Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

vertėjaujant Vidai Rimkienei, Liudmilai Martinkienei.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Mantui Mačiulskui, Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui A. R. (A. R.) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų reikalavimų ir atsakovo priešieškinį ieškovei, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl atsakovo veiksmų bei sutuoktinių pareigų pažeidimo ji patyrė didelę neturtinę žalą – jautė nuolatinį stresą, neigiamus išgyvenimus. Kadangi santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, dėl ko ji patyrė itin neigiamus išgyvenimus, dėl atsakovo amoralaus ir neteisėto elgesio patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį ir emocinį skausmą, prarado lūkesčius į laimingą santuoką ir senatvę, žymiai pablogėjo sveikata, iš atsakovo turėtų būti priteista 5000,00 Eur neturtinė žala.

Teismo posėdžių metu ieškovė G. R. ieškinį palaikė, priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad pagrindinė priežastis dėl blogų šeimyninių santykių buvo būtent atsakovo elgesys. Ji dėjo dideles pastangas siekdama ir išlaikyti, ir išsaugoti šeimą, stengėsi, kad tik atsakovas įsitvirtintų Lietuvoje, labai ji mylėjo ir nesitikėjo, jog vieną dieną jis susikraus lagaminą ir išeis, o apie tai jai pasakys mažametė dukra. Papildomai paaiškino, jog atsakovo elgesys pasikeitė kai jis pradėjo dirbti užsienyje, nes jis niekada nesakė jai kiek uždirba ir kiek turi santaupų ir ar apskritai ar turi sąskaitoje pinigų, nes priešingai jai susidarė toks įspūdis, jog gyvenant santuokoje su atsakovu, pinigų nuolat trūko. Be to, ji turėjo kas kartą aiškinti ir prašyti piniginių lėšų tai vienam tai kitam mokėjimui, net vaistams. Atsakovas pradėjo ne tik keistai elgtis kiek liečia finansinius šeimos klausimus, bet ir darėsi agresyvus, jam prasidėjo pykčio priepuoliai, jis ne tik agresyviai elgėsi su ja, bet ir su jos sūnumi, norėjo auklėti naudodamas fizinę jėgą. Ji prašė kreiptis į gydytoją konsultacijai, po ko jam buvo išrašyti vaistai, kuriuos vartoti jis atsisakė. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog žemės sklypus norėjo įsigyti būtent ji ir tėvai, nes ji visuomet svajojo turėti sodą. Kadangi jie su vyru taip gyveno, kad jai atrodė, jog jiems nuolat trūkdavo pinigų, o be to, atsakovas žemės pirkti nenorėjo, pinigus sklypų įsigijimui davė būtent jos tėvai iš savo santaupų ir siekiant tai įtvirtinti, ji pasirašė su tėvais pinigų dovanojimo sutartį. Jai buvo keista, kuomet atsakovas, prieš einant pas notarą, paprašė nufotografuoti jį su pinigais, kad galėtų savo šeimai pasidžiaugti, kad perka žemės sklypus ir paaiškino, jog pagal jų tradicijas pinigus notarei turi paduoti vyras. Ieškovei buvo nesuprantamas ir sutuoktinio brolio nuolatinis dalyvavimas jų šeimos gyvenime, pavyzdžiui, kai atsakovo brolis, neperspėjęs ir net nepaskambinęs, tiesiog ateidavo į jų namus ir prašydavo padengti stalą, vaišinti, nepaisant to, kad ji turi savo planų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog G. R. ir A. R. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės bei padalyti santuokoje įgytą turtą. Atsakovas priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės bei padalyti santuokoje įgytą turtą.

Dėl santuokos nutraukimo

Pagal CK 3.641 straipsnį teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus bei šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės teigia, kad santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio su ieškove ir vaikais, kadangi jis paskutiniais bendro gyvenimo metais pradėjo elgtis agresyviai, jam pasireikšdavo pykčio priepuoliai, jis naudojo fizinį smurtą prieš ją ir jos sūnų, vengė išlaikyti šeimą ir slėpė gaunamas pajamas, po ko, slapčia susidėjo daiktus ir nusipirkęs sau vienam atostogų kelionę, buvo pasiruošęs palikti namus. Ko pasėkoje ieškovei ir atsakovui dėl to susipykus, atsakovas išėjo iš namų ir nebedėjo pastangų susitaikyti bei išlaikyti šeimą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

Taip pat pastebėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu – liudytoja apklausta S. G. paliudijo, jog ieškovei išvarius atsakovą iš namų, ji bandė skambinti ir tartis dėl jo grįžimo, tačiau joms susikalbėti nepavyko. Atsakovas taip pat patvirtino, jog ir jis buvo tvirtai nusprendęs į šeimą negrįžti. Teismas taip pat negali neįvertinti ir aplinkybės, kad sutuoktiniai iš esmės yra ir iš labai skirtingų šalių, užaugę ir išauklėti skirtingais papročiais ir bendro gyvenimo metu jų kultūriniai skirtumai tik dar labiau išryškėjo, nors abu sutuoktiniai, dar iki sudarydami santuoką galėjo ir turėjo įvertinti, jog šį aplinkybė gali reikšmingai įtakoti santuokinį gyvenimą, požiūrį į šeimos vertybes, pareigų pasidalijimą, vaikų auklėjimą ir turtinių klausimų sprendimą.

Taigi, teismo nuomone, abu sutuoktiniai yra pažeidę lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas ir sutuoktiniams nepavyko rasti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51–3.54 straipsniai).

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo šalims palikti iki santuokos buvusias pavardes, t. y. jai paliekant pavardę „R.“, atsakovui – „R.“, o atsakovas dėl to neprieštaravo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės prašymas dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra – L. R.

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo teismo nepilnametės dukters L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina G. R.; specialios A. R. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku neprašo nenustatyti ir A. R. su nepilnamete dukra L. R. turi teisę matytis ir bendrauti neribotai, tačiau, esant reikalui, šalys gali kiekvienu konkrečiu atveju susitarti dėl bendravimo termino, vietos, laiko, vaiko paėmimo ir grąžinimo į gyvenamąją vietą atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, užimtumą bei interesus; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur kas mėnesį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki dukters pilnametystės, šių lėšų valdytoja uzufrukto teise skiriant jos motiną G. R.

Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teisme nurodė, jog su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka pilnai.

Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas susijęs su nepilnamečiu vaiku tenkintinas pilnai.

Dėl turto padalijimo

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad, gyvendami santuokoje, ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise įgijo – automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2270 Eur (apskaičiuota išvedus vidurkį pagal šalių pateiktus vertinimus) ir keleivinį automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2615 Eur (apskaičiuota išvedus vidurkį pagal šalių pateiktus vertinimus). Šalių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė naudojasi automobiliu Toyota Corolla Verso, o atsakovas Opel Vectra. Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl šios aplinkybės nekilo, todėl, nutraukus santuoką, ieškovei asmeninės nuosavybė teise tenka automobilis Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2270 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2615 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, už atsakovui tenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą, ieškovei priteistina 345 Eur kompensacija pinigais.

Be to, bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, pateiktais atsakovo banko sąskaitos išrašais nustatyta, kad atsakovo sąskaitoje 2019 m. gegužės 23 d., t.y. iki šalys pradėjo gyventi atskirai buvo sukaupta 4310,04 Eur. Atsakovas neprieštaravo dėl šios aplinkybes ir teisme patvirtino, jog pinigai laikytini dalintinu šeimos turtu.

Ieškovė prašė teismo nukrypti nuo lygių dalų padalijimo principo ir santaupas padalinti ne lygiomis dalimis, o ieškovei 2/3 turto vertės, be to, pripažinti, jog 1445 Eur laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. atsakovas nepagrįstai panaudojo ne šeimos poreikiams.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors šis teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės).

Nagrinėjamu atveju ieškovė apsiriboja deklaratyviais teiginiais, jog būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo lemia tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tokiu būdu būtų užtikrinti ir jos interesai.

Teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta realaus poreikio ir būtinumo nukrypti nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių principo, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.

Analizuojant į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, šalių bei liudytojų paaiškinimus teismo posėdžių metu, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, jog 1445 Eur laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. atsakovas nepagrįstai panaudojo ne šeimos poreikiams, todėl ir šią sumą įtraukti į dalintino turto balansą pagrindo nėra.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, jog 2020 m. gegužės 23 d. šalys turėjo santaupų, kurių suma yra 4310,04 Eur, todėl, nutraukiant santuoką, šis turtas dalintinas lygiomis dalimis ir atsakovas turi išmokėti ieškovei 2155,02 Eur turėtų santaupų dalies.

Dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi registruotą nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6800,00 Eur, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 7500,00 Eur.

Byloje pateikta rašytinė dovanojimo sutartis, pagal kurią A. Š. ir V. Š. (duomenys neskelbtini) padovanojo asmeniškai dukrai G. R. 13 500 Eur žemės sklypų įsigijimui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirkimo pardavimo sutartis įsigyjant nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus sudaryta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 19 punktas; kt.).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Ieškovė pateikė į bylą rašytinę Dovanojimo sutartį, o be kita ko, jos sudarymo aplinkybes ir sąlygas, tikslą, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai – V. ir A. Š.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pateikta dovanojimo sutartis nėra nuginčyta, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma ir vertindamas juos remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė ir nepagrindė savo reikalavimo, kad žemės sklypai buvo įsigyti už bendras sutuoktinių lėšas ir jam tektų teisė į piniginę kompensaciją, todėl šis priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas. Teismas pripažįsta, kad žemės sklypai yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis ieškovė patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju, didesne dalimi buvo tenkinti ieškovės reikalavimai, o mažesne atsakovo priešieškinio reikalavimai, t.y. 60 /40. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių nebūtų patyrusi tiek, jeigu šalims būtų pavykę susitarti taikiai, o atsakovas duomenų apie partirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistina 60 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 720 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Vadovaujantis išdėstytu, mokėtina į valstybės biudžetą žyminio mokesčio suma yra 231 Eur ((225 Eur x12)x3 proc. + (345 Eur + 2155,02 Eur)x 3 proc.+75 Eur).

Tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 92,40 Eur, o iš atsakovo 138,60 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti G. R. ir A. R. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę – R., atsakovui R.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškovei G. R. asmeninės nuosavybė teise priteisti automobilį Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2270 Eur.

Atsakovui A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2615 Eur. Už atsakovui tenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą, ieškovei iš atsakovo A. R. priteisti 345 Eur kompensaciją pinigais.

Ieškovei G. R. priteisti iš atsakovo A. R. 2155,02 Eur santaupų.

Pripažinti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. R. į valstybės biudžetą 138,60 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. R. 720 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. R. naudai.

Priteisti iš ieškovės G. R. į valstybės biudžetą 92,40 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

2020 m. liepos 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.