- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-327-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00711-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. L., R. L.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei „Registrų centras“, Klaipėdos miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujama Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. L. ir R. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. L., R. L. ieškinį atsakovams Valstybės įmonei „Registrų centras“, Klaipėdos miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujama Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Metmatus“, V. Ž., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, P. M., dėl kadastro duomenų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje užfiksuotus kadastro duomenis nuo jų užfiksavimo momento apie 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-1, kaip apie šio buto dalį, nustatant, kad šio buto plotas yra 32,15 kv. m., susidedantis iš 6.15 kv. m. ploto virtuvės, 17,30 kv. m. ploto kambario ir 8,70 kv. m. ploto kambario; pripažinti 1995 m. sausio 5 d. Priėmimo-perdavimo aktą-važtaraštį nuo jo sudarymo momento negaliojančiu toje dalyje, kurioje tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, buvo perduota Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis, nustatant, kad Klaipėdos miesto savivaldybei 1995 m. sausio 5 d. Priėmimo-perdavimo aktu važtaraščiu buvo perduotas 32,15 kv. m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini); pripažinti 2022 m. spalio 26 d. savivaldybės nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartį, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Metmatus“, nuo jos sudarymo momento negaliojančia ta dalimi, kuria tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, buvo parduota UAB „Metmatus“ kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis, nustatant, kad parduodamo buto plotas yra 32,15 kv. m.; pripažinti 1.01 kv. m. ploto tualeto patalpą, indeksas 3-1, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buto Nr. 8 ir buto Nr. 3 priklausiniu, kiekvienam butui priskiriant šios patalpos 1/2 dalį; UAB „Metmatus“ nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai ir V. Z. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daliai - plane žymimam indeksu a-1, 3,34 kv. m. ploto koridoriui nustatyti servitutą - teisę naudotis 3,34 kv. m. ploto koridoriumi, plane pažymėtu indeksu a-1, praėjimui į tualetą ir iš tualeto, pažymėto indeksu 3-1.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovams nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Pagrindiniai nutarties motyvai:
2.1. Ieškovams manant, jog Valstybės įmonė „Registrų centras“ netinkamai, nepilnai, nepagrįstai, neteisingai ar kitokiu būdu ne taip užfiksavo jų nurodomus kadastro duomenis, kurie yra neteisingi, jie turi teisę kreiptis atitinkamais prašymais į Kadastro tvarkytoją dėl nurodytų kadastro duomenų pakeitimo, tikslinimo ar kita (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), o nesutikdami su jų prašymo sprendimu, jie turi teisė įstatymų nustatyta tvarka šiuos sprendimus ginčyti, t. y. juos ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kadangi šie ginčai kyla iš administracinių teisinių santykių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnis, 24 straipsnis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 – 31, 33, straipsniai, 29 straipsnio 7 punktas straipsniai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 9 punktas, ).
Šalies argumentai
2.2. Ieškovai dėl nurodytų duomenų pakeitimo kreipėsi nustatyta tvarka į Kadastro tvarkytoją, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau duomenis tikslinti/keisti atsisakius bei išaiškinus teisę jiems kreiptis skundžiant šiuos sprendimus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų apygardos administraciniam teismui, ieškovai nėra pasinaudoję ir nesinaudoja šia teise, o nurodytu reikalavimu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Ieškovai turėtų spręsti dėl reikalavimo šioje dalyje teikimo spręsti bendrosios kompetencijos teismui tikslingumo, būtinumo. Taip pat ieškovai turėtų spręsti ir dėl atsakovo Valstybės įmonės „Registrų centras“ procesinės padėties – jo įtraukimo byloje atsakovu būtinumo, tikslingumo.
2.3. 1995 m. sausio 5 d. priėmimo–perdavimo aktu važtaraščiu Lietuvos Respublikos Vyriausybė perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn 33,16 kv. m butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytu aktu nekonkretizuotos jokios patalpos (nenurodyti patalpų indeksai), neišskirti jokie priklausiniai, kurie kartu su butu buvo perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu ir kokia akto dalis priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą turėtų būti panaikinta, kai yra apibrėžtas tik perduodamo nekilnojamojo turto plotas. Taip pat ieškovai teikdami šiuos reikalavimus nenurodo savo pozicijos bei reikalavimo dėl galimos restitucijos būdo bei apimties taikymo.
2.4. Jei teismas bylos nagrinėjimo metu nustatytų ir spręstų, jog yra pagrindas spręsti šį reikalavimą, tokiu atveju būtų būtina spręsti, ar 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpa, indeksas 3-1, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nelaikytina namo patalpų savininkų, bendraturčių bendrąja daline nuosavybe, todėl ieškovai turėtų spręsti dėl šio namo patalpų savininkų, naudotojų įtraukimo byloje trečiaisiais asmenimis, kadangi būsimas teismo sprendimas galėtų turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
2.5. Ieškovų reikalavimai yra nekonkretūs ir neapibrėžti, iš esmės nesukeliantys materialinių teisinių pasekmių. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Taip pat esant tokiems ieškovų reikalavimas byloje turėtų būti pateikti oficialūs paskaičiavimai dėl prašomų/reikalaujamų dalių (VĮ „Registrų centras“).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovai (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Pagrindiniai skundo motyvai:
4.1. Ieškinyje, be šio reikalavimo, pareikšti dar keturi reikalavimai, kurie priskirti nagrinėti bendros kompetencijos teisme. LR CPK 36 str. 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Šiuo atveju byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai. Todėl byla teisminga bendros kompetencijos teismui.
4.2. Antrasis ieškinio reikalavimas tiesiogiai susijęs su pirmuoju reikalavimu ir yra išvestinis iš jo. 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 3-1, 1995 01 01 Priėmimo-perdavimo aktu-važtaraščiu buvo perduota kaip buto Nr. 3 sudėtinė dalis. Jeigu bus patenkintas pirmasis ieškinio reikalavimas ir panaikinti buto Nr. 3 kadastro duomenys apie 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpą nuo jų fiksavimo būto techninės apskaitos byloje momento ir nustatyta, kad buto Nr. 3 plotas yra ne 33,16 kv. m., o tik 32,15 kv. m. ( 33,16 kv. m. - 1,01 kv. m.= 32,15 kv. m.), susidedantis iš 6,15 kv. m. ploto virtuvės, 17,30 kv. m. ploto kambario ir 8,70 kv. m. ploto kambario, tampa aišku kokiu pagrindu ir kokia 1995 01 01 akto-važtaraščio dalis turi būti panaikinta.
4.3. 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo-perdavimo aktas-važtaraštis, kuriuo valstybė butą Nr. 3 perdavė Klaipėdos miesto savivaldybei ir kurį prašo pripažinti iš dalies negaliojančiu, yra neatlygintinas. Pagal šį aktą - važtaraštį savivaldybė valstybei nieko nemokėjo. 2022 m. spalio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią Klaipėdos miesto savivaldybė butą Nr. 3 pardavė UAB „Metmatus“, yra atlygintinas sandoris. Be to, restitucija gali būti taikoma paties teismo iniciatyva.
4.4. Klausimas dėl namo savininkų, naudotojų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis jau išspręstas. Ieškinyje labai išsamiai yra aprašyta kiek, be ginčo tualeto, dar tualetų yra name, kur jie įrengti ir prie kokių aplinkybių, kas jais naudojasi ir kokiomis teisėmis. Taip pat ieškinyje yra paaiškinta, kodėl trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktas P. M.. Keista, kad to nepastebėjo pirmosios instancijos teismo teisėjas.
4.5. Dalis prašoma nustatyti tik ginčo tualetui, ekonomiškiau dalių paskaičiavimo pateikimo būtinumo klausimą atidėti vėlesniam laikui, pavyzdžiui, parengiamajam posėdžiui, kada paaiškės P. M. pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
6. Apeliantai nesutinka su teismo nutartimi, kuria nustatyti pateikto ieškinio trūkumai.
7. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieškovo reikalavimą jam bei galimybe gintis nuo šio reikalavimo arba su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).
8. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų (duomenys neskelbtini) ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
9. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovų pirmas reikalavimas yra teismingas administraciniam teismui, nes šiuo atveju byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Apeliantų argumentai pagrįsti.
10. CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
11. Iš ieškinio matyti, kad ieškovai be reikalavimo panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje užfiksuotus kadastro duomenis nuo jų užfiksavimo momento apie 1,01 kv. m. ploto tualeto patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-1, kaip apie šio buto dalį, nustatant, kad šio buto plotas yra 32,15 kv. m., susidedantis iš 6.15 kv. m. ploto virtuvės, 17,30 kv. m. ploto kambario ir 8,70 kv. m. ploto kambario, pareiškė ir kitus reikalavimus, kurie yra kilę iš civilinių teisinių santykių, taigi šioje byloje vyrauja civilinis teisinis santykis, byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
12. Dėl atsakovo VĮ „Registrų centras“ įtraukimo byloje atsakovu tikslingumo, pažymėtina, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).
13. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad 1995 m. sausio 1 d. Priėmimo-pardavimo akte-važtaraštyje nekonkretizuotos jokios patalpos (nenurodyti patalpų indeksai), neišskirti jokie priklausiniai, kurie kartu su butu buvo perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu ir kokia akto dalis priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą turėtų būti panaikinta, kai yra apibrėžtas tik perduodamo nekilnojamojo turto plotas.
14. Iš ieškinio matyti, kad antruoju ieškinio reikalavimu yra ginčijama 1995 m. sausio 1 d. akto-važtaraščio dalis, kurioje nurodytas buto Nr. 3 plotas, teismo prašoma nustatyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybei 1995 m. sausio l d. priėmimo-perdavimo aktu-važtaraščiu buvo perduotas 32,15 kv. m. ploto (o ne 33,16 kv. m. ploto, kaip yra pažymėta šiame akte) butas, esantis (duomenys neskelbtini), taigi iš nurodyto reikalavimo aišku ko siekia ieškovai.
15. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovai teikdami antrąjį ir trečiąjį reikalavimus, nenurodo savo pozicijos bei reikalavimo dėl galimos restitucijos būdo bei apimties taikymo, o tai būtina nurodyti esant tokiems ieškovų reikalavimams.
16. Pažymėtina, kad teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Kai sandoris, pagal kurį asmuo gavo turtą, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
17. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą nurodo, kad sprendžiant reikalavimą dėl tualeto patalpos, indeksas 3-1, pripažinimo priklausiniu, ieškovai turėtų spręsti dėl šio namo patalpų savininkų, naudotojų įtraukimo byloje trečiais asmenimis, kadangi būsimas teismo sprendimas galėtų turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.
18. CPK 47 straipsnyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi ieškovas pateikdamas ieškinį neturi pareigos ieškinio pateikimo stadijoje žinoti/įtraukti į bylą visus trečiuosius asmenis, be to, kaip minėta, tretieji asmenys į procesą gali būti įtraukiami ir teismo iniciatyva.
19. Taip pat teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą nurodo, kad esant tokiems ieškovų reikalavimams byloje turėtų būti pateikti oficialūs paskaičiavimai dėl prašomų/reikalaujamų dalių (VĮ Registrų centras), nes prašomų dalių paskaičiavimo pateikimo ar nepateikimo klausimas yra įrodymų pakankamumo klausimas, o ne ieškinio trūkumas.
20. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindiniai ieškinio elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas) yra aiškūs, o ar ieškovas įrodys ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, yra bylos nagrinėjimo dalykas, kuris bus sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės ir dėl to bus pasisakyta priimant galutinį teismo sprendimą.
22. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovai, pareikšdami ieškinį, pakankamai aiškiai suformulavo jo dalyką, nurodė esmines faktines aplinkybes, o neesminiai ieškinio trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdo ieškinį priimti ir pradėti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.