dalyvauja brolių gimtadieniuose: M. S. - vasario 5 dieną, E. S. - liepos 18 d. (jei tai nedarbo dienos - nuo 11 val. iki 20 val., jei darbo dienos - nuo 17 val. iki 19 val.).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad jam 2020-10-02 tapo žinoma, kad jis yra A. Š. biologinis tėvas, todėl pageidauja, jog būtų nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi. Bendravimo tvarka reikalinga, nes mano, jog ieškovė sudarys kliūtis jam ir jo vaikams, t. y. broliams bendrauti su A. Š., tai rodo ir ieškiniu keliami reikalavimai. Ieškovė kelia tik turtinius išlaikymo reikalavimus bei tėvystės reikalavimą, todėl yra reikalinga detali bendravimo tvarka. Taip pat sutinka nuo 2020-10-02 teikti išlaikymą vaikui. Atsakovą ir ieškovę siejo tik intymūs santykiai, todėl nebuvo įsitikinęs, ar yra vaiko tėvas. Nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo vaikui dydžiu, nes ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui yra nepagrįstos, be to, toks išlaikymo dydis neatitinka atsakovo materialinės padėties. Atsakovas augina du mažamečius vaikus M. S., gimusį (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovo mėnesinės pajamos šiuo metu yra labai nedidelės, yra registruotas darbo biržoje, gavo išmoką 30 eurų ir 200 eurų, darbo šiuo metu neturi. Dėl šalyje paskelbto karantino darbo susirasti negali, dirbti išvykti į užsienį negali. Turi kreditorinį įsipareigojimą pagal būsto kredito sutartį. Mano, jog pajėgtų skirti sūnaus išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį. Išlaikymo skola gali būti priteisiama tik nuo to momento, kai atsakovui tapo žinoma, kad atsakovas yra sūnaus tėvas, o būtent nuo DNR testo datos 2020-10-02. 2020-10-31 atsakovas sūnaus išlaikymui sumokėjo 100 Eur bei 2020-11-29 200 Eur, todėl yra prašoma 300 Eur. įskaityti į sūnaus išlaikymą.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Prašo atsakovo priešieškinio netenkinti, o tenkinti ieškinio reikalavimus dėl atsakovo pripažinimo sūnaus tėvu, dėl sūnaus išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, bei nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką:

1. nustatomas pereinamasis laikotarpis iki 2021-12-31, kurio metu atsakovas bendrauja su sūnumi A. Š. laisvu grafiku, iš anksto suderinęs susitikimo laiką su ieškove, iš pradžių susitikimuose dalyvaujant ieškovei, pradedant nuo pusės ar valandos laikotarpio palaipsniui ilginant susitikimų trukmę, o vėliau, sutinkant ieškovei, leidžiant sūnui būti su tėvu vieniems tiek viešose, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje. Kai ieškovė sutinka, kad sūnus bendrautų su tėvu jai nedalyvaujant, paprastai per išeigines - kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, atsakovas savo sąskaita pasiima sūnų 2-4 valandoms iš jo gyvenamosios vietos ir pristato jį į gyvenamąją vietą, tačiau, sūnui pageidaujant ir/ar atsižvelgiant į jo psichologinę būseną, buvimo su tėvu trukmė, suderinus su ieškove, gali būti tiek trumpinama, tiek ilginama tokiu būdu, kad nebūtų pažeista įprastinė sūnaus dienotvarkė ir/ar interesai. Pereinamojo laikotarpio metu atsakovo bendravimas su sūnumi kitais būdais - telefonu ar internetu neribojamas;

2. pradedant nuo 2022-01-01, jei abi šalys sutinka, kad pereinamasis laikotarpis nebereikalingas, nustatoma tokia atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, kokia nurodyta žemiau, tačiau, esant reikalingumui, šalys gali susitarti dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo, o nesusitarus, turi teisę kreiptis į teismą dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo ir/arba naujos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka:

1) vieną kartą per mėnesį, paprastai, paskutinį mėnesio savaitgalį, jei šis savaitgalis nesutampa su asmeninėmis ieškovės šeimos šventėmis ar kitomis šventėmis, kurios švenčiamos ieškovės šeimoje, nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 18 val., arba du kartus per mėnesį bet kurį šeštadienį ar sekmadienį, kuris nesutampa asmeninėmis ieškovės šeimos šventėmis ar kitomis šventėmis, kurios švenčiamos ieškovės šeimoje, nuo 11 val. iki 18 val. atsakovas savo sąskaita pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, o pasibaigus nurodytam bendravimo laikui grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą?

2) dvi savaites ištisai ar po savaitę atskirai sūnaus vasaros atostogų metu atsakovas savo sąskaita pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvieną dieną ne anksčiau kaip 10 val. ryto ir grąžina jį į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip laikotarpio pabaigos dieną iki 20 val., nebent ieškovė, atsižvelgiant į vaiko norus ir jo interesus neprieštarautų, kad vaikas nakvotų pas tėvą? pasiėmimo laikotarpiai turi būti suderinti iš anksto, ne vėliau kaip prieš 7 dienas su ieškove tokiu būdu, kad jie nesutaptų su ieškovės atostogomis ir/ar sūnaus stovyklomis ir pan.? nurodytais laikotarpiais atsakovas privalo laikinai grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą 1-2 dienoms per asmenines ieškovės šeimos šventes ar kitas šventes, kurios švenčiamos ieškovės šeimoje?

3) švenčių dienomis: neporiniais metais atsakovas Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų pirmą dieną ir Naujųjų Metų sausio 1ąją dieną savo sąskaita pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 11 val. ryto ir grąžina į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val. vakaro? poriniais metais atsakovas Šv. Velykų pirmąją dieną, o neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną savo sąskaita pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 11 val. ryto ir grąžina į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val. vakaro? kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) ir per atsakovo gimimo dieną (birželio 2 d.) atsakovas savo sąskaita pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 11 val. ryto ir grąžina į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val. vakaro?

4) atsakovas turi teisę išvykti su vaiku į užsienį tik turint išankstinį rašytinį ieškovės sutikimą?

5) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi per sūnaus gimtadienį, dalyvaujant ieškovės organizuojamose sūnaus gimtadienio šventėse, arba, jei tokios šventės organizuojamos ne tikrąją gimimo dieną, pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą suderinus su ieškove vaiko buvimo su tėvu trukmę, o, jei atsakovas nenori dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėse, gali pabendrauti su sūnumi prieš ar po sūnaus gimtadienio šventės suderinus su ieškove bendravimo trukmę ar kitas sąlygas, ir šie laikotarpiai nėra įskaičiuojami į tvarkos 1-ą ar 2-ą punktus?

6) atsakovas, atsižvelgiant į sūnaus norus ir interesus, turi teisę pasiimti sūnų švęsti brolių M. S. ir E. S. gimtadienių, savo sąskaita pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą suderinus su ieškove vaiko buvimo su tėvu trukmę, ir šie laikotarpiai nėra įskaičiuojami į tvarkos 1-ą ar 2-ą punktus?

7) esant atsakovo poreikiui, tačiau pirmenybę teikiant sūnaus poreikiams, norams ir interesams, ir šalims susitarus, atsakovas gali bendrauti su sūnumi kita tvarka negu aukščiau numatyta.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, nurodė, kad tėvystės nustatymas atitiktų vaiko interesus, jei būtų nustatyta tikroji vaiko kilmė, o ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma galėtų būti pakankama būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pažymėjo, kad pereinamasis laikotarpis iki 2021-12-31 būtų tikslinga priemonė, kuri padėtų sukurti emocinį ir socialinį ryšį tarp tėvo ir vaiko.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, išskyrus reikalavimą dėl tėvystės pripažinimo, šioje dalyje bylą prašė nutraukti, likusioje dalyje ieškinį prašė tenkinti, priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2012 m. birželio mėnesį. Gruodžio mėnesį pajuto, kad laukiasi, pranešė atsakovui. Atsakovas pasiūlė nutraukti nėštumą. Ji nesutiko. Po to kurį laiką bendravo su atsakovu, o nuo balandžio mėnesio jis dingo. Gimus vaikui, jai parašė atsakovo sesuo, pasveikino su vaiko gimimu. Atsakovas daugiau su ja nebendravo. Kai vaikui buvo vieneri metai, susipažino su dabartiniu sutuoktiniu, su kuriuo ieškovė išsiskyrė. Tada nusprendė ieškoti vaiko biologinio tėvo. Atsakovas niekada neneigė esantis vaiko tėvas. Vaikui paaiškino, kad atsakovas yra jo tėvas. Vaikas buvo susitikęs su atsakovu, bendravimas yra prasidėjęs. Nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku, bet mano, kad tokią griežtą bendravimo tvarką, kokios prašo atsakovas, nustatyti nėra pagrindo. Vaikas atsakovo kaip tėvo kol kas nepripažįsta. Atsakovo ryšį su vaiku reikia formuoti, reikalingas pereinamasis laikotarpis. Buvo atsakovo trys susitikimai su vaiku. Atsakovas domėjosi vaiku, klausinėjo apie jo pomėgius. Pereinamuoju laikotarpiu bendravimas su vaiku turėtų vykti laisvu grafiku. Nesutinka, kad vaikas nakvotų pas atsakovą ir kad atsakovas vežtųsi vaiką į keliones be jos sutikimo, taip pat, kad nesant atsakovui vaikas bendrautų su atsakovo sutuoktine. Vaiko gimtadienis yra vaiko šventė, todėl nemano, kad atsakovas turėtų pasiimti vaiką per gimtadienius. Vaikas turi teisę pažinti savo gimines. Norėtų, kad atsakovas aktyviai dalyvautų vaiko gyvenime, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Vaiko išlaikymo dydis nurodytas atsižvelgiant į vaiko poreikius. Prie vaiko išlaikymo prisidėdavo buvęs sutuoktinis. Vaikas lanko mokyklą, karate, robotikos būrelį, taip pat prailgintą grupę, turi regėjimo problemų, taip pat lankosi pas odontologą. Atsakovas moka laikiną išlaikymą. Ieškovė dirba, atlyginimas apie 400 Eur per mėnesį, gauna vaiko pinigus, taip pat studijuoja. Išlaikyti vaiką padeda tėvai, močiutė. Gyvena pas tėvus, prisideda prie būsto išlaikymo. Dar turi dukrą su buvusiu sutuoktiniu. Į atsakovą dėl vaiko išlaikymo kreipėsi 2020 m. liepos mėnesį. Iki tol nesikreipė į atsakovą, nes vaiką padėjo išlaikyti buvęs sutuoktinis. Dėl vaiko sveikatos kreipėsi į privačias gydymo įstaigas, nes ten buvo suteiktos geresnės paslaugos, be to, užsiregistruoti pavyko žymiai greičiau.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, bendravimo tvarką nustatyti pagal ieškovės atsiliepimą į priešieškinį. Paaiškino, kad atsakovas pripažino tėvystę, todėl šioje dalyje byla turėtų būti nutraukta. Visos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos ieškovės naudai, atsižvelgiant į atsakovo elgesį. Atsakovas neišlaikė vaiko, todėl išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas iš atsakovo. Atsakovas žinojo apie vaiką. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kitų išlaikytinių. Prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko poreikius, ieškovė pagrindė tokio išlaikymo būtinumą. Ieškovė stengiasi, kad vaikas pažinų tėvą, netrukdo jų tarpusavio bendravimui. Pereinamojo bendravimo laikotarpio poreikis yra išlikęs. Atsiliepime į priešieškinį nurodyta bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus.

Šalies argumentai

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko tik iš dalies, priešieškinį prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad, kai ieškovė pasakė, kad laukiasi, jis sirgo tuberkulioze, vartojo vaistus, dėl to pasiūlė jai nutraukti nėštumą. Ieškovė nesutiko. Su ieškove kurti šeimos neplanavo, nenorėjo tuoktis. Ieškovė jam pasakė, kad jeigu nebus kartu su ja, negalės bendrauti ir su vaiku. Tuo baigėsi jų bendravimas. Abejojo, ar tikrai yra vaiko tėvas. Norėjo padėti išlaikyti vaiką. Prašė sesers užmegzti ryšį su ieškove. Ieškovė su juo nesusisiekė gimus vaikui, neteikė informacijos apie vaiką. Po to sužinojo, kad ieškovė turi šeimą, jis taip pat sukūrė šeimą. Gavęs laišką iš ieškovės (jos atstovės), su ja susisiekė, norėjo ginčą išspręsti taikiai. Nesutiko su ieškovės siūlomomis sąlygomis. Kiek galėjo, stengėsi susitikti su vaiku. Tėvystės pripažinimo klausimas yra išspęstas. Neturi pastovaus darbo ir pastovių pajamų. Dirba remonto darbus, suvirintoju. Šiuo metu dirba Lietuvoje, įsidarbino neseniai, uždirba po 5,60 Eur per valandą. Darbo užmokestis priklauso nuo išdirbtų valandų. Praeitą mėnesį uždirbo apie 800 Eur. Vidutiniškai uždirbdavo apie 2000 Eur. Moka būsto paskolą. Kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Dar turi du vaikus. Sutuoktinė dirba. Mokėti ieškovės prašomą išlaikymą būtų per didelė finansinė našta. Neneigia, kad gali rasti galimybę mokėti vaikui tokio pat dydžio išlaikymą, kaip laikinas išlaikymas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nesutinka, nes ieškovė buvo atsisakiusi jo pagalbos. Ieškovė jį susirado tik norėdama pagerinti savo finansinę padėtį. Pripažįsta, kad gali kilti sunkumų laikantis jo prašomos bendravimo tvarkos ir kad reikia laiko, jog vaikas prie jo priprastų. Taikiai susitarti dėl bendravimo tvarkos su ieškove nepavyksta. Mano, kad pereinamasis bendravimo tvarkos laikotarpis nereikalingas ar bent jau reikalingas ne toks ilgas, kokio prašo ieškovė, taip pat galėtų būti nustatyta laisvesnė bendravimo tvarka, negu jis prašo. Kai susitinka su vaiku, su juo praleidžia apie pusantros valandos. Dviese dar nebuvo susitikę. Iš jo pusės spaudimo vaikui nebuvo.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinį prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad reikalinga detali bendravimo tvarka, nes dėl lankstesnės bendravimo tvarkos su ieškove susitarti neįmanoma. Tėvystę atsakovas pripažino, todėl šioje dalyje bylą prašo nutraukti. Išlaikymo įsiskolinimas neturėtų būti priteistas, nes vaikas buvo išlaikomas, atsakovas apie vaiką sužinojo tik 2020 m. liepos mėnesį. Atsakovo tėvystė nustatyta 2020 m. spalio mėnesį, nuo tada atsakovas sutinka teikti vaikui išlaikymą. Vaiko išlaikymas turi būti priteisiamas atsižvelgiant į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių. Atsakovo pajamos yra nepastovios, jis turi dar du išlaikytinius. Atsakovas sutinka mokėti po 150 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitiktų vaiko interesus.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Ugnė Rojutė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad tėvystę atsakovas pripažino. Ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo atitiktų vaiko interesus. Tarp ieškovės ir vaiko yra tvirtas ryšys. Atsakovas iki 2020 m. gruodžio mėnesio nebendravo su vaiku, todėl tikslinga nustatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį. Pirmiausia turėtų būti sukurtas atsakovo ir vaiko emocinis ryšys. Ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka labiau atitiktų vaiko interesus. Išlaikymo įsiskolinimas taip pat turėtų būti priteistas iš atsakovo.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Anžela Šumauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pereinamasis bendravimo laikotarpis yra reikalingas. Susitikimai galėtų vykti dažniau, palaipsniui susitikimai galėtų būti ilginami. Turi būti užtikrintas visų vaikų bendravimas. Ieškovės nurodytas pereinamasis laikotarpis yra pakankamas. Be to, šalys galėtų susitarti, atsižvelgdamos į vaiko interesus. Išvykstant atostogauti nėra būtinas kitos šalies leidimas. Įpareigojimas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (jos nekeitimo) negali būti nustatomas. Apie pasikeitimus, susijusius su vaiko gyvenamąja vieta, susisiekimu, ugdymo įstaiga, ieškovė turi informuoti atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst atuoja:

byla dalyje dėl tėvystės nustatymo nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Šalys bylos nagrinėjimo metu taikiai išsprendė klausimą dėl tėvystės nustatymo – atsakovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.142 straipsnyje nustatyta tvarka pripažino A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę, tą patvirtina į bylą pateikta A. Š. gimimo įrašo kopija, iš kurios matyti, kad vaiko gimimo įraše yra įrašyti duomenys apie tėvą J. S.. Dėl šios priežasties ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės prašymas dėl atsisakymo ieškinio reikalavimų dalyje dėl tėvystės nustatymo priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovei išaiškintina, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametį sūnų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys nėra susituokusios ir kartu negyvena. Nepilnametis šalių sūnus A. Š. gyvena su ieškove.

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016 ir kt.). Taigi spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas turi teisę, bet ne pareigą vadovautis minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, atsižvelgęs į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Kita vertus, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovė išsituokusi, turi du nepilnamečius vaikus – sūnų A. Š. ir dukrą L. R., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena tėvų bute, adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-05 sprendimu santuokos nutraukimo byloje (civilinė byla Nr. e2-369-980/2021) ieškovei asmeninės nuosavybė teise priteistas automobilis Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis apie 400 Eur. Taip pat ieškovė gauna išmokas už vaikus. Skolinių įsipareigojimų ieškovė neturi.

Atsakovas vedęs, gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), moka būsto paskolą, taip pat turi jo vardu registruotą transporto priemonę BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas dirba (šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju), jo teigimu, per mėnesį jo darbo užmokestis turėtų būti apie 1500 Eur. Atsakovas su sutuoktine turi du nepilnamečius vaikus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Šalių sūnus yra 8 metų amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, turi sveikatos problemų dėl regėjimo, reikalingi akiniai, taip pat lankosi pas odontologą, buvo reikalinga kardiologo konsultacija. Ieškovė sūnų išlaiko - perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis. Be to, vaikas lanko mokyklą, karate ir robotikos būrelius, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms.

Ieškovė nurodė, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga mažiausiai 450 Eur suma. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą vaikui po 225 Eur per mėnesį. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, nurodo, kad sutinka mokėti vaikui išlaikymą po 150 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, vaiko sveikatos būklę, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, išvadą teikiančios institucijos atstovės išdėstytą poziciją, ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma vaiko išlaikymui po 225 Eur kas mėnesį vertintina kaip protinga suma, atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių – šiuo metu išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas, dirba suvirintoju, o ši profesija šiuo metu yra viena iš paklausiausių darbo rinkoje ir gerai apmokama. Atsakovas nurodo, kad anksčiau važinėdavo dirbti į užsienį, tačiau šiuo metu įsidarbino Lietuvoje. Atsakovo teigimu, jis uždirba apie 1500-2000 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į paties atsakovo nurodomus jo būtinuosius poreikius, duomenis apie turtinę padėtį, tai, kad abi šalys turi ir kitų išlaikytinių, darytina išvada, kad atsakovas visgi yra pajėgus mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą šalių sūnui. Atsakovas neturi sveikatos problemų, jam nėra nustatytas neįgalumas, jis yra darbingo amžiaus jaunas vyras, todėl turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti bei išlaikyti savo vaikus. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsakovas uždirba pakankamai, kad galėtų teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, todėl nėra teisinio pagrindo perkelti vaiko išlaikymo naštą didesne dalimi ieškovei, kuri gauna tik minimalias pajamas, tačiau deda visas pastangas išlaikyti ir tinkami auklėti bei prižiūrėti sūnų. Nors atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui sutinka mokėti tik po 150 Eur per mėnesį, tačiau, tiek teismo, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovės vertinimu, tokia suma, atsižvelgiant į vaiko amžių bei poreikius, yra nepakankama.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, suformuota teismų praktika, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 225 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2020-11-03 iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, į priteistą išlaikymą įskaitant atsakovo sumokėtą laikiną išlaikymą, vykdant 2020-11-24 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 7595 Eur neteikto išlaikymo vaikui įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad apie vaiką sužinojo tik 2020 m. liepos mėnesį. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad sūnumi rūpinosi viena, jai padėjo tėvai, be to, (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su kitu asmeniu, kuris padėjo jai išlaikyti sūnų. Ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl sūnaus išlaikymo iki pat 2020 m. liepos mėnesio, kreipėsi į atsakovą tik pradėjusi skyrybų procesą su tuometiniu sutuoktiniu. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad bylos šalių vaikas buvo išlaikomas jos tuometinio sutuoktinio. Atsakovas teikia išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui nuo 2020 m. lapkričio mėnesio. Taigi nors atsakovas neteikė materialinio išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui, tačiau vaikas buvo išlaikomas kito asmens. Ieškovė pripažino, kad anksčiau į atsakovą dėl vaiko išlaikymo nesikreipė. DNR tyrimas tėvystei nustatyti atliktas 2020-10-19. Vaiko tėvystės nustatymo klausimas buvo išspręstas tik bylos nagrinėjimo metu – atsakovas vaiko tėvystę pripažino, įrašas apie atsakovo tėvystę padarytas 2021-04-06. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas visą laiką žinojo, kad yra biologinis vaiko tėvas, tačiau, kaip minėta, ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo tik 2020-11-04. Atsižvelgiant į tai, kad po šalių vaiko gimimo ieškovė buvo sudariusi santuoką su kitu asmeniu, kuris išlaikė vaiką, ir į atsakovą nebuvo kreipusis dėl vaiko išlaikymo, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pažymėtina, kad CK 3.159 straipsnio 1 dalis nustato pareigą abiem tėvams vykdyti tėvų valdžią bendrai ir vienodai. Vaikas, kurio tėvai gyvena atskirai, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jo bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu vaiku. Ieškovė su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesutiko, nurodė savo siūlomą bendravimo tvarką, taip pat nurodė, kad yra būtinas pereinamasis bendravimo laikotarpis, kurio metu šalių nepilnametis vaikas įprastų prie atsakovo. Išvadą teikiančios institucijos atstovės sutiko su aplinkybe, kad yra reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu atsakovas ir šalių nepilnametis sūnus geriau pažintų vienas kitą, tarp jų užsimegztų emocinis ryšys.

Išvadą teikianti institucija pateikė vaiko nuomonę, institucijos atstovui apsilankius vaiko namuose. 2021-07-28 vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad berniukas nuolat glaustėsi prie motinos, jautėsi, kad tarp motinos ir vaiko yra itin stiprūs emociniai ryšiai. Paklausus berniuko, ar žino, kas yra J. S., vaikas neatsiminė, trūkčiojo pečiais ir teigė, kad nežino, kas tai per žmogus, tačiau vėliau mamai G. R. priminus vaikas jį atsiminė. Paskutinį kartą vaikas su J. S. buvo susitikęs praeitą trečiadienį, buvo parke, dviese praleido apie 10-15 min., tuo tarpu motina su dukra buvo nuošalyje. Vaikas teigė, kad J. S. prižadėjo jam duoti pažaisti su telefonu, jei jis kitą kartą pasiliks su juo dviese ilgiau. Paklausus berniuko, ar norėtų su J. S. pasilikti vienu du, berniukas teigė, kad, jei jis duotų jam telefoną, tada taip, jei ne, tada nenori. Paklausus vaiko, kiek kartų buvo susitikęs su J. S., vaikas teigė, kad tik 3 kartus. Vaikas taip pat teigė, kad neatsimena J. S. vaikų, jų nepažįsta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pirmą kartą su šalių nepilnamečiu vaiku susitiko 2020-12-31, iš viso buvo susitikę septynis ar aštuonis kartus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad tokios detalios bendravimo tvarkos, kokią prašo nustatyti priešieškiniu, laikytis gali būti sunku. Bylos šalių sūnus yra 8 metų amžiaus, įpratęs prie jį supančios aplinkos. Tiek ieškovė, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovės patvirtino, jog tarp nepilnamečio vaiko ir ieškovės yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad vaikas su atsakovu bendrauja mažiau nei metus laiko, buvo susitikę tik keletą kartų, gerai vienas kito nepažįsta (tik pradeda pažinti), nėra susiformavęs emocinis vaiko ir tėvo ryšys, pripažintina, kad šiuo atveju yra būtinas pereinamasis bendravimo laikotarpis, kurio metu atsakovas geriau susipažintų su vaiku, užmegztų tvirtesnius tarpusavio ryšius. Be to, kaip teisingai nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė, vaiko gimtadienis yra vaiko šventė, todėl vaikas turėtų švęsti savo gimtadienius savo aplinkoje, su jam artimais asmenimis. Ieškovė iš esmės neginčija atsakovo priešieškinio reikalavimo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau siūlo nustatyti bendravimo tvarką, kuri, kaip pripažino išvadą teikiančios institucijos atstovės, labiau atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka šiuo metu labiau atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus ir kartu užtikrina atsakovo teisę bendrauti su sūnumi. Taigi nustatytina tokia atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku:

4) atsakovas turi teisę išvykti su vaiku į užsienį tik turint išankstinį rašytinį ieškovės sutikimą?

7) esant atsakovo poreikiui, tačiau pirmenybę teikiant sūnaus poreikiams, norams ir interesams, ir šalims susitarus, atsakovas gali bendrauti su sūnumi kita tvarka negu aukščiau numatyta.

8) ieškovė informuoja atsakovą raštu, telefonu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu pasikeistų jos ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, telefono numeris, kiti kontaktiniai duomenys, nepilnamečio vaiko ugdymo, gydymo įstaiga, nurodydama pasikeitusius duomenis.

Pažymėtina, kad bylos šalys gali bendrauti su jų nepilnamečiu vaiku, atsižvelgdamos į vaiko interesus. Be to, esant būtinybei, šalys taip pat gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė šio ieškinio reikalavimo atsisakė, todėl ieškovei grąžintini 75 procentai jos sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Dėl likusių ieškinio reikalavimų ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovė turėjo 1200 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą byloje. Teismas sprendžia, kad yra patenkinta 50 proc. turtinių ieškinio reikalavimų, nuo kurių ieškovė neatsisakė, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, patenkinus ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo valstybei priteistina 61 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas už priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1150 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Sprendžiant dėl patenkintos priešieškinio dalies, kaip savarankiškas reikalavimas vertintinas tik reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Kadangi šiuo sprendimu bendravimo tvarka nustatoma, nors ir ne tokia, kokią siūlė atsakovas, teismas sprendžia, kad yra patenkinta apie 20 proc. priešieškinio, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 245 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl 2020-11-24 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 293 straipsnio 4 punktu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės G. R. ieškinio reikalavimo atsakovui J. S. dėl tėvystės nustatymo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 225 Eur nuo 2020-11-03 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į priteistą išlaikymą įskaityti atsakovo J. S. sumokėtą laikiną išlaikymą, vykdant 2020-11-24 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė G. R..

Nustatyti atsakovo J. S. bendravimo su sūnumi A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

3) švenčių dienomis:

- neporiniais metais atsakovas Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų pirmą dieną ir Naujųjų Metų sausio 1ąją dieną savo sąskaita pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 11 val. ryto ir grąžina į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val. vakaro?

- poriniais metais atsakovas Šv. Velykų pirmąją dieną, o neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną savo sąskaita pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 11 val. ryto ir grąžina į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val. vakaro?

- kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) ir per atsakovo gimimo dieną (birželio 2 d.) atsakovas savo sąskaita pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip 11 val. ryto ir grąžina į gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val. vakaro?

4) atsakovas turi teisę išvykti su vaiku į užsienį tik turint išankstinį rašytinį ieškovės sutikimą?

7) esant atsakovo poreikiui, tačiau pirmenybę teikiant sūnaus poreikiams, norams ir interesams, ir šalims susitarus, atsakovas gali bendrauti su sūnumi kita tvarka negu aukščiau numatyta.

Priteisti iš atsakovo J. S. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. R.

Priteisti iš ieškovės G. R. 245 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. S..

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. S. 61 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į pasirinką biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei G. R. 56,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto banke AB „Swedbank“ 2020-10-30, mokėjimo nurodymas Nr. 5, mokėjimo užduoties kodas ZJ20714, ir sumokėto 2020-11-16, mokėjimo nurodymas Nr. 8, mokėjimo užduoties kodas ZJ20737.

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikinti 2020-11-24 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo J. S. priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., mokant kas mėnesį po 200 Eur periodinėmis išmokomis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Sušinskaitė