Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Orange master“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ 2014 m. kovo 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 5darbotvarkės klausimu panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja skundu (b. l. 3-4) prašo panaikinti BUAB „Adreka“ 2014 m. kovo 21 d. kreditorių susirinkime 5 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl bankroto administravimo išlaidų paskirstymo tarp kreditorių įkaito turėtojų ir žemesnės eilės kreditorių.

Nurodo, kad kartu su pranešimu apie 2014 m. kovo 21 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą administratorius pateikė balsavimo raštu biuletenį su nutarimais. Iš administratoriaus gauto 2014 m. kovo 21 d. BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkimo protokolo sužinojo, kad kreditorių AB „Šiaulių bankas“ ir Swedbank, AB balsų dauguma buvo priimtas kitoks, nei administratoriaus pateiktas nutarimas. Apie šį nutarimą pareiškėja nebuvo informuota, todėl negalėjo pasinaudoti įstatymo suteikta teise pareikšti savo nuomonę dėl šio nutarimo, o tai, jos nuomone, pažeidžia jos, kaip kreditoriaus, teises. AB „Šiaulių bankas“ ir Swedbank, AB priimamus nutarimus derina tik tarpusavyje jau ne pirmą kartą, ignoruodami visus kitus kreditorius, nesuteikdami jiems galimybės pareikšti nuomonės dėl pasiūlyto nutarimo. Priimtas nutarimas pažeidžia kreditorių teises ne vien dėl jo priėmimo procedūrų pažeidimo, bet ir dėl to, kad pagal bankų balsais priimtą nutarimą pažeidžiamos kreditorių materialinės teisės. Toks pažeidimas pasireiškia tuo, kad pagal nutarimą bankroto administravimo išlaidoms yra priskiriamos visos BUAB „Adreka“ bankroto administravimo išlaidos, išskyrus išlaidas, susijusias su vykdoma ūkine-komercine veikla (tame tarpe išlaidas komunalinių paslaugų pirkimui), o kreditoriui tenkanti proporcija skaičiuojama atitinkamo kreditoriaus gautinų pajamų sumą dalinant iš visų įmonės bankroto proceso metu gautų pajamų.

BUAB „Adreka“ administratorius raštu pateiktame atsiliepime sutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais, mano, kad skundas pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas (b. l. 21-22), nes nutarimas priimtas tik dviejų kreditorių balsų dauguma, kurie nutarimą derino tik tarpusavyje; apie numatomą priimti nutarimą iš anksto neinformuotas nei administratorius, nei kiti kreditoriai; kreditoriams nebuvo sudaryta galimybė dėl pateikto nutarimo pareikšti savo nuomonę; vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota teisine praktika, tokiu būdu priimti nutarimai negali būti laikomi teisėtais.

Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu (ĮBĮ 24 str. 1 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. kovo 21 d. vykusiame BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkime raštu balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 8 977 736,41 Lt, arba 87,015 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų (b. l. 5). Administratorius, šaukdamas kreditorių susirinkimą, kartu su pranešimu išsiuntė kreditoriams balsavimo raštu biuletenius, kuriuose buvo pateikti numatytos darbotvarkės klausimais parengti nutarimų projektai. Penktuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administravimo išlaidų paskirstymo tarp kreditorių įkaito turėtojų ir žemesnės eilės kreditorių buvo pateiktas toks nutarimo projektas: visos BUAB „Adreka“ bankroto administravimo išlaidos tarp kreditorių įkaitų turėtojų ir žemesnės eilės kreditorių paskirstomos proporcingai pajamoms, gautoms pardavus įkeistą turtą ir pajamoms, gautoms pardavus neįkeistą turtą, išieškotoms skoloms iš debitorių, pajamoms už nuomą. BUAB „Adreka“ bankroto administravimo išlaidų suma tenkanti įkaito turėtojams, tarp įkaito turėtojų AB „Šiaulių bankas“ ir Swedbank, AB, paskirstoma proporcingai pajamoms, gautoms pardavus AB „Šiaulių bankas“ ir Swedbank ,AB įkeistą turtą. Suma bankroto administravimo išlaidoms apmokėti nuo pajamų gautų už įkeistą turtą apskaičiuojama pagal formulę: IŠĮK = IŠ · k, kur IŠĮK –suma bankroto administravimo išlaidoms apmokėti nuo pajamų gautų už įkeistą turtą; IŠ – bankroto administravimo išlaidų suma per visą bankroto procedūrą; k = PĮ : (NĮ +PĮ); kur PĮ – pajamų suma gauta pardavus įkeistą turtą; NĮ – pajamų suma gauta pardavus neįkeistą turtą, išieškojus iš debitorių, iš turto nuomos. Žemesnės eilės kreditorių lėšomis apmokama bankroto administravimo išlaidų suma IŠNEĮ apskaičiuojama pagal formulę: IŠNEĮ = IŠ -IŠĮkt, kur IŠĮkt – bankroto administravimo išlaidoms suma nuo pajamų gautų už įkeistą turtą; IŠ – bankroto administravimo išlaidų suma per visą bankroto procedūrą. Už administratoriaus pateiktą nutarimo projektą dėl bankroto administravimo išlaidų paskirstymo tarp kreditorių įkaito turėtojų ir žemesnės eilės kreditorių „už“ balsavo 28,086 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, „prieš“ – 53,477 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos „susilaikė“ -5,451 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (b. l. 7 a. p.). Nustatyta, kad kreditoriai AB „Šiaulių bankas“ (b. l. 13) ir Swedbank, AB (b. l. 11), neinformuodami nei administratoriaus, nei kitų BUAB „Adreka“ kreditorių, į balsavimo raštu biuletenį vietoje administratoriaus pateikto nutarimo projekto 5 darbotvarkės klausimu įrašė savo nutarimo projektą: „Visos BUAB „Adreka“ bankroto administravimo išlaidos, išskyrus susijusias su vykdyta ūkine-komercine veikla (tame tarpe komunalinių paslaugų pirkimui), įmonės kreditoriai apmoka proporcingai pajamoms gautoms pardavus įkeistą ar neįkeistą turtą, išieškotoms debitorinėms skoloms ir kitų rūšių įmonės pajamoms iš bankroto proceso metu vykdytos ūkinės –komercinės veiklos, kreditoriui tenkančią proporciją skaičiuojant atitinkamo kreditoriaus gautinų pajamų sumą dalinant iš visų įmonės bankroto proceso metu gautų pajamų. Administravimo išlaidos, susijusios su bankroto proceso metu vykdyta ūkine-komercine veikla, įmonės apmokamos iš pajamų, gautų iš įvykdytos ūkinės – komercinės veiklos.“, už jį balsavo ir tokiu būdu 53,476 proc. visų susirinkime dalyvavusių balsų „už“ nutarimas buvo priimtas.

Kreditoriaus teisė dar prieš kreditorių susirinkimą gauti kreditorių susirinkimo nutarimų projektus, darbotvarkės pasiūlymus yra ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditoriaus teisės raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo realizavimo prielaida. Nežinodamas išsamių susirinkimo darbotvarkės pasiūlymų kreditorius negali įvertinti dalyvavimo konkrečiame kreditorių susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudamas jame, pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditorių susirinkime priimant sprendimus ir juos įforminant turi būti derinama kreditorių valia ir negali būti inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikėti sprendimai, su kuriais jie nėra supažindinami, yra nepateisinama situacija, kai dalis kreditorių neinformuojama apie nutarimų projektus, siekiant nuslėpti tokius projektus ir išvengti galimo nepritarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje AB Danske Bank A/S Lietuvos filialas v. LAB ,,Argovegas“, bylos Nr. 3K-3-467/2008). Byloje nustatyta aplinkybė, kad kreditoriams nebuvo sudaryta reali galimybė išreikšti nuomonę kreditorių susirinkime svarstomais klausimais, gali būti pagrindas pripažinti kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2279/2011).

Kaip jau minėta, ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Adreka“ kreditoriai galėjo pasisakyti „už“ ar “prieš“ dėl balsavimo raštu biuletenyje pateikto nutarimo projekto, tačiau kreditoriai AB „Šiaulių bankas“, Swedbank, AB į balsavimo raštu biuletenį įrašė savo nutarimą (jį išdėstė priede prie balsavimo raštu biuletenio) ir už jį balsavo. Pažymėtina, kad BUAB „Adreka“ 2014 m. kovo 21 d. vykusiame kreditorių susirinkime savo nuomonę norėję pareikšti kreditoriai visi balsavo raštu, todėl kiti kreditoriai neturėjo galimybės susipažinti su siūlomu nauju nutarimo projektu ir taip buvo apribota pagrindinė kreditorių teisė – susirinkime pareikšti savo nuomonę ir ginti savo interesus. Nežinodami kreditorių AB „Šiaulių bankas“, Swedbank, AB siūlymų (o jie ir nebuvo pateikti), kiti kreditoriai negalėjo įvertinti dalyvavimo tokiame susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudami jame, pareikšti savo nuomonės dėl ginčijamo nutarimo dalies. Kreditorių susirinkime priimant nutarimus ir juos įforminant turi būti derinama kreditorių valia ir negali būti kreditorių dalies inicijuojami tokie kitiems kreditoriams netikėti nutarimai, su kuriais jie nėra supažindinami. Nagrinėjamu atveju, kai į balsavimo raštu biuletenį nutarimą įrašiusių ir už jį balsavusių kreditorių balsai (53,476 proc.) tik nežymiai viršija visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos pusę, toks klausimo sprendimas pažeidžia kitų kreditorių teises, o taip pat prieštarauja CK 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, draudžiančiai piktnaudžiauti savo teise.

Nagrinėjamu atveju yra visiškai ta pati situacijai, kaip ir 2012 m. lapkričio 19 d. vykusiame BUAB „Adreka“ kreditorių susirikime, dėl kurio teisėtumo išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje (civ. byla Nr. 2-1346/2013) konstatavo, kad kai iš 162 BUAB „Adreka“ kreditorių nuomonę išreiškia tik 3 didžiausią balsų skaičių (54,009 proc.) turintys kreditoriai AB „Ūkio bankas“ (dabar AB „Šiaulių bankas“), AB Swedbank ir UAB „Swedbank lizingas“, įtraukdami į balsavimo raštu biuletenį naują nutarimą, už kurį patys ir balsuoja, neinformuodami nei kitų bankrutavusios įmonės kreditorių, nei administratoriaus, negali būti laikoma teisėta. Analogiška situacija buvo ir BUAB „Adreka“ 2013 m. birželio 14 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime, kai kreditoriai AB „Šiaulių bankas“, Swedbank, AB ir „Swedbank lizingas“ UAB administratoriaus pateiktą balsavimo raštu biuletenį pakeitė ir prirašė naują nutarimą, t. y. kaip alternatyvą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pasiūlė „Swedbank lizingas“ UAB atstovą ir kaip alternatyvą VĮ „Turto bankas“ pasiūlė AB „Šiaulių bankas“ atstovą, už kurį tik jie patys ir balsavo, neinformuodami apie tai nei administratoriaus, nei kitų bankrutavusios įmonės kreditorių ir Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi panaikino BUAB „Adreka“ 2013 m. birželio 14 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto rinkimų priimto nutarimo dalį dėl „Swedbank lizingas“ UAB ir AB „Šiaulių bankas“ atstovų išrinkimo į BUAB „Adreka“ kreditorių komitetą bei perdavė šį klausimą BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (civ. byla Nr. B2-2155-480/2013).

Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoda šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Kadangi klausimas dėl bankroto administravimo išlaidų paskirstymo tarp kreditorių įkaito turėtojų ir žemesnės eilės kreditorių perduotinas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, o nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką yra kreditorių susirinkimo kompetencija (ĮBĮ 23 str. 5 d.), teismas iš esmės nepasisako dėl ginčijamo nutarimo teisėtumo paskirstant bankroto administravimo išlaidas, o tik pažymi, kad bankų priimtu nutarimu, kai bankroto administravimo išlaidoms yra priskiriamos visos BUAB „Adreka“ bankroto administravimo išlaidos, išskyrus išlaidas, susijusias su vykdyta ūkine-komercine veikla (tame tarpe komunalinių paslaugų pirkimui), o kreditoriui tenkanti proporcija skaičiuojama atitinkamo kreditoriaus gautinų pajamų sumą dalinant iš visų įmonės bankroto proceso metu gautų pajamų, yra sumažinama įkaito turėtojui tenkanti administravimo išlaidų dalis ir taip pažeidžiamos žemesnės eilės kreditorių teisės.

Nutarčiai įsiteisėjus, naikintinos 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Orange master“ skundą patenkinti ir panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ 2014 m. kovo 21 d. kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu dėl bankroto administravimo išlaidų paskirstymo tarp kreditorių įkaito turėtojų ir žemesnės eilės kreditorių priimtą nutarimą bei perduoti šį klausimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adreka“ kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta BUAB „Adreka“ administratoriui UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ ir jo įgaliotam asmeniui skirstyti lėšas, vadovaujantis 2014 m. kovo 21 d. BUAB „Adreka“ kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.