- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- AN2-110-882/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 17.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Valdyba) 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-154838-2024 G. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad 2024 m. birželio 25 d. 11 val. 31 min. kelio Kryžkalnis – Rietavas – Vėžaičiai 55,478 km, vairuodamas transporto priemonę „FIAT DUCATO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą vidutinį 50 km/val. greitį viršijo 22 km/val. ir važiavo vidutiniškai 72 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), be to, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, neįvykdė sąlygų šią teisę susigrąžinti. Tokiais veiksmais G. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 ir 127 punktų reikalavimus. Valdybos nutarimu G. M. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį skirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda; pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį skirta administracinė nuobauda – 375 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. M. skirta galutinė administracinė nuobauda – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.
Šalies argumentai
2. G. M. nesutiko su Valdybos nutarimu ir pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas pakeisti Valdybos nutarimą, pritaikant minimalią piniginę baudą ir neskiriant administracinio poveikio priemonės, t. y. specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi G. M. skundas tenkintas iš dalies ir Valdybos nutarimas pakeistas dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, G. M. neskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
3.1. Valdyba mano, kad Teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, remiantis kuriomis būtų pagrindas paskirtą 9 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą panaikinti ir jo visai neskirti ir kad Teismas šiuo atveju nesivadovavo aktualia Teismų praktika, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
3.2. Pažymi, kad G. M. nežinojimas, jog turi įgyvendinti įstatyme nustatytas visas sąlygas tam, kad atgautų teisę vairuoti, neturi esminės reikšmės ir nemažina nusižengimo pavojingumo tiek, kad būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Cituoja Vilniaus apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje AN2-305-975/2023 ir pažymi, kad minimoje nutartyje Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad asmuo žinodamas apie jam ankstesniu sprendimu taikytą administracinio poveikio priemonę, prieš sėsdamas vairuoti turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jam sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka, kitaip tariant, jis, būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, anksčiau netekusiam teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje SEAKĮ pareigas, bet ir specialiame tesės akte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“) nustatytą teisės vairuoti susigrąžinimo tvarką, o kartu ir taikomą atsakomybę. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų.
3.3. Taip pat cituoja Vilniaus apygardos 2024 m. vasario 20 d. nutartį Nr. AN2-58-576/2024 administracinio nusižengimo byloje, kurioje pasisakyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11d. nutarimu patvirtintų KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau - SEAKĮ), mokėti KET ir jų laikytis.
3.4. Cituoja ir 2024 m. liepos 11 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį, kurioje pasisakyta, kad ,,<...>pasibaigus anksčiau jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, A. V. turėjo žinoti, kad egzistuoja tam tikros sąlygos, kurias reikia įvykdyti siekiant susigrąžinti šią specialiąją teisę. Tačiau A. V. elgėsi neatsakingai, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis vairavo beveik 2 metus laiko ir tokie jo veiksmai buvo nutraukti vien dėl to, kad jis vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Esant tokioms aplinkybėms, A. V. patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo elgesio pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, paskiriant jam trumpesnį nei sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. “ (pvz. 2024 m. liepos 11 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje eAN2-196-491/2024).
3.5. Nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, kad „Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, A. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, viršijant greitį bei vairuojant transporto priemonę, kai tokia teisė yra atimta, įstatymų leidėjo yra vertinami kaip keliantys reikšmingą pavojų eismo saugumui. Konkrečiu atveju leistinas greitis buvo viršytas 21 km/val. kas, galima sutikti, išskirtinio pavojaus nesukėlė, visgi čia atsižvelgtina, kad nusižengimas padarytas Vilniaus mieste, Minsko pl., darbo dienos rytą, kuomet eismas yra pakankami intensyvus, todėl ir mažesnis pavojingumas taip pat neįžvelgtinas, juo labiau, vertinant, kad A. K. yra ne kartą baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus, turėjo galiojančių nuobaudų. “ (pvz. 2024 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-308-932/2024).
3.6. Nurodo, kad G. M. teismo posėdžio metu pateikta pozicija, kad vairavimo mokykloje, pabaigus papildomus vairuotojų mokymus, instruktoriaus asmeniškai paklausė ką toliau daryti, kuris jį informavo, kad lauktų teisės vairuoti transporto priemonės termino pabaigos, o jam pasibaigus vėl galės vairuoti, turėtų būti vertinama kritiškai. O būtent todėl, kad byloje nėra įrodymų, kad apie šį pokalbį ar jis apskritai vyko, o jei vyko ar G. M. teisingai suprato jam pateiktą informaciją, ar interpretavo savaip.
Žemesnės instancijos teismas
3.7. Teismas konstatavo, kad G. M. veika, kuomet jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, nes nebuvo įvykdęs visų būtinų teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų ir jos nesusigrąžino, nesukėlė pavojaus nei eismo saugumui, nei kitiems eismo dalyviams. Valdyba nurodo, kad nesukėlimas sunkių padarinių nesudaro pagrindo švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės, o priešingai skirti asmeniui tinkamo laikotarpio administracinio poveikio priemonę, kad kiti eismo dalyviai dėl neatsakingo elgesio būtų apsaugoti nuo sunkių padarinių. Atkreipia dėmesį į tai, kad G. M. vienu metu padarė du Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o būtent vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti ir viršijo nustatytą leistiną važiavimo greitį.
3.8. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo ir teigia, kad Teismas 2024 m. rugsėjo 25 d., priimdamas nutartį, nesivadovavo aukštesnės instancijos Teismų suformuota praktika, neįvertino G. M. asmenybės, tinkamai neįvertino ir neįsigilino į administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.
Atsiliepimas
4. G. M. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė atsiliepimu į Valdybos apeliacinį skundą prašo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties netenkinti.
4.1. Nurodo, kad dėl Valdybos apeliaciniame skunde plėtojamo argumento, kad G. M. nežinojimas, jog turi įgyvendinti įstatyme nustatytas visas sąlygas tam, kad atgautų teisę vairuoti, neturi esminės reikšmės ir nemažina nusižengimo pavojingumo tiek, kad būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažymi, kad G. M. įvykdė įstatymo numatytas sąlygas tam, kad susigrąžintų 2022 m. spalio 21 d. administraciniu nurodymu 3-ims mėnesiams atimtą teisę vairuoti transporto priemones.
4.2. Teigia, kad apeliaciniame skunde cituojamo SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalis numato, kad „asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą“. G. M. šią įstatymo reikalavimą įvykdė, papildomą vairuotojų teorinį ir praktinį mokymą baigė 2023 m. sausio 7 d. Pastebi, kad SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje nėra net užuominos, kad egzistuoja ar turi egzistuoti kažkokia papildoma poįstatyminiais aktais, kitų institucijų reglamentuojama tvarka tam, kad būtų grąžinta atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apeliaciniame skunde cituojamas principas, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje, nurodo būtent įstatymą, o ne visus norminius aktus.
4.3. Nurodo, kad net ir konstatavus, kad G. M., nors ir įvykdė SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies reikalavimą, bet neįvykdė poįstatyminio akto – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo nuostatų, padarytas pažeidimas nėra tokio pavojingumo, kad būtų taikoma atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir dar teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pati institucija nepagrindė, nenurodė jokių neigiamų padarinių.
4.4. Teigia, kad teismas Valdybos skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad G. M. jam inkriminuotą ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą padarė dėl neatsargumo, tačiau ir su tuo yra pagrindas nesutikti, nes ANK 9 straipsnyje numatyta neatsargi kaltės forma taip pat siejama su asmens valia, požiūriu į galinčias kilti neigiamas pasekmes. Tačiau nagrinėjimu atveju G. M. veikoje nėra jokio valinio momento nevykdyti visų būtinų sąlygų tam, kad jam būtų grąžinta teisė vairuoti transporto priemones, nebuvo jokios logiškai paaiškinamos priežasties nenuvykti į AB „Regitra“ pateikti formalų prašymą, jei jis būtų žinojęs, kad yra tokią pareigą numatantis poįstatyminio akto reikalavimas. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad G. M. veikoje nėra jokios kaltės formos, taigi nėra ir nusižengimo sudėties. Vis daugiau viešųjų paslaugų perkeliant į elektronines sistemas, įskaitant duomenų apie papildomus vairuotojų mokymus perdavimą AB „Regitra“, vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininių pažymų elektronines formas e-sveikatoje, visiškai natūralu, kad G. M. nebuvo žinoma, kad jis dar turi parašyti ir prašymą AB „Regitra“, nors AB „Regitra“ disponuoja visais reikalingais duomenimis ir teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo funkcija gali būti automatizuota.
4.5. Dėl Valdybos apeliaciniame skunde cituojamų apygardų teismų nutarčių administracinių nusižengimų bylose, taikant atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pastebi, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o precedentais reikia remtis itin apdairiai, jų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Valdybos apeliaciniame skunde minimose Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-305-975/2023, Nr. AN2-58-576/2024, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-196-491/2024 nagrinėtos aplinkybės nėra tapačios, administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys pažeidimo nustatymo metu nebuvos užbaigę papildomą vairuotojų mokymą, apibūdinami neigiamai dėl sistemingai daromų administracinių nusižengimų. Taip pat pažymi, kad taikant atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos administracinio poveikio priemonei ir apeliacinės instancijos teismai tokius apylinkės teismų sprendimus palieka galioti (pvz., nutartis Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-305-975/2023, Panevėžio apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje AN2-207-350/2024).
4.6. Teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019). Šioje byloje apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde ginčijama apylinkės teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas G. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 9 mėnesiams. Valdybos įgaliota atstovė, prašydama panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prašo netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų G. M. ir palikti Valdybos nutarimą nepakeistą. Būtent šia apimtimi, atsižvelgiant į skundo ribas, ir nagrinėjama administracinio nusižengimo byla.
7. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
8. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).
10. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
11. Iš bylos medžiagos matyti, jog G. M. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 2022 m. spalio 21 d. Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio A. Č. surašytu administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 85-ANR_P-5661-2022 (b. l. 18-19), be kita ko, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams (administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2022 m. spalio 29 d. iki 2023 m. sausio 28 d.). Tačiau pagal administracinio nusižengimo padarymo ir administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu surašymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą vien baigti papildomus vairuotojų mokymus teisės vairuoti transporto priemones susigražinimui nepakako, vairuotojas turėjo atlikti ir kitus veiksmus – pateikti prašymą VĮ „Regitra“ grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir atitinkamus dokumentus: galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, išduotą pagal Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašą (jei Vairuotojų registre nėra duomenų apie medicininę pažymą), ir gauti sprendimą dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 1V-472 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. gegužės 16 d.) 9, 13 punktai). Taigi, teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas yra siejamas su VĮ „Regitra“ įgaliotų darbuotojų priimtu sprendimu grąžinti teisę vairuoti, jokių išimčių, kada teisė vairuoti transporto priemones grąžinama, nesant tokio sprendimo, Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas nenumato.
12. G. M. pateikė prašymą AB „Regitra“ grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikui, tik 2024 m. liepos 11 d. ir tą pačią dieną AB „Regitra“ priėmė sprendimą grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 7). Iki 2024 m. liepos 11 d. AB „Regitra“ tokio sprendimo nebuvo priėmusi, todėl laikytina, kad nuo 2022 m. spalio 29 d. iki 2024 m. liepos 11 d. G. M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir administracinį nusižengimą 2024 m. birželio 25 d., transporto priemone viršydamas leistiną greitį, padarė neturėdamas šios teisės.
13. G. M. apylinkės teismo posėdyje nurodė, jog, baigęs 2023 m. sausio 7 d. papildomus vairuotojų mokymus, į AB „Regitra“ dėl teisės vairuoti grąžinimo nesikreipė, nes apie būtinybę įvykdyti papildomas sąlygas teisės vairuoti susigrąžinimui nežinojo, apie tai nebuvo nurodyta procesiniame sprendime, kuriuo jam teisė vairuoti buvo atimta. G. M. nurodė ir tai, kad, baigus papildomus vairuotojų mokymus, vairavimo mokyklos instruktorius jį informavo, kad jie patys (vairavimo mokykla) el. būdu perduos AB „Regitra“ duomenis, susijusius su mokymu pabaigimu. G. M. paklausus, ką jam reikia daryti toliau, instruktorius jį informavo, kad nieko daryti nereikia, tereikia sulaukti draudimo vairuoti transporto priemones termino pabaigos. Jis (G. M.) taip ir padarė, pasiėmė nepanaudotas atostogas, o darbdavys išsaugojo jam darbo vietą.
14. Apylinkės teismas, įvertinęs šiuos G. M. paaiškinimus, konstatavo, kad aplinkybės nešalina G. M. atsakomybės, tačiau jos patvirtina, kad padaryto nusižengimo pavojingumas yra žymiai mažesnis už rūšinį ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo pavojingumą. Be to, apylinkės teismas sprendė, kad specialiosios teisės atėmimas 9 mėnesių terminui už tokio pobūdžio nusižengimą nėra proporcingas ir kitų, daug didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimais, kontekste.
15. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pripažįsta, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, kita vertus, pažymi, jog tai neatleidžia Valdybos, kuri priima asmens teises tam tikram terminui ribojantį ar kitaip varžantį sprendimą, išaiškinti tokiam asmeniui įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurias įvykdęs, asmuo vėl įgytų galimybę naudotis atitinkama teise (teisėmis).
16. Kaip jau minėta, iš 2022 m. spalio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu matyti, kad jame G. M. buvo išaiškinta tik pareiga, susijusi su paskirtos baudos sumokėjimu. Pareiga pateikti AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, siekiant šią teisę susigrąžinti, G. M. išaiškinta nebuvo. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, baigęs papildomus vairuotojų mokymus, be kita ko, ir vairavimo mokyklos atstovui informavus, kad, sulaukęs draudimo vairuoti transporto priemones termino pabaigos, gali vairuoti ir jokių papildomų formalumų atlikti nereikia, G. M., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš tiesų galėjo tikėtis, nors ir nepagrįstai, kad teisę vairuoti jis atgavo.
17. Skiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti tiek į administracinio nusižengimo, tiek ir į jį padariusio asmens pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrius, kurio sprendimu (2022 m. spalio 21 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu) G. M. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tinkamai neišaiškino sąlygų, kurias jis turi įvykdyti, kad susigrąžintų teisę vairuoti transporto priemones, taip pat atsižvelgus į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių eismui, byloje nenustatyta G. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kitų administracinių nusižengimų per laikotarpį nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2024 m. birželio 25 d. jis nepadarė, o specialioji teisė jam grąžinta 2024 m. liepos 11 d., darytina išvada, kad G. M. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, aptartomis aplinkybėmis yra mažesnio pavojingumo, nei rūšinis tokio pobūdžio administracinis nusižengimas. Be to, teisė vairuoti apeliantui būtina dėl darbo (dirba (UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi ir tai yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, darbovietė tarpininkauja ir prašo jam neatimti teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 50). Ir nors aptartos aplinkybės dėl darbo savaime nėra itin išimtinės, tačiau, įvertinus duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti G. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, administracinio poveikio priemonės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad G. M. paskirta 375 Eur bauda atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, G. M. asmenybę ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
atmesti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. V. apeliacinį skundą.
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.