Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios byloje išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Šimaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Provident Polska S.A. filialui „Provident Finansai“, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi atsakovas yra spontaniškas, neprognozuojamas, turi žalingų įpročių, bendrauja su blogos reputacijos asmenimis, veda asocialų gyvenimo būdą, ieškovei nėra žinoma atsakovo gyvenamoji vieta ir kuo jis šiuo metu užsiima, todėl ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ir nustatyti, kad vaikas bendrauja su atsakovu vaiko gyvenamojoje vietoje.

Šiuo metu ieškovė gyvena su sūnumi panaudos sutarties pagrindu perduotame bendrabučio tipo bute, kuris nuosavybės teise priklauso jos motinos broliui. Ieškovė dirba Socialinių paslaugų centre, kur jai yra mokamas apie 290,00 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Ji viena išlaiko nepilnametį vaiką, atsakovas priteisto išlaikymo vaikui nemoka. Registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto santuokos metu šalys neįgijo.

Kadangi gyvenant santuokoje ieškovė viena išlaikė šeimą, susidarė komunalinių mokesčių įsiskolinimas už 6 mėnesius, todėl ieškovė paėmė vartojimo kreditą iš „Provident Finansai“. Šiuo metu skola šiam kreditoriui yra apie 1000,00 Eur, kuri pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Atsakovas prie šios skolos grąžinimo neprisidėjo, pats turėjo apie 10 000,00 Eur skolą, kuri susidarė iki santuokos sudarymo.

Atsakovas R. J. į teismo posėdį neatvyko, jam atstovauja paskirta kuratorė advokato padėjėja Jūratė Kručaitė.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Inga Šimaitienė palaikė išvadą, prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Provident Polska S.A. filialas „Provident Finansai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, nedalyvavimo priežastys nežinomos. Trečiasis asmuo prašymų nepateikė, atidėti teismo posėdžio neprašė, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė V. J. ir atsakovas R. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (7 b. l.). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė K. J. (8 b. l.). Šalys registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų santuokos metu neįgijo (9-11 b. l.). Ieškovė kartu su sūnumi 2016-08-01 gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties pagrindu gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (12-13 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2015-12-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9800-641/2015 patvirtino 2015-12-15 taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokėdamas po 120,00 Eur (14-15 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2016-02-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-1402-641/2016 konstatavo, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, todėl buvo nutarta išduoti ieškovei vykdomąjį raštą (16-17 b. l.). 2015-01-20 vartojimo kredito sutartis Nr. 100184408 patvirtina, kad ieškovei Provident Polska S. A. filialas „Provident Finansai“ suteikė 600,00 Eur kreditą, bendra ieškovės mokama suma – 901,53 Eur (21-24 b. l.).

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo R. J. kaltės ir prašė išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Dėl sutuoktinio (-ių) kaltės nutraukiant santuoką.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgėsi su kitų sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, pastangas išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis nevykdė sutuoktinio pareigų, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, po ko būdavo agresyvus, neprognozuojamas, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę, vedė asocialų gyvenimo būdą, nedirbo ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo bei 2015-09-30 paliko šeimą ir ja nesirūpino. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2015-10-15 įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tačiau jo neteikė (14-17 b. l.). Iš Šiaulių lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad K. J. rūpinasi, ugdymo išlaidas padengia jo mama V. J., o tėvas R. J. darželyje nesilanko, vaiku nesidomi (25 b. l.). Teismo iniciatyva išreikalavus duomenis apie atsakovą, nustatyta, kad duomenų apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, jis išvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) (36 b. l.), Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2017-09-30 atsakovas nedirbo (37 b. l.). Taigi išvardinti įrodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, šeimos ir vaiko išlaikymo, kad kartu su ieškove jis negyvena ilgiau nei 1 vienerius. Nors kitas ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra, tačiau išvardintų įrodymų pakanka konstatuoti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Paminėtina, kad pagal CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatytą įrodinėjimo taisyklę, esant santuokos iširimo dėl vieno sutuoktinio kaltės prezumpcijai, ne ieškovė turėtų pateikti įrodymus apie tai, kad dėjo pastangas išsaugoti santuoką, o atsakovas turėtų pateikti įrodymus, kurie paneigtų nurodytą prezumpciją. Todėl atsakovo kuratorės teiginys, kad santuoka galėjo iširti ir dėl ieškovės kaltės, nes galimai ji nesiėmė visų būtinų priemonių santuokai išsaugoti, nesant ieškovės kaltę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.), atmestinas kaip nepagrįstas.

Taigi teismas iš turimų byloje duomenų daro išvadą, kad atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas ir, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškinys tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes (CK 3.60 str. 3 d., CPK 178, 185 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CPK 385 straipsnyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 str. 2 d.) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus yra lygios, o vaikų gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, vaikų auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str.).

Nustatyta, kad ieškovė V. J. ir atsakovas R. J. yra nepilnamečio vaiko K. J. tėvai. Nepilnametis vaikas nuolat gyvena su motina V. J. Ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o atsakovo kuratorė neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Institucija, byloje duodanti išvadą, neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes vaikui namuose sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, leisti laisvalaikį, mokytis, ilsėtis, vaiku nuolat rūpinasi, jį išlaiko, veda į darželį ir iš jo pasiima mama, ji domisi vaiko pasiekimais, o tėvas darželyje nesilanko, vaiku nesidomi (41-42 b. l.). Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. J.

Ieškovė ieškiniu taip prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Atsakovo kuratorė bei išvadą duodanti institucija neprieštarauja dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 str.). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Taip pat pažymėtina, kad siekiant suteikti galimybę bendrauti su vaikais kartu negyvenančiam tėvui yra asmens, pas kurį vaikai gyvena, pareiga – šiuo atveju atsakovės, motinos. Ieškovė neturi teisės kliudyti vaikui bendrauti su tėvu, todėl motina bet kokiu atveju turi imtis visų įmanomų priemonių, kad vaiko bendravimas su tėvu įvyktų, ir, atsižvelgus į faktines aplinkybes, kiek įmanoma suteikti galimybes vaikui ir tėvui matytis.

Teismų praktikoje laikoma, kad nepaisant to, kad teismo nustatyta vaikų bendravimo su tėvu tvarka pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo grafikus, asmeninio gyvenimo planus derinti su nustatyta bendravimo tvarka, o motinos atsižvelgti į tėvo prašymus ir esant objektyvioms priežastims bei galimybėms derintis vienam prie kito, šie apsunkinimai nelaikomi iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes (2014 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Nagrinėjamu atveju įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, kad jo nelanko ir išlaikymo jam neteikia, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu apie tai, kad atsakovas galimai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, yra neprognozuojamo elgesio, veda asocialų gyvenimo būdą, kad institucija, byloje teikianti išvadą, neprieštarauja siūlomai nustatyti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimo tvarkai, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka nepažeidžia vaiko teisių ir teisėtų interesų bei atsakovo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku (CK 3.170 str. 1 d.). Todėl ieškinys šioje dalyje visiškai tenkintinas ir nustatytina ieškovės siūloma atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663).

Dėl prievolės pripažinimo solidariąja prievole.

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti skolinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį kreditoriui Provident Polska S.A. filialui „Provident Finansai“ solidaria ieškove ir atsakovo prievole.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Egmasta“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.).

CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pareiga įrodyti, jog ieškovė skolinosi pinigus (pasirašydama vartojimo kredito sutartį) turėdama kito sutuoktinio sutikimą ir šeimos poreikių tenkinimui, tenka ieškovei (CPK 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir Provident Polska S. A. filialas „Provident Finansai“ 2015-01-20 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 100184408 pagal kurią ieškovei suteiktas 600,00 Eur kreditas, bendra ieškovės mokama suma – 901,53 Eur (21-24 b. l.). Šią sutartį pasirašė ieškovė jai kartu gyvenant su atsakovu (atsakovas išsikraustė iš namų 2015-09-30), ieškovės teigimu kreditas buvo paimtas sumokėti 6 mėnesių įsiskolinimą už butui suteiktas paslaugas, tačiau rašytinių įrodymų apie sumokėtus mokesčius ar tuo laikotarpiu susidariusias skolas ieškovė nepateikė. Teismo iniciatyva iš Lietuvos teismų sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-01-07 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-510-650/2014 iš ieškovės priteisė UAB „Bitė Lietuva” 1140,30 Lt (330,25 Eur) skolos, procesines palūkanas ir 108,00 Lt (31,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų, Šiaulių apylinkės teismas 2014-07-07 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4742-650/2014 iš ieškovės priteisė SPLIUS, UAB 369,35 Lt (106,97 Eur) įsiskolinimą, procesines palūkanas ir 135,64 Lt (39,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Taigi minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis iki vartojimo kredito sutarties sudarymo buvo sunki, įsiskolinimai už teiktas paslaugas buvo priteisti patenkinus kreditorių ieškinius.

Todėl įvertinus tai, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta atsakovui gyvenant kartu su ieškove, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedirbo ir pajamų negavo, kad ieškovės kasmėnesinės pajamos nebuvo didelės, taip pat įvertinus vartojimo kredito sumą, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, kad atsakovui buvo žinoma apie minėtos vartojimo kredito sutarties sudarymą, jis jos sudarymui neprieštaravo, taip pat kad paskolos suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, t. y., grąžinti įsiskolinimus už butui, kuriame gyveno šeima, suteiktas paslaugas. Iš to seka, kad 2015-01-20 vartojimo kredito sutarties Nr. 100184408 pagrindu atsiradusi prievolė yra solidarioji ieškovės ir atsakovo atžvilgiu, todėl ieškinys tenkintinas ir šioje dalyje.

Dėl kito sutuoktinio išlaikymo.

Nors ieškovė nereiškė reikalavimo sprendime nustatyti, kad išlaikymas vienam sutuoktiniui iš kito nereikalingas, tačiau tai nurodė ieškinyje dėstydama aplinkybes. Atsakovo kuratorė sutiko, kad išlaikymas vienam sutuoktiniui iš kito nereikalingas. Teismui nenustačius aplinkybių, kuriuos būtų pagrindas nustatyti buvusių sutuoktinių išlaikymą (CK 3.72 str.), teismo sprendime nurodytina, kad išlaikymas nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 225,00 Eur žyminis mokestis (300 Eur x 0,75 = 225,00 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 5 p.).

Ieškovę byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos paskirta advokatė Vitalija Mataitė (26-27 b. l.). Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl 214,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo (68-69 b. l.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 str. 2 d.). Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 214,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Atsakovui byloje atstovavo ieškovės prašymu paskirtas kuratorius, kuris pateikė 2017-12-08 pažymą apie kuratoriaus atstovavimą ir apmokėjimą Nr. 2. Pagal šią pažymą paskaičiuotos 59,39 Eur išlaidos už kuratoriaus darbą ir sugaištą laiką, kurias įpareigotina atlyginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Atsižvelgiant į tai ir remiantis 2017-02-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-757-4050 bei CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei. Visa iš atsakovo valstybei už teiktą antrinę teisinę pagalbą mokėtina suma – 274,11 Eur.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 78, nutraukti dėl atsakovo R. J. kaltės.

Palikti ieškovei „J.“ pavardę, o atsakovui – „J.“ pavardę.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamąją vietą laikant nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta.

Nustatyti tokią R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

R. J. su K. J. gali matytis kas antrą savaitgalį ne daugiau kaip 8 (aštuonias) valandas per dieną pagal iš anksto su V. J. suderintą laiką; kol K. J. sueis 8 (aštuoneri) metai, R. J. gali bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant V. J.

Pripažinti skolinius įsipareigojimus pagal 2015-01-20 vartojimo kredito sutartį Nr. 100184408 kreditoriui Provident Polska S.A. filialui „Provident Finansai“ solidaria V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Nepriteisti išlaikymo buvusiems sutuoktiniams.

Priteisti iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 225,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 274,11 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų, 11 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių atlyginti kuratorei advokato padėjėjai Jūratei Kručaitei, gim. (duomenys neskelbtini), 59,39 Eur (penkiasdešimt devynių eurų, 39 ct) išlaidas už kuratoriaus darbą ir sugaištą laiką.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – santuokos nutraukimui įregistruoti.