Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GM Holdings“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3091-565/2014 pagal kreditoriaus akcinės bendrovės Swdbanko skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GM Holdings“ 2013 m. gruodžio 18 d. kreditorinių susirinkimo nutarimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2013 m. gruodžio 18 d. susirinkime pirmu darbotvarkės klausimu nutarta atnaujinti BUAB „GM Holdings“ priklausančių 14 žemės sklypų detaliojo plano procedūrų vykdymą, detaliojo plano procedūras tęsti nepriklausomai nuo turto pardavimo eigos, pardavus turtą, su detaliojo plano rengėju atsiskaityti už faktiškai atliktą darbą, detaliojo plano rengėjui už darbą apmokėti iš pajamų, gautų už turto pardavimą. Teismai jau du kartus pripažino, jog BUAB „GM Holdings“ priklausančių 14 žemės sklypų detaliojo planavimo procedūrų vykdymas vilkina bankroto procedūras. Nepaisant to, 2013 m. gruodžio 18 d. susirinkime vėl priimtas nutarimas tęsti detaliojo planavimo procedūras.

2013 m. gruodžio 18 d. susirinkime antru darbotvarkės klausimu nutarta 14 žemės sklypų parduoti varžytynėse visus kartu už 6 000 000 Lt pradinę pardavimo kainą, nepardavus pirmose varžytynėse, skelbti antrąsias varžytynes ir pradinę sklypų pardavimo kainą sumažinti iki 5 500 000 Lt, nepardavus antrose varžytynėse, sklypų pardavimo klausimą spręsti artimiausiame kreditorių susirinkime. Tam, kad žemės sklypai būtų parduoti už geriausią kainą ir per protingą terminą, reikia sužinoti jų rinkos vertę. Susirinkime nustatyta 6 000 000 Lt pradinė žemės sklypų pardavimo kaina yra aiškiai per didelė, nes ji didesnė už tą kainą, už kurią žemės sklypai buvo įsigyti. Dėl nekilnojamojo turto krizės žemės sklypų kainos sumažėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pirmu darbotvarkės klausimu

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo antru darbotvarkės klausimu

Dėl teismo teisės įgyvendinti kreditorių susirinkimui priskirtą kompetenciją

Dėl kreditorių susirinkimo tvarkos prieštaravimo įstatymo normoms

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria buvo panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas pirmu darbotvarkės klausimu. Tiek pareiškėjas, tiek ir pirmosios instancijos teismas poziciją dėl detaliojo plano vykdymo negalimumo grindė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. ir 2013 m. spalio 15 d. nutartimis, kuriomis buvo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimai dėl detaliojo plano rengimo. Šiose nutartyse nustatytos aplinkybės neturi nieko bendro su skundžiamu nutarimu. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo nebuvo reikalaujama pagrįsti detaliojo plano rengimo darbų atlikimo naudingumo įmonei, nebuvo reikalaujama įrodyti, kad darbų atlikimas pagerins turto kainą. Pats pareiškėjas neneigė, o byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad detaliojo planavimo atlikimas, pakeičiant žemės sklypų paskirtį ir padalijant į mažesnius sklypus, padidins šio turto vertę. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė įrodyti detaliojo planavimo darbų naudos. Nėra įrodymų, kad turto pagerinimo darbai didintų administravimo išlaidas, nes už darbus nėra sumokėta. Apmokėjimas numatomas tik po turto pardavimo ir už faktiškai atliktus darbus.Nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria buvo panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas antru darbotvarkės klausimu. Teismo išvada, kad nustatyta 6 000 000 Lt sklypų pardavimo kaina yra akivaizdžiai per didelė, neparemta jokiais įrodymais. Kreditorius AB Swedbank dėl per didelės kainos pateikė tik nuomonę.Teismo įpareigojimas gauti nekilnojamojo turto vertinimo bendrovių pasiūlymus dėl 14 žemės sklypų vertinimo paslaugų atlikimo yra nepagrįstas ir prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, reglamentuojančioms bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymą. Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Kreditorių susirinkime buvo nuspręsta turtą parduoti iš dviejų varžytynių. Byloje nėra įrodymų, kad toks nutarimas vilkina bankroto procesą.Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Kreditorius AB Swedbank ginčijo 2013 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie buvo priimti kreditorių balsų dauguma. Ginčo sprendimai buvo priimti vienintelio kreditoriaus – UAB „Ecosella“, turinčio daugiau kaip 50 procentų visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Nagrinėdamas skundą dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų, kurie buvo priimti vieno kreditoriaus, teismas privalėjo įtraukti į bylą UAB „Ecosella“ kaip asmenį, kurio teisėms ir teisėtiems interesams šis sprendimas turėjo tiesioginę įtaką. Teismas nesuteikė šiam kreditoriui galimybės pagrįsti savo poziciją ginčo klausimu, pateikti atsikirtimus į pareiškėjo argumentus.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad BUAB „GM Holdings“ 2013 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimas pirmu darbotvarkės klausimu nepagrįstas, vilkina bankroto procedūras. Kadangi vyko pakartotinis susirinkimas, tai, remiantis ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalimi, kreditoriai šiame susirinkime turėjo teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesnio susirinkimo darbotvarkę.Tam, kad turtas būtų realizuotas, būtina žinoti jo rinkos vertę. Tik turėdamas visą informaciją kreditorių susirinkimas galės priimti sprendimus už kiek ir kokia tvarka pardavinėti žemės sklypus.Kreditorius, turintis lemiamą balsų skaičių, nepateikė jokios savo pozicijos ir nedalyvavo prieš tai vykusiame 2013 m. gruodžio 3 d. susirinkime. Pakartotiniam susirinkimui raštu nusiuntė nutarimų projektus, už kuriuos pats ir balsavo, nors likę kreditoriai apie tokius nutarimų projektus iš anksto nebuvo informuoti ir negalėjo pareikšti nuomonės dėl pritarimo ar prieštaravimo jų turiniui. Toks elgesys laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu.Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad teismas nutartyje pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (UAB „Ecosela“) teisių ir pareigų. Teismui panaikinus neteisingą ir neteisėtą kreditorių susirinkimo nutarimą, dėl to nekyla teisinės pasekmės jame dalyvavusiems ir kitaip valią išreiškusiems kreditoriams. Nutartyje nepasisakyta dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria panaikinti BUAB „GM Holdings“ 2013 m. gruodžio 18 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimai pirmu ir antru darbotvarkės klausimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bankroto bylose privalo veikti aktyviai ex officio, nes įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, kas lemia viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose. Taigi iš to, kas išdėstyta prieinama išvada, kad teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo privalo ex officio patikrinti, ar jie priimti nepažeidžiant įstatymų nustatytos jų procedūrinės priėmimo tvarkos bei įvertinti ar pats priimtas nutarimas ir jo sukeltos pasekmės nepažeis visų (dalies) įmonės kreditorių bei bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 3 d. buvo sušauktas BUAB „GM Holdings“ kreditorių susirinkimas, tačiau, nesant kvorumo, susirinkimas pripažintas neįvykusiu (47 b. l.). Prieš šį susirinkimą administratorius 2013 m. spalio 25 d. raštu buvo kreipęsis į kreditorius, prašydamas pateikti nutarimų projektus 2013 m. gruodžio 3 d. vyksiančiame susirinkime (43-44 b. l.). Nutarimų projektus pateikė tik AB Swedbank, kurie ir buvo įtraukti į 2013 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkę (45-46 b. l.). Minėta, jog susirinkimui neįvykus, 2013 m. gruodžio 18 d. buvo sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditorius R. Ž., raštu balsavo AB Swedbank, UAB „Ecosela“, VSDFV Vilniaus skyrius, BUAB „Trikampis žiedas“ ir AB „Lietuvos dujos“ (28-31 b. l.).

ĮBĮ 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad sušaukus pakartotinį kreditorių susirinkimą, jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę. Nagrinėjamu atveju, 2013 m. gruodžio 18 d. vykusiame pakartotiniame susirinkime dalyvavę kreditoriai raštu balsavo už tuos nutarimų projektus, kurie buvo įtraukti į prieš tai vykusio 2013 m. gruodžio 3 d. susirinkimo darbotvarkę (33-42 b. l.), tačiau vienas iš kreditorių UAB „Ecosela“, turintis 58,22 proc. balsų, neinformavęs kitų bankrutavusios įmonės kreditorių, į balsavimo raštu biuletenį pirmu ir antru darbotvarkės klausimais įtraukė naujus nutarimų projektus ir pats už juos balsavo (37-38 b. l.). Tokiu būdu balsų dauguma UAB „Ecosela“ nutarimai buvo priimti. Tai, kad kiti kreditoriai neturėjo galimybės susipažinti su naujais nutarimų projektais, patvirtina ne tik byloje esantys kreditorių AB Swedbank, VSDFV Vilniaus skyriaus, AB „Lietuvos dujos“, BUAB „Trikampis žiedas“ balsavimo raštu biuleteniai (juose nėra UAB „Ecosela“ siūlytų projektų), bet ir 2013 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, jog nei pirmu, nei antru darbotvarkės klausimu kiti kreditoriai neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės „už“ ar „prieš“ UAB „Ecosela“ siūlytus nutarimų projektus.

ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės skaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Pažymėtina, jog nežinodamas išsamių susirinkimo darbotvarkės pasiūlymų kreditorius negali įvertinti dalyvavimo konkrečiame kreditorių susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudamas jame, pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditorių susirinkime priimant sprendimus ir juos įforminant turi būti derinama kreditorių valia ir negali būti inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikėti sprendimai, su kuriais jie nėra supažindinami, yra nepateisinama situacija, kai dalis kreditorių neinformuojama apie nutarimų projektus, siekiant nuslėpti tokius projektus ir išvengti galimo nepritarimo (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2008). Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad kreditoriams nebuvo sudaryta reali galimybė pareikšti savo nuomonę kreditorių susirinkime svarstomais klausimais, gali būti pagrindas pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1346/2013).

Nagrinėjamu atveju aptarta situacija, kai didžiausią balsų kiekį (58,22 proc.) turtintis kreditorius UAB „Ecosela“ į balsavimo raštu biuletenį įtraukia naujus nutarimų projektus, už kuriuos pats ir balsuoja, neinformuodamas apie juos (nutarimų projektus) kitų bankrutavusios įmonės kreditorių, negali būti laikoma teisėta. Pirmosios instancijos teismas, nors ir panaikino kreditorių susirinkimo nutarimus pirmu ir antru darbotvarkės klausimais, tačiau iš esmės vertino ginčijamų nutarimų turinį ir neatsižvelgė į šiuos byloje nustatytus procedūrinius pažeidimus, todėl priėjo nepagrįstą išvadą, jog ĮBĮ nenustato, kad kreditorių susirinkime gali būti balsuojama tik dėl iš anksto paskelbtų nutarimų projektų. Priešingai, tiek paminėtos ĮBĮ 24 straipsnio nuostatos, tiek aptarta teismų praktika patvirtina, kad su nutarimų projektais kreditoriai turi būti supažindinami iš anksto.

Atsižvelgiant į tai, kad kitiems BUAB „GM Holdings“ kreditoriams net nebuvo sudaryta galimybė susipažinti bei išreikšti nuomonės dėl pakartotiniame susirinkime pateiktų naujų nutarimų projektų, nėra pagrindo pripažinti, jog 2013 m. gruodžio 18 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime priimti nutarimai yra teisėti bei nepažeidžiantys kitų bankrutavusios įmonės kreditorių teisių. Nustačius esminius procedūrinius ginčijamų nutarimų priėmimo pažeidimus, skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti pirmu ir antru darbotvarkės klausimais turėjo būti panaikinti nevertinant jų esmės (turinio). Pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant tą nutarties dalį, kuria nustatyti įpareigojimai administratoriui.

Apeliantas, remdamasis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teigia, jog nutartis yra absoliučiai negaliojanti, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas kreditorius UAB „Ecosela“. Tokį argumentą grindžia tuo, kad skundžiama nutartis, kuria panaikinti didžiausią balsų skaičių turinčio kreditoriaus priimti nutarimai, turės tiesioginę įtaką UAB „Ecosela“ teisėms ir pareigoms. Su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009). Nagrinėjamu atveju panaikinti pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti šiurkščiai pažeidžiant jų priėmimo tvarką, nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių įstatymo nustatytų teisinių pasekmių didžiausią balsų skaičių turinčiam kreditoriui UAB „Ecosela“, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GM Holdings“ bankroto administratorius įpareigotas gauti bent 5 nekilnojamojo turto vertinimo bendrovių (iš jų UAB „Resolutions valuations“, UAB „Ober-Haus“, Korporacija „Matininkai“) pasiūlymus dėl 14 žemės sklypų vertinimo paslaugų atlikimo, o gavus pasiūlymus, tinkamiausią kandidatūrą suderinti su BUAB „GM Holdings“ kreditorių susirinkimo pirmininku, gavus vertinimą, nedelsiant sušaukti kreditorių susirinkimą dėl 14 žemės sklypų pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.