Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) (dirbantis (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. gegužės 5 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straispnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2) 2017 m. spalio 5 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės apribojimu 5 mėnesiams;

3) 2019 m. rugpjūčio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda;

4) 2020 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, BK 64¹ straipsnį, straipsnį areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 66 straipsniu, bausmės skirtos 2019 m. rugpjūčio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2020 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrintos ir skirta galutinė bausmė areštas 29 paroms ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda;

5) 2022 m. vasario 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straispnio 1 dalį, 243 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, areštu 40 parų; taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu skirta basumė ir paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, arešto bausmę atlikęs 2022 m. gegužės 30 d., baudos bausmės neatlikęs (2023 m. rugsėjo 21 d. duomenimis likusi neišieškota baudos dalis yra 1 057,89 Eur), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. D. 2023 m. gegužės 22 d. apie 15.25 val. Alytuje, Kauno gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo SIA „Citadele Leasing“ priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį ,,Audi A6 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 16 val. 16 min. jam nustatytas 2,77 prom. neblaivumas.

Be to, D. D., žinodamas, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti baudžiamojoje byloje Nr. e1-1009-620/2020 2020 m. spalio 1 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams, bei vengė atlikti baudžiamojoje byloje Nr. e1-194-434/2022 2022 m. kovo 25 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. vasario 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams, o būtent 2023 m. gegužės 22 d. apie 15.25 val. Alytuje, Kauno gatvėje, ties pastatu Nr. 16, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairavo automobilį ,,Audi A6 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra, kai 16 val. 16 min. nustatyta 2,77 prom. neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. D. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus ir parodė, kad gyvena Vilniuje, į Alytų vyko pas savo viršininką M. V., su juo susitiko, nuvyko į kavinę, ten gėrė alų. Alaus išgėrė apie 6 bokalus, iš vakaro irgi buvo gėręs alkoholio, todėl jautėsi apsvaigęs. M. V. kažkur išėjo ir negrįžo, pamatė jo automobilio raktelius, kurie buvo ant suolo, kur jie sėdėjo, juos paėmė, sėdo į automobilį ,,Audi A6 Avant“ ir išvažiavo. Nežino, kur jis norėjo važiuoti su automobiliu. Bevažiuojant atsitrenkė į bortelį, nulaužė kelio ženklą. Viskas buvo 2023 m. gegužės 22 d. apie 15-16 val. Buvo šviesu, gatvėje buvo mašinų ir žmonių. Dėl to, ką padarė, jautėsi blogai, tuo metu negalvojo, ką daro, jautė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jam buvo uždrausta vairuoti automobilį dėl vairavimo išgėrus. Tris kartus yra teistas už vairavimą neblaiviam. Apie automobilį žinojo, kad jis priklauso M. V., preliminariai žinojo jo vertę – apie 13 000 eurų. Mano, kad automobilis gali kainuoti ir virš 15 000 eur. M. V. žalą dėl automobilio sugadinimo atlygins dirbdamas, iš darbo užmokesčio. Uždirba apie 100 eurų į dieną. Nežino, kodėl nuolat vairuoja neblaivus, galbūt reikia negerti. Po avarijos geria mažiau, nekyla minčių sėsti už vairo. Gailisi dėl to, ką padarė.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 147-150, 151-154 ir 161-164).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. D. visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus AVPK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. K. 2023 m. gegužės 22 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, jog pareigūnas nurodė, kad 2023 m. gegužės 22 d. apie 15 val. 47 min. Alytuje, Kauno g., ties (duomenys neskelbtini) namu VPK pareigūnai sulaikė neblaivų vairuotoją D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ,,Audi A6 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 22 d. 15 val. 57 min. pirmuoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,81 prom. neblaivumas. 2023 m. gegužės 22 d. 16 val. 16 min. antruoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,77 prom. neblaivumas (DRAGER 7510, ARJK0094, patikros Nr. 1888441). Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę Alytuje, Santaikos g. 31D. Užplombuotas plombomis. Vairuotojas buvo sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-4).

Iš Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo O. Š. 2023 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18555-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, dėl to, kad galimai D. D. 2023 m. gegužės 22 d. apie 15.25 val. Alytuje, Kauno gatvėje, ties pastatu Nr. 16, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo SIA „Citadele Leasing“ priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį ,,Audi A6 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 16 val. 16 min. nustatyta 2,77 prom. neblaivumas. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad pagal 2022 m. vasario 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamąjį įsakymą D. D. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones penkiems metams, terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos. Pagal 2023 m. gegužės 31 d. Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus raštą matyti, kad terminas yra skaičiuojamas nuo 2022 m. gegužės 30 d. Esant šioms aplinkybėms, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą D. D. atžvilgiu ir dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tai yra vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį.

Iš Lietuvos Probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2023 m. gegužės 31 d. rašto matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu D. D., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, nuteistas galutine 40 parų arešto bausme, 48 MGL dydžio bauda ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 30 d. D. D. 2022 m. kovo 28 d. įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos duomenų registrą. 2022 m. kovo 29 d. jis pasirašytinai supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, išaiškintos galimos teisinės pasekmės dėl vengimo ją vykdyti. Per laikotarpį nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2023 m. gegužės 21 d. tikrinant duomenis registruose pažeidimų nebuvo nustatyta. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2023 m. gegužės 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18555-23 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 73).

Iš Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. baudžiamojo įsakymo (baudžiamoji byla Nr. e1-1009-620/2020) matyti, kad D. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė 30 parų arešto bausmė ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda. Taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo arešto atlikimo dienos (1 t., b. l. 112-118).

Iš Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. vasario 1 d. baudžiamojo įsakymo (baudžiamoji byla Nr. e1-194-434/2022) matyti, kad D. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dėl vairavimo esant neblaiviam 2022 m. vasario 19 d.) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (dėl vengimo atlikti baudžiamojoje byloje Nr. e1-1009-620/2020 2020 m. spalio 1 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams). Galutinė bausmė – 40 parų arešto. Bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, paskirta D. D. baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones penkiems metams, terminą skaičiuojant nuo arešto atlikimo dienos (arešto bausmė atlikta 2022 m. gegužės 30 d.) (1 t., b. l. 112-118).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. K. 2023 m. gegužės 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. gegužės 22 d. dirbo nuo 6 val. 00 min. iki 18 val. 00 min. kartu su vyriausiuoju patruliu V. M., numatytame sektoriuje tarnybine transporto priemone ,,VW Trasnporter“, šaukiniu ,,A1702“. Apie 15 val. 47 min. iš Operatyvaus valdymo padalinio budėtojų gavo pranešimą, kad netoli parduotuvės neblaivus vairuotojas važiuodamas automobiliu ,,Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į gatvės atitvarą. Iš automobilio išbėgo aušinimo skystis. Laukia. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja S. B., kuri matė šį visą įvykį ir nurodė, kad automobilio vairuotojas buvo D. D.. Kadangi S. B. šis asmuo atrodė neblaivus, ši iškvietė policijos pareigūnus. Pabendravus su D. D., šis nurodė, kad vairavo transporto priemonę ,,Audi A6 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Paklausus asmens, ką šis veikia Alytuje, šis nurodė, kad atvažiavo pailsėti į Alytų ir praleisti čia savaitgalio. Paklausus, kur D. D. dirba, asmuo nurodė, kad Vilniuje, o gyvena Rokiškio rajone. D. D., vairuodamas transporto priemonę, apgadino kelio atitvarus ir nutrenkė kelio ženklą, taip padarydamas eismo įvykį. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu ,,DRAGER 7510 ARJK 0094“, patikros Nr. 1888441, pirmuoju ,,pūtimu“ 15 val. 57 min. buvo nustatytas 2,81 prom. neblaivumas, o antruoju 16 val. 16 min. – 2,77 prom. neblaivumas. Asmuo buvo sulaikytas ir prisistatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dokumentacijai. Į įvykio vietą buvo iškviesta tech. pagalba ir automobilis buvo nugabentas į saugomą automobilių aikštelę Alytus, Santaikos g. 31D ir užplombuotas plombomis 73084-73090. Eismo įvykis yra užregistruotas ROIK 07-23-9597773. Kadangi asmuo neturėjo su savimi tapatybę patvirtinančio dokumento, D. D. tapatybę buvo nustatyta naudojant POLIS II naršyklę (1 t., b. l. 48-49).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Kaltinamojo D. D. veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (2.77 promilių neblaivumas).

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Tai, kad kaltinamajam D. D. buvo nustatytas neblaivumas virš 1,51 promilės, patvirtina Neblaivumo nustatymo akto duomenys, jog alkoholio kiekio matuokliu D. D. 2023 m. gegužės 22 d. 15.57 val. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas, o 16.16 val. nustatytas 2,77 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 27-28). Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, patvirtindamas, kad prieš vairuojant tarnsporto priemonę buvo gėręs alkoholio, taip pat buvo gėręs ir iš vakaro.

BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nusikalstamą veiką padarė tyčia, be jokio būtino reikalingumo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Kaltinimas pagal BK 243 straipsnį taip pat yra įrodytas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, yra sistemingumas ir piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-72-976/2022). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. D. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams bei Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. vasario 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkiems metams, ir jis, būdamas probacijos tarnybos supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus bei sukėlė eismo įvykį. D. D. nustatytas 2,77 promilės neblaivumas ženkliai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 prom. neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad D. D. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021).

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant D. D. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingai, kaip pats patvirtino, pamatęs paliktus automobilio užvedimo raktelius nusprendė išvažiuoti, kaip nurodė, net nežinojo, kur važiuoja, t. y., kai tam nebuvo būtinumo. Praeityje jis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą, kai teisė vairuoti atimta, taip pat ir esant neblaiviam, bei kitus nusižengimus.Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (kuris yra pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį saugoma vertybė), bet ir į teisingumą, kaip BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. D. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina pagal byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis D. D. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (BK 243 straipsnis) – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas pirmiau jau nuteistas už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atžvilgiu yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina kaltinamojo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat kaltinamojo atsakomybę BK 243 straipsnio atžvilgiu sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis dirba (2 t., b. l. 39), tačiau teisiamas jau šeštą kartą (1 t., b. l. 96-105, 106-118), daug kartų buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 87-93), ne visas skirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 94-95), taigi kaltinamasis išvadų iš paskirtų poveikio priemonių nedaro. Duomenų apie kaltinamojo įrašymą į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą byloje nėra (1 t., b. l. 84), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kaltinamasis dirba. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo D. D. asmenybę ir tai, jog už vairavimą nablaiviam jis teisiamas ketvirtą kartą, anksčiau skirtos švelnesnės bausmės – bauda ir du kartus skirtas laisvės apribojimas bei areštas kaltinamojo elgesio neįtakojo teigiama linkme, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus jam už vairavimą neblaiviam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį laisvės atėmimą, o už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Kadangi abi kaltinamajam D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra kaltinamasis viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamojo D. D. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

D. D. nusikalto būdamas neatlikęs anksčiau skirtos baudos bausmės, todėl bendrinant bausmes jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 64 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas, įsiteisėjęs ir vykdomas 2022 m. vasario 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo D. D. nuteistas galutine arešto 40 parų basume ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda, arešto bausmę atlikęs 2022 m. gegužės 30 d., baudos bausmės neatlikęs (2023 m. rugsėjo 19 d. antstolės I. B. pateiktais duomenimis nesumokėtos baudos likutis yra 1 057,89 Eur (2 t., b. l. 48)), šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bendrinama su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. vasario 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtos ir neatliktos baudos bausmės dalimi – 1 057,89 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gegužės 22 d. nuo 15.50 val. iki 2023 m. gegužės 23 d. 14.36 val. išbūtas laikas (1 diena), prilyginant jį vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas <...> gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas iš efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms – 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000) 22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec (2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, jog plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais bei atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015).

Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalyse, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Įvertinęs aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, turimus socialinius ryšius, o ypač tai, kad kaltinamasis D. D. prisipažino nusikaltęs, labai gailisi, kad pasielgė neatsakingai, tai, kad jis yra saistomas darbo santykiais, laisvės atėmimo bausme anksčiau nebuvo baustas, visos šios aplinkybės duoda pagrindą dar kartą patikėti kaltinamuoju ir spręsti, jog bausmės tikslai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo principais, gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą, tuo pačiu sudarant galimybę kaltinamajam dirbti ir gautinomis pajamomis kuo greičiau sumokėti baudą ir atlyginti valstybei konfiskuotino turto vertę (BK 75 straipsnio 4 dalis). Teismas mano, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtinas dvejų metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, manant, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis D. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.77 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis D. D. vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, anksčiau tris kartus buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. šešeriems metams uždrausta vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis D. D. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė jau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes ji jam buvo atimta, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. D. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį ,,Audi A6 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio savininkė yra SIA ,,Citadele Leasing“, o valdytoja L. E.. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam D. D. nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš D. D. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio ,,Audi A6 Avant“ vertę, t. y. 15 470,00 eurų su PVM. Neskirti D. D. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.

Kaltinamajam D. D. 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama pradėjus vykdyto bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. D. skirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti D. D. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo nuo 2023 m. gegužės 22 d. nuo 15.50 val. iki 2023 m. gegužės 23 d. 14.36 val. laiką (1 dieną), prilyginant ją vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo 2022 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę –1 057,89 Eur baudą baudą, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, ir paskirti D. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 1 057,89 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt septynių eurų 89 centų) dydžio baudą.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas - 6801. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti - bauda.

Apie baudos sumokėjimą privaloma informuoti teismo rūmų raštinę, atsiunčiant/atnešant mokėjimo dokumentą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 67 straipsnio 1 dalies 4 punktu, D. D. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems metams) ir D. D. paskirti pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti D. D. naudotis specialia teise, įskaitant tokią specialią teisę įgyti - vairuoti transporto priemones šešerius metus, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti valstybės naudai iš D. D. konfiskuotino automobilio ,,Audi A6 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 15 470,00 Eur (penkiolika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt eurų), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Swedbank, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.

D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).