- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-1198-777/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07728-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui J. S. (J. S.), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir pagal atsakovo J. S. priešieškinį ieškovei G. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 2020 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: nustatyti tėvystę – pripažinti atsakovą vaiko A. Š. (A. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvu; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. Š. išlaikymo skolą – 7 595 Eur; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, mokamą periodinėmis išmokomis po 225 Eur kas mėnesį, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:
2.1. (duomenys neskelbtini) metais susipažino su atsakovu. (duomenys neskelbtini) mėnesį pasijuto, jog laukiasi. Atsakovas nenorėjo, kad ji gimdytų. Atsakovas pripažino, kad ieškovė laukėsi vaiko nuo jo, tačiau dingo. (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų, jį iš pradžių augino viena, jai padėjo tėvai. (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su A. R. (A. R.), (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra. Ieškovės sutuoktinis ieškovės sūnų padėjo auginti kaip savo, tačiau šiuo metu ieškovė skiriasi.
2.2. Sūnaus gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra. Iš pradžių sūnus buvo per mažas ką nors suprasti, atsakovas nesirodė, o ieškovė buvo per jauna, išdidi, todėl pati sūnaus tėvo – atsakovo – neieškojo.
2.3. (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovė išsiuntė atsakovui pranešimą, siūlydama pripažinti save sūnaus tėvu, o ieškovė kreipėsi dėl privalomos mediacijos. Atsakovas susisiekė su ieškove, sakė, kad niekada neatsisakė sūnaus, teigė, kad padės jį auginti, paruošti mokyklai, padės išlaikyti, kad nori bendrauti su vaiku, tačiau tai tebuvo vien žodžiai. Ieškovė ne kartą siūlė vykti pas notarę, kad atsakovas pripažintų save sūnaus tėvu, tačiau atsakovas išsisukinėjo. Atsakovas pareikalavo atlikti DNR tyrimą siekiant nustatyti, ar jis yra vaiko tėvas. Atlikus tyrimą buvo gauta teismo medicinos specialisto išvada, kad atsakovas yra sūnaus tėvas su tikimybe 99,99 proc. Gavus šią išvadą ieškovė paprašė atsakovo pradėti mokėti išlaikymą sūnui, tačiau atsakovas atsisakė, teigdamas, kad pradės mokėti tik tada, kai bus pasiektas ir pasirašytas susitarimas jo sąlygomis. Supratusi, kad tai yra tik laiko tempimas iš atsakovo pusės, ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovo siūlomos sąlygos ieškovei buvo nepriimtinos, ieškovė pasitraukė iš mediacijos, taigi privaloma mediacija yra baigta.
2.4. Siekdama užtikrinti sūnaus interesus ieškovė yra priversta kreiptis į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio reikalavimo atsakovui dėl tėvystės nustatymo atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 225 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į priteistą išlaikymą įskaitė atsakovo sumokėtą laikiną išlaikymą, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Nustatė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė. Nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nurodytą sprendimo rezoliucinėje dalyje. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo 61 Eur žyminio mokesčio valstybei.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir nustatytos aplinkybės (reikšmingos apeliacinio skundo nagrinėjimui):
Šalies argumentai
4.1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7 595 Eur neteikto išlaikymo vaikui įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį.
4.2. Šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad sūnumi rūpinosi viena, jai padėjo tėvai, be to, (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su kitu asmeniu, kuris padėjo jai išlaikyti sūnų. Ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl sūnaus išlaikymo iki pat (duomenys neskelbtini), kreipėsi į atsakovą tik pradėjusi skyrybų procesą.
4.3. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad bylos šalių vaikas buvo išlaikomas jos sutuoktinio.
4.4. Atsakovas teikia išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui nuo (duomenys neskelbtini).
4.5. Konstatavo, kad atsakovas neteikė materialinio išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui, tačiau vaikas buvo išlaikomas kito asmens (po šalių vaiko gimimo ieškovė buvo sudariusi santuoką su kitu asmeniu, kuris išlaikė vaiką). Ieškovė pripažino, kad anksčiau į atsakovą dėl vaiko išlaikymo nesikreipė. DNR tyrimas tėvystei nustatyti atliktas (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvystės nustatymo klausimas buvo išspręstas tik bylos nagrinėjimo metu – atsakovas vaiko tėvystę pripažino, įrašas apie atsakovo tėvystę padarytas (duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo skolą, ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo 3 797,50 Eur skolą, šių lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motiną (ieškovę). Priteisti iš atsakovo ieškovei patirtas apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Teikiant ieškinį, šalių sūnaus gimimo liudijime duomenų apie tėvą nebuvo. (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su A. R., kai sūnui buvo (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
6.2. Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas yra priteistinas dėl to, kad vaikas turi teisę į išlaikymą nuo gimimo dienos, o ne nuo tada, kai nustatoma ar pripažįstama tėvystė.
6.3. Atsakovo argumentas, kad, neva, apie tai, jog jis yra vaiko tėvas, sužinojo tik (duomenys neskelbtini), atlikus DNR testą, yra nepagrįstas. Atsakovas neneigė aplinkybės, jog apie ieškovės nėštumą žinojo, patvirtino, kad buvo ir pas ieškovės tėvus, ketindamas gyventi kartu su ieškove ir gimsiančiu vaiku, tačiau ketinimo atsisakė, kai ieškovės tėvai pasakė, jog reikia su ieškove susituokti. Atsakovas taip pat nepaneigė aplinkybės, kad žinojo apie vaiko gimimą, byloje yra įrodymų, kad atsakovo sesuo, gimus sūnui, siūlė pagalbą daiktais, pats atsakovas baigiamosiose kalbose aiškino, kad du kartus buvo sutikęs ieškovę ir norėjo su ja pakalbėti apie vaiką. Visos šios aplinkybės parodo, kad atsakovas žinojo apie vaiko gimimą, tačiau iš savo pusės nesiėmė jokių priemonių, kad pripažintų tėvystę ar kad tėvystė būtų nustatyta teismo sprendimu, tokiu būdu vengė savo pareigos išlaikyti vaiką.
6.4. Ieškovė gyvena ten pat, tai yra pas tėvus, kur ir gyveno ir kai tapo nėščia, ir kai gimė vaikas, ir kai buvo susituokusi, o atsakovas, gavęs iš ieškovės atstovės (duomenys neskelbtini) pranešimą su siūlymu pripažinti save vaiko tėvu ir teikti jam išlaikymą, pats labai lengvai susisiekė su ieškove (į bylą pateikta ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo medžiaga), taigi atsakovui, žinant apie vaiko gimimą, nebuvo kliūčių susisiekti su ieškove. Todėl iš esmės byloje turėjo būti aiškinamasi ne tai, kodėl ieškovė nesikreipė į atsakovą anksčiau (ji paaiškino, kad dar nėštumo metu atsakovui tiesiog nutraukus su ja ryšius, iš pradžių buvo per daug skaudu kreiptis į vaiko tėvą, o susituokus su kitu asmeniu, buvo klaidingai manoma, kad sutuoktinis, kuris padėjo auginti vaiką, gali pripažinti save vaiko tėvu), tai yra ne apie ieškovės nesikreipimą į atsakovą anksčiau, o turėjo būti nagrinėjamas atsakovo pareigų vaikui neatlikimas. Pažymėtina, kad atsakovo neveikimas šiuo atveju yra nepateisinamas, o jo pareigos vaikui kilo ne nuo sužinojimo, o tiksliau – ne nuo įsitikinimo atlikus DNR testą, o nuo vaiko gimimo.
Šalies argumentai
6.5. Ieškovė nuo pat pradžių teigė, kad jos buvęs sutuoktinis gyvenant santuokoje tik padėjo išlaikyti sūnų. Ieškovė nesakė ir nepripažino, kad sūnus buvo išlaikomas išimtinai sutuoktinio, o teisme paaiškino, kad sūnus buvo išlaikomas ir sutuoktinio tik ta prasme, kad sutuoktinis taip pat prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, nes lėšos šeimoje buvo bendros ir nebuvo skirstomos atskirai į ieškovės ir į jos sutuoktinio. Tai, kad sutuoktinis prisidėjo prie ieškovės sūnaus išlaikymo, jokiu būdu nereiškia, kad sūnus buvo išlaikomas išimtinai sutuoktinio lėšomis ar kad ieškovė niekaip neišlaikė savo sūnaus. CK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad „1. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: (...) 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai;“, taigi tiek ieškovės, tiek jos sutuoktinio gautos pajamos buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, sutuoktinė nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2020 m. vasario 26 d. dirbo (duomenys neskelbtini), t. y. gaudavo darbines pajamas, o nedarbo periodais (būdama dukters L., gimusios (duomenys neskelbtini) gimdymo ir priežiūros atostogose) gaudavo išmokas. Taigi iš esmės, gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, dar ir auginant jų bendrą vaiką, negalima atskirti ieškovės ir jos sutuoktinio gautų pajamų – šios lėšos buvo bendros. Lėšų bendrumo ir negalima niekaip kitaip įvertinti, pavyzdžiui, kad ieškovei priklausytų mažiau ar visai nieko nepriklausytų iš sutuoktinio lėšų, kai ji buvo dukters priežiūros atostogose, kad ir nebūtų atsižvelgta į jos indėlį tvarkant bendrą ūkį ar įvertinant pinigais namų tvarkymą, vaikų priežiūrą ar pan. Taigi teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad neva sūnus buvo išlaikomas tik ieškovės sutuoktinio, ir neteisėtai atsisakė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo skolą.
6.6. Mano, kad priteisiant iš atsakovo sūnaus išlaikymo skolą yra būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sūnus buvo išlaikomas kartu ieškovės ir jos sutuoktinės, galėjo tik sumažinti prašomos priteisti skolos dydį. Kadangi ieškovės sūnus buvo išlaikomas iš bendrų jos ir sutuoktinio pajamų, atsižvelgiant į tai, kad preziumuojama, jog sutuoktinių dalys yra lygios, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės sutuoktinis prisidėjo prie ieškovės sūnaus išlaikymo, būtų teisinga, protinga ir sąžininga ieškovei iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo skolą ne 7 595 Eur, tai sudaro 1/2 dalį teikto išlaikymo, o 3 797,50 Eur, tai sudarytų 1/4 dalį teikto išlaikymo. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad sūnus buvo išlaikomas tinkamai. Taip pat nebuvo ginčijama, kad ieškovės skolos apskaičiavimas iki ieškinio padavimo už 3 metus, skaičiuojant ½ dalį reikalingo viso išlaikymo, tai sudarė 7 595 Eur, būtų neteisingas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad tik apeliaciniame skunde dėsto poziciją, kad ji prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, gyvenant santuokoje, nors teismo posėdžio metu teigė, kad šeimą (taip pat ir šalių sūnų) išlaikė sutuoktinis. Išlaikymo šalių sūnui nereikėjo, kol ieškovė gyveno su sutuoktiniu. Byloje nustatyta, kad materialiai buvo rūpinamasi šalių sūnumi, jo teisė gauti išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. Šalių sūnus buvo išlaikomas vaiko motinos sutuoktinio, kuris faktiškai nebuvo vaiko tėvas. Ieškovės buvęs sutuoktinis, nebūdamas vaiko biologiniu tėvu, rūpinosi juo iki (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
8.2. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalaujamu 7 595 Eur išlaikymo įsiskolinimu už 3 metus, nes ieškovė niekada neprašė išlaikymo, nesakė, jog jai trūksta pinigų, nebuvo tartasi dėl jokio išlaikymo dydžio. Ieškovė dėl išlaikymo į atsakovą kreipėsi (duomenys neskelbtini), atsakovui ieškovė pasakė, kad vaikas A. Š. yra jo biologinis sūnus. Atsakovas pareikalavo pateikti įrodymus dėl jo tėvystės. Atsakovui tapo žinoma, jog jis yra biologinis vaiko tėvas tik nuo (duomenys neskelbtini), po DNR testo. Gimimo liudijime kaip vaiko tėvas jis nebuvo įrašytas, gimimo liudijimo kopijos ieškovė atsakovui nebuvo pateikusi. Pati ieškovė nustatyti tėvystę kreipėsi tik (duomenys neskelbtini), o ne gimus vaikui.
8.3. Ieškovė žinodama, kas yra vaiko tėvas, piktybiškai tai nuo atsakovo nuslėpė, apribodama vaiko teisę žinoti, kas jo tėvas, bei tėvo teisę bendrauti su sūnumi, ir galbūt iš pasipelnymo tikslų gauti Valstybės tikslines išmokas.
8.4. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
8.5. Mano, kad ieškinys teismui yra skubotas ir bandymas pasipelnyti iš atsakovo. Išlaikymo skola gali būti priteisiam tik nuo to momento, t. y. nuo tada, kai atsakovui tapo žinoma, kad jis yra sūnaus tėvas, o būtent nuo DNR testo datos (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovas sūnaus išlaikymui sumokėjo 100 Eur bei (duomenys neskelbtini) 200 Eur, todėl yra prašoma 300 Eur įskaityti į sūnaus išlaikymą.
8.6. Nurodė, kad sūnui būnant jaunesniam, jo poreikiai buvo mažesni, todėl ieškinyje pateiktas reikalavimas įsiskolinimą skaičiuoti pagal šiuo momentu paskaičiuotą didžiausią galimą poreikį iš esmės yra ydingas ir neatitinka realios situacijos. Sūnus buvo jaunesnio amžiaus, santykinai jam buvo reikalingas mažesnis išlaikymo dydis.
8.7. Ieškovė, gyvendama su sutuoktiniu, gaudavo pajamų per mėnesį tik maždaug po 200 Eur. Todėl nesuprantama, kaip iš tokių ieškovės pajamų ji prisidėjo prie šeimos pajamų, suprantama, kad jos sutuoktinis ją visiškai išlaikė, visiškai išlaikė šalių sūnų ir dar kitą bendrą sutuoktinių vaiką. Ieškovė, gyvendama su sutuoktiniu, lygiomis dalimis neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Todėl visiškai nėra suprantama, kaip ji gali iš atsakovo reikalauti ¼ dalies, t. y. 3 797,50 Eur. Ieškovė šios sumos per trejus metus uždirbti negalėjo.
8.8. Mano, jog ieškovė galėjo gauti iš valstybės ir socialines išmokas (kaip vieniša motina ar kt.), todėl ir slėpė nuo atsakovo, kad jis yra sūnaus tėvas, taip galbūt pelnydamasi iš valstybės ir galbūt gaudama socialines išmokas, o tai yra nusikalstama. Dėl šių aplinkybių atsakovas kreipsis dėl skirtų socialinių išmokų ieškovei.
8.9. Jei, gimus vaikui, atsakovui būtų žinoma, kad jis turi sūnų, atsakovas taip pat būtų planavęs kitaip savo dabartinį šeiminį gyvenimą. Konkrečiai santuokos sudarymo metu išlaikytinių (vaikų planavimą, jų skaičių), kreditinių įsipareigojimų klausimą. Šiuo metu atsakovas yra sudaręs santuoką, augina du mažamečius vaikus, turi kreditinių įsipareigojimų. Tuo atveju žinant, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, tikrai būtų vertinęs kreditinių įsipareigojimų prisiėmimą bei kitus šeimos klausimus. Šiuo atveju skolos priteisimas už 3 metus atsakovui daro žymią žalą jo ir šeimos ir kitų išlaikytinių interesams. Šalių sūnaus išlaikymui kas mėnesį yra skiriama 225 Eur suma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė ir atsakovas, jų atstovai, išvadą teikiančios institucijos atstovė dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ieškovė sumažino ieškiniu prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 7 595 Eur iki 3 797,50 Eur.
12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, teikiant ieškinį, šalių sūnaus gimimo liudijime duomenų apie tėvą nebuvo. (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su A. R., kai sūnui buvo (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuris įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Apeliantė nurodė, kad, kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodė, kad išlaikymo skola gali būti priteisiama tik nuo tada, kai atsakovui tapo žinoma, kad jis yra sūnaus tėvas, o būtent nuo DNR testo datos – (duomenys neskelbtini).
14. Kasacinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-218/2011 konstatavo, kad kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad išlaikymo skola gali būti priteisiama tik nuo tada, kai atsakovui tapo žinoma, kad jis yra sūnaus tėvas, o būtent nuo DNR testo datos (duomenys neskelbtini). Pagrįsti apeliantės argumentai, kad išlaikymo įsiskolinimas yra priteistinas dėl to, kad vaikas turi teisę į išlaikymą nuo gimimo dienos, o ne nuo tada, kai nustatoma ar pripažįstama tėvystė.
15. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas žinojo apie jos nėštumą, vaiko gimimą. Šias aplinkybes be apeliantės paaiškinimų patvirtina į bylą pateikta ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo nuo (duomenys neskelbtini) medžiaga, taip pat ir ieškovės ir atsakovo sesers susirašinėjimo po šalių sūnaus gimimo medžiaga.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad tiek apeliantė, tiek atsakovas buvo savanaudiški, nesiėmė priemonių, nors tokias galimybes abu turėjo, kad būtų nustatyta šalių sūnaus tėvystė, išspręstas jo išlaikymo klausimas ir kiti susiję klausimai. Abiejų jų neveikimas yra nepateisinamas.
17. Atsakovas teigia, kad išlaikymą jo sūnui teikė apeliantės sutuoktinis iki (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė su šiais atsakovo argumentais nesutinka, teigia, kad jos sutuoktinis gyvenant santuokoje tik padėjo išlaikyti jos sūnų, nes lėšos šeimoje buvo bendros. Todėl nėra pagrindo teigti, kad sūnus buvo išlaikomas išimtinai apeliantės sutuoktinio ar kad apeliantė niekaip neišlaikė sūnaus.
18. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis Nr. 3K-3-239/2009).
19. Kaip jau buvo anksčiau nurodyta nutartyje, kad, teikiant ieškinį, šalių sūnaus gimimo liudijime duomenų apie tėvą nebuvo, atsakovas tėvystę pripažino bylos nagrinėjimo metu. Atsakovės sutuoktinis nebuvo įrašytas šalių sūnaus vaiko tėvu, todėl pareigos išlaikyti šalių sūnaus neturėjo. Pareigą išlaikyti sūnų turi atsakovas ir šios prievolės vykdymo negali perkelti apeliantės sutuoktiniui.
20. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. Nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2013). Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijama kieno nors tėvystė (ir apeliantės sutuoktinio), kadangi šalių sūnaus gimimo liudijime duomenų apie tėvą nebuvo, todėl taip pat negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje svarbu buvo nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei šalių sūnaus teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai.
21. Pagrįsti apeliantės argumentai, kad priteisiant iš atsakovo sūnaus išlaikymo skolą yra būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Šalių sūnus buvo išlaikomas iš bendrų jos ir sutuoktinio pajamų. Preziumuojama, jog sutuoktinių dalys yra lygios. Jos sutuoktiniui prisidėjus prie šalių sūnaus išlaikymo, būtų teisinga, protinga ir sąžininga apeliantei iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo skolą ne 7 595 Eur, tai sudaro 1/2 dalį teikto išlaikymo, o 3 797,50 Eur, tai sudarytų 1/4 dalį teikto išlaikymo.
22. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturi būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), apskaičiuotas po ¼ dalį nuo minimalios mėnesinės algos, buvusios atitinkamu metu nurodytu laikotarpiu (vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 106 Eur), atsižvelgdamas į šalių sūnaus amžių, apeliantės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą laiko objektyvia ir įrodyta. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio argumentai, kad: 1) sūnui būnant jaunesniam, jo poreikiai buvo mažesni, todėl ieškinyje pateiktas reikalavimas įsiskolinimą skaičiuoti pagal šiuo momentu apskaičiuotą didžiausią galimą poreikį iš esmės yra ydingas ir neatitinka realios situacijos; 2) sūnus buvo jaunesnio amžiaus, santykinai jam buvo reikalingas mažesnis išlaikymo dydis; yra nepakankami sumažinti apeliantės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (CPK 178, 185 straipsniai).
23. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sūnaus išlaikymui sumokėjo 100 Eur bei (duomenys neskelbtini) 200 Eur, prašė šią 300 Eur sumą įskaityti į sūnaus išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad klausimas dėl atsakovo įvykdytos išlaikymo pareigos apimties (sumokėtų sumų sūnaus išlaikymui) sprendžiamas vykdymo procese.
24. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovo apeliantei 3 797,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
25. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.
26. Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 18,75 Eur žyminis mokestis (56,25 Eur žyminis pagrįstai grąžintas pirmosios instancijos teismui atsisakius reikalavimo dėl tėvystės nustatymo) ir 1 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 218,75 Eur.
27. Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 75 Eur žyminis mokestis ir 1 150 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 225 Eur.
28. Ieškovė byloje pareiškė 3 savarankiškus reikalavimus: 1) dėl tėvystės nustatymo (ši bylos dalis nutraukta, nes atsakovas pripažino tėvystę); 2) išlaikymo priteisimo (100 proc.; 3) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (50 proc., įvertinus ieškinyje pareikštą reikalavimą). Taigi iš viso patenkinta 75 proc. (150 : 2) ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų, kurie turėjo įtakos byloje susidariusioms bylinėjimosi išlaidoms.
29. Atsakovas byloje pareiškė 1 savarankišką reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimu bendravimo tvarka nustatoma, nors ir ne tokia, kokią siūlė atsakovas, kad yra patenkinta apie 20 proc. priešieškinio. Šalys šios pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės neginčijo, todėl ir apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patenkinta 20 proc. atsakovo priešieškiniu pareikštų reikalavimų.
30. Įvertinus ieškinio ir priešieškinio atmestų ir patenkintų reikalavimų dalis, konstatuotina, kad iš viso pirmosios instancijos teisme patenkinta ieškovės pareikštų reikalavimų dalis sudaro 77,50 proc. (75 (patenkinta reikalavimų dalis pagal ieškinį) + 80 (atmesta reikalavimų dalis pagal priešieškinį) : 2); iš viso atsakovo pirmosios instancijos teisme patenkinta pareikštų reikalavimų dalis sudaro 22,50 proc. (25 (atmesta reikalavimų dalis pagal ieškinį) + 20 (patenkinta reikalavimų dalis pagal priešieškinį) : 2).
31. Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistas 944,53 Eur (1 218,75 Eur x 77,50 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš ieškovės atsakovui – 275,63 Eur (1 225 Eur x 22,50 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Užskaičius ieškovės atsakovui mokėtinas sumas, iš atsakovo ieškovei priteistinas 668,90 Eur (944,53 Eur – 275,63 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme.
32. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo priteistina 146 Eur (225 Eur x 12 mėn.) + 3 797,50 Eur) x 0,03 – 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti šalių argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
34. Esant anksčiau nutartyje nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas ir iš dalies keistinos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis atsisakyta priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
35. Remiantis rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 86 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 386 Eur.
36. Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
37. Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 386 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, ir priteisti iš atsakovo J. S. (J. S.) nepilnamečio vaiko A. Š. (A. Š.) 3 797,50 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą ieškovei G. R..
Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti iš atsakovo J. S. ieškovei G. R. 668,90 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo J. S. į valstybės biudžetą 146 Eur žyminio mokesčio, sumokėti šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti pirmosios instancijos teismui.
Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo J. S. ieškovei G. R. 386 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.