Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4.; 2.3.4.4.1.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1.

2022 m. birželio 17 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus atstovams A. B., E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. patikslintą ieškinį atsakovui G. G., dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei K. M. dėl vaiko pavardės pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė K. M. ieškiniu (el. b. medž. 1 t., 1-4 l.), kurį kelis kartus patikslino (el. b. medž. 1 t., 140-141, 190-192 l.), ir teismo posėdyje prašė:

1.1. nustatyti, kad atsakovas G. G. yra nepilnamečio vaiko M. M. tėvas;

1.2. nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą su K. M.;

1.3. nustatyti atsakovo G. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. M. tvarką:

1.3.1. G. G. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvieną trečiadienį nuotolinėmis vaizdo ir garso ryšio priemonėmis nuo 19.00 iki 20.00 val.;

1.3.2. G. G. bendrauja su sūnumi M. M. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 12.00 val., ir grąžindamas iki to paties šeštadienio ir sekmadienio 16.00 val., be nakvynės;

1.4. priteisti iš atsakovo G. G. išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui M. M. 250,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2021-09-22) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;

1.5. priteisti iš atsakovo G. G. 6 933,26 Eur nepilnamečio vaiko M. M. išlaikymo įsiskolinimą;

1.6. šalių nepilnamečio vaiko M. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę K. M., pervedant lėšas į jos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

1.7. priteisti ieškovei K. M. iš atsakovo G. G. visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu G. G. susipažino 2016-12-31 per Naujųjų metų sutiktuvių šventę, ko pasėkoje nuo to laiko iki 2019 m. draugavo, kartu gyveno bei turėjo lytinius santykius. Taip pat nurodo, kad nors 2017 m. vasarą ir rudenį atsakovas buvo išvykęs į užsienį, tačiau jų bendravimas ir tuo metu nebuvo nutrūkęs. 2018 m. kovo mėnesį ieškovė sužinojo kad laukiasi ir apie tai informavo atsakovą, kuris tuo metu dėl vaiko tėvystės neabejojo. Besilaukiant vaiko atsakovas ypač dažnai pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, dėl ko šeimoje kildavo nesutarimai ir net smurtas, todėl ieškovė susilaukusi vaiko M. M., nusprendė tokių destruktyvių santykių nebetęsti, todėl 2019 m. sausio mėnesį šalys išsiskyrė. Atsakovas nuo išsiskyrimo kelis kartus pervedė vaikui išlaikymą, tačiau jis buvo nepakankamas bei nereguliarus, vaiko tėvystės niekada neginčijo, tačiau oficialiai taip pat nepripažino.

3. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas M. M. nuo gimimo auga su ieškove, atsakovas reikiamo išlaikymo neteikia, kas rodo, kad atsakovas tinkamai nesuvokia vaiko poreikių, todėl mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama visiškai atitinka vaiko interesus. Mama tinkamai vaiku rūpinasi.

4. Ieškovė, mano, kad vaiko poreikiams patenkinti reikėtų bent 540,50 Eur kas mėnesį: 120,00 Eur maistui, 60,00 Eur darželio mokestis, 40,00 Eur sauskelnėms, 40,00 Eur lavinimo priemonėms ir žaislams, 20,00 Eur vaistams, vitaminams (vaikas ypač dažnai serga peršalimo ligomis), 20,00 Eur pramogoms ir šventėms (vaiko gimtadienis, kitos šventės ir kt.), 50,00 Eur rūbams (striukės, paltai, megztukai, kelnės, palaidinės, kepurės, pirštinės, apatiniai rūbai, kojinės ir kt.), 40,00 Eur avalynei (žieminė, rudeninė/pavasarinė, vasarinė), 5,00 Eur patalynei (antklodės, pagalvė ir užvalkalai), 20,00 Eur higienos prekėms ir paslaugoms, 5,00 Eur priemonėms namų ūkio priežiūrai, 20,00 Eur baldams (lova, spinta, stalas, šviestuvas, kėdė ir kt.), 20,00 Eur išmaniesiems įrenginiams (planšetė), 30,00 Eur išlaidoms už automobilio eksploatavimą ir kurą, 32,17 Eur komunaliniams patarnavimams ir kitiems gyvenamosios patalpos mokesčiams (vanduo vidutiniškai 20 Eur; elektra vidutiniškai 30 Eur; šildymas metams vidutiniškai 150 Eur, per mėnesį 12,50 Eur; būsto administravimo išlaidos 28 Eur; šiukšlių išvežimas metams 72 Eur, per mėnesį 6 Eur; viso vidutiniškai 96,50 Eur, ši suma dalijama iš 3 gyventojų), 8,33 Eur interneto ir televizijos paslaugų mokesčiams (25,00 Eur dalijama iš 3 gyventojų), 10,00 Eur kitoms nenumatytoms, tačiau būtinoms išlaidoms.

5. Nurodė, kad dalį vaiko išlaidų dengia valstybė - 111,20 Eur, o likusią (vidutiniškai 400,00 Eur) turi dalintis abu tėvai, todėl iš atsakovo yra prašoma 250,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ieškovės dalis sudarys taip pat 250 Eur.

6. Ieškovė nuo 2021-07-14 dirba (duomenys neskelbtini) Ieškovės mėnesio pajamos sudaro vidutiniškai 470,00 Eur, socialinė išmoka vaikams sumoje 222,40 Eur, išlaikymas kitam vaikui 220,00 Eur, viso ieškovės pajamos 912,40 Eur.

7. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo 2019-01-01, kuomet šalys nustojo vesti bendrą ūkį, iki 2021-09-23 ieškinio pateikimo (32 mėnesiai ir 22 d.). Pripažino, kad atsakovas 2020-03-07, 2020-12-12, 2021-01-03, 2021-02-14, 2021-03-12 ir 2021-06-15 pervedė iš viso 1 250,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Kadangi šiuos mokėjimus atsakovas siekia užskaityti kaip išlaikymo įsiskolinimo dengimą, ieškovė padidina prašomų priteisti periodinių išmokų dydį nuo 200,00 iki 250,00 Eur per mėnesį (pradiniame ieškinyje nurodė, jog skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą taikė 200,00 Eur mėnesinį dydį, nes nuo pirmagimio turėjo daug likusių vaikui būtinų daiktų). Viso įsiskolinimas sudaro 6 933,26 Eur (32*250+22*8,33-1250=6 933,26).

8. Nurodė, kad vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra labai įtempti, ir netgi konfliktiški. Jie nuolat nesutaria absoliučiai visais juos siejančiais klausimais. Ieškovės vertinimu vaikas dar yra per mažas praleisti kartu su tėvu savaitgalius ir juo labiau ilgesnius laikotarpius įprastinių atostogų metu. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovas gali nesugebėti tinkamai apsirūpinti vaiku.

9. Atsakovas G. G. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintus ieškinius (el. b. medž. 1 t., 42-46, 149-151, 198-200 l.), su kuriais sutiko iš dalies, t. y., neprieštaravo, kad būtų patenkinti reikalavimai dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nesutiko su reikalavimais dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

10. Atsakovas nurodė, kad iki vaiko M. M. gimimo gyveno ir būdavo kartu su ieškove epizodiškai, nes dažnai būdavo išvykęs į užsienį, ten turėjo darbą. Pažymėjo, kad atsakovas niekada nesaikingai alkoholio nevartojo, o kadangi ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, jų santykių, gyvenimo tai kartu, tai skyrium negalima vadinti šeimos santykiais. Kadangi ieškovė ilgą laiką niekur nedirbo, todėl visi ieškovės ir jos vaikų išlaikymo rūpesčiai teko atsakovui, kuris pirko maistą, skyrė pinigų ieškovės ir vaikų buičiai, savo lėšomis pirko baldus, šaldytuvą, televizorių, buitinę techniką, kurie liko ieškovei, bute darė remontus. Atsakovas lizingo būdu yra nupirkęs ieškovei telefoną Samsung Galaxy S21, už kurį iki šiol moka periodines įmokas.

11. Atsakovas teigė, kad jis vaiku rūpinasi, dažnai jį prižiūri, bendrauja, su vaiku yra stiprūs emociniai ir socialiniai ryšiai, vis tik vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausia atitiktų vaiko interesus. Vaikas yra mažas - jam 3 metukai, jis prisirišęs prie mamos, kurios rūpestis ir bendravimas tokio amžiaus vaikui yra labai svarbus. Atsakovas neturi savo gyvenamojo ploto, gyvena pas tėvus, o ieškovė turi butą, kuriame komfortiškai gali gyventi vaikas, kur jam būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos.

12. Pažymėjo, kad 540,00 Eur vaiko poreikiai yra nepagrįstai dideli ir neatitinka 3 metų neturinčio vaiko poreikių, prašė mažinti išlaidas darželiui, nes (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad 2021 m. įmoka už vaiko darželį sudaro 39,02 Eur. Nurodė, kad nepagrėsto išlaidos sauskelnėms, nes vaikas yra 3 m. amžiaus. Teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl išlaidų vaiko lavinimo priemonėms, žaislams (480,00 Eur metams), išlaidų planšetei (20 Eur / mėn.). Nurodė, kad vaikų, bet ir suaugusių asmenų pramogos yra apribotos dėl pandemijos ir karantinų, todėl nepagrįsta 240,00 Eur suma metams vaiko pramogoms. Prašė nepridėti išlaidų transportui (360,00 Eur metams), nes vaikas transporto priemone nesinaudoja, vairuotojo pažymėjimo neturi, artimiausioje ateityje naudojimasis asmenimis transporto priemonėmis bus minimalus ar išvis neprieinamas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė savo deklaruotą gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), o mokesčių kvitai pateikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudaro 660,00 Eur. Iš ieškinio galima suprasti, kad suaugusio žmogaus (ieškovės) poreikiams lieka 120,00 Eur (ieškovės darbo užmokestis 660,00 Eur), o trimečio vaiko poreikiams išleidžiama 540,00 Eur, kas yra nelogiška, neproporcinga ir neprotinga.

13. Atsakovas nurodė, jog negali skirti 250,00 Eur kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui dėl turtinės padėties. Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) jo gaunamas atlyginimas nėra stabilus, jis tik šiek tiek didesnis už minimalų ir priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio. Dažnai pagaminti produkcijos nepavyksta dėl objektyvių priežasčių - medžiagų trūkumo, prastovų, tuomet atsakovas gauna mažesnį atlyginimą. Be to, nuo sunkaus fizinio darbo atsakovas turi sveikatos problemų, kenčia skausmus, kas taip pat neprisideda ir neskatina darbo našumo. Atsakovas neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Be to, atsakovas iš savo atlyginimo turi išlaikyti dar vieną savo vaiką D. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris su mama gyvena Anglijoje.

14. Pažymėjo, kad nuo pat vaiko gimimo ieškovas vaiką išlaikė, lėšų vaiko išlaikymui buvo skiriama pakankamai. Pati ieškovė yra pateikusi banko sąskaitos išrašus, iš kurių matosi, kad kiekvieną mėnesį ieškovei buvo pervedama 200,00-250,00 Eur suma, kuri buvo skirta vaiko išlaikymui, be to, ieškovei nuolat davė ir grynųjų pinigų sumas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė savo ieškinį dalyje dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo grindžia ne realiai patirtomis vaiko išlaikymo išlaidomis, o savo reikalavimus sieja su atsakovo pateiktais banko sąskaitų išrašų duomenimis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokiems ką tik gimusio vaiko poreikiams ji išleido ar būtų galėjusi išleisti 500 Eur/mėnesiui (po 250 Eur kiekvieno iš vaiko tėvų lėšos), nepateikė įrodymų, kokią pinigų sumą ji pati skyrė vaiko išlaikymui, neaišku, ar ieškovė, prašydama priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą, įvertino jos gautas iš valstybės lėšas vaiko išlaikymui, kai iš pažymos matyti, jog laikotarpiu 2020-05 mėn. - 2021-05 mėn. buvo ieškovei išmokėta 3115,68 Eur suma vaikų išlaikymui, tačiau nepateikti duomenys už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2022-02-01.

15. Pasak atsakovo, po M. M. gimimo iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui atsakovas gyveno kartu su ieškove bendrabutyje (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, augino vaikus, tvarkė buitį. Visi kartu vykdavo į keliones Lietuvoje, siekiant suteikti pramogas vaikams, ilsėdavosi prie jūros. Atsakovas yra statybininkas, todėl padėjo remontuoti ieškovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), kas būtų visiškai nelogiška, ieškovei ir atsakovui gyvenant atskirai ir nepalaikant ryšių. Kadangi ieškovė yra aikštinga, sunkiai sugyvenamo būdo, atsakovas neneigia, kad kelis kartus susipykus su ieškove, atsakovas išvykdavo pagyventi pas savo tėvus. Tai trukdavo ne ilgiau kaip savaitę, kuomet susitaikius atsakovas ir ieškovė vėl gyvendavo kartu. Gyvenant kartu, atsakovas savo lėšomis išlaikė M. M., jį maitino, rengė, prižiūrėjo, tenkino visus jo poreikius. Atsakovo lėšomis buvo nupirktas televizorius, šaldytuvas, vaiko lovytė, kiti buities daiktai, vaiko žaislai. 2019 metais atsakovas dirbo pagal individualios veiklos liudijimą, vertėsi statybos ir remonto darbais. 2020 metais atsakovas pradėjo dirbti baldus gaminančioje įmonėje, gaudavo nemažą atlyginimą, kurį skirdavo šeimos ir vaiko išlaikymui. Atsakovas perduodavo grynus pinigus ieškovei, o kai kada ieškovės prašymu pervesdavo lėšas per banką.

16. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka nuotolinio ryšio priemonėmis, nes vaikas yra mažas, taigi, jis pats nesugebės be pagalbos tinkamai naudotis nuotolinio ryšio priemonėmis, bendravimas nuotolinio ryšio priemonėms apriboja bendravimo galimybes ir niekada neatstos gyvo bendravimo su tėvu. Nuotolinis bendravimas yra pateisinamas, kai vaikas yra vyresnio amžiaus ir tuo atveju, jei tėvas ir vaikas gyvena skirtingose vietovėse. Šiuo atveju, tiek vaikas, tiek atsakovas gyvena tame pačiame mieste, tarp jų gyvenamųjų vietų atstumas yra nedidelis, taigi, nėra kliūčių bendrauti gyvai. Antra, ieškovei yra žinoma, kad atsakovas dirba gamybos įmonėje, kur darbas organizuojamas pamainomis, todėl atsakovas dėl darbo neturės galimybės trečiadieniais ieškovės nurodytu laiku pasijungti pokalbiui su vaiku.

17. Pažymėjo, kad atsakovas su vaiku bendraudavo vaiko namuose, kur jis turi savo kambarį, kuriame galėtų bendrauti su atsakovu, ieškovei nedalyvaujant, jei ji to nepageidautų. Vaikas yra mažas, jam namų aplinka yra artimesnė, saugesnė, vaikas turi savo daiktus, žaislus, savo erdvę. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas prašo leisti bendrauti su vaiku, laisvu nuo vaiko darželio ar mokyklos lankymo, suderinus su atsakove, taigi, visapusiškai atsižvelgiant ir suderinant tiek vaiko, tiek ieškovės interesus. Mano, kad nepagrįstas ir ieškovės reikalavimas leisti bendrauti su vaiku savaitgaliais be nakvynės. Siūlomas 4 valandų bendravimo laikas yra per trumpas visaverčiam bendravimui tarp tėvo ir vaiko užtikrinti. Pažymėtina, kad atsakovas gyvena savo mamos, vaiko močiutės, bute. Bute yra sąlygos vaikui svečiuotis, nakvoti. Vaiko santykiai su močiute yra puikūs, močiutė vaiku rūpinasi, visada vaiką prižiūrėdavo, kai ieškovė su atsakovu eidavo į šventes pas draugus ar būdavo užsiėmę. Tokiu būdu, vaikas praleisdamas savaitgalius tėvo namuose išsaugos artimą ryšį su tėvu, su močiute, kas neabejotinai atitiks vaiko interesus.

18. Atsakovas G. G. pareiškė priešieškinį (el. b. medž. 1 t., 153-156 l.), kuriuo prašė:

18.1. pakeisti M. M. pavardę į M. G.;

18.2. nustatyti atsakovo G. G. bendravimo su nepilnamečiu M. M. tvarką, atsakovui G. G. suteikiant teisę:

18.2.1. matytis ir bendrauti su nepilnamečiu M. M. jo namuose laisvu laiku nuo vaiko darželio ir mokyklos lankymo pagal iš anksto (prieš 1 dieną) su ieškove suderintą laiką;

18.2.2. laisvu laiku nuo M. M. darželio ir mokyklos lankymo pagal iš anksto (prieš 1 dieną) su ieškove suderintą laiką pasiimti vaiką ne mažiau kaip 2 dienoms per savaitę, pasiimant vaiką ne anksčiau kaip pirmos dienos 10 val. ir parvežant vaiką namo ne vėliau kaip kitos dienos 17 val.;

18.2.3. bendrauti su M. M. laisvu laiku nuo vaiko darželio ir mokyklos lankymo telefonu, elektroninio ryšio priemonėmis, socialiniuose tinkluose ir kitose bendravimo platformose.

19. Nurodė, kad nepilnamečio M. M. tėvų tautybės yra skirtingos - tėvas (atsakovas) yra lietuvis, o motina, nors savo tautybės ir nenurodo, pagal pavardę tikėtina yra slavų (rusų/ukrainiečių) kilmės. Vaikas gimė Lietuvoje, kalba lietuviškai, lanko darželį, vaikas supažindinamas ir pratinamas prie lietuviškų tradicijų, papročių. Pagal ilgametes lietuviškas tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą, šeimose (įskaitant ir atsakovo šeimą) vaikams būdavo ir yra suteikiama tėvo pavardė. Buitiniame lygmenyje nereti atvejai, kad ne lietuvišką pavardę turintys asmenys patiria tam tikrų nesusipratimų, yra ignoruojami, užgauliojami. „M.“ pavardė, atsižvelgiant į buitinio lygmens gyventojų mentalitetą, nepilnamečiui vaikui gali sukelti tam tikrų keblumų ir psichologinį diskomfortą ateityje. Be to, tikėtina, kad ieškovė ateityje sukurs šeimą, sudarys santuoką ir pakeis savo pavardę. Šiuo atveju susidarys paradoksali situacija, kad motinos, tėvo ir vaiko pavardės bus skirtingos. Mano, kad vaiko pavardės „M.“ pakeitimas į pavardę „G.“, atitiktų vaiko interesus, identifikuotų vaiko kilmę, sąsajas su šalimi, kurioje jis gyvena, su tėvu, seneliais pagal tėvo liniją. Pavardė „G.“ kasdieniniame lietuvių gyvenime neturi neigiamo aspekto - priešingai, šią pavardę garsino daugelis žymių ir nusipelniusių Lietuvos žmonių. G. vardu pavadintas ir gražiausias Lietuvos turtas - ežerai (duomenys neskelbtini). Pakeitus vaiko pavardę į G., būtų išpildytas ir atsakovo tėvo, sunkiai sergančio nepagydoma liga, noras, kad anūkas M. turėtų G. pavardę ir pratęstų G. giminės istoriją.

20. Ieškovė K. M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (el. b. medž. 1 t., 179-181 l.), kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Lietuvoje labai daug asmenų turinčių pačios įvairiausios kilmės pavardes, taip pat ir slaviškos. Bet kokio pobūdžio diskriminaciją Lietuvos Respublikoje draudžia Konstitucija. Todėl ir vaiko pavardės parinkimas atmetant vieno iš tėvų pavardę dėl menkesnės vertės žiūrint per nacionalinę prizme – akivaizdžiai neteisėtas. Teigė, kad vaikai retai kada žino vienas kito pavardes, bendraudami jie apsiriboja vien tik vardais. Tai, kad vaikai užgaulioja vienas kitą dėl pavardės kilmės, yra pramanas. Galbūt nacionalinio pobūdžio užgauliojimas ir vyksta, bet jis pasireiškia suaugusiųjų aplinkoje. Ir galiausiai, jeigu vaikai ar paaugliai ir užgaulioja vienas kitą dėl pavardės, tai to priežastimi tampa ne pavardės nacionalinė kilmė, bet pavardės keliamos asociacijos. „G.“ pavardė nėra išskirtinė ar kaip nors labiau vertinama nei kitos pavardės. Tokio lygio pasiekimų kaip kad nurodė atsakovas, yra pasiekė absoliučiai visų pavardžių savininkai. Juk tai ne Lietuvos Karalystės kunigaikščių, Lietuvos Respublikos prezidentų ar kad ir signatarų pavardė. Na o kas liečia šeimų tradiciją vaikui suteikti būtent tėvo pavardę, tai ji išnyko. Ieškovės vertinimu, ginčo situacijoje, šeimos aspektas leidžia spręsti būtent apie šiuo metu vaiko turimos pavardės priimtinumą. Nuo pat gimimo vaikas gyvena su savo mama, kurios pavardė skamba „M.“. Vaikas liks gyventi su ja ir toliau, iki pat savo pilnametystės. Žinoma, vaikui paaugus ir išreiškus norą keistis pavardę į tėvo, ieškovė to tikrai nedraus. Tačiau šiuo metu berniukui kasdieninėje socialinėje aplinkoje kur kas lengviau gyventi turint tokią pat pavardę kaip ir mama, nes skiriantis kartu gyvenančių vaiko ir mamos pavardėms vaikas jus didelį diskomfortą, ieškovė nuolat turės visiems rodyti savo asmens tapatybės nustatymo dokumentus ir vaiko gimimo liudijimą, kils formalaus pobūdžio klausimų mokykloje, sveikatos priežiūros įstaigose, neformalaus ugdymo būreliuose ir dar daug kur. Todėl vertinant situaciją per šeimos sąvokos prizmę, kartu gyvenančių vaiko ir mamos pavardės neturėtų skirtis.

21. Pažymėjo, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti. Pažymėjo, kad nesutinka leisti atsakovui būti jos namuose, nes nebesijaučia saugi jo kompanijoje. Ieškovė nurodė priimtiną bendravimo tvarką, kuri yra patikslintame ieškinyje.

22. Teismo posėdyje ieškovė K. M. ir jos atstovas advokatas Andrius Kazakevičius palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Ieškovė papildomai be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų nurodė, jog atsakovas ne kartą jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, jis buvo ją sumušęs jai laukiantis, dėl jo fizinio smurto įvyko priešlaikinis gimdymas. Atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl jai sukelto fizinio skausmo, buvo taikomos kardomosios priemonės, jam uždrausta artintis prie jos, tačiau nepaisant to jis vis tiek ateidavo pas ją ir bendraudavo 0,5-1 val. 1 kartą per savaitę. Buvo pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio smurto panaudojimo, šiuo metu yra pradėtas dar vienas dėl grasinimų. 2019-12-04 ji paprašė atsakovo pabūti su vaikais, o pati išvažiavo su draugėmis. Po kurio laiko paskambino atsakovui telefonu ir suprato, kad jis neblaivus, todėl ji su draugėmis grįžo namo, atsakovas buvo neblaivus, puolė ją mušti, jį sulaikė įseserės draugas, o ji su vaikais nubėgo į automobilį ir išvažiavo. Kitą dieną, kai grįžo namo, atsakovo jau nebuvo.

23. Be to, atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio, nesiima priemonių spręsti šią problemą, dėl jo pasikeičia atsakovo elgesys, jis pasidaro agresyvus, vieną kartą net jos dukra nukentėjo, nes puolė į tarpą tarp ieškovės ir atsakovo. Pavartojęs alkoholio atsakovas negali pasirūpinti vaiku. Jie niekada nebuvo susitaikę su atsakovu, net į vaikų krikštynas vyko skirtingomis transporto priemonėmis, šventėse dalyvavo kartu, bet tik dėl to, kad kiti šeimos nariai prašė dalyvauti. Atsakovui vaikas niekada nebuvo svarbus, juo jis nesirūpino, ji viena rūpinosi vaiku. Vaikas tėčio nemini. Nurodė, kad nedraudžia vaikui bendrauti su tėvu, tačiau norėtų, kad pasikeistų atsakovo elgesys, tuomet ji galėtų išleisti vaiką savaitgaliais pas atsakovą. Atsakovas atsisakė bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku. Ji taip pat neskatina vaiko bendrauti su tėvu, nes vaikas jo bijo, atsakovas tranko duris. Atsakovas nedalyvauja vaiko gyvenime, todėl ji nenori pakeisti vaiko pavardės.

24. Atsakovas vykdo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, moka kas mėnesį po 180,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Iki tol teikė nereguliariai išlaikymą vaikui, mokėdamas po 200,00 Eur per mėnesį, išlaikymo dydį atsakovas pats sugalvojo, iš viso sumokėjo 1250,00 Eur. Ieškovei vaiką padėjo išlaikyti jos tėvai, kurie rėmė pinigais, skirdami per mėnesį po 200,00-500,00 Eur (visai šeimai), nupirkdavo maisto. Nepilnametis vaikas M. M. specialiųjų poreikių neturi, dažnai serga peršalimo ligomis. Jam ieškovė išeinant į kiemą deda sauskelnes. Dėl vaiko ligų ieškovė dažnai būdavo nedarbinga, stengėsi dirbti namuose. Paskutinį mėnesį jos darbo užmokestis buvo apie 600,00 Eur. Iš pradžių vaikui mokėjo 70,00 Eur išmokas valstybė, po to jos pakilo iki 110,00 Eur. Ji išlaiko dar vieną vaiką – L. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui yra mokama po 220,00 Eur kas mėnesį. Kitų pajamų ieškovė neturi. Šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio gyveno (duomenys neskelbtini). Abejiems butams išlaikyti išleidžiama panaši suma, už šildymą praėjusį mėnesį mokėjo 100,00 Eur.

25. Atsakovo banko išraše 7,00-60,00 Eur pavedimai iš viso 3500,00 Eur yra atsakovo pervesti pinigai už jam parduotą transporto priemonę, o nedidelės sumos, tai sumos, kurias jis buvo pasiskolinęs iš jos. Ji negalėjo jam neskolinti, nes jis išgėręs ateidavo ir pradėdavo daužyti jos buto duris, daužydavo, kol ji duodavo pinigų.

26. Ji 2 m. augino vaiką, tačiau tuo pačiu dirbo su verslo liudijimu, prekiavo vaisiais, todėl jos pajamas sudarė išmokos vaikui (70,00 Eur), išmokos dėl vaiko auginimo ir pagal verslo liudijimą gautos pajamos. 110,00 Eur išmokas vaikui gavo metus laiko ir dar prieš 2 mėnesius, 2020 m. birželio mėnesį 200,00 Eur vienkartinę išmoką vaikui dėl karantino gavo, neprisimena, kur panaudojo pašalpą vaikui. Ji neišskaičiavo gautų vaiko pinigų ir pašalpų iš prašomo priteisti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.

27. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) remontavo ji ir jos tėtis. Negali atsakyti, kodėl skirtingais laikotarpiais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo deklaruotas skirtingas asmenų skaičius.

28. Atsakovas G. G. ir jo atstovė advokatė V. M. teismo posėdyje palaikė priešieškinį ir jį prašė tenkinti, o patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų atsakovas papildomai paaiškino, kad 5 m. jis su ieškove gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė tik prieš 6 mėnesius išsikraustė į butą (duomenys neskelbtini). Jam mama perdavė ieškinį, kai jis gyveno su ieškove bute (duomenys neskelbtini). Jie gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, biudžetas buvo bendras, iki bylos iškėlimo, šiuo metu apie 2-3 mėnesius kartu nebegyvena. Į pirmąjį teismo posėdį jis vyko iš jų bendrų namų, jis nakvojo namie. Iki 2022-03-23 gyveno kartu. Nuo buto (duomenys neskelbtini) turėjo raktus, kuriuos atidavė ieškovei, o nuo buto Vytauto g. raktų neturėjo. Nebuvo laikotarpių, kad jie būtų gyvenę atskirai. Prieš nėštumą ieškovė dirbo kurį laiką kazino, po to buvo vaiko priežiūros atostogose, kelis savaitgalius po 1 dieną buvo išvažiavus prekiauti vaisiais, o vaikai tuo metu buvo su juo. Jis iš pradžių dirbo (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), po to vykdė individualią veiklą statybose. Jis prisidėdavo prie mokesčių, mokesčius mokėjo ieškovė, maistą pirkdavo jis arba ieškovė. Mokesčiams kas mėnesį išleisdavo apie 50,00 Eur, maistui – 100,00 Eur. Už darželį sumokėdavo ieškovė arba jos mama. Duodavo ieškovei banko kortelę, kurią ji naudojo šeimos ir savo poreikiams, pervesdavo jai 150-200 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui, duodavo grynais 200-250 Eur. Pavedimuose nurodydavo, kad moka vaiko išlaikymui nes taip patarė jam kaimynai. Kituose pavedimuose nenurodė, nes nėra įpareigotas visada nurodyti, jog moka vaiko išlaikymui. Neigė, kad jam ieškovė skolino pinigus, po ko jis jai grąžindavo pinigus pervesdamas paskolą į banko sąskaitą, nurodė, kad už automobilį ieškovei nemokėjo, automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryti tik formaliai, nes atėjo pranešimas apie ieškovei paskirtą baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, automobilį vairavo jis, o pakeitus automobilio savininką bauda buvo paskirta jam. Jie kartu visa šeima gyveno, keliavo, atostogavo, dalyvavo šventėse. Jis su vaiku žaisdavo („Lego“, kaladėlėmis, mašinėlėmis), žiūrėdavo filmukus, gamino maistą, eidavo į paskus, atrakcionų parkus, tačiau miestų neprisimena. Per 3 metus gyvenimo kartu ieškovė nereiškė priekaištų ar reikalavimų dėl vaiko išlaikymo. Jie su ieškove nedažnai pykosi, susipykus, jis eidavo miegoti pas mamą. Mamai ne viską pasakojo.

29. Nenaudojo prieš ieškovę fizinio smurto, kai ji laukėsi, ieškovė gulėjo ligoninėje dėl gresiančio persileidimo. Prieš ją prieš pat jų skyrybas ieškovė pati jį puolė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto prieš ieškovę, nors jis fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Ikiteisminis tyrimas užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kurio jis neskundė, nenorėjo bylinėtis. Jam buvo paskirta bausmė ir įpareigojimai nevartoti alkoholio, išklausyti mokymus dėl smurtinio elgesio. Probacijos tarnyba nenustatė jo neblaivumo. Vėliau patikslino, kad jam buvo nustatytas neblaivumas po tėvo laidotuvių. Iš viso 2 ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dėl smurto prieš ieškovę. Be to, jis retai vartoja alkoholį, nevartoja stipriųjų alkoholinių gėrimų, išgeria alaus 2 butelius kas 2 savaites. Administracinių nusižengimų būdamas neblaivus nedarė. Darbe yra tikrinamas darbuotojų blaivumas, negalėtų dirbti būdamas neblaivus, jo neblaivumas darbe nebuvo nustatytas.

30. Pripažino, kad 2019-12-04 įvykis buvo, jam buvo palikti vaikai, tačiau po 30 min. ieškovė grįžo šaukdama, kad jis neblaivus. Jie apsižodžiavo, ieškovė pasiėmė vaikus ir su jais išvyko iš namų, nežino, kodėl juos pasiėmė. Jis išėjo pas mamą, nes nenorėjo pyktis su ieškove, žinojo, kad ieškovė grįš namo. Jis durų nedaužydavo, pinigų iš ieškovės nereikalaudavo.

31. Nurodė, kad gimus M. tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl pavardės, tačiau dokumentų dėl tėvystės nepildė. Jis su ieškove gyveno kartu, į teismą dėl tėvystės nustatymo ar vaiko pavardės pakeitimo nesikreipė, nes nežinojo, kokių veiksmų galima imtis. Jis nori, kad vaikas turėtų jo pavardę, to norėjo ir jo amžinatilsį tėtis. Pakolkas nekilo problemų dėl vaiko pavardės.

32. Jis sutiktų vaikui mokėti iki 200,00 Eur išlaikymą vaikui, 180,00 Eur ar 200,00 Eur kas mėnesį. Kitam sūnui, kuris gyvena su savo mama užsienyje, teikia kas mėnesį po 180,00 Eur išlaikymą, ši suma nebuvo susitarta, jis teikia išlaikymą vaikui pagal galimybes. Su ieškovės nurodytais vaiko poreikiais sutiko iš dalies, tik mažino poreikius rūbams iki 30,00-40,00 Eur, avalynei – 20,00-30,00 Eur, higienos priemonėms – 5,00 Eur, išmaniesiems įrenginiams – 10,00 Eur, kurui – 20,00 Eur, nurodė, kad jis pats supirko baldus vaikui, o sauskelnių vaikas nebenešioja, žino, kad darželyje prieš 2-3 mėnesius vaikas buvo sodinamas ant puoduko.

33. Nurodė, kad jo išsilavinimas yra vidurinis, profesinis, turi suvirintojo specialybę, tačiau dirba (duomenys neskelbtini) staliumi, vairavimo teisių neturi. Jam mokamas darbo užmokestis priklauso nuo padaryto darbo kiekio, šiuo metu darbo sumažėjo dėl medžiagų trūkumo, jis per dieną dirba po 5-6 val., penktadieniais nedirba, paskutinį mėnesį gavo virš 600,00 Eur darbo užmokestį. Priedų ir priemokų darbdavys nemoka. Kito darbo ieškoti ar dirbti nebandė. Iš gaunamo darbo užmokesčio nedaug lieka jo poreikiams patenkinti. Atsakovas šiuo metu gyvena pas savo mamą bute, mokesčius už komunalines paslaugas moka mama. Ieško buto išsinuomoti, nenori gyventi su mama. Nežino, iš kur gaus pinigų nuomai. Atsakovas turi įsiskolinimų kreditoriams, kas mėnesį (jam buvo suteikta 500-600 Eur paskola, nes ieškovė prieš 4 mėnesius prašė pinigų šeimos poreikiams, įmokos iki liepos mėnesio) moka po 107,00 Eur „SMS credit“, 52 Eur moka už telefoną, kurį išsimokėtinai paėmė ieškovei (praėjusį mėnesį mokėjo 120,00 Eur už 2 mėnesius). Atsakovas rūko, dėl to kas mėnesį išleidžia apie 150,00 Eur. Neturi nekilnojamojo turto ar automobilių, ieškovės automobilį jis pardavė. Mirė jo tėtis, nėra pasibaigęs terminas palikimui priimti, palikimą sudaro ½ dalis buto, kuriame gyvena jo mama ir jis, ir ½ dalis garažo. Neprisimena, ar pasirašė, kokius nors dokumentus pas notarą.

34. Jo ir vaiko santykiai labai šilti ir artimi. Nesutinka dėl bendravimo su vaiku trečiadieniais 19-20 val. nuotolinio ryšio priemonėmis, nes vaikas yra per mažas, jis nenori bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis ir tai būtų tik vaiko traumavimas. Jis galėtų pasiimti vaiką pas savo mamą. Mamos butas yra 2 kambarių, bute vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos, yra patalynė, žaislų, vaikas ne kartą buvo atvykęs pas senelę, ji vaikus prižiūrėdavo, vaikai čia miegojo.

35. Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą, atstovė E. B. palaikė 2022-01-17 išvadą dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo vaikui priteisimo (el. b. medž. 1 t., 116-117 l.) bei 2022-03-16 išvadą dėl vaiko pavardės pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (e. b. medž. 1 t., 182-184 l.) ir nurodė, kad K. M. šeimoje auga du vaikai: M. M. ir dukra (6 m.). 2021-07-12 iš Šiaulių AVPK gautas pranešimas apie tai. kad prieš K. M. fiziškai smurtavo G. G.. 2021-07- 2 atlikus M. M. situacijos vertinimą, nustačius pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, inicijuotas atvejo vadybos procesas. K. M. šeimai nuo 2021-07-13 iki 2021-10-14 taikyta atvejo vadyba.

36. 2022-01-14 apsilankius ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog šeima gyvena dviejų kambarių bute, kuriame yra visi komunaliniai patogumai, butas apstatytas reikiamais baldais, vaikams yra dviaukštė lova, žaislų, butas tvarkingas, švarus, vaikui sudarytos saugios buities gyvenimo sąlygos, tinkamos sąlygos ugdytis, žaisti, ilsėtis. K. M. paaiškino, jog M. lanko (duomenys neskelbtini), vaikas labai dažnai serga peršalimo ligomis, lėtinių ligų vaikui nėra nustatyta, sergantį vaiką slaugo mama arba samdo auklę, vaiką padeda prižiūrėti vaiko senelė (K. M. motina). K. M. apsilankymo metu paaiškino, kad G. G. paskutiniu metu mokėjo 150 Eur išlaikymą, anksčiau yra mokėjęs 200 Eur, šį mėnesį (past. 2022 m. sausio mėn.) - nemokėjo. K. M. teigimu G. G. su vaiku bendravo per Šv. Kalėdas, M. jį pažįsta kaip tėvą, tėvas vaiką myli, tačiau turi žalingų įpročių, dėl kurių ji negali jam patikėti vaiko priežiūros.

37. M. M. faktiškai gyvena kartu su motina, kuri yra sudariusi vaikui saugias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko poreikius ir interesus, manome, jog M. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius vaiko interesus. Be to, institucija neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties ir pateikto preliminaraus vaiko poreikiams tenkinti skirtų išlaidų sąrašo pagrįstumu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

38. Pažymėjo, jog giminystės ryšį su vaiku patvirtina ne tos pačios pavardės turėjimas, o gimimo liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvus, todėl vaiko turimos pavardės palikimas, netrukdys tėvui įgyvendinti tėvo valdžios vaiko atžvilgiu: su juo bendrauti, jį auklėti, išlaikyti. Atsakovas G. G. nepateikė duomenų, jog vaiko pavardės pakeitimas atitiktų jo geriausius interesus, bei kad vaiko turima pavardė neatitinka jo interesų. Todėl netikslinga keista vaiko pavardę.

39. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo nurodė, jog tarp vaiko ir tėvo yra susiformavęs ryšys, vaikas pažįsta atsakovą kaip tėvą. Pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės teiginiais apie tai, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovui vairavus transporto priemonę neblaiviam atimtos vairavimo teisės, jis ne kartą baustas dėl smurto artimoje aplinkoje, probuojamas, todėl geriausiai vaiko interesus atitiktų ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Kita vertus, ieškovė neprieštaravo, kad vaikas nakvotų pas atsakovo motiną, kur vaikas ne kartą lankėsi ir nakvojo iki bylos iškėlimo teisme. Tačiau atsakomybė už vaiko saugumą ir jo poreikių tenkinimą tenka ne seneliams, o tėvams, kai atsakovas būdamas neblaivus negalėtų užtikrinti 3 m. amžiaus vaiko saugumo. Pažymėjo, kad šalys, atsakovui pakeitus elgesį, vėliau gali susitarti ir dėl kitokių bendravimo sąlygų. Dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo paaiškino, kad paprastai 3 m. amžiaus vaikai jau moka naudotis išmaniaisiais įrenginiais, tačiau šalims gyvenant viename mieste reikėtų skirti prioritetą tiesioginiam vaiko ir tėvo bendravimui, o ne bendravimui išmaniaisiais įrenginiais.

Patikslintinas ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės.

40. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei K. M. gimė sūnus M. M., kuris nagrinėjant šią bylą yra nepilnametis (3 m.), duomenys apie vaiko tėvą gimimo įraše nenurodyti (el. b. medž. 1 t., 10 l.). Nepilnametis vaikas M. M. nuolat gyvena su motina K. M., lanko (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 26 l.). Synlab Lietuva UAB DNR tyrimo išvada patvirtina, jog tikimybė, kad G. G. yra M. M. biologinis tėvas, yra ne mažesnė nei 99,999191 proc. (el. b. medž. 1 t., 123-125 b. l., 2 t., 73-77 b. l.). Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę.

41. Iš ieškovės paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė be M. M. augina dar vieną nepilnametį vaiką – L. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai iš jos tėvo priteistas 220,00 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis (Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1747-841/2018, pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-68-372/2019). Atsakovas paaiškino, kad turi dar vieną nepilnametį vaiką – D. G., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 126-127 b. l.), kuris gyvena su savo mama užsienyje ir kuriam atsakovas teikia išlaikymą, tačiau atsakovo banko sąskaitų išrašuose nėra duomenų apie šio nepilnamečio vaiko išlaikymą, išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Lietuvoje nebuvo priteistas.

42. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad jai laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio buvo mokamos 200,46 Eur išmokos vaikams (vienam vaikui – 100,23 Eur), nuo 2021 m. sausio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio – 222,40 Eur (vienam vaikui 111,20 Eur) bei 2020 m. birželio mėnesį išmokėta vienkartinė 400,00 Eur išmoka vaikams, skirta COVID – 19 pandemijos padariniams mažinti (200,00 Eur vienam vaikui) (el. b. medž. 1 t., 11 l.). Daugiau pažymų apie vaikui mokėtas išmokas ieškovė nepateikė, nors buvo įpareigota pateikti pažymą už laikotarpį nuo 2018-12-31 iki 2022-02-01 teismo 2022-02-09 nutartimi (el. b. medž. 1 t., 152 l.). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad gavo išmokas vaikams, tačiau nedetalizavo, kiek ir kada gavo. Pagal LR išmokų vaikams įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-06-01) 6 straipsnio 1 dalį visiems vaikams mokama universali 1,32 BSI dydžio (50,16 Eur) išmoka per mėnesį, nepriklausomai nuo šeimos pajamų dydžio, šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio mokama papildoma išmoka vaikui - 20,14 Eur (0,53 BSI dydžio). Be to, kiekvienam gimusiam vaikui išmokama 11 BSI dydžio (418,00 Eur) vienkartinė išmoka vaikui (LR išmokų vaikams įstatymo 5 str. 1 d.). Todėl spręstina, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2018-12-31 iki 2019 m. gruodžio mėnesio buvo išmokėta 418,00 Eur vienkartinė išmoka vaikui bei kiekvieną mėnesį ieškovė gavo 70,30 Eur išmokas vaikui M. M..

43. Ieškovei laikotarpiu nuo 2020-06-01 iki 2020-12-28 buvo mokamos kas mėnesį 214,32 Eur vaiko priežiūros išmokos, nuo 2021-01-01 iki 2021-03-31 – 360,06 Eur nedarbo draudimo išmokos, nuo 2021-04-01 iki 2021-06-30 – 317,92 Eur nedarbo draudimo išmokos (el. b. medž. 1 t., 12-13 l.), nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) pakuotoja, kur jai mokamas 660,00 Eur mėnesinis darbo užmokestis (el. b. medž. 1 t., 14-15 l.), iš pažymų matyti, jog už laikotarpį nuo 2021-07-14 iki 2022-03-01 išmokėta vidutiniškai kas mėnesį 484,65 Eur darbo užmokesčio (el. b. medž. 2 t., 3-4 l.). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio Nekilnojamojo turto registre 2019-01-07 nustatyta vidutinė rinkos vertė 10 500,00 Eur (mokestinė vertė – 11900,00 Eur, žr. https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un), žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kurio Nekilnojamojo turto registre 2015-05-04 nustatyta vidutinė rinkos vertė 5 236,00 Eur (mokestinė vertė 6154,00 Eur), ir transporto priemonė Mitsubishi Outlander, 2019 m., kurio pagal viešus skelbimus skelbiama kaina rinkoje svyruoja nuo 10 000,00 Eur iki 28 000,00 Eur (žr. https://autoplius.lt/skelbimai/mitsubishi-outlander-2-4-l-visureigis-2019-benzinas-19941999.html) (el. b. medž. 1 t., 16-24 l.).

44. Atsakovas nuo 2019-10-31 dirba (duomenys neskelbtini) karkasinių baldų surinkėju, kur už laikotarpį nuo 2020-11-08 iki 2021-10-07 jam iš viso išmokėta 15 359,82 Eur arba 698,17 Eur vidutiniškai per mėnesį, jam yra mokamas pastovus pareiginis atlyginimas ir kintami priedai, kurie priklauso nuo darbo rezultatų ir paskirtų užduočių įvykdymo (el. b. medž. 1 t., 48-50 l., 2 t., 37-38 l.). Atsakovui nuosavybės teise transporto priemonės ar nekilnojamieji daiktai nepriklauso (el. b. medž. 2 t. 50-51 l.).

45. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 matyti, kad jis iš viso pervedė ieškovei 282,00 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Papildymas“ (2019-06-01 – 30,00 Eur, 2019-06-14 – 250,00 Eur, 2019-06-23 – 2,00 Eur) (el. b. medž. 1 t., 51-52 l.). Atsakovo banko sąskaitos išrašuose už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 užfiksuota, kad 2020-09-09 jis pervedė ieškovei 40,00 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Papildymas“, nurodydamas „Vaikui“ pervedė iš viso 700,00 Eur (2020-03-07 – 300,00 Eur, 2020-10-09 – 200,00 Eur, 2020-12-12 – 200,00 Eur), nieko nenurodydamas mokėjimo paskirtyje pervedė iš viso 1 159,00 Eur (2020-02-14 - 100,00 Eur, 2020-02-18 – 60,00 Eur, 2020-02-18 – 7,00 Eur, 2020-08-09 – 700,00 Eur, 2020-11-11 – 200,00 Eur, 2020-11-13 – 30,00 Eur, 2020-11-15-20,00 Eur, 2020-11-17 – 10,00 Eur, 2020-11-24 – 20,00 Eur, 2020-12-16 – 12,00 Eur) (el. b. medž.1 t., 53-54, 80-90 l.). Už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-10-20 atsakovas pervedė 120,00 Eur ieškovei nurodydamas mokėjimo paskirtyje „Papildymas“(2021-01-21 – 20,00 Eur, 2021-05-17 – 100,00 Eur, ), nurodydamas mokėjimo paskirtyje „Vaikui“ – 750,00 Eur (2021-01-03 – 200,00 Eur, 2021-02-14 – 200,00 Eur, 2021-03-12 – 200,00 Eur, 2021-06-15 -150,00 Eur), nieko nenurodydamas – 804,00 Eur (2021-03-16 – 40,00 Eur, 2021-03-26 – 14,00 Eur, 2021-05-10 – 150,00 Eur, 2021-07-13 -150,00 Eur, 2021-08-11 - 300,00 Eur, 2021-10-10 – 150,00 Eur) (el. b. medž. 1 t., 55-79). Iš dalies atsakovo ieškovei atlikti pavedimai atsispindi ir ieškovės banko sąskaitos išraše už laikotarpį nuo 2020-07-01 iki 2021-07-01 (el. b. medž. 1 t., 27-28 l.). Laikotarpiu nuo 2021-10-01 iki 2021-12-31 atsakovas pervedė ieškovei 590,00 Eur (2021-11-20 – 300,00 Eur, 2021-11-21 – 290,00 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Vaikui“ (el. b. medž. 1 t., 129 l.). Taigi iki bylos iškėlimo iš viso pervesta ieškovei mokėjimo paskirtyje nurodant „Vaikui“ – 1450,00 Eur.

46. Iš 2018-12-31 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog ieškovė atsakovui pardavė transporto priemonę Peugeot 607 už 700,00 Eur (el. b. medž. 1 t., 147 l.). Nors atsakovas teigė, kad ši sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, tačiau 2019-12-31 ieškovė pranešė VĮ „Regitra“ apie pasikeitusį transporto priemonės savininką (el. b. medž. 1 t., 148 l.), iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2019-05-14 ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pervedė 601,76 Eur draudimo išmoką už minėtą automobilį, taigi šalių sudaryta sutartis sukėlė teisines pasekmes ne tik tarp šalių, bet ir tretiesiems asmenims. Galiausiai, atsakovas neigė, kad jis kažkuriuos iš aukščiau nurodytų mokėjimų atliko sumokėdamas ieškovei transporto priemonės kainą, tačiau 2020-08-09 buvo atliktas 700,00 Eur pavedimas, kurio paskirtyje nieko nenurodyta. Minėtas pavedimas dydžiu žymiai skyrėsi nuo kitų atsakovo atliktų pavedimų vaiko išlaikymui, kurių paskirtyje atsakovas nurodė „Vaikui“, ir yra lygus transporto priemonės kainai. Esant šioms aplinkybėms spręstina, jog labiau tikėtina, kad 2020-08-09 atliktas 700,00 Eur pavedimas siekiant atsiskaityti su ieškove pagal 2018-12-31 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį.

47. Iš atsakovo paaiškinimų ir (duomenys neskelbtini) rašto nustatyta, kad atsakovas darbo vietoje nepasirodė neblaivus (el. b. medž. 2 t., 37 l.), tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo (el. b. medž. 2 t., 46-49 l.) matyti, kad 2020-02-29 18.45 val. (duomenys neskelbtini) atsakovas pasirodė neblaivus viešoje vietoje, 2020-01-19 7.00 val. V(duomenys neskelbtini)pasirodė neblaivus viešoje vietoje, 2018-12-14 22.21 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,91 prom. girtumo laipsnis ir šiuos administracinius nusižengimus atsakovui buvo skirtos baudos, o už 2018-12-14 nusižengimą dar ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn., kas paneigia atsakovo teismo posėdyje išsakytą teiginį, jog jis nebuvo baustas administracine tvarka dėl pasirodymo neblaiviam viešoje vietoje. Nuo 2020-04-06 iki 2020-05-05 atsakovui buvo taikomos kardomosios priemonės – nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su atsakove ir nepilnamečiais vaikais, Šiaulių apylinkės teismo 2020-04-15 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-782-1002/2020 (toliau - Teismo baudžiamasis įsakymas 1) atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 d. (dėl fizinio smurto 2020-04-02 apie 16.40 val. prieš ieškovę). Be to, atsakovui laikotarpiu nuo 2021-08-03 iki 2021-10-04 buvo taikomos kardomosios priemonės – nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su atsakove, Šiaulių apylinkės teismo 2021-08-27 teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1408-899/2021 (toliau – Teismo baudžiamasis įsakymas 2) atsakovas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio smurto 2021-07-12 apie 01.30 val. prieš ieškovę) (el. b. medž. 2 t., 52-70 l.). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų nustatyta, kad minėtą nusikaltimą atsakovas padarė būdamas neblaivus (pats atsakovas prisipažino, jog gėrė alų prieš įvykstant konfliktui), teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovui taikoma poveikio priemonė – draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (8 mėn.). Iš Lietuvos probacijos tarnybos rašto matyti, kad atsakovas 2022-04-13 minėtos poveikio priemonės nevykdė, nes rastas namuose neblaivus, jam nustatytas 0,93 prom. girtumas (el. b. medž. 2 t., 71 l.). Kad atsakovas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu nurodė ieškovė bei patvirtino liudytojos O. V., G. V., A. V.. Liudytoja S. G. nurodė, jog jos sūnus retkarčiais vartoja alkoholį, alkoholio vartojimo neneigė ir pats atsakovas, tačiau jo teiginio apie saikingą jo vartojimą nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai bei apklaustos liudytojos O. V., G. V., A. V..

48. Ieškovė teigė, jog šalys susipažino ir pradėjo draugauti bei gyventi kartu 2016-12-31, tačiau nuo 2019-01-01 šalys gyvena atskirai. Nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. gegužės mėnesio iki šiol gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ieškovės pateiktos sąskaitos už butams suteiktas paslaugas bei jų apmokėjimai (2020-11-30, 2021-03-24, 2021-03-30 mokėjimai už butui (duomenys neskelbtini)teiktas paslaugas; el. b. medž. 1 t., 29-32 l.), taip pat patvirtina įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2021-08-27 teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. e1-1408-899/2021, kuris priimtas be kita ko remiantis ieškovės ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kuriuos duodama ieškovė nurodė, jog ji su vaikais neseniai pradėjo gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini) (nusikalstama veika padaryta 2021-07-12). Ieškovės pozicija šiuo klausimu bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekli ir nesikeitė.

49. Tuo tarpu atsakovas 2021-10-27 atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jis gyvena pas savo tėvus, 2022-02-08 atsiliepime į patikslintą ieškinį teigė, jog iki ieškinio pateikimo dienos teismui (2021-09-22) jis gyveno kartu su ieškove adresu (duomenys neskelbtini). 2022-04-28 teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog į 2022-03-23 teismo posėdį jis atvažiavo iš ieškovės namų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuose jis gyveno, į šį butą ieškovė persikraustė neseniai, dabar su ieškove nebegyvena kartu 2-3 mėnesius (past. nuo 2022-03-23 teismo posėdžio iki 2022-04-28 teismo posėdžio praėjo tik 1 mėnuo), su ieškove gyveno kartu 5 m., taip pat gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), teigė, jog nebuvo laikotarpių, kad gyventų atskirai, tačiau susipykęs eidavo pas mamą pernakvoti. Taigi atsakovo pozicija dėl jo gyvenimo su ieškove ir gyvenimo kartu pabaigos, gyvenamosios vietos adreso yra itin nenuosekli ir nelogiška.

50. Pažymėtina, kad atsakovo poziciją, jog jis iki ieškinio pateikimo, gavimo ar teismo posėdžio gyveno kartu su ieškove paneigia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent tai, jog jis nuo 2020-03-07 nereguliariai atlikdavo pavedimus ieškovei nurodydamas, kad teikia išlaikymą vaikui (jo nereikėtų teikti, jei šalys gyventų kartu, vestų bendrą ūkį ir abu išlaikytų vaiką). Atsakovo teiginį, kad šalys nėra gyvenę atskirai paneigia byloje esantys įrodymai apie atsakovo atžvilgiu taikytas kardomąsias priemones, o įsiteisėjusiame 2020-04-15 Teismo baudžiamajame įsakyme 1 nurodyta, jog atsakovas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog su ieškove kartu gyveno apie 3 metus, tačiau apie pusę metų nebegyvena kartu, jis gyvena (duomenys neskelbtini), 2021-08-27 Teismo baudžiamajame įsakyme 2 nurodyta, jog atsakovas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis su ieškove kartu negyvena, ieškovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo banko sąskaitų matyti, jog atsakovo nurodyta gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ta pati atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta ir 2018-12-31 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, kad neva šalių gyvenimą kartu patvirtina byloje esančios nuotraukos, nes jose užfiksuotas šalių dalyvavimas bendrose šeimos šventėse, kas natūralu bendraujant ir turint bendrą vaiką, bei atsakovo bendravimo su vaiku akimirkos, tačiau tai nepatvirtina bendros buities vedimo fakto. Taipogi nepagrįstas atsakovo teiginys, jog jo gyvenimą kartu su ieškove patvirtina (duomenys neskelbtini) raštas dėl asmenų, gyvenusių (duomenys neskelbtini), skaičiaus (el. b. medž. 1 t., 188 l.). Kaip matyti iš rašto, asmenų, gyvenančių bute, skaičių nurodydavo (duomenys neskelbtini)gyventojai, taigi net ne pati ieškovė pateikdavo duomenis apie bute gyvenančius asmenis. Nuo 2020-04-06 iki 2020-05-05 atsakovui buvo taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių jam buvo uždrausta lankytis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau rašte nurodyta, kad 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais bute gyveno 4 asmenys. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro mokėjimo pranešimas už 2021 m. patvirtina, kad mokami mokesčiai, paskaičiuoti 3 asmenims (K. M., L. G. ir M. M.), kai mokesčiai yra paskaičiuojami pagal tame bute deklaravusių asmenų skaičių (el. b. medž. 1 t., 31 l.), tačiau rašte 2021 m. gegužės mėnesį nurodyti 4 asmenys, birželį ir liepą – 1 asmuo. Ieškovės pateikta (duomenys neskelbtini) sąskaita už paslaugas, suteiktas 2022 m. sausio mėnesį (el. b. medž. 2 t., 2 l.) patvirtina, jog mokesčiai paskaičiuoti 4 asmenims, tačiau ieškovė su vaikais nuo 2020 m. gegužės mėnesio gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). Galiausiai, liudytoja O. V. teismo posėdyje nurodė, kad ji kurį laiką su savo nepilnamečiu vaiku gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau mokesčiai už 2022 m. sausio mėnesį buvo paskaičiuoti 4 asmenims.

51. Nustatant, ar šalys gyveno kartu, svarbūs ir liudytojų parodymai. Teismas priimdamas sprendimą nesivadovauja atsakovo mamos, teismo posėdyje apklaustos liudytoja, S. G. parodymais (kurie nepatvirtina ir atsakovo nurodytų aplinkybių), kad šalys gyveno kartu iki 2022-01-01 adresu (duomenys neskelbtini), nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai (duomenys apie taikomas kardomąsias priemones, teismo baudžiamuosiuose įsakymuose nurodytos aplinkybės). Atsakovo liudytojas K. L. teismo posėdyje nurodė, jog jis su atsakovu kartu dirbo statybose nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesio, po ko atsakovas pradėjo dirbti įmonėje. Nors minėtas liudytojas teigė, jog šalių bendravimas, ieškovės elgesys jam sudarė įspūdį, jog šalys gyvena kartu, tačiau, liudytojas nėra matęs M. M., matė tik kitą ieškovės vaiką, atsakovas liudytojui nesigyrė, jog turi sūnų, ieškovė parveždavo atsakovą namo 2-4 k. per mėnesį, atveždavo atsakovui sumuštinių ir kavos 1 kartą per savaitę, 1 kartą matė, kaip ieškovė pamojavo atsakovui iš buto balkono jam išvažiuojant į darbą, kas savaime nepatvirtina šalių kaip šeimos gyvenimo kartu, juo labiau, kad dalis minėtų įvykių galėjo būti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gimstant vaikui, kuomet šalys vedė bendrą gyvenimą kartu. Tuo tarpu ieškovės teiginius dėl šalių gyvenimo pabaigos, gyvenamosios vietos patvirtino teismo posėdyje liudytojomis apklaustos ieškovės buvusios kaimynės O. V., G. V., draugė A. V., iš kurių parodymų matyti, jog ieškovė su jomis dažnai matydavosi dienos metu, kartu leisdavo laisvalaikį, rūpindavosi vaikais, bendravo, kurios nurodė, jog ieškovės namuose nebuvo atsakovo asmeninių daiktų ir higienos priemonių, atsakovas atvykęs pas ieškovę nesielgė kaip savo namuose, neidavo nusiprausti, persirengti, vaikai jo nepasitikdavo kaip tėčio grįžusio iš darbo, jis nenešdavo šiukšlių. Iš šių įrodymų visumos teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šalys kartu nuolat nebegyvena nuo 2019-01-01.

52. Byloje nėra ginčo dėl tėvystės ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, atsakovas šiuo patikslinto ieškinio reikalavimus pripažino, todėl dėl jų surašytini sutrumpinti motyvai. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo bei dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

53. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

54. Nagrinėjamu atveju M. M. gimė nesudariusiai santuokos ieškovei K. M., tėvystė nebuvo pripažinta, todėl nepilnamečio vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nėra nurodyti. Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santykiai buvo artimi, ieškovė pastojo nuo atsakovo ir susilaukė nepilnamečio vaiko M. M.. Atliktas DNR tyrimas patvirtina, kad atsakovas G. G. yra nepilnamečio vaiko M. M. tėvas. Atsakovas dalyvauja vaiko gyvenime, šventėse, su juo bendrauja, matosi, vaikas jį pažįsta kaip tėvą. Todėl nustatytina, kad G. G. yra M. M. biologinis tėvas, o M. M. yra G. G. vaikas (CK 3.146 str. 1 d.).

55. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, M. M. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (duomenys neskelbtini) įrašytini duomenys apie tėvą G. G. (CK 3.147 str. 3 d., 3.148 str.).

56. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 1 d., 2 d.).

57. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. M. nuolat gyvena su motina K. M., tarp jos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis - psichologinis ryšys. Vaikas su motina gyvena šiuo metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Ieškovė visapusiškai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, dalyvauja vaiko formaliajame ir neformaliajame ugdyme, rūpinasi vaiko sveikata, laisvalaikiu, būtinaisiais ir kitais vaiko poreikiais. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Institucija, byloje teikianti išvadą, neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina. Duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams, byloje nėra.

58. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir byloje pateiktą išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Dėl vaiko pavardės pakeitimo

59. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ar motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi.

60. Sprendžiant klausimą dėl vaiko pavardės pakeitimo bet kokiu atveju turi būti vadovaujamasi geriausių vaiko interesų principu. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius.

61. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. Minėta prezumpcija, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jam suteiktos pavardės išsaugojimas, galėtų būti paneigta tik išimtiniais atvejais. Teismas gali priimti sprendimą pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardę, jei nustatytų, kad egzistuoja teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintose Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtintas vaiko pavardės keitimo pagrindas, bei padarytų išvadą, kad toks pavardės pakeitimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad pareigą įrodyti vaiko pavardės pakeitimo atitiktį geriausiems vaiko interesams, paneigiant minėtą prezumpciją, turi tas iš tėvų, kuris kreipiasi į teismą dėl vaiko pavardės pakeitimo, nesant kito iš tėvų sutikimo. Be to, teismas, spręsdamas, ar jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas, nesant vieno iš tėvų sutikimo, atitiktų geriausius to vaiko interesus, galėtų atsižvelgti į šias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis: vaiko nuomonę; vaiko identiškumą; kiek laiko vaikas turi jam suteiktą pavardę, kurią norima pakeisti; kokį poveikį vaiko pavardės pakeitimas turėtų jo santykių su kiekvienu iš tėvų ir artimaisiais giminaičiais išsaugojimui ir vystymuisi; vieno iš tėvų netinkamas elgesys, kuris pateisintų vaiko pavardės pakeitimą; kokius sunkumus visuomenėje vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., patyčias, priekabiavimą, nepatogumus ir pan.); kokius vidinius sunkumus vaikas patiria ar gali patirti, turėdamas jam suteiktą pavardę ar pavardę, į kurią jam norima pakeisti turimą pavardę (pvz., nesaugumą, identiškumo stoką ir pan.); kt. (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

62. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas prašo vaikui vietoje motinos suteiktos pavardės (M.) suteikti tėvo pavardę (G.). Ieškovė su siūlomu pavardės pakeitimu nesutinka, todėl atsakovas šioje byloje turėjo įrodyti, kad egzistuoja tokios aplinkybės, kurios paneigia būtinumą išlaikyti vaikui suteiktą pavardę. Šiame kontekste paminėtina, kad vaikas yra 3 m. amžiaus ir dėl savo amžiaus negali pateikti nuomonės dėl savo pavardės, tačiau neabejotina, kad tokio amžiaus vaikas žino savo vardą (M.) ir pavardę (M.), nes lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, bendrauja su kitais vaikais, taigi save identifikuoja kaip M. M.. Vaikas „M.“ pavardę turi 3 m., per šį laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme atsakovas neginčijo tėvystės, nesikreipė dėl vaiko pavardės pakeitimo. Tik byloje DNR tyrimui patvirtinus tėvystę, atsakovas išreiškė pageidavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl „G.“ pavardės naudojimo nepatvirtina minėtos pavardės išskirtinumo kitų pavardžių atžvilgiu, dėl ko turėtų būti taikoma išimtis ir keičiama vaiko turima pavardė, o dabartinės vaiko pavardės kilmė (galimai slaviška) nesudaro pagrindo keisti pavardę į lietuviškos kilmės pavardę. Paminėtina, kad įstatymai draudžia bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, todėl vaiko pavardės pakeitimas vien jos kilmės požiūriu būtų nepateisinamas minėto draudimo pažeidimas. Juo labiau, kad pats atsakovas pripažino, jog pakolkas vaikas nepatiria jokių nepatogumų ar patyčių dėl vaiko pavardės kilmės, vaiko turima pavardė nesukelia neigiamų asociacijų su daiktais, asmenimis, veiksmai ar įvykiais. Vertinant vaiko turimą ir norimą suteikti pavardę šeimos ar artimųjų giminaičių santykių išsaugojimo ar vystymosi prasme, paminėtina, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, kaip vaiko pavardės palikimas paveiktų vaiko ir atsakovo ir/ar atsakovo šeimos narių tarpusavio santykius. Atsakovo teiginiai, jog jo amžinatilsį tėvas norėjo, kad vaikaičiui būtų suteikta „G.“ pavardė siekiant išsaugoti giminės tęstinumą yra visiškai nepagrįsti, nes daugiau įrodymų apie atsakovo tėvo valią byloje nėra, o giminystės ryšius patvirtina vaiko gimimo įraše esantys duomenys apie vaiko tėvą. Paminėtina taip pat tai, kad dabar vaikui suteikta pavardė atitinka jo motinos (ieškovės) ir ieškovės tėvų, kurie yra vaiko seneliai, pavardę. Vaikas nuolat gyvena su savo mama, svečiuojasi pas senelius. Nors vaiko mama turi teisę pakeisti savo pavardę sudarius santuoką, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikta duomenų, kad ieškovė būtų sudariusi santuoką ir ketintų pakeisti savo pavardę. Todėl esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, spręstina, jog atsakovas neįrodė, kad yra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti vaiko turimą pavardę į atsakovo pavardę, todėl atsakovo priešieškinis šioje dalyje atmestinas (CPK 270 str.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

63. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

64. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

65. Byloje kilo ginčas dėl vaiko poreikių dydžio, išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo fakto ir jo dydžio. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu vaikui išlaikyti reikalinga bent 540,50 Eur suma kas mėnesį, todėl iš atsakovo prašo priteisti nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nesutiko dėl kai kurių ieškovės nurodytų vaiko poreikių, tačiau dėl išlaidų maistui, darželio mokesčio, išlaidų lavinimo priemonėms ir žaislams, vaistams ir vitaminams, pramogoms ir šventėms, patalynei, namų ūkio priežiūros prekėms, komunaliniams patarnavimams, internetui ir televizijai, kitoms nenumatytoms išlaidoms dydžio iš esmės neprieštaravo. Toliau pasisakytina dėl kitų vaiko poreikių, dėl kurių kilo ginčas.

66. Nors ieškovė teigė, jog vaiko sauskelnėms ji išleidžia 40,00 Eur, kad jos reikalingos, tačiau šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė, nepilnametis vaikas yra 3 m. amžiaus, lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą ir paprastai tokio amžiaus vaikams sauskelnių nebereikia arba jų reikia minimaliai. Kita vertus ieškovė nurodė, jog higienos prekėms ir paslaugoms reikalinga bent 20,00 Eur, todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir higienos prekėms ir paslaugoms reikalingų lėšų dydį, spręstina, jog sauskelnių poreikis vaikui galėtų būti patenkinamas iš minėtų lėšų.

67. Atsakovas nesutiko su išlaidomis rūbams, avalynei, tačiau sutiktina su ieškove, kad vaikas auga, jau nuolat reikia ne tik sezoninių rūbų ir avalynės, tačiau juos kartais tenka keisti ir viduryje sezono dėl susidėvėjimo ar vaiko paūgėjimo. Duomenų, kad ieškovė išlaidauja, perka prekinių ženklų rūbus ar avalynę vaikui, nenustatyta. Todėl spręstina, jog ieškovės nurodytos išlaidos vaiko rūbams ir avalynei yra pagrįstos ir protingos.

68. Nors atsakovas nurodė, jog jis pirko vaikui reikalingus ilgalaikio naudojimo daiktus, todėl nereikalinga kaupti lėšų ilgalaikio naudojimo daiktams, kad išmaniesiems įrenginiams pakaktų tik 10,00 Eur per mėnesį, o automobilio eksploatavimui ir kurui reikalinga 20,00 Eur, tačiau su šiais atsakovo teiginiais nesutiktina. Paminėtina tai, kad vaikui augant bus reikalinga keisti vaiko baldus, pritaikyti vaiko kambarį jo poilsiui ir ugdymui, nupirkti rašomąjį stalą ar jį atitinkamai atsižvelgiant į vaiko ūgį keisti. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, reikalingas kompiuteris ne tik nuotolinėms pamokoms vykti, bet ir mokytojų paskirtoms užduotims atitinkamose mokymo platformose atlikti, taip pat reikalingas mobilaus ryšio telefonas su vaiku susisiekti. Pakilus kuro kainoms, neabejotinai bus išleidžiama vaiko poreikiams ieškovės nurodyta išlaidų automobilio eksploatacijai ir kurui suma. Todėl ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams nemažintinos.

69. Susumavus ieškovės nurodytas sumas, iš kurių minusuojama 40,00 Eur suma sauskelnėms, gaunama 500,50 Eur suma, reikalinga nepilnamečiam vaikui M. M. išlaikyti, kuri laikytina protinga, ne per didele ir atitinkančia nepilnamečio vaiko amžių, jo būtinuosius poreikius ir kitus poreikius. Todėl iš šios sumos atėmus savivaldybės skiriamas vaiko išmokas, kurias gauna ir ieškovė (ieškinio pateikimo metu – 111,20 Eur), gaunama 389,30 Eur suma. Suapvalinus minėtą suma (400,00 Eur), kiekvienam iš tėvų, nenukrypstant nuo tėvų lygybės principo, tenkanti vaiko išlaikymo suma yra 200,00 Eur.

70. Paminėtina, kad pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016 ir kt.).

71. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas be M. M. turi dar 1 nepilnametį vaiką D. G., kurį būdamas tėvu privalo išlaikyti. Tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, kad atsakovas D. G. išlaiko ir kokį išlaikymą jis teikia vaikui. Visgi įvertinus į atsakovo turtinę padėtį, spręstina, kad 200,00 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį M. M. priteisimas neapribos atsakovo galimybių teikti kitam savo vaikui išlaikymą.

72. Vertinant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį ir galimybes išlaikyti savo vaiką, paminėtina, kad pagal turimus duomenis ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Nors jos pajamos šiuo metu yra šiek tiek mažesnės nei atsakovo dėl objektyvių priežasčių (susirgus vaikams neturi galimybių dirbti ir gauti pakankamo dydžio pajamas), tačiau jai nuosavybės teise priklauso keli nekilnojamieji daiktai, transporto priemonė. Atsakovas gyvena pas mamą, todėl jo išlaidos būstui yra mažesnės nei ieškovės, kuri gyvena viena su vaikais, atsakovas yra įgijęs specialybę, turi staliaus darbo įgūdžių, dirbdamas gaudavo priedus, kurie šiuo metu nėra mokamai dėl sumažėjusių darbo apimčių, tačiau atsakovas kito darbo ar papildomo darbo neieško. Nors atsakovas nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, juos jis tinkamai vykdo, paskolos grąžinimo terminas neužilgo baigsis, taigi atsakovo galimybių tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti vaiką iš esmės neapribos. Trumpalaikiai šalių sveikatos sutrikimai jų galimybių dirbti ir gauti pajamas neriboja. Taigi atsakovas lygiai kaip ieškovė turi vienodas galimybes teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

73. Todėl teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, jo amžių, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, sprendžia, kad M. M. iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-09-22 iki vaiko pilnametystės, būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies (CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

74. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

75. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 6 933,26 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-09-23 (turėtų būti skaičiuojama iki 2021-09-22, nes tuomet buvo pateiktas ieškinys teisme). Atsakovas teigė, kad nėra išlaikymo įsiskolinimo, nes atsakovas mokėjo išlaikymą vaikui, gyveno kartu su ieškove, vedė su ja bendrą ūkį. Tačiau šioje byloje nustačius, kad atsakovas su ieškove negyveno nuo 2019-01-01, būtina nustatyti, ar atsakovas mokėjo išlaikymą vaikui ar yra išlaikymo įsiskolinimas.

76. Iš ieškovės teiktų procesinių dokumentų matyti, kad 2021-09-22 ieškinyje ji nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimo ji prašo po 200,00 Eur, nes dalį vaikui būtinų daiktų turėjo po pirmojo vaiko gimimo. 2022-01-25 patikslintame ieškinyje nurodė, jog didina išlaikymo dydį nuo 200,00 Eur iki 250,00 Eur, nes atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes apie tai, jog jis iš dalies vykdė pareigą išlaikyti vaiką ir siekia užskaityti 1250,00 Eur sumą. Teismo nuomone toks ieškovės pozicijos pasikeitimas iš esmės įvyko dėl atsakovo gynybos nuo pareikšto ieškinio ir nėra objektyviai pagrįstas. Todėl ieškovės teiginiai dėl išlaikymo įsiskolinimo vertintini atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus.

77. Atsakovas nurodė, kad kartais pervesdavo išlaikymą vaikui, nenurodydavo mokėjimo paskirtyje „Vaikui“. Iš rašytinių byloje esančių įrodymų matyti, kad nurodydamas mokėjimo paskirtyje „Vaikui“ atsakovas pervesdavo ieškovei sumas nuo 150,00 Eur iki 300,00 Eur, dažniausiai pervesdavo 200,00 Eur sumą, iš viso pervesta 1450,00 Eur. Ieškovė teigė, kad ji atsakovui dažnai skolino nedidelėmis sumomis, todėl likę pervedimai – atsakovui paskolintų lėšų grąžinimas. Nors atsakovas neigė, kad skolinosi iš ieškovės, tačiau pripažino, jog pinigų nuolat trūko, juos skolinosi iš kitų asmenų, kas atsispindi ir atsakovo banko sąskaitos išraše (atsakovas reguliariai mokėjo pinigus R. R., kuri pasak atsakovo jam buvo paskolinusi lėšų, ir kitiems asmenims). Liudytoja S. G. nurodė, jog ji ne kartą skolino savo sūnui. Esant šių įrodymų visumai, spręstina, jog labiau tikėtina, kad atsakovo iki 100,00 Eur mokėtos piniginės lėšos ieškovei buvo skirtos įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus.

78. Tačiau atsakovas nurodydamas mokėjimo paskirtyje „Papildymas“ ieškovei 2019-06-14 pervedė 250,00 Eur, 2021-05-17 – 100,00 Eur, nieko nenurodydamas – 2020-02-14 – 100,00 Eur, 2020-11-11 – 200,00 Eur, 2021-05-10 – 150,00 Eur, 2021-05-17 – 100,00 Eur, 2021-07-13 – 150,00 Eur, 2021-08-11 – 300,00 Eur. Vertinant šių pavedimų tikslą pastebėtina, kad pavedimų suma svyruoja nuo 100,00 Eur iki 300,00 Eur, taigi beveik atitinka atsakovo mokėjimų vaikui dydį. Stebint mokėjimų eiliškumą matyti, kad 2020-02-14 sumokėta 100,00 Eur nieko nenurodant, 2020-03-07 – 300,00 Eur nurodant „Vaikui“, 2020-10-09 – 200,00 Eur „Vaikui“, 2020-11-11 – 200,00 Eur nieko nenurodant, 2020-12-12 – 200,00 Eur „Vaikui“, taigi 2020-02-14 sumokėta 100,00 Eur per mažai vaiko išlaikymo (200,00-100,00), dėl ko 2020-03-07 (kitas mėnuo) sumokėta 100,00 Eur daugiau nei paprastai mokėta vaiko išlaikymo, o likę mokėjimai net ir nenurodant, kad mokėta vaikui yra tokio paties dydžio kaip ir mokėjimai vaiko išlaikymui. Nurodant „Vaikui“ 2021-01-03 mokėta 200,00 Eur, 2021-02-14 – 200,00 Eur, 2021-03-12 – 200,00 Eur, 2021-06-15 – 150,00 Eur, taigi atsakovas sumažino išlaikymą vaikui iki 150,00 Eur, ir nenurodant nieko 2021-05-10 mokėta 150,00 Eur, 2021-07-13 – 150,00 Eur, 2021-08-11 – 300,00 Eur (nemokėta 2021 m. rugsėjo mėnesį), 2021-10-10 – 150,00 Eur, kas leidžia spręsti, jog vaikui išlaikyti suma buvo sumažinta 2021-05-10 iki 150,00 Eur ir toliau kiekvieną mėnesį mokama būtent po 150,00 Eur vaiko išlaikymui. Be to, 2021 m. balandžio mėnesį atsakovas neatliko pavedimo nurodydamas „Vaikui“, tačiau 2021-05-17 atliko 100,00 Eur pavedimą nurodydamas „Papildymas“. Paminėtina, kad visi minėti pavedimai, kurių mokėjimo paskirtyse nebuvo nurodyta „Vaikui“ buvo atliekami reguliariai, kiekvieną mėnesį, panašiu metu, praleidus mokėjimą, buvo sumokama kitą mėnesį du kartus didesnė suma. Duomenų, kad atsakovui ieškovė skolino 100,00 Eur ir didesnes sumas, kad atsakovui buvo reikalingos 100,00 Eur ir didesnės paskolos sumos jo poreikiams patenkinti – byloje nėra, ieškovė nurodė, kad skolino atsakovui nedideles sumas. Todėl iš šių įrodymų visumos, spręstina, kad labiau tikėtina, jog šie pavedimai - 2019-06-14 - 250,00 Eur, 2020-02-14 – 100,00 Eur, 2020-11-11 – 200,00 Eur, 2021-05-10 – 150,00 Eur, 2021-05-17 – 100,00 Eur, 2021-07-13 – 150,00 Eur, 2021-08-11 – 300,00 Eur, iš viso 1250,00 Eur – nepaisant to, kad atsakovas mokėjimo paskirtyje nenurodė, jog lėšas skiria vaiko poreikiams patenkinti, buvo skirti būtent vaiko poreikiams patenkinti. Taigi už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-09-22 iš viso pervesta 2 700,00 Eur suma vaiko poreikiams patenkinti.

79. Šalių turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-09-22 buvo panaši kaip ir bylos nagrinėjimo metu. Nors ieškovė šiuo metu gauna reguliarias šiek tiek didesnes pajamas iš darbo teisinių santykių, tačiau nuo 2019-01-01 iki 2020-12-28 ji gavo vaiko priežiūros išmokas, o vėliau – nedarbo draudimo išmokas, 2019-05-07 ji įsigijo butą, (duomenys neskelbtini), 2019-09-27 jos vardu buvo įregistruota transporto priemonė. Atsakovo pajamos iš darbo teisinių santykių buvo kintančios, tačiau atsakovas nurodė, jog pardavė transporto priemonę Peugeot 607, taigi turėjo papildomų pajamų.

80. Vertinant vaiko poreikius laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-09-22 pastebėtina, kad vaikas buvo 0-3 m. amžiaus, nuo 2020-09-01 pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Ieškovės banko sąskaitos išraše neatsispindi ieškovės išlaidos maistui, komunaliniams mokesčiams, vaiko poreikiams, tačiau neabejotina, kad šias išlaidas ieškovė patyrė. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog labiau tikėtina, jog šalys iki bylos iškėlimo teisme buvo susitarę dėl vaiko poreikių ir vaikui teikiamo išlaikymo dydžio (dažniausiai mokėta 200,00 Eur per mėnesį), ieškovė nereikalavo iš atsakovo išlaikymo vaikui iki 2020-09-22, todėl spręstina, kad atskaičius valstybės mokamas vaikui išmokas, vaiko abu tėvai turėjo vaikui teikti bent 400,00 Eur išlaikymą (po 200,00 Eur kiekvienas) kas mėnesį. Nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-09-22 iš viso pervedė 2 700,00 Eur ieškovei, tačiau turėjo pervesti 6150,00 Eur (32 mėn. x 200,00+200,00/30x21 d.), todėl laikytina, kad yra susidaręs 3 450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (6150,00-2700,00). Atsakovas 3450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo ieškovei iki sprendimo priėmimo šioje byloje nesumokėjo, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ir šioje dalyje ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina nepilnamečiam vaikui 3450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CPK 270 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.

81. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str.).

82. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

83. Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

84. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos ir išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

85. Vaikas yra per mažo amžiaus (3 m.), kad galėtų išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su tėčiu, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nori bendrauti su vaiku, bendraudavo su vaiku iki bylos iškėlimo teisme, tarp vaiko ir atsakovo yra susiformavęs ryšys, ieškovė leisdavo atsakovui bendrauti su vaiku jos gyvenamojoje vietoje, ką patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos. Tačiau byloje taip pat pateikta pakankamai įrodymų, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas kelis kartus baustas už fizinio smurto panaudojimą prieš ieškovę ir atsakovo neteisėti veiksmai prieš ieškovę buvo atlikti ieškovės gyvenamojoje vietoje. Paminėtina, kad atsakovo bendravimas su vaiku kitame kambaryje ieškovės gyvenamojoje vietoje neužkirs kelio kilti konfliktui tarp šalių ir šalims būti (atsidurti) viename kambaryje. Todėl siekiant išvengti tolimesnių konfliktų tarp šalių, kurie neabejotinai daro neigiamą įtaką nepilnamečiam vaikui, užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus į saugumą, stabilumą, ramią vaikystę, spręstina, jog ieškovės argumentai dėl atsakovo bendravimo su vaiku ne vaiko gyvenamosios vietos aplinkoje yra pagrįsti.

86. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kas atsakovas yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu (ieškovės paaiškinimai, liudytojų O. V., G. V., A. V., S. G. parodymai, atsakovo pripažinimas, kad vartoja alkoholį, rašytiniai įrodymai), po ko tampa agresyvus ir naudoja fizinį smurtą (Teismo baudžiamasis įsakymas 2), vairuoja transporto priemonę, pasirodo viešoje vietoje neblaivus, taigi yra linkęs nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, daryti nusikaltimus ir administracinius nusižengimus. Šios aplinkybės yra pagrindas nenustatyti maksimalios vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos.

87. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių (3 m.), kad atsakovas administracinius nusižengimus apsvaigęs nuo alkoholio padarė vakare arba anksti ryte, kas leidžia spręsti, jog atsakovas linkęs vartoti alkoholį vakare, 2021-07-12 nusikaltimas, atsakovui esant neblaiviam, padarytas naktį, tačiau nenustatyta, kad atsakovas dienos metu darbe būtų neblaivus, kas leidžia spręsti, jog atsakovas yra linkęs vartoti alkoholį vakare po darbo valandų, darytina išvada, kad nepilnametį vaiką paliekant nakvoti pas atsakovą nebūtų užtikrintas vaiko saugumas ir kitų jo poreikių patenkinimas. Sutiktina ir su tuo, kad būtent atsakovas turi pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku, užtikrinti jo saugumą ir šios pareigos negalima perkelti kitiems artimiesiems giminaičiams, šiuo atveju atsakovo motinai. Todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovo prašomą bendravimo tvarką nustatant galimybę vaikui nakvoti pas atsakovą.

88. Sprendžiant dėl atsakovo ir vaiko bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis paminėtina tai, kad nepaisant atsakovo prieštaravimo ieškovės siūlomai bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis tvarkai nustatytu konkrečiu laiku, nes vaikas yra per mažas bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, atsakovas pageidauja su vaiku bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis ribojant bendravimą tik dėl vaiko užimtumo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar mokykloje. Visgi paminėtina tai, jog 3 m. amžiaus vaikas paprastai turi naudojimosi ryšio priemonėmis pradmenis, o atsakovo prašoma nustatyti neribota bendravimo su vaiku tvarka gali sukelti papildomus nepatogumus ieškovei ar vaikui, nes tiek ieškovės, tiek ir vaiko laisvas laikas yra planuojamas, neskatintų bendravimo stabilumo ir nuoseklumo, galimai sukeltų ginčus tarp šalių. Todėl įvertinus tai, kas nurodyta aukščiau, spręstina, kad labiau vaiko interesus atitiktų ieškovės siūloma nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu nuotolinio ryšio priemonėmis tvarka.

89. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nepilnamečio vaiko amžių, atsakovo asmenines savybes ir jo polinkį piktnaudžiauti alkoholį, atsižvelgiant į byloje pateiktą išvadą, spręstina, kad labiausiai vaiko interesus atitiktų ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, todėl ieškovės patikslintas ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, o atsakovo priešieškinis atmestinas (CPK 270 str.). Paminėtina, kad šalys, net ir esant nustatytai bendravimo tvarkai, gali susitarti dėl kitokios vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos.

Kiti procesiniai klausimai ir bylinėjimosi išlaidos.

90. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2020-10-13 sprendimą (el. b. medž. 1 t., 7-8 l.), tačiau už ieškovę jos tėtis S. M. 2021-12-10 sumokėjo 285,00 Eur už ekspertizę (el. b. medž. 136, 139 l.). Ieškovei teisinę pagalbą teikė ir ją atstovavo teismo posėdžiuose advokatas Andrius Kazakevičius, už kurio suteiktas teisines paslaugas ieškovė sumokėjo iš viso 2516,80 Eur (el. b. medž. 1 t., 111 l., 2 t., 7-15, 27-29 l.). Ieškovė pareiškė procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir yra atleista nuo 47,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 80 str. 5 d.), laikinosios apsaugos priemonės teismo 2022-02-18 nutartimi buvo pritaikytos. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

91. Atsakovą šioje byloje atstovavo advokatė V. M., už jos suteiktas paslaugas atsakovas sumokėjo iš viso 1300,00 Eur (el. b. medž. 1 t., 38, 103-106, 185-186, 189 l.). Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

92. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Tenkinus iš dalies ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 132,00 Eur žyminis mokestis (200,00*12*3/100*0,75+3450,00*3/100*0,75). Tenkinus visikai reikalavimus dėl tėvystės nustatymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, iš atsakovo valstybei priteistinas 249,00 Eur (83*3) žyminis mokestis. Tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš atsakovo valstybei priteistinas 47,00 Eur žyminis mokestis. Taigi iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 428,00 Eur žyminio mokesčio.

93. Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies spręstina, kad ieškovės patikslintas ieškinys buvo tenkintas 86 proc. Esant šioms aplinkybėms šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį (CPK 93 str. 2 d.). Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 2 164,45 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 285,00 Eur išlaidų ekspertizei, o iš ieškovės atsakovui priteistina 182,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina iš viso 2 267,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

94. Paminėtina, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, šalių atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, kiekį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, teismo posėdžių trukmę, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nėra per didelės.

95. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 47,34 Eur. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją iš atsakovo valstybei priteistina 40,71 Eur minėtų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybei priteistina 6,63 Eur minėtų išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

96. Šiaulių apylinkės teismo 2022-02-18 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo šio sprendimo priėmimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).

97. CPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai, tačiau motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti.

98. Pagal CPK 10 straipsnio 1 dalį visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis (CPK 10 str. 2 d.).

99. Išnagrinėtoje civilinėje byloje atsakovas pateikė nuotraukas (el. b. medž. 2 t., 16 l.) ir prašė jų neviešinti. Siekiant užtikrinti šeimos teisinių santykių, šalių privataus gyvenimo slaptumą, nuotraukos pripažintinos nevieša bylos medžiaga.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nustatyti, kad G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Įrašyti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvą G. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020-09-22 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 3450,00 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-09-22, išlaikymą sumokant į ieškovės K. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią nepilnamečio vaiko M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo tėvo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1. G. G. bendrauja su sūnumi M. M. kiekvieną trečiadienį nuotolinėmis vaizdo ir garso ryšio priemonėmis nuo 19.00 iki 20.00 val.;

2. G. G. bendrauja su sūnumi M. M. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 12.00 val., ir grąžindamas iki to paties šeštadienio ir sekmadienio 16.00 val., be nakvynės.

Priteisti iš atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 267,45 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis eurus, 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 428,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660) ir 47,34 Eur (keturiasdešimt septynių eurų, 34 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš ieškovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,63 Eur (šešių eurų 63 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022-02-18 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Pripažinti nevieša bylos medžiaga nuotraukas (el. b. medž. 2 t., 16 l.) ir nustatyti neviešumo požymį.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir pakeistų duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.