Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Aldonos Jaugelienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas 2020-04-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d. 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 30 valandų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. G. nežymiai sužalojo K. M., o būtent: 2021-07-12 apie 01.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia, sugriebęs už plaukų ir rankos, numetė nukentėjusiąją K. M. ant lovos, po to, užlipęs ant nukentėjusiosios, viena ranka laikė prispaudęs jos kaklą, kita ranka tris kartus sudavė į galvos sritį, tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai K. M. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kaklo dešinėje, dešiniojo peties viršutiniame paviršiuje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje; nubrozdinimą kairiojo žando gleivinėje; poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešiniojo užausio-paausio srityje, dešiniame žande, dešinėje alkūnėje.

2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad K. M. yra jų bendro vaiko M. M. motina, jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis dažnai atvyksta aplankyti savo vaiko. Su K. M. jis negyvena, susitinka tik dėl vaiko, šiuo metu jie susipykę dėl įvykusio konflikto. 2021-07-12 jie grįžo iš (duomenys neskelbtini), nes buvo išvykę pabūti prie (duomenys neskelbtini), kad jis galėtų pabūti su vaikais. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), vaikus M. M. ir L. G. nuvežė pas K. mamą. Kartu su K. grįžo į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs jis žiūrėjo futbolą, išgėrė gal kokį butelį alaus. Dėl ko prasidėjo konfliktas, jis neprisimena, tik žino, kad su K. susiginčijo ir ji jam sudavė į kairę akį, tačiau dėl to jis jokių pretenzijų neturi. Tuomet jis susinervino, jie abu pradėjo grumtis, jis paėmė K. už plaukų ir už rankos, tačiau, kurios rankos nežino, įstūmė į lovą. Kiek prisimena, buvo užlipęs ant K., buvo suėmęs jos kaklą viena ranka. Prisimena, kad K. sudavė delnu į žandą, į kurį žandą, nežino. Ar daugiau kartų sudavė, negali pasakyti, gali būti, kad sudavė ne vieną kartą, viskas įvyko labai greitai. Kad K. bėgtų kraujas po jų konflikto, jis nematė. Taip ir baigėsi konfliktas. Jis nenorėjo toliau pyktis, todėl nusprendė išeiti lauk iš buto, matė, kad K. kažkam skambino, tačiau kam skambino, jis nežino. Kalę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 126-129).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo G. G. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:

3.1) nukentėjusioji K. M. parodė, kad G. G. yra jos buvęs sugyventinis, su juo nebegyvena nuo 2020 m. balandžio ar kovo mėn. Su G. turi vaiką M. M., kuriam (duomenys neskelbtini) m. Kai G. G. negeria, ji jam leidžia aplankyti vaiką, jį pasiimti, jie bendrauja tik dėl vaiko. Ji su savo dviem vaikais M. M. ir L. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o G. gyvena pas savo tėvus. 2021-07-11 apie 21 val. ji, jos abu vaikai ir G. grįžo į (duomenys neskelbtini), nes visi buvo (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną vaikus nuvežė pas jos mamą, o ji su G. parvažiavo į jos butą, kad jis pasiimtų savo likusius daiktus, dokumentus kažkokius. G. pradėjo sakyti, kad prasidėjo 22 val. futbolas ir jis būtinai turi pasižiūrėti. Ji kažkaip to nesureikšmino, leido jam pažiūrėti tą futbolą, o per tą laiką ji tvarkėsi daiktus, juos nešėsi iš automobilio. Žiūrėdamas futbolą, G. gėrė alų. Bežiūrint futbolą, užplūdo emocijos, jis pradėjo rėkauti, triukšmavo. Tuomet ji jam pradėjo sakyti, kad neseniai persikraustė į tą butą, sakė, kad jis netriukšmautų, nes ką pagalvos kaimynai. G. jai tada pradėjo sakyti, kad jai iš jo reikia tik naudos, nes (duomenys neskelbtini) jis išnuomojo namelį, už viską mokėjo. Jau buvo 01.30 val., 2021-07-12, ji jau ruošėsi miegoti, klojosi lovą, liepė jam išeiti. Tada G. čiupo jai už kairės rankos riešo ir čiupo už plaukų, metė ją ant lovos. Krisdama, į lovą susižalojo į sieną dešinę alkūnę. Gulint ant lovos, G. užlipo ant jos, kaklą laikė prispaudęs viena ranka, kad ji negalėtų ištrūkti. Ji veidą bandė dengtis rankomis, tačiau pajuto smūgius, jai vieną kartą trenkė į kairę akį, vieną kartą trenkė į žandikaulio sritį ir trečią kartą trenkė taip pat į veido sritį, tiksliai į kurią vietą negali pasakyti, nes buvo šokas. Po suduotų smūgių pajuto burnoje kraujo skonį, palietė burną ranka ir pamatė, kad bėga kraujas iš burnos. G. jos nesmaugė, nebuvo kaklo suėmęs abejomis rankomis, buvo suėmęs kaklą viena ranka, kad nesimuistytų ir nebėgtų, kai gulėjo ant lovos. O užlipęs ant jos, smūgiavo jai tris kartus į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ji jam sakė paleisti arba ji pradės šaukti, sakė, kad kaimynai iškvies policiją, tačiau G. jos vis tiek nepaleido. Ji neįsivaizduoja, kaip jai pavyko iš jo išsprūsti, ji išsprūdo, atsistojo, tačiau G. laikė už plaukų, jos nepaleido. Tada ji pradėjo žiūrėti, kur yra telefonas, sakė, kad skambins, kam norėjo skambinti, net pati dabar nežino. Tuomet G. paleido jos plaukus, nes pamatė kraują ant rankų ir dar pasakė: „ne pirmai suduodu taip, čia tik tau vienai taip bėga tas kraujas“. Tada ji skambino savo tėvui S. M. ir pradėjo sakyti, kad ją sumušė G., o tėvas liepė kviesti policiją. Išeidamas pro duris G. pamatė, kad ji kalba telefonu, tada ji pribėgo prie durų, sugriebė už rankenos, kad uždaryti duris, o G. norėjo ateiti atgal į butą, turbūt, kad atimtų telefoną. Tada iš patirto streso, kad jis neįeitų į butą, rankoje turėtu telefonu kelis kartus trenkė G. Kur jam tiksliai pataikė, nežino. G. išėjo, o ji tada užsirakino duris. Kuomet trenkė G., nutrūko pokalbis su tėvu. Ji paskambino tėvui dar kartą, jis liepė kviesti policiją. Ji abejojo ką daryti, nes bijojo dėl savo vaikų, nenori jokių nemalonumų turėti su vaikų teisėmis. Tada paskambino draugei G. A. ir pasakė, kad sumušė G., papasakojo, kaip viskas įvyko ir klausė jos patarimo, ką daryti ir kaip elgtis. G. paprašė, kad atvažiuotų pas ją ir ji nuvyko pas G., kuri ją įkalbėjo vykti į policiją parašyti pareiškimą. Dėl padarytų sužalojimų į ligoninę nevyko, taip pat nesikvietė ir greitosios pagalbos, nes nusprendė, kad nereikia medikų pagalbos, jautėsi gerai, tik skaudėjo žandikaulį, skauda dar ir dabar kramtant, taip pat matosi mėlynė prie kairės akies. Pas teismo medicinos ekspertus buvo nuvykusi. Civilinio ieškinio byloje nereiškia. 2020 m. balandžio mėn. G. taip pat buvo smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 40-44);

3.2) liudytojas S. M. parodė, kad G. G. yra jo dukros K. M. buvęs sugyventinis, jie turi bendrą vaiką M. Kiek žino, K. su G. susitinka, tačiau jis į dukros asmeninį gyvenimą nesikiša. 2021-07-12 naktį, tikslaus laiko nepasakys, jam paskambino dukra K. ir pasakė, kad ją sumušė G. K. sakė, kad jai iš burnos bėga kraujas, kad yra sumušta, tačiau daugiau apie sužalojimus jie nekalbėjo, kad jis iškviestų greitąją pagalbą dukra neprašė. Kadangi jis gyvena ne (duomenys neskelbtini), o už 30 km nuo dukros, jai patarė, kad kviestų policijos pareigūnus. Kalbantis su dukra, girdėjo G. G. balsą, tačiau ką jis kalbėjo, nežino, girdėjo tik jo balsą. Tiek ir težino apie tos dienos įvykį. Dar tą dieną jam paryčiais skambino K. ir pasakė, kad buvo nuvykusi į policiją, parašė pareiškimą. Kiek jam žinoma, anksčiau G. irgi buvo smurtavęs prieš K., tai nėra pirmas kartas, kai smurtauja prieš ją (b. l. 62-65);

3.3) liudytoja G. A. parodė, kad 2021-07-12 apie 01.30 val. jai paskambino verkdama draugė K. M. ir pasakė, kad ją primušė G. K. labai verkė, todėl ji jai pasakė, kad išsikviestų taksi ir atvažiuotų pas ją į namus. K. atvykus, pamatė sužalojimus ant jos ant veido, matė, kad buvo pradėję mėlynuoti prie akies, buvo kraujosruvos ant kaklo, prie ausies. Tikrai matė, kad ji yra sumušta. Jai K. M. sakė, kad G. G. buvo ją parsivertęs ant lovos, sakė, kad trenkė į veidą. Kiek kartų trenkė, ji tų aplinkybių nežino, pasakojo, kad buvo sugriebęs už plaukų. Tiksliai ką K. jai pasakojo, atpasakoti ji negali. K. labai verkė, buvo išsigandusi, susijaudinusi, klausė jos, kaip jai reikia elgtis, bijojo kreiptis į policijos pareigūnus. Ji pasakė K., kad gali su ja važiuoti kartu į policijos komisariatą, kad jai būtų drąsiau, kadangi pati anksčiau yra patyrusi smurtą, todėl įkalbėjo K., kad ir ji netylėtų, kreiptųsi į policiją. Kartu su K. nuvyko į policijos komisariatą, kur K. parašė pareiškimą. Kiek jai žinoma, į ligoninę K. nesikreipė ir jos neprašė, kad iškviestų greitąją pagalbą. Žino, tai kad K. su G. bendrauja dėl jų bendro vaiko, kartu jie negyvena. Kiek žino, anksčiau G. irgi yra smurtavęs prieš K. (b. l. 72-75);

3.4) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad K. M. pareiškė, jog 2021-07-12 apie 01.30 val. kartu su buvusiu sugyventiniu G. G. grįžo pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžus tarp jų kilo konfliktas, G. G. sugriebė jai už kairės rankos riešo ir už plaukų, metė ją į lovą, ji krisdama susižalojo dešinės rankos alkūnę. Gulint lovoje, ant jos užlipęs G. G. trenkė ranka į kairę akį bei keletą kartų į veido sritį, suėmęs rankomis už kaklo, pradėjo smaugti. Tokie veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo nubausti buvusį sugyventinį įstatymų nustatyta tvarka. K. M. parodė, jog 2021-07-12 apie 01.30 val. kartu buvusiu sugyventiniu G. G. grįžo pas ją į namus. Jie kartu negyvena, tačiau turi bendrą vaiką ir savaitgalį visi kartu važiavo į (duomenys neskelbtini). Grįžę vaikus nuvežė pas jos mamą, o ji kartu su G. G. grįžo pas ją į butą, nes jis norėjo pasiimti ten likusius savo asmeninius daiktus. Su G. G. jau negyvena apie 2 metus. Jiems būnant pas ją namuose, tarp jos ir G. G. kilo konfliktas dėl buvusių šeimyninių problemų. G. G. sugriebė jai už kairės rankos riešo ir už plaukų, metė į lovą ir ji krisdama susižalojo dešinės rankos alkūnę. Gulint lovoje, ant jos užlipęs G. G., trenkė ranka į kairę akį bei keletą kartų į veido sritį, suėmęs rankomis už kaklo, pradėjo smaugti. Ji pradėjo sakyti, kad paleistų, nes pradės šaukti, tačiau jis į tai nereagavo ir smaugė ją toliau. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Vėliau grumiantis kažkaip pavyko atsistoti ir G. G., paleidęs ją, ėjo link buto koridoriaus, norėdamas išeitį į lauką. Ji pasiėmė savo telefoną ir pasakė, kad skambins pagalbos. G. G. pamatė, kad ji pasiėmė telefoną, norėjo grįžti atgal į butą, tačiau ji priėjo prie durų, sugriebė už rankenos ir norėjo uždaryti duris, tačiau G. G. jas laikė. Tada ji rankoje turėtu telefonu kelis kartus trenkė jam, tačiau, kur pataikė, pasakyti negali, nes buvo tamsu ir ji buvo streso būsenoje. G. G. paleidus duris, ji užsidarė ir užrakino jas. G. G. dar norėjo patekti į butą, bet ji jo nebeįleido. Po to ji paskambino draugei, su kuria atvyko į policija. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė (b. l. 8-15);

3.5) 2021-07-12 apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) m. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 28-37).;

3.6) asmens apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta K. M. kūno apžiūra. Apžiūros metu užfiksuota, kad matomi sužalojimai veide bei dešinėje rankoje (b. l. 21-27);

3.7) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kaklo dešinėje, dešiniojo peties viršutiniame paviršiuje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje; nubrozdinimas kairiojo žando gleivinėje; poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešiniojo užausio-paausio srityje, dešiniame žande, dešinėje alkūnėje. K. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 2-4 paras iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. K. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 8 traumavimų metu. K. M. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 58-59).

4. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama G. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. G. G. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš K. M. kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

5. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir G. G. už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taikyti LR BK 64(1) str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

6. Kaltinamasis G. G. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 133-136).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

8. G. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas (b. l. 90-116). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad G. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 86-89), dirbantis (b. l. 84). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. G. prokurorės siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

9. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

10. G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130-132) – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant G. G. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. G. nustatyti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant G. G. dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti G. G., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.