- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-2782-1187/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00711-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. L., A. L.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Registrų centrui, Klaipėdos miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) R. L. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. L. ir A. L. ieškinį atsakovams Valstybės įmonei Registrų centrui, Klaipėdos miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Metmatus“ ir V. Ž. dėl kadastro duomenų panaikinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – P. M., Z. A. ir M. J.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. L. ir A. L. (toliau – ieškovai) patikslintu ieškiniu atsakovams Valstybės įmonei Registrų centrui, Klaipėdos miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Metmatus“ ir V. Ž. (toliau – ir atsakovai), prašė:
1) panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje užfiksuotus kadastro duomenis nuo jų užfiksavimo momento apie 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-1, kaip apie šio buto dalį, nustatant, kad šio buto plotas yra 32,15 kv. m., susidedantis iš 6,15 kv. m. ploto virtuvės, 17,30 kv. m. ploto kambario ir 8,70 kv. m. ploto kambario;
2) pripažinti 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktą (važtaraštį) nuo jo sudarymo momento negaliojančiu toje dalyje, kurioje tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, buvo perduota Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis, nustatant, kad Klaipėdos miesto savivaldybei 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktu (važtaraščiu) buvo perduotas 32,15 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini);
3) pripažinti 2022 m. spalio 26 d. savivaldybės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Metmatus“, nuo jos sudarymo momento negaliojančia ta dalimi, kuria tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, buvo parduota UAB „Metmatus“ kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis, nustatant, kad parduodamo buto plotas yra 32,15 kv. m.;
4) pripažinti 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpą, indeksas 3-1, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), namo unikalus (duomenys neskelbtini), buto Nr. 8 ir buto Nr. 3 priklausiniu, kiekvienam butui priskiriant šios patalpos 1/2 dalį;
5) UAB „Metmatus“ nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai ir V. Ž. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai – plane žymimam indeksu a-1, 3,34 kv. m. ploto, koridoriui nustatyti tarnaujantį servitutą – teisę naudotis 3,34 kv. m. ploto koridoriumi, plane pažymėtu indeksu a-1, praėjimui į tualetą ir iš tualeto, pažymėto indeksu 3-1.
2. Nurodė, jog ieškovai gyvena 1900 m. statybos, vieno aukšto su mansarda gyvenamajame name, jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 33,31 kv. m. ploto butas Nr. 8 mansardoje. Butas suteiktas 1973 metais ieškovo tėvams. Tuo metu šiame gyvenamajame name buvo suformuoti keturi butai pirmajame aukšte ir keturi butai mansardoje. Į butus Nr. l ir Nr. 2 pirmajame aukšte įėjimas buvo iš gatvės, o į kitus pirmojo aukšto butus Nr. 3 ir Nr. 4 ir į visus keturis mansardos butus – iš kiemo pusės. 1992 m. rugpjūčio 25 d. butas Nr. 8 be tualeto privatizuotas ieškovo vardu. Apie 1969 metus tuometinė Namų valdyba įrengė name tris tualetus – vienas įrengtas naudotis butų Nr. l ir Nr. 2, į kuriuos įėjimas iš gatvės, gyventojams; du tualetai buvo įrengti bendrame koridoriuje prie butų Nr. 3 ir Nr. 4. Tualetu (indeksas 4-1) naudojosi butų Nr. 3 ir Nr. 4 gyventojai, o tualetu (indeksas 3-1) naudojosi keturių mansardos butų Nr. 5-8 gyventojai.
3. Apie 1991 metus Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas buto Nr. 5 nuomininkui suteikė ir atsilaisvinusį butą Nr. 6 bei leido jam šiuos butus sujungti į vieną butą Nr. 5, įrengti savo atskirą sanitarinį mazgą. Ieškovams privatizavus butą Nr. 8, tualetu (indeksas 3-1) naudojosi butų Nr. 8, 7, 3 gyventojai. 2019 metais butas Nr. 7 buvo perduotas VĮ Turto bankui ir įregistruotas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį 2022 m. gruodžio 7 d. įsigijo P. M. 2021 m. sausio 27 d. ieškovai rado pakeistą tualeto spyną, įeiti į tualetą negalėjo. Savivaldybės administracija 2021 m. kovo 10 d. raštu nurodė, kad tualetas yra buto Nr. 3 dalis, šį butą valstybė perdavė savivaldybei 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktu. 2022 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybė butą Nr. 3 kartu su tualetu pardavė UAB „Metmatus“. Ieškovai 2022 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydami ištaisyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis išbraukiant iš buto techninės apskaitos bylos sudėtinių dalių 1,01 kv. m. ploto tualetą, paliekant jį bendro naudojimo patalpa. Registrų centras 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu prašymo netenkino, nes kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti: 1988 m. spalio 20 d. buto techninės apskaitos bylą bei 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktą. Analogiškai sprendė ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija.
4. Ieškovai ginčija kadastro duomenis, užfiksuotus buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje Nr. 136 dėl tualeto priskyrimo butui Nr. 3, nes VĮ Registrų centras formuodamas buto (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylą inventorizacijos neatliko, o pasinaudojo ydinga 1988 m. spalio 20 d. Pastatų vidaus plotų eksplikacija, kurioje tualeto patalpa priskirta tik butui Nr. 3. Panaikinus buto Nr. 3 techninės apskaitos byloje nurodytus kadastro duomenis tualeto (indeksas 3-1) apimtyje, atitinkamai, iš dalies naikintinas ir 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktas – važtaraštis. Šis Aktas prieštarauja ir imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms Valstybės turto perdavimą savivaldybėms, o būtent: 1) 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymui „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ Nr. 1-713, kuris įsigaliojo 1995 m. sausio 4 d., kadangi butas perduotas dar neįsigaliojus įstatymui – perdavimo pagrindui; 2) Lietuvos Respublikos įstatymui dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo, kurio 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad savivaldybės turi atlikti perimto turto teisinę registraciją iki 1995 m. kovo 24 d., kadangi butas Nr. 3 įregistruotas praleidus įstatymo nustatytą terminą; 3) iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiam 1964 m. CK 255 straipsniui, kuriame nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti per 3 mėnesius įregistruota atitinkamojoje turto registravimo įstaigoje. Atitinkamai ir 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Metmatus“ dėl buto (duomenys neskelbtini), atitinkama apimtimi turi būti pripažinta negaliojančia.
5. Ieškovai taip pat siekia, kad tualetas teismo sprendimu būtų pripažintas butų Nr. 3 ir Nr. 8 priklausiniu. Ginčo tualeto patalpa iš pradžių buvo skirta tarnauti mansardoje esantiems butams Nr. 5-8, vėliau ir pirmajame aukšte esančiam butui Nr. 3. Tualeto patalpa yra tiesiogiai susijusi bendra ūkine paskirtimi su butu Nr. 8. Buto Nr. 3 patalpų eksplikacijoje nurodyta, kad 3,34 kv. m. ploto patalpa yra bendro naudojimo koridorius ir jo 1/2 dalis (1,67 kv. m.) anksčiau nuosavybės teise priklausė savivaldybei, o nuo 2022 m. spalio 26 d. – UAB „Metmatus“; kita 3,34 kv. m. ploto bendro naudojimo koridoriaus 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso buto Nr. 4 savininkui V. Ž. Kadangi šio koridoriaus 1/2 dalis nuosavybės teise priklauso UAB „Metmatus“, o kita 1/2 dalis – V. Ž., ieškovai naudojasi svetimu koridoriumi. Pasikeitus butų Nr. 3 ir Nr. 4 savininkams ieškovai siekia, kad šiam koridoriui būtų nustatytas servitutas, t. y. ieškovams teismo sprendimu pripažinta teisė naudotis butui Nr. 3 ir butui Nr. 4 priskirtu koridoriumi (tarnaujančiu daiktu) (indeksas a-1).
Atsiliepimas
6. Atsakovė Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras atsiliepime į ieškinį su reikalavimais dalyje dėl kadastro duomenų keitimo (naikinimo) nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre buto Nr. 3 ir ieškinyje nurodytų asmenų (Klaipėdos miesto savivaldybės, UAB „Metmatus“) nuosavybės teisių į jį įregistravimas ginčijamų dokumentų pagrindu buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir esant teisėtiems bei nenuginčytiems teisiniams pagrindams. Tiek 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo akte, tiek vėlesniame ginčijamame dokumente, nurodytą perleidžiamą buto Nr. 3 plotą sudarė ir ginčo tualeto patalpa. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie butą Nr. 3 atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir jame esančių patalpų kadastro duomenis surinko, t. y. techninę inventorizaciją atliko, Klaipėdos Tarpmiestinis Techninės inventorizacijos biuras 1988 m. spalio 20 d., t. y. prieš daugiau kaip 34 metus. Pagal tuo metu galiojusių Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos TSR Komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. 10 punktą patalpų viduje matavimai atliekami, dalyvaujant savininkui ar patalpų naudotojui. Atsižvelgiant į nurodytą, dalyvaujant savininkui ar patalpų naudotojams sudarytas gyvenamojo namo, o taip pat ir buto Nr. 3, patalpų planas atitiko tuo metu buvusią padėtį. Duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie nekilnojamąjį daiktą ir daiktinės teisės atsiradimą (pasibaigimą).
Šalies argumentai
7. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausė 33,16 kv. m. butas su bendro naudojimo patalpomis a (1/6 iš 3,55 kv. m.) ir a-1 (1/2 iš 3,34 kv. m.), (duomenys neskelbtini). Į 33,16 kv. m. plotą įeina ir tualeto patalpa (indeksas 3-1) ir tai nėra namo bendro naudojimo patalpa. Minėtą butą ir kadastro bylą Valstybė perdavė Savivaldybei 1995 m. sausio 1 d. Perdavimo–priėmimo aktu. Pagal butų inventorines bylas, patalpų eksplikaciją, VĮ Registrų centro išrašo duomenis, butui Nr. 3 priskirtas tualetas, kuris įrengtas atskiroje patalpoje prie buto ir į kurį patenkama iš bendro naudojimo koridoriaus, šis tualetas yra buto Nr. 3 priklausinys, tai nėra namo bendro naudojimo patalpa. Ieškovai ginčydami Perdavimo–priėmimo aktą dalyje, kurioje tualetas (indeksas 3-1) buvo perduotas Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn kaip buto Nr. 3 sudėtinė dalis, nepateikia jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie šio akto dalies neteisėtumą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepimuose į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovai, ginčydami Perdavimo–priėmimo aktą dalyje dėl tualeto (indeksas 3-1) perdavimo Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn nepateikia jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie šio akto dalies neteisėtumą. Ginčijamas Perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ savivaldybių nuosavybėn priskirto valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Atitinkamai laikytina, kad Perdavimo–priėmimo akte nurodyta 1995 m. sausio 1 d. yra ne Priėmimo–perdavimo akto surašymo data, nes pačiame Perdavimo–priėmimo akte nurodyti vėliau priimti teisės aktai, kuriais vadovaujantis perduodamas turtas, be to Perdavimo– priėmimo aktas pasirašytas Klaipėdos miesto savivaldybės mero S. Š., kuris akto negalėjo pasirašyti anksčiau nei 1995 m. kovo 25 d.
Šalies argumentai
9. Ieškovų teigimu tualetas (indeksas 3-1) yra butų, kurių gyventojai juo naudojasi, priklausinys, tačiau ieškovai tokią poziciją grindžia tik prielaidomis. Priešingai nei teigia ieškovai, nagrinėjamoje byloje pateikta medžiaga bei įrodymai patvirtina, kad tualeto patalpa (indeksas 3-1) nėra buto Nr. 8 priklausinys, kadangi buto Nr. 3 techninės apskaitos byloje nurodoma, jog šiam butui priklauso 1/2 dalis koridoriaus (indeksas - a1), kuriuo yra praėjimas link tualeto patalpos ir tualeto patalpa (indeksas 3-1) bei šios patalpos įtrauktos į bendrą buto Nr. 3 plotą. Kadangi tualeto patalpa (indeksas 3-1) niekada nebuvo ieškovams priklausančio buto Nr. 8 priklausinys, atitinkamai buto Nr. 8 techninės apskaitos byloje nėra nurodoma, kad šiam butui priklauso tualeto patalpa (indeksas 3-1) ir koridorius (indeksas - a1) bei šios patalpos nėra įtraukiamos į bendrą buto Nr. 8, plotą. Byloje pateiktas Priėmimo–perdavimo aktas, buto Nr. 3 techninės apskaitos byla ir buto Nr. 8 techninės apskaitos byla patvirtina, kad ieškovai privatizavo tik butą, bet ne tualeto patalpą (indeksas 3-1). Atsižvelgiant į tai, kad tualeto patalpa (indeksas 3-1) nebuvo privatizuota ieškovų, nėra pagrindo naikinti Priėmimo– perdavimo akto dalies. Atmestini ir kiti išvestiniai ieškovų reikalavimai.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Metmatus“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog reikalavimams iš dalies panaikinti buto Nr. 3 techninės apskaitos byloje nustatytus kadastro duomenis ir iš dalies panaikinti Priėmimo–perdavimo aktą, ieškovai praleido bendrąjį ieškinio senaties terminą bei individualių administracinių aktų skundimo teismui terminą. Jau nuo 1969 m. rugsėjo 24 d. registruota, jog ginčo tualeto patalpa (indeksas 3-1) yra ne namo bendrojo naudojimo patalpa, o buto Nr. 3 sudėtinė dalis. Pastato ir butų jame techninės apskaitos dokumentai yra viešo registro dokumentai, jie buvo viešai paskelbti iš karto po jų sudarymo. Ieškovų teigimu, ieškovo tėvai name pradėjo gyventi nuo 1973 metų, taigi jau nuo 1973 metų jie turėjo žinoti, kad ginčo tualeto patalpa buvo (yra) buto Nr. 3 dalimi. Ieškovai yra ieškovo tėvų teisių ir pareigų perėmėjai, todėl ieškovai apie tualeto patalpos (indeksas 3-1) priskyrimą buto Nr. 3 sudėčiai žinojo (turėjo žinoti) taip pat nuo 1973 metų. Ieškovai pradinį ieškinį pareiškė nuo 1969 m. rugsėjo 24 d., 1981 m. sausio 20 d. ir 1988 m. spalio 20 d. Pastato bei butų techninės apskaitos dokumentų ir netgi nuo 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo akto – važtaraščio priėmimo praėjus daugiau nei 10 metų ir netgi kelis kartus viršijo šį terminą. Iš ieškovų į bylą pateiktų Savivaldybės administracijos jiems rengtų raštų matyti, kad ieškovai žinojo apie tai, jog savivaldybė vykdė aukcioną dėl buto Nr. 3 pardavimo. Aukcioną laimėjo atsakovė UAB „Metmatus“ ir 2022 m. spalio 26 d. buvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią Savivaldybė butą Nr. 3 pardavė atsakovei UAB „Metmatus“.
11. Butas Nr. 3, įtraukiant į jo sudėtį tualeto patalpą, buvo suformuotas dar 1969 m. rugsėjo 24 d., tokie patys techninės apskaitos duomenys buvo nustatyti ir 1981 m. sausio 20 d., bei 1988 m. spalio 20 d., taigi ginčo tualeto patalpa nuo pat pradžių, kai pastate buvo suformuoti butai, buvo priskirta ne bendram naudojimui, o individualiai naudotis buto Nr. 3 gyventojams, todėl ieškovai negalėjo vėliau privatizuodami butą Nr. 8 įgyti teisių į ginčo tualeto patalpą. Ne ieškovai įrengė pastate tualeto patalpą (indeksas 3-1), ne jie patyrė tam išlaidas ir atitinkamai ne jie buvo pirminiai šios tualeto patalpos savininkai. Byloje nėra ginčo dėl to, jog kai pastate buvo formuojami butai, visas pastatas ir formuojami butai, įskaitant ir ginčo tualeto patalpą, nuosavybės teise priklausė valstybei, taigi iš esmės valstybė sprendė, kokius butus suformuoti, kokias patalpas į juos įtraukti, kokias palikti bendro naudojimo patalpomis ir pan. Ieškovai nepateikė jokių konkrečių duomenų bei įrodymų, kodėl pagal 1988 m. spalio 20 d. galiojusį teisinį reglamentavimą 1988 m. spalio 20 d. atliktas butų pastate suformavimas buvo neteisėtas, kokios ieškovų teisės pažeistos.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsakovas V. Ž. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismo posėdžio metu atsakovas V. Ž. dėl ginčo dalyko nieko negalėjo paaiškinti, jam šios aplinkybės nežinomos, dėl ieškinio reikalavimų paliko spręsti teismui.
13. Trečiasis asmuo P. M. palaiko ieškovų poziciją, prašo ieškinį tenkinti.
14. Trečiasis asmuo M. J. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
15. Trečiasis asmuo Z. A. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Nagrinėjamu atveju visi Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti Buto Nr. 3 kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti – 2022 m. spalio 26 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-12022, 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktą ir 1988 m. spalio 20 d. kadastro duomenų bylą, todėl laikyti šiuos duomenis klaidingais ir taisyti juos nėra teisinio pagrindo. Visi šie duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad ginčo tualeto patalpa įeina į Buto Nr. 3, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Metmatus“, sudėtį.
16.2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai nepateikė jokių duomenų, įrodymų, galinčių patvirtinti, jog jų ginčijami kadastro duomenys Butų Nr. 3, Nr. 8 techninės apskaitos bylose bei tualeto patalpos (indeksas 3-1) priskyrimas Butui Nr. 3 tiek 1969 m. rugsėjo 19 d. jų nustatymo bei įrašymo momentu, tiek ir vėliau šiuos duomenis tikslinant 1981 m. sausio 20 d., 1988 m. sausio 20 d., 1988 m. spalio 20 d., o taip pat ir ruošiant Buto Nr. 8 privatizavimo dokumentus bei ieškovams po privatizavimo sudarant, sudarius bei įregistruojant ieškovo vardu nuosavybės teise 1992 m. rugpjūčio 25 d. Pirkimo– pardavimo sutartį buvo/galėjo būti/yra neteisingi, nepagrįsti, todėl turėtų būti naikinami. Neįrodžius tokio reikalavimo pagrįstumo, jis negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
16.3. Įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ priimtas 1994 m. gruodžio 20 d., įsigaliojo 1995 m. sausio 4 d. Ginčijamo 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo akto surašymo data nurodyta 1995 m. sausio 1 d. Šiame 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo akte nurodyta, jog jis surašytas ir vykdomas vadovaujantis Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 199 pagrindu, taigi esant teisėtam pagrindui. Šis Aktas Savivaldybės vardu pasirašytas S. Š., kuris bylos duomenimis meru buvo išrinktas 1995 m. balandžio 14 d. Kaip matosi iš šio akto surašymo, jo pasirašymo, jo vykdymo momentai/datos skirtingos. Ieškovai įrodinėja, jog aktas negalėjo būti pasirašytas 1995 m. sausio 1 d. ir byloje ginčo dėl to nėra. Ieškovai neįrodinėja, jog šis aktas mero buvo/galėjo būti pasirašytas būtent 1995 m. sausio 1 d., kad aktas buvo vykdomas 1995 m. sausio 1 d., o taip pat ir vėliau, nesant tam teisėtam pagrindui, tokių duomenų bei įrodymų ieškovai neteikė. Bylos duomenimis šio akto vykdymas, registravimas, klaidų taisymas akto sudarymo, pasirašymo, vykdymo teisėtumui, pagrįstumui neprieštaravo.
16.4. Po įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo“ 1 straipsnyje nustatyto termino turtui perduoti Vyriausybės įstatyminės pareigos perduoti savivaldybėms atitinkamą turtą neišnyko, todėl net jei Priėmimo–perdavimo aktas būtų buvęs pasirašytas po 1995 m. kovo 20 d., jis būtų teisėtas ir galiojantis. Po įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo“ 2 straipsnyje numatyto nuosavybės teisių registravimo termino nei savivaldybių teisė įgyti nuosavybės teise atitinkamą turtą, nei jų pareiga įregistruoti perimtą turtą neišnyko, todėl tai, kad Savivaldybės nuosavybės teisės į Butą Nr. 3 buvo įregistruotos jau po 1995 m. kovo 24 d., nepaneigia, kad Savivaldybė buvo įgijusi nuosavybės teises į Butą Nr. 3 ir buvo jo teisėta savininke, kol 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1ES-12022 pardavė atsakovui UAB „Metmatus“ ir nuo to laiko atsakovas UAB „Metmatus“ yra teisėtas Buto Nr. 3 savininkas.
16.5. Pagal byloje pateiktus namo adresu (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylos duomenis nustatyta, kad ginčo tualeto patalpa (indeksas 3-1) sukurta/suformuota/fiksuota jau 1969 m. rugsėjo 19 d. kaip Buto Nr. 3 sudėtinė dalis ir pagal šios patalpos paskirtį – šio buto naudotojų individualių poreikių tenkinimui savarankiškai, ir nebuvo priskirtos tuo metu nustatyta tvarka namo bendrojo naudojimo patalpoms, šios patalpos buvo/yra Buto Nr. 3 sudėtinė dalis. Nurodytas priskyrimas/fiksavimas nesikeitė nuo 1969 m. rugsėjo 19 d. iki ginčo 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo akto – važtaraščio surašymo bei šio Buto Nr. 3, kartu su šiam butui priskirta ir ginčo tualeto patalpa (indeksas 3-1), perdavimo Klaipėdos miesto savivaldybei bei vėlesnio šio buto (taip pat kartu ir su šiam butui priskirta nuo 1969 m. rugsėjo 19 d. ir ginčo tualeto patalpa (indeksas 3-1)) pardavimo UAB „Metmatus“ 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1ES-12022.
16.6. Iki pat butų gyvenamajame name privatizavimo, ginčo tualeto patalpa (indeksas 3-1) pagal namo techninės apskaitos bylos duomenis nuo 1969 m. rugsėjo 19 d. buvo apskaitoma kaip Buto Nr. 3 sudėtinė dalis, t. y. ginčo tualeto (indeksas 3-1) patalpą išskiriant kaip sudėtinę Buto Nr. 3 dalį, suteikiant šiam butui (kartu su ginčo tualeto patalpa) unikalų numerį, o ne viso namo pagrindinių patalpų – butų ir jų naudotojų/savininkų – interesų tenkinimui. Tarp ginčo tualeto patalpų (indeksas 3-1) ir Buto Nr. 3 egzistavo/egzistuoja pastovus, nuolatinis funkcinis ūkinis ryšys, t. y. šios ginčo tualeto patalpos nustatyta tvarka nuo 1969 m. rugsėjo 19 d. skirtos tarnauti ir tarnavo/tarnauja būtent Butui Nr. 3 ir susijusios su šiuo butu nuolatinai bendra ūkine paskirtimi bei skirtos pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Ieškovų nurodomos aplinkybės, jog ginčo tualetu (indeksas 3-1) atskirais laikotarpiais naudojosi kartu su Buto Nr. 3 gyventojais ir ieškovai bei/ ar/ ir kas nors iš kito buto, tam neprieštaraujant/ sutinkant tuometiniams Buto Nr. 3 naudotojams/valdytojams/savininkams, nepaneigia anksčiau nurodytų teismo išvadų.
16.7. Ieškovų reikalavimas (1) dėl panaikinimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje užfiksuotų kadastro duomenų nuo jų užfiksavimo momento apie 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-1, kaip apie šio buto dalį, nustatant, kad šio buto plotas yra 32,15 kv. m., susidedantis iš 6,15 kv. m. ploto virtuvės, 17,30 kv. m. ploto kambario ir 8,70 kv. m. ploto kambario, kaip kad nurodo ieškovai savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atskirajame skunde) bei savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu, yra pirminis reikalavimas, o visi kiti reikalavimai (2, 3, 4, 5) yra išvestiniai iš pirmo reikalavimo.
16.8. Byloje yra pakankamas pagrindas išvadai, jog labiau tikėtina, kad ieškovo tėvai Stanislavas ir M. L. apie techninės apskaitos byloje užfiksuotus kadastro duomenis, apie 1,01 kv. m. ploto ginčo tualeto (indeksas 3-1) suformavimą, priskyrimą butui Nr. 3, šiuo pagrindu atliktų kadastro bei inventorizavimo duomenų fiksavimą techninės apskaitos byloje 1969 m. rugsėjo 19 d., sužinojo/turėjo sužinoti nuo 1973 metų, Butą Nr. 8 suteikus naudotis ieškovo tėvams.
16.9. Suteikus ieškovo tėvams Butą Nr. 8 gyvenimui nuo 1973 m. – ieškovas gyveno su tėvais Bute Nr. 8, taip pat ieškovams 1991 metais susituokus ir toliau ieškovams gyvenant Bute Nr. 8, taip pat ieškovams ruošiantis Butą Nr. 8 privatizuoti bei jį privatizavus 1992 m. rugpjūčio 25 d. ieškovo vardu, mažai tikėtina, jog ir apie 1981 m. sausio 20 d., 1988 m. sausio 20 d., 1988 m. spalio 20 d. techninės apskaitos byloje užfiksuotus kadastro duomenis, apie 1,01 kv. m. ploto ginčo tualeto (indeksas 3-1) suformavimą, priskyrimą butui Nr. 3, šiuo pagrindu atliktų kadastro bei inventorizavimo duomenų fiksavimą techninės apskaitos byloje, ieškovai taip pat nieko nežinojo/galėjo nežinoti. Taigi labiau tikėtina, jog ieškovo tėvai, o tuo pačiu ir ieškovai, apie techninės apskaitos byloje užfiksuotus kadastro duomenis apie 1,01 kv. m. ploto ginčo tualeto (indeksas 3-1) suformavimą, priskyrimą butui Nr. 3, šiuo pagrindu atliktų kadastro bei inventorizavimo duomenų fiksavimą techninės apskaitos byloje 1969 m. rugsėjo 19 d., sužinojo/turėjo sužinoti nuo 1973 metų, o apie 1981 m. sausio 20 d., 1988 m. sausio 20 d., 1988 m. spalio 20 d. duomenis sužinojo/turėjo sužinoti nuo jų fiksavimo/įrašymo momento. Ieškovai nurodytų aplinkybių iš esmės neginčijo, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė, nurodytų aplinkybių iš esmės nepaneigė ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. A. Dėl to pripažintina, kad, į teismą pasikreipus nurodytu reikalavimu tik 2023 metais, t. y. praėjus 50 metų, ieškovai praleido ne tik 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną 3 metų, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą.
16.10. Ieškovai, turėdami būti apdairūs, rūpestingi, atidūs, sudarydami buto Nr. 8 Privatizavimo sutartį, turėjo žinoti ir suprasti, kad ginčo 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpa (indeksas 3-1) neprivatizuojamas/neprivatizuotas kartu su jų gyvenamosiomis patalpomis. Dėl to pripažintina, kad, į teismą pasikreipus nurodytu reikalavimu tik 2023 metais, t. y. praėjus daugiau nei trisdešimt metų nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. privatizavimo sutarties sudarymo dienos, ieškovai praleido ne tik 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną 3 metų, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą.
16.11. Bylos duomenimis tualeto patalpa (indeksas 3-1), kaip buto Nr. 3 priklausinys, buvo nurodytas būtent šios patalpos suformavimo metu 1969 m. rugsėjo 19 d. bei vėlesniuose kadastrinių matavimų bei inventorizacijų atlikimo metu 1981 m. sausio 20 d., 1988 m. sausio 20 d. Būtent tokie duomenys fiksuoti Nekilnojamojo turto registre – šie duomenys įstatymų nustatyta tvarka nepakeisti, nenuginčyti, galiojantys. Teismo vertinimu, šių duomenų pakanka spręsti, kad ieškovai, taip pat ir sudarydami Buto Nr. 8 Privatizavimo sutartį, žinojo/turėjo žinoti, kad tualeto patalpa (indeksas 3-1) nebus privatizuojama, neprivatizuojama, nebuvo privatizuota.
16.12. Privatizavimo sutarties sudarymo metu ieškovai turėjo pakankamai informacijos, kad būtų galėję suprasti, jog 1,01 kv. m. ploto ginčo tualeto patalpa (indeksas 3-1) nebus privatizuojama, neprivatizuojama, neprivatizuota ir, manydami, jog tai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, kreiptis įstatymų nustatyta tvarka dėl jų teisminės gynybos. Taigi, nesant byloje kitų, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, darytina išvada, jog ieškovai ir šiuo atveju praleido įstatymo nustatytą ieškinio senatį.
16.13. Ieškovai pateikė praleidę ir CK 1.125 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl 2022 m. spalio 26 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1ES-12022 ginčijimo. Atsakovės UAB „Metmatus“ nuosavybės teisė į Butą Nr. 3, įskaitant ir ginčo tualeto patalpą (indeksas 3-1), registruota 2022 m. spalio 26 d. Pirkimo– pardavimo sutarties Nr. K1ES-12022 pagrindu. Ieškovai neprašo šio ieškinio senaties termino atnaujinti, taip pat nenurodo kokių nors šių terminų praleidimo priežasčių, neteikia tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų.
16.14. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog egzistavo/buvo svarbios priežastys, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tokių priežasčių nenurodė ieškovai bei jų atstovas. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios kliudė ieškovams laiku ir tinkamai, savalaikiai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šių asmenų valios, užkirtusių kelią laiku pradėti ginti savo pažeistas teises, ar duomenų, kad ieškovai buvo aktyvūs ir siekė apginti savo teises (tačiau tai darė netinkamai ar naudojosi kitais teisių gynimo būdais). Taip pat nenustatyta ieškinio senaties termino sustabdymo ar nutraukimo pagrindų. Ieškovams praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senatį, ieškinys atmestinas.
16.15. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovų išvestinių reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Apeliantai (ieškovai) R. L. ir A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje užfiksuotus kadastro duomenis nuo jų užfiksavimo momento apie 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-1, kaip apie šio buto dalį, nustatant, kad šio buto plotas yra 32,15 kv. m., susidedantis iš 6,15 kv. m. ploto virtuvės, 17,30 kv. m. ploto kambario ir 8,70 kv. m. ploto kambario; 2) pripažinti 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktą – važtaraštį nuo jo sudarymo momento negaliojančiu toje dalyje, kurioje tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, buvo perduota Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis, nustatant, kad Klaipėdos miesto savivaldybei 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktu važtaraščiu buvo perduotas 32,15 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti 2022 m. spalio 26 d. savivaldybės nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Metmatus“, nuo jo sudarymo momento negaliojančia ta dalimi, kuria tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, buvo parduota UAB „Metmatus“ kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis, nustatant, kad parduodamo buto plotas yra 32,15 kv. m.; 4) pripažinti 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpą, indeksas 3-1, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. 8 ir buto Nr. 3 priklausiniu, kiekvienam butui priskiriant šios patalpos dalį; 5) UAB „Metmatus“ nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai ir V. Ž. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai – plane žymimam indeksu a-1, 3,34 kv. m. ploto koridoriui nustatyti tarnaujantį servitutą – teisę naudotis 3,34 kv. m. ploto koridoriumi, plane pažymėtu indeksu a-1, praėjimui į tualetą ir iš tualeto, pažymėto indeksu 3-1; 6) priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ginčijami užfiksuoti kadastro duomenys yra neteisingi, o būtent: 1) tualetas pastatytas bendrame koridoriuje (laiptinės aikštelėje) už Buto Nr. 3 sienų; 2) tualeto patalpos durys įstatytos iš bendro naudojimo koridoriaus (indeksas 3-1); 3) liudytojai K. A. ir Z. A. teismo posėdyje patvirtino, kad iš pradžių tualetu naudojosi tik mansardos butų Nr. 5-8 nuomininkai, vėliau pradėjo naudotis ir Buto Nr. 3 nuomininkų šeima; 4) jeigu šis tualetas 1969 metais būtų pastatytas ir priskirtas naudotis tik Buto Nr. 3 nuomininkams, jo apšvietimas būtų sujungtas su Buto Nr. 3 elektros tinklu.
17.2. Nepagrįstas teismo teiginys, jog ieškovai ginčo tualetu atskirais laikotarpiais naudojosi kartu su buto Nr. 3 gyventojais, tam neprieštaraujant/sutinkant tuometiniams buto Nr. 3 naudotojams/valdytojams/savininkams, kadangi ieškovo tėvai ir ieškovai ginčo tualetu naudojosi ne „atskirais laikotarpiais“, o nepertraukiamai 55 metus. Priešingai, buto Nr. 3 nuomininkai iki maždaug 1986-1988 metų tualetu nesinaudojo, o naudojosi tualetu, kurio indeksas 4-1.
17.3. Priešingai negu nurodo VĮ Registrų centras, buto Nr. 3 techninės apskaitos byla (kadastro duomenų byla) buvo suformuota ne 1988 m. spalio 20 d., o vėliau, galimai 1995 metais prieš perduodant šį butą Klaipėdos miesto savivaldybei ar dar vėliau, kadangi šio buto techninės apskaitos byloje beveik visi dokumentai gerokai su vėlesnėmis datomis. Bet kuriuo atveju, inventorizacijos biuro darbuotojai, formuodami buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos bylą (kadastro duomenų bylą), inventorizacijos neatliko, o pasinaudojo viso namo inventorinėje byloje sukauptais dokumentais ir ydinga 1988 m. spalio 20 d. sudaryta pastato vidaus plotų eksplikacija, kurioje bendro naudojimo tualeto patalpa buvo priskirta tik butui Nr. 3 ir šią bendro naudojimo tualeto patalpą techninės apskaitos byloje priskyrė tik butui Nr. 3. Teismas vadovavosi formaliais įrašais pastato vidaus plotų eksplikacijose, kurie neatspindėjo faktinės situacijos. Nenustatęs realių faktinių aplinkybių, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
17.4. Ieškinio antrąjį reikalavimą – pripažinti 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktą – važtaraštį nuo jo sudarymo momento negaliojančiu toje dalyje, kurioje tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, buvo perduota Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis, nustatant, kad Klaipėdos miesto savivaldybei 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo– perdavimo aktu – važtaraščiu buvo perduotas 32,15 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), teismas laikė tik išvestiniu reikalavimu iš pirmojo reikalavimo. Apeliantų vertinimu, šis reikalavimas gali būti patenkintas nepriklausomai nuo pirmojo reikalavimo. Net jeigu pirmas reikalavimas nebūtų pareikštas, ar būtų nepatenkintas, nebūtų jokių kliūčių patenkinti antrąjį reikalavimą ir pripažinti 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktą – važtaraštį iš dalies negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
17.5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo akte nurodyta, jog jis surašytas ir vykdomas vadovaujantis Vyriausybės 1995 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 199 pagrindu, taigi esant teisėtam pagrindui. Tačiau, jeigu šis aktas surašytas ir vykdomas 1995 m. sausio 1 d., jam surašyti ir vykdyti apskritai nebuvo jokio teisėto pagrindo, juolab, kad S. Š. nebuvo įgaliotas jo pasirašyti, nes nebuvo dar išrinktas Klaipėdos miesto meru. Jeigu šis aktas surašytas atgaline data po 1995 m. balandžio 14 d., kai S. Š. buvo išrinktas Klaipėdos miesto meru, tuomet įžvelgiami nusikalstamos veikos, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje (dokumento klastojimas) požymiai, o ne teisėtas pagrindas atgaline data žymėti tokius svarbius dokumentus kaip labai didelės vertės turto Priėmimo–perdavimo aktas.
17.6. Teismo išvada, kad savivaldybės nuosavybė teisė į Butą Nr. 3 buvo įregistruota jau po 1995 m. kovo 24 d., nepaneigia, kad savivaldybė buvo įgijusi nuosavybės teisę į Butą Nr. 3 ir buvo jo teisėta savininkė, prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo 2 straipsniui, kuriame buvo nustatyta, kad savivaldybės turi atlikti perimto turto teisinę registraciją iki 1995 m. kovo 24 d., bei įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 5 straipsniui, kuriame nustatyta, kad savivaldybių nuosavybės teisė į perduotą nekilnojamąjį turtą įsigalioja nuo jo teisinio įregistravimo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisė į butą įregistruota tik 2007 m. vasario 19 d.
17.7. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią, ignoruodamas realias faktines aplinkybes, kadangi: 1) ieškovo tėvai pasakojo, kad prieš jiems įsikeliant į Butą Nr. 8, Namų valdybos Nr. 2 darbuotojas parodė jiems tualetą, kuriuo bendrai naudojasi mansardos butų gyventojai ir davė jiems nuo jo raktą; 2) apie tai, kokie dokumentai sudaromi inventorizacijos biure ir kokie duomenys juose įrašyti, ieškovai nežinojo, nes šie dokumentai buvo neprieinami, o be to, tam nebuvo ir jokio poreikio, nes niekas nedraudė naudotis ginčo tualetu; 3) ieškovai žinojo, kad tualetu nuo jo pastatymo momento bendrai naudojasi mansardos butų gyventojai, o maždaug nuo 1986-1988 metų ir Buto Nr. 3 nuomininkai; 4) apie tai, kad ginčo tualetas priskirtas Butui Nr. 3, sužinojo tik tada, kai 2021 m. sausio 27 d. rado pakeistą šio tualeto durų spyną; 5) privatizavimo metu ieškovams butų ūkio tarnybos darbuotojas nurodė, kad tualeto patalpa yra ir lieka bendro naudojimo patalpa.
17.8. Turto įsigijimo sandoriams ginčyti taikomas bendrasis 10 metų senaties terminas. Taigi 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimui turi būti taikomas 10 metų senaties terminas.
Atsiliepimas
18. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
19. Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Ieškovai nepateikė duomenų, kad privatizavo tualeto patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-1. Liudytojų parodymai ir ieškovų samprotavimai, jog tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, priklauso ieškovams, negali būti pripažinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindu.
19.2. Priešingai nei teigia ieškovai, byloje pateikta medžiaga patvirtinta, kad tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys (ieškovai neprivatizavo), kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byloje nurodoma, jog šiam butui priklauso 1/2 dalis koridoriaus, plane pažymėto indeksu a1, kuriuo yra praėjimas link tualeto patapos, plane pažymėtos indeksu 3-1, ir tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, bei šios patalpos įtrauktos į bendrą buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotą. Kadangi tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, niekada nebuvo ieškovams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys (ieškovai neprivatizavo), atitinkamai, buto, esančio (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byloje nėra nurodoma, kad šiam butui priklauso tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, ir koridorius, plane pažymėtas indeksu a1, bei šios patalpos nėra įtraukiamos į bendrą buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotą.
19.3. Ieškovų vertinimu, panaikinti Priėmimo–perdavimo aktą egzistuoja savarankiškas pagrindas. Priėmimo–perdavimo akte nurodyta data 1995 m. sausio 1 d. yra ne Priėmimo–perdavimo akto surašymo data, nes pačiame Perdavimo–priėmimo akte nurodyti vėliau priimti teisės aktai, kuriais vadovaujantis perduodamas turtas, be to Priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas Klaipėdos miesto savivaldybės mero S. Š., kuris Priėmimo–perdavimo akto negalėjo pasirašyti anksčiau nei 1995 m. kovo 25 d. Taigi nėra pagrindo teigti, jog Perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas pažeidžiant Perdavimo–priėmimo metu galiojančius ir turto perdavimą reglamentuojančius teisės aktus.
19.4. Ieškovai, turėdami būti apdairūs, rūpestingi, atidūs, sudarydami Buto Nr. 8, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo sutartį, turėjo žinoti ir suprasti, kad tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, neprivatizuojama/neprivatizuota kartu su jų gyvenamosiomis patalpomis. Dėl to pripažintina, kad į teismą pasikreipus su nurodytu reikalavimu tik 2023 metais, t. y. praėjus daugiau nei trisdešimt metų nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. privatizavimo sutarties sudarymo dienos, ieškovai praleido ne tik 1964 m. civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną 3 metų, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą.
20. Atsakovė UAB „Metmatus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Ieškinį ieškovai pareiškė praleidę ieškinio senaties terminą ir kadangi UAB „Metmatus“ bei kiti atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, teismas pagrįstai ją pritaikė bei ieškinį visa apimtimi atmetė kaip nepagrįstą.
20.2. Pastato techninės apskaitos dokumentuose jau nuo 1969 m. rugsėjo 24 d. buvo registruota, jog tualeto patalpa yra ne bendrojo naudojimo patalpa, o Buto Nr. 3 sudėtinė dalis, t. y. pastato ir butų jame techninės apskaitos dokumentuose nuo pat tualeto patalpos įrengimo ji buvo priskirta Buto Nr. 3 sudėčiai. Nei bendram naudojimui, nei jokiam kitam butui negu Butas Nr. 3 tualeto patalpa techninės apskaitos dokumentuose niekada nebuvo priskirta.
20.3. Priešingai nei teigia ieškovai, pastato ir butų jame techninės apskaitos dokumentai yra viešo registro dokumentai, jie buvo viešai paskelbti iš karto po jų sudarymo. Viešo registro duomenys asmenims tampa žinomi nuo jų paskelbimo viešame registre momento. Ieškovai neįrodinėja, kad kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl susipažinimo su techninės apskaitos dokumentais ir kad kompetentinga institucija jų prašymą atsisakė patenkinti. Taigi ieškovai visiškai nepagrįstai teigia, jog su pastato ir butų techninės apskaitos dokumentais susipažinti galimybių neturėjo.
20.4. Ieškovo tėvai pastate pradėjo gyventi nuo 1973 metų, todėl pagal protingo (rūpestingo) asmens standartą privalėjo iš karto, t. y. dar 1973 metais, susipažinti su pastato techninės apskaitos dokumentais bei išsiaiškinti tualeto patalpos teisinį statusą, nes, ieškovų teigimu, jiems buvo aktualus naudojimasis tualeto patalpa. Taigi jau nuo 1973 metų jie turėjo žinoti, kad tualeto patalpa yra Buto Nr. 3 sudėtinė dalis ir jei būtų su tuo nesutikę, būtų privalėję tokius techninės apskaitos dokumentus ginčyti teismo tvarka. Ieškovai yra ieškovo tėvų teisių ir pareigų perėmėjai, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovai apie tualeto patalpos priskyrimą Buto Nr. 3 sudėčiai žinojo nuo pat 1973 metų. Be to, ieškovai privalėjo domėtis techninės apskaitos dokumentais bei buto privatizavimo metu jiems buvo žinoma, kad tualeto patalpa neįeina į privatizuojamo buto sudėtį.
20.5. Teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad Butas Nr. 3, įtraukiant į jo sudėtį tualeto patalpą, buvo suformuotas dar 1969 m. rugsėjo 24 d., tokie patys techninės apskaitos duomenys buvo nustatyti ir 1981 m. sausio 20 d., bei 1988 m. spalio 20 d., taigi tualeto patalpa nuo pat pradžių, kai pastate buvo suformuoti butai, buvo priskirta ne bendram naudojimui, o individualiai naudotis Buto Nr. 3 gyventojams, todėl ieškovai negalėjo vėliau privatizuodami savo Butą Nr. 8 įgyti teisių į tualeto patalpą ir jų neįgijo, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad patys pripažįsta, kad tualeto patalpa nebuvo įtraukta į Buto Nr. 8 privatizavimo sutartį.
20.6. Teisinę reikšmę bylai turi ne ieškovų pageidavimai, kad tualeto patalpa būtų bendro naudojimo patalpa, o inventoriniais duomenimis patvirtintas faktas, jog dar 1969 m. rugsėjo 24 d. pastate buvo suformuoti butai, tualeto patalpą įtraukiant tik į Buto Nr. 3 sudėtį. Be to, kaip matyti iš byloje esančių pastato techninės apskaitos dokumentų, analogiškas patalpų išdėstymas su 3-1 patalpos priskyrimu prie Buto Nr. 3 sudėties buvo ir visuose vėlesniuose, t. y. ir 1981 m. sausio 20 d., ir 1988 m. spalio 20 d., pastato inventorizacijos dokumentuose. Taigi akivaizdu, kad minėta tualeto patalpa Buto Nr. 3 dalimi buvo nuo pat jos įrengimo ir ši aplinkybė bėgant laikui niekada nesikeitė. Byloje nėra dokumentų, kurie įrodytų tualeto patalpos priskyrimą naudotis Buto Nr. 8 gyventojams; ieškovai niekada neturėjo teisės naudotis koridoriumi ir neturėjo teisėtos galimybės pateikti į tualeto patalpą. Be to, tualeto patalpa nėra atskiras daiktas.
20.7. Teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovų argumentus, kuriais 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktą ir faktą, kad savivaldybė pagal jį buvo įgijusi nuosavybės teises į Butą Nr. 3 (įskaitant jo sudėtinę dalį tualeto patalpą), ginčija tuo, kad 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas tariamai ydingai ir kad savivaldybė praleido įstatyme numatytą terminą nuosavybės teisėms į Butą Nr. 3 įregistruoti.
20.8. Kadangi tualeto patalpa nuo pat jos įrengimo buvo priskiriama Butui Nr. 3 ir tai buvo užfiksuota net trijuose minėtuose techninės apskaitos dokumentuose, atmestini kaip nepagrįsti ieškovų argumentai, kad tualeto patalpa Butui Nr. 3 buvo priskirta per klaidą. Be to, pareiga įrodyti buvus minėtą klaidą tenka ją teigiantiems ieškovams, tačiau jie jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti nepateikė, taigi savo teiginių neįrodė.
20.9. Byloje neįrodyta, kad tualeto patalpos apšvietimo elektros laidai yra prijungti prie bendro naudojimo patalpos elektros laidų, kadangi ieškovų pateiktame 2023 m. sausio 27 d. statinio apžiūros akte nenurodyta nei apie kurias konkrečiai tualeto patalpas jame rašoma, nei prie kurios konkrečiai bendro naudojimo patalpos elektros laidai yra prijungti. Be to, pirmosios instancijos teisme ieškovai neteigė, kad tualeto patalpos apšvietimo elektros laidai yra prijungti ne tik prie pirmo aukšto koridoriaus a-1, bet ir prie pastato mansardos koridoriaus a-4 elektros. Apie tualeto patalpos apšvietimo elektros laidų tariamą prijungimą prie koridoriaus a-4 elektros ieškovai pirmą kartą užsiminė tik apeliaciniame skunde.
Šalies argumentai
20.10. Ieškovai teigia, kad Priėmimo–perdavimo aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas tuo aspektu, jog į jį yra įtrauktas Butas Nr. 8 bei butas Nr. 4, kurie tuo metu jau buvo privati nuosavybė. Pažymėtina, jog ieškinyje ieškovai reikalavimus dėl Priėmimo– perdavimo akto reiškia tik dalyje dėl tualeto patalpos perdavimo savivaldybei. Jokių reikalavimų dėl Buto Nr. 8 bei buto Nr. 4 ieškovai nereiškia. Aptariami ieškovų argumentai neturi jokios įtakos vertinant Priėmimo–perdavimo akto dalį dėl tualeto patalpos, kaip Buto Nr. 3 sudėtinės dalies, perdavimo savivaldybei teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jie yra atmestini kaip esantys už bylos nagrinėjimo ribų.
Atsiliepimas
21. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas 33,16 kv. m. ploto butas su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: a(1/6 iš 3,55kv.m), a-1(1/2 iš 3,34kv.m), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (Butas Nr. 3), į kurį nuo 2022 m. spalio 28 d. įregistruotos atsakovės UAB „Metmatus” nuosavybės teisės. Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teisės į Butą Nr. 3 nuo 2000 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. spalio 28 d. buvo įregistruotos 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo akto, pagal kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Statybos ir urbanistikos ministerijos sekretorius A. D. 33,16 kv. m. Butą Nr. 3 perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn, pagrindu. Buto Nr. 3 techninė inventorizacija atlikta 1988 m. spalio 20 d., kurių metu užfiksuota, kad 1,01 kv. m ploto tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, yra sudėtinė Buto Nr. 3 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi A. L. 2022 m. lapkričio 28 d. skundą, 2023 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. CSPR-15 netenkino ieškovo prašymo ištaisyti Buto Nr. 3 kadastro duomenis, išbraukiant iš jo sudėtinių dalių 1,01 kv. m ploto tualeto patalpą, plane pažymėtą 3-1, ir paliekant šią patalpą bendro naudojimo patalpa, nes prašomi ištaisyti duomenys yra teisingi, t. y. visi Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti Buto Nr. 3 kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl laikyti šiuos duomenis klaidingais ir taisyti juos nėra teisinio pagrindo. Taip pat netenkintas ir ieškovo prašymas išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teisę į Buto Nr. 3 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpą, plane pažymėtą 3-1, kaip Buto Nr. 3 sudėtinę dalį, atitinkamai sumažinant Buto Nr. 3 bendrą plotą, nes teisės aktai nenumato galimybės naikinti, keisti ar taisyti archyvinius Nekilnojamojo turto registro duomenis, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teisė nenuginčyta ir galiojanti. Šis komisijos sprendimas nebuvo apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantis.
21.3. Ieškovai byloje nėra suformulavę jokių reikalavimų dėl konkrečių Kadastro tvarkytojo ir Registro tvarkytojo priimtų sprendimų panaikinimo (pakeitimo) ir jų neginčija.
21.4. Namo, o taip pat ir jame esančio Buto Nr. 3, patalpų matavimai turėjo būti atliekami dalyvaujant savininkui ar patalpų naudotojams, todėl, Registrų centro tvirtinimu, sudarytame namo, o taip pat ir jame esančio Buto Nr. 3 patalpų plane 1988 m. spalio 20 d. užfiksuota tuo metu buvusi padėtis.
21.5. Ieškovai yra praleidę įstatymų nustatytus terminus Buto Nr. 3 teisinei registracijai 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo akto ir 1988 m. spalio 20 d. buto techninės apskaitos bylos pagrindu, o taip pat 1988 m. spalio 20 d. techninei inventorizacijai ginčyti.
21.6. Ieškovų reikalavimas dėl servituto nustatymo suformuluotas netinkamai, todėl negalėtų būti registruojamas Registre. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – Registro nuostatai) 64 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu įregistruoti, išregistruoti servitutą arba pakeisti jo duomenis, įrašant ar išbraukiant servituto duomenis viešpataujančiojo nekilnojamojo daikto Registro įraše, turi būti pateikiamas ir prašymas įregistruoti, išregistruoti servitutą arba pakeisti jo duomenis įrašant ar išbraukiant servituto duomenis tarnaujančiojo nekilnojamojo daikto Registro įraše. Registro nuostatų 104 punkte nustatyta, kad servitutas gali būti įregistruojamas, išregistruojamas arba jo duomenys keičiami įrašant ar išbraukiant servituto duomenis viešpataujančiojo nekilnojamojo daikto Registro įraše tik tuo atveju, jei ši daiktinė teisė įregistruojama, išregistruojama ar jos duomenys keičiami arba jau yra įregistruota, išregistruota ar jos duomenys pakeisti įrašius arba išbraukus jos duomenis tarnaujančiojo nekilnojamojo daikto Registro įraše. Šiuo atveju nenurodyta, kokio daikto atžvilgiu (viešpataujančio daikto) yra nustatomas servitutas, taip pat nėra servituto pavadinimo (kiti servitutai).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.
24. Ieškovai (apeliantai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame remdamiesi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.
25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas patikslintas ieškovų ieškinys dėl kadastro duomenų panaikinimo ir susijusių reikalavimų – sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis, ginčo patalpos pripažinimo priklausiniu ir servituto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
26. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo duomenimis ieškovams nuosavybės teise priklauso 33,31 kv. m ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 8). Nuosavybės teisė ieškovui A. L. įregistruota 1992 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-31019 pagrindu. Buto Nr. 8 kadastriniai matavimai atlikti 1988 m. spalio 20 d. (e. t. 1, b. l. 37–38).
27. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo duomenimis, atsakovei UAB „Metmatus“ nuosavybės teise priklauso 33,16 kv. m ploto butas su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: a (1/6 iš 3,55 kv. m), a-1 (1/2 iš 3,34 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas Nr. 3). Nuosavybės teisė įregistruota 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1ES-12022 pagrindu, pagal kurią butą UAB „Metmatus“ įsigijo iš Klaipėdos miesto savivaldybės (e. t. 1, b. l. 14–13; 24–30).
28. Klaipėdos miesto savivaldybės (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos) nuosavybės teisės į Butą Nr. 3 nuo 2000 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. spalio 28 d. buvo įregistruotos 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo akto važtaraščio pagrindu, pagal kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Statybos ir urbanistikos ministerijos sekretorius A. D. 33,16 kv. m Butą Nr. 3, taip pat kitus nurodytus objektus perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn (toliau – 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktas). Nurodyta, jog buto Nr. 3 kadastriniai matavimai atlikti 1988 m. spalio 20 d. (e. t. 1, b. l. 19–21; e. t. 2, b. l. 7–23).
29. Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro sudarytos Buto Nr. 3 Techninės apskaitos bylos (pagrindinai inventorizuotos 1947 m. sausio 24 d.) duomenimis ginčo patalpa (1.01 kv. m plane žymima indeksu 3-1) 1988 m. spalio 20 d. duomenimis apskaityta kaip Buto Nr. 3 sudėtinė dalis (e. t. 1, b. l. 9–13).
30. Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro sudarytos Buto Nr. 8 Techninės apskaitos bylos (pagrindinai inventorizuotos 1947 m. sausio 24 d.) duomenimis šiam butui priskirtos patalpos: virtuvė, kambarys, sandėlis. Duomenų, kad Butui Nr. 8 būtų priskirtos bendro naudojimo patalpos, nėra (e. t. 1, b. l. 39–43).
31. Iš VĮ Registrų centras pateiktos pastato (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto vidaus ploto eksplikacijos nustatyta, kad Butui Nr. 3 apskaityta (inventorizuota) ir 1.01 kv. m ploto tualeto patalpa (indeksas 3-1) (toliau – ginčo patalpa), taip pat ir Butui Nr. 4 apskaityta (inventorizuota) kita 1.01 kv. m ploto tualeto patalpa (indeksas 4-1). Iš namo mansardos plano nustatyta, jog Butui Nr. 8 tualeto patalpa neapskaityta (neinventorizuota). Iš 1981 m. sausio 20 d. sudaryto namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto plano, taip pat ir 1988 m. sausio 20 d. Pastato adresu (duomenys neskelbtini) vidaus plotų eksplikacijos nustatyta, jog Butui Nr. 3 apskaityta (inventorizuota) 33.16 kv. m. ploto butas, tame tarpe ir 1.01 kv. m. ploto ginčo tualeto patalpa (indeksas 3-1), o Butui Nr. 4 apskaitytas (inventorizuotas) 33.14 kv. m. ploto butas, tame tarpe ir kita 1.01 kv. m. ploto tualeto patalpa (indeksas 4-1); iš namo mansardos plano matosi, jog Butui Nr. 8 apskaityta (inventorizuota) 33.31 kv. m. ploto butas, tualeto patalpa neapskaityta (e. t. 1, b. l. 35–36; 162–163).
Dėl techninės apskaitos byloje užfiksuotų kadastro duomenų (ne)teisingumo
32. Nagrinėjamu atveju apeliantai (ieškovai) visų pirma prašo panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Techninės apskaitos byloje užfiksuotus kadastro duomenis nuo jų užfiksavimo momento apie 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-1, kaip apie šio buto dalį, nustatant, kad Buto Nr. 3 plotas, yra ne 33,16 kv. m, o 32,15 kv. m ir susideda iš 6,15 kv. m ploto virtuvės, 17,30 kv. m ploto kambario, 8,70 kv. m ploto kambario.
33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Buto Nr. 3 kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti – 2022 m. spalio 26 d. pirkimo– pardavimo sutartį Nr. K1ES-12022, 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktą ir 1988 m. spalio 20 d. kadastro duomenų bylą, todėl laikyti šiuos duomenis klaidingais ir taisyti juos nėra teisinio pagrindo. Taigi, bylą nagrinėjęs teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, konstatavo, kad ginčo patalpa buvo priskirta atsakovės UAB „Metmatus“ nuosavybės teise valdomam Butui Nr. 3 ir laikoma sudėtine atsakovei priklausančio buto dalimi.
34. Ieškovų teigimu, ginčo patalpa yra bendro naudojimo patalpa, nurodo, kad ginčijami užfiksuoti kadastro duomenys yra neteisingi, įvardina šiuos nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus: 1) tualetas pastatytas bendrame koridoriuje (laiptinės aikštelėje) už Buto Nr. 3 sienų, kad būtų prieinamas kitų butų nuomininkams; 2) tualeto patalpos durys įstatytos iš bendro naudojimo koridoriaus; 3) liudytojai K. A. ir Z. A. teismo posėdyje patvirtino, kad iš pradžių ginčo patalpa naudojosi tik mansardos butų Nr. 5-8 nuomininkai, vėliau pradėjo naudotis ir Buto Nr. 3 nuomininkų šeima; 4) jeigu ginčo patalpa 1969 metais būtų pastatyta ir priskirta naudotis tik Buto Nr. 3 nuomininkams, jos apšvietimas būtų sujungtas su Buto Nr. 3 elektros tinklu. Šiuo atveju ginčo patalpos elektros maitinimas sujungtas su pirmo aukšto bei mansardos bendro koridoriaus elektros maitinimu, už elektros energiją, suvartotą tualeto patalpoje moka visi namo gyventojai proporcingai butų plotui.
35. Ieškovų (apeliantų) vertinimu, nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė UAB „Metmatus“ negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo patalpą, todėl atsakovei priklausančio buto duomenų (buto ploto ir ginčo patalpos priskyrimo šiam butui) įregistravimas yra nepagrįstas ir negaliojantis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovų apeliacinio skundo argumentais.
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad prieš atsakovei UAB „Metmatus“ nuosavybės teise įsigyjant Butą Nr. 3, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškovams 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-121 pranešė, kad Buto Nr. 3 viešas aukcionas buvo atidėtas 2 mėnesių laikotarpiui iki bus išspręstas ginčo patalpos priskyrimo teisėtumo klausimas, kartu nurodant, jog šis klausimas sprendžiamas teismo tvarka. 2022 m. kovo 7 d. raštu Nr. (31.1)RS2-156 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškovus informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad klausimo dėl ginčo patalpos dalies priskyrimo Butui Nr. 8 ieškovai dar nepradėjo spręsti, po 2 mėnesių savivaldybė skelbs Buto Nr. 3 viešą aukcioną ir aukcionas nebus stabdomas. Ieškovams nesiėmus aktyvių veiksmų ir nesant teisinio pagrindo stabdyti aukcioną 2022 m. spalio 26 d. su UAB „Metmatus“ sudaryta Buto Nr. 3 pirkimo–pardavimo sutartis.
37. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2022 m. lapkričio 11 d. su prašymu ,,Dėl netikslių ir klaidingų kadastro duomenų ištaisymo Nekilnojamojo turto registre“ kreipėsi į VĮ Registrų centras, prašydamas ištaisyti Buto Nr. 3 kadastro duomenis, išbraukiant iš jo sudėtinių dalių 1,01 kv. m ploto tualeto patalpą, plane pažymėtą 3-1 ir paliekant šią patalpą bendro naudojimo patalpa. Pareiškėjas taip pat prašė išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teisę į Buto Nr. 3 1,01 kv. m ploto tualeto patalpą, plane pažymėtą 3-1, kaip Buto Nr. 3 sudėtinę dalį, atitinkamai sumažinant Buto Nr. 3 bendrą plotą. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyrius 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. S-50998 (1.4 E) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes Buto Nr. 3 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje saugomi dokumentai patvirtina, kad Buto Nr. 3 kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (1988 m. spalio 20 d. buto techninės apskaitos bylą ir 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktą), todėl laikyti juos klaidingais ir taisyti juos nėra teisinio pagrindo.
38. Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi ieškovo 2022 m. lapkričio 28 d. skundą, 2023 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. CSPR-15 nusprendė A. L. 2022 m. lapkričio 11 d. prašymo ištaisyti Buto Nr. 3 kadastro duomenis, išbraukiant iš jo sudėtinių dalių 1,01 kv. m ploto tualeto patalpą, plane pažymėtą 3-1, ir paliekant šią patalpą bendro naudojimo patalpa, netenkinti, nes prašomi ištaisyti duomenys yra teisingi, t. y. visi Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 50/149988 įrašyti Buto Nr. 3 kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti – 2022 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-12022, 1995 m. sausio 1 d. priėmimo–perdavimo aktą ir 1988 m. spalio 20 d. kadastro duomenų bylą, todėl laikyti šiuos duomenis klaidingais ir taisyti juos nėra teisinio pagrindo; A. L. 2022 m. lapkričio 11 d. prašymo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teisę į Buto Nr. 3 1,01 kv. m ploto tualeto patalpą, plane pažymėtą 3-1, kaip Buto Nr. 3 sudėtinę dalį, atitinkamai sumažinant Buto Nr. 3 bendrą plotą, netenkinti, nes teisės aktai nenumato galimybės naikinti, keisti ar taisyti archyvinius Nekilnojamojo turto registro duomenis, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės. Šis komisijos sprendimas nebuvo apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir yra galiojantis.
39. Šiame kontekste teisėjų kolegija pritaria atsakovės UAB „Metmatus“ atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą argumentams, kad teisinę reikšmę nagrinėjamu atveju turi ne ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai, kad ginčo patalpa priskirtina bendro naudojimo patalpoms, o inventoriniais duomenimis patvirtintos aplinkybės, jog dar 1969 m. rugsėjo 24 d. pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti butai, ginčo patalpą įtraukiant į Buto Nr. 3 sudėtį. Iš byloje esančių pastato techninės apskaitos dokumentų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad analogiškas patalpų išdėstymas su ginčo patalpos priskyrimu Buto Nr. 3 sudėčiai buvo ir visuose vėlesniuose, t. y. 1981 m. sausio 20 d. ir 1988 m. spalio 20 d. pastato inventorizacijos dokumentuose. Ieškovai aktų, kuriais ginčo patalpa priskirta (įregistruota) atsakovei UAB „Metmatus“ priklausančiam butui įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo.
40. Ieškovai (apeliantai) taip pat nurodo, kad ginčo patalpa yra bendro naudojimo patalpa, apeliaciniame skunde itin akcentuoja aplinkybes, kad šia patalpa naudojosi tiek Buto Nr. 3, tiek ir mansardoje esančių Butų Nr. 5-8 gyventojai, vėliau, Butus Nr. 5 ir 6 sujungus bei šio buto gyventojams įsirengus atskirą tualetą, ginčo patalpa naudojosi Butų Nr. 3, Nr. 7 bei Nr. 8 gyventojai (ieškovai). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovų reiškiami reikalavimai yra nenuoseklūs ir savo esme prieštaringi. Viena vertus, ieškovai nurodo faktines aplinkybes, kurios jų vertinimu yra pagrindas ginčo patalpą pripažinti bendro naudojimo patalpa, kita vertus, ieškiniu reiškia reikalavimą dėl 1/2 ginčo patalpos dalies pripažinimo savo valdomo daikto priklausiniu, taip reikalaudami pripažinti ginčo patalpos dalį ieškovų nuosavybe ir kartu paneigti atsakovės UAB „Metmatus“ nuosavybės teises į ginčo patalpas, materialinio subjektinio reikalavimo dėl ginčo patalpų pripažinimo visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų argumentai, jog ginčo patalpa yra namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektas nagrinėjamu atveju apskritai nėra galimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių argumentų nenagrinėjo.
41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje įstatymo numatyto pagrindo bylos nagrinėjimo riboms peržengti nenustatyta, todėl teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bendru ginčo patalpos naudojimu plačiau nepasisako.
42. Ieškovai tiek pareikštu ieškiniu, tiek ir apeliaciniu skundu, minėta, prašo pripažinti, kad ginčo patalpa yra jų nuosavybės teise valdomo buto priklausinys, reiškia reikalavimą pripažinti 1,01 kv. m ploto tualeto patalpą, indeksas 3-1, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Buto Nr. 8 ir Buto Nr. 3 priklausiniu, kiekvienam butui priskiriant šios patalpos 1/2 dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuosavybės teisė į Butą Nr. 8 ieškovui A. L. įregistruota 1992 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarytos Butų privatizavimo įstatymo (1991 m. gegužės 28 d. įstatymas Nr. I-1374) pagrindu. Kaip teisingai konstatavo bylą nagrinėjęs teismas, ieškovai privatizavimo dokumentų nagrinėjamu atveju neginčija, iš esmės pripažįsta aplinkybę, kad ginčo patalpa ieškovų nebuvo privatizuota.
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į negyvenamąsias patalpas, esančias daugiabučiuose namuose, būtina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę šias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkčius. Buto nuomininkai turėjo šią teisę, jeigu rūsiuose įrengti sandėliukai, kūrybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylą kaip buto priklausiniai, o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rūsiuose, pusrūsiuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansą, galėjo būti privatizuojamos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Techninis rūsio ar kitų patalpų ryšys su butu nėra besąlygiškas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusą. Patalpai pripažinti buto priklausiniu būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį, tai yra kad: 1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti; 2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2005).
44. Apeliaciniame skunde be kitų faktinių aplinkybių, nurodoma, jog ieškovai kartu su kitais namo gyventojais moka už ginčo patalpai tiekiamą elektros energiją proporcingai butų plotui, ginčo patalpa faktiškai tarnavo tiek ieškovų, tiek ir Buto Nr. 3, taip pat kitų mansardos butų gyventojų poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kad ginčo patalpos dalis būtų pripažinta ieškovams priklausančio buto Nr. 8 priklausiniu. Sąlyga, be kurios nėra galimas toks pripažinimas, – teisinis ieškovų naudojimosi ginčo patalpa pagrindas.
45. Minėta, kad byloje esantys pirmosios instancijos teismo surinkti įrodymai patvirtina, jog ginčo patalpa nebuvo priskirta ieškovams priklausančio Buto Nr. 8 patalpoms, ginčo patalpos plotas, ieškovams privatizuojant butą, nebuvo įtrauktas į buto bendrąjį (naudingąjį) plotą. Ieškovai pripažįsta, jog neprivatizavo ginčo patalpos. Vadinasi, ieškovai neįgijo teisės į ginčo patalpą kaip į buto priklausinį. Ieškovai nurodo, jog naudojo ginčo patalpą savo poreikiams tenkinti. Tačiau naudojimosi ginčo patalpa aplinkybės nepakanka išvadai, jog ginčo patalpos paskirtis – tarnauti ieškovams priklausančiam butui, daryti (CK 4.19 straipsnio 1 dalis).
46. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus tiek dėl Buto Nr. 3, kuriam priskirta ginčo patalpa kadastro duomenų panaikinimo, tiek dėl ginčo patalpos 1/2 dalies pripažinimo ieškovams priklausančio buto Nr. 8 priklausiniu. Atmetus minėtus reikalavimus ieškovų prašymas nustatyti tarnaujantį servitutą – teisę naudotis 3,34 kv. m. ploto koridoriumi, plane pažymėtu indeksu a-1, praėjimui į ginčo patalpą, netenka prasmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako.
Dėl 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo akto (važtaraščio) (ne)teisėtumo
47. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai ginčija Buto Nr. 3 Techninės apskaitos byloje užfiksuotus kadastro duomenis nuo jų užfiksavimo momento apie 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpą kaip apie šio buto dalį ir reikalauja nustatyti mažesnį Buto Nr. 3 plotą, kitus ieškinio reikalavimus vertino kaip išvestinius.
48. Apeliantai teigia, jog antrasis ieškinio reikalavimas – pripažinti 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo– perdavimo aktą (važtaraštį) nuo jo sudarymo momento negaliojančiu toje dalyje, kurioje tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, buvo perduota Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, nustatant, kad Klaipėdos miesto savivaldybei 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktu (važtaraščiu) buvo perduotas 32,15 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti patenkintas ir savarankišku pagrindu – Priėmimo–perdavimo aktas naikintinas kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).
49. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo–perdavimo aktu (važtaraštis) pasirašytas pažeidžiant perdavimo–priėmimo metu galiojančius ir turto perdavimą reglamentuojančius teisės aktus. Atmesdamas ieškovų ieškinį pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl šio bylos aspekto. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ 2 straipsnį savivaldybė perimto turto teisinę registraciją turėjo atlikti iki 1995 m. kovo 24 d., po šio termino nei savivaldybių teisė įgyti nuosavybės teise atitinkamą turtą, nei jų pareiga įregistruoti perimtą turtą neišnyko, todėl tai, kad savivaldybės nuosavybės teisės į Butą Nr. 3 buvo įregistruotos jau po 1995 m. kovo 24 d., nepaneigia, kad savivaldybė buvo įgijusi nuosavybės teises į Butą Nr. 3 ir buvo jo teisėta savininke, kol 2022 m. spalio 26 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1ES-12022 jį pardavė atsakovei UAB „Metmatus“.
50. Be to, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai atmetus ieškinio reikalavimą dėl kadastro duomenų apie ginčo patalpos buvimą Buto Nr. 3 sudėtine dalimi panaikinimo, ieškovai neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo nei ginčyti Priėmimo–perdavimo akto dalį dėl Buto Nr. 3 perdavimo savivaldybei, nei ginčyti 2022 m. spalio 26 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1ES-12022 dalį dėl ginčo patalpos, kadangi jų panaikinimas ieškovams nesukels teisinių pasekmių.
Dėl ieškinio senaties termino ir jo atnaujinimo pagrindų (ne)buvimo
51. Pasisakydamas dėl atsakovių VĮ Registrų centras ir UAB „Metmatus“ prašymo ieškovų reikalavimams taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo A. L. tėvai, o tuo pačiu ir ieškovai apie Techninės apskaitos byloje užfiksuotus kadastro duomenis apie 1,01 kv. m ploto ginčo tualeto (indeksas 3-1) suformavimą, priskyrimą Butui Nr. 3, šiuo pagrindu atliktų kadastro bei inventorizavimo duomenų fiksavimą techninės apskaitos byloje 1969 m. rugsėjo 19 d., sužinojo (turėjo sužinoti) nuo 1973 metų (Butą Nr. 8 suteikus naudotis ieškovo tėvams), o apie 1981 m. sausio 20 d., 1988 m. sausio 20 d., 1988 m. spalio 20 d. duomenis sužinojo (turėjo sužinoti) nuo jų fiksavimo (įrašymo) momento. Bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad į teismą kreipusis tik 2023 metais, t. y. praėjus 50 metų, ieškovai praleido ne tik 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną 3 metų, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
52. Taip pat teismas sprendė, jog ieškovai, turėdami būti apdairūs, rūpestingi, atidūs, sudarydami Buto Nr. 8 Privatizavimo sutartį, turėjo žinoti ir suprasti, kad ginčo 1,01 kv. m ploto tualeto patalpa (indeksas 3-1) neprivatizuojama/neprivatizuota kartu su jų gyvenamosiomis patalpomis. Dėl to pripažino, kad ieškovams į teismą pasikreipus tik 2023 metais, t. y. praėjus daugiau nei trisdešimt metų nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. privatizavimo sutarties sudarymo dienos, ieškovai praleido ne tik 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną 3 metų, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą.
53. Atitinkamai vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovai praleido įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą, neprašė atnaujinti ir neįrodinėjo praleisto termino priežasčių, o teismui taip pat nenustačius pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tai sudaro savarankišką pagrindą ieškovų ieškinį atmesti.
54. Apeliantai su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, jog apie tai, kad ginčo tualetas priskirtas Butui Nr. 3, sužinojo tik tada, kai 2021 m. sausio 27 d. rado pakeistą šio tualeto durų spyną.
55. CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Savo esme analogiškos taisyklės buvo įtvirtintos ir 1964 m. CK (kuris nebegalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.)
56. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 51 punktą).
57. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik per ieškinio senaties terminą egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
58. Iš bylą nagrinėjusio teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 1992 metais, kai privatizavo Butą Nr. 8, kėlė ginčo patalpos privatizavimo galimumo klausimą, taigi turėjo patikrinti ginčo patalpos teisinį statusą, susipažinti su Buto Nr. 8 techninės apskaitos byla, taip pat ir su viso pastato techninės apskaitos byla. Pastebėtina tai, jog ieškovai teikdami teismui paaiškinimus nurodė, kad jiems buvo žinoma, jog tualeto patalpa 3-1 neįeina į privatizuojamo buto sudėtį, tačiau žinodami šias aplinkybes Butą Nr. 8 privatizavo ir jokių reikalavimų dėl privatizavimo procedūros teisėtumo nereiškė ir nereiškia.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nesiekė savo teisę į teisminę gynybą įgyvendinti operatyviai, į teismą kreipėsi tik 2023 metais, t. y. praėjus daugiau nei trisdešimt metų nuo 1992 m. rugpjūčio 25 d. privatizavimo sutarties sudarymo dienos, ženkliai praleidę ne tik 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną 3 metų, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, teismui nenustačius aplinkybių, pateisinančių tokį ieškovų procesinį pasyvumą, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo apeliantų praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
60. Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas atmesti ieškovų ieškinį dėl kadastro duomenų panaikinimo ir susijusių reikalavimų tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, visapusiškai išnagrinėjo ir teisingai įvertino reikšmingus byloje surinktus įrodymus, bei pagrįstai pritaikė ieškinio senatį.
61. Tai, kad apeliantai kitaip vertina bylos įrodymus, teigia, kad teismas jų neįvertino ir dėl jų nepasisakė, nėra pagrindas apskųsto teismo sprendimo neteisėtumui ar nepagrįstumui konstatuoti. Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su apskųstame teismo sprendime padarytomis išvadomis, taip pat nelemia to, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pagrindinių byloje keliamų klausimų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas negu nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
62. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
64. Kadangi apeliantų (ieškovų) apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė UAB „Metmatus“ į bylą pateikė prašymą priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.
65. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš apeliantų (ieškovų) (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliantų (ieškovų) R. L. ir A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metmatus“, juridinio asmens kodas 136000640, lygiomis dalimis iš ieškovų R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus), tai yra iš kiekvieno ieškovo po 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus, 50 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.