- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-20
- Bylos Nr.
- AN2-308-932/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01086-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 16.11.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 16.11.9Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti, vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (ANK 424 str.)
Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dainiaus Rimšos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria buvo pakeistas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kelių policijos 2024 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-98106-2024 ir A. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės (specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) terminas sumažintas iki 2 (dviejų) mėnesių, o paskirta 450 Eur administracinė nuobauda palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) nutarimu Nr. 0239-ANR_N-98106-2024 A. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, t. y. jis 2023 m. vasario 6 d., 09.18 val., Vilniuje, Minsko pl. 11, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo maksimaliai leistiną 60 km/val. greitį ir važiavo 81 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), t. y. leistiną greitį viršijo 21 km/val., ir vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta. Tokiu būdu A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo (toliau – KET) 14 ir 127 punktus. Institucijos nutarimu A. K. paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, A. K. pateikė skundą teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi iš dalies tenkino A. K. skundą, pakeitė Institucijos nutarimą ir A. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės (specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) terminą sumažino iki 2 (dviejų) mėnesių (past. – administracinės baudos paskyrimas nebuvo skundžiamas).
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos įgaliotas atstovas Dainius Rimša prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2024 m. gegužės 29 d. priimtą nutarimą.
3.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtoje nutartyje išdėstytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, kuriomis remiantis būtų pagrindas paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog „už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų“, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nurodytos specialiosios teisės atėmimą tik 2 mėnesiams, administracinio poveikio priemonę skyrė ne sankcijos ribose, bet žymiai švelnesnę nei numatytą įstatyme.
3.2. Institucija pabrėžia, kad priimant nutarimą buvo vertinamos visos aplinkybės, atsižvelgta į nustatytą A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo taikyti A. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurių taikymą turi pagrįsti išimtinės aplinkybės, o jų šioje byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis dėl konstatuoto būtinojo reikalingumo, akcentuojant, kad A. K. aplinkybes dėl būtinumo nuvežti vaistus šeimos draugei nurodė tik teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, kas turėjo būti įvertinta tik kaip gynybinė pozicija. Atstovas atkreipia dėmesį, kad po surašyto administracinio nusižengimo protokolo 2024 m. balandžio 5 d. gautame paaiškinime A. K. pripažįsta savo kaltę ir nurodo neturintis jokio svaraus savo elgesio pateisinimo (past. – skunde dėstomas visas paaiškinimo turinys), kai tuo tarpu vėliau nurodė jau kur kas kitokias aplinkybes. Atstovo įsitikinimu, A. K. veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip siekis padėti savo šeimos draugei, tuo pagrindu konstatuojant atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pažymima, kad iš bylos duomenų matyti, jog nurodoma šeimos draugė G. J. į gydymo įstaigą kreipėsi 2023 m. sausio 24 d., po to – 2023 m. vasario 15 d., kai tuo tarpu nusižengimas užfiksuotas 2023 m. vasario 6 d. Iš to spręstina, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nusižengimo dieną G. J. negrėsė pavojus sveikatai ir A. K. nebuvo būtinojo reikalingumo pristatyti pastarajai nereceptinius vaistus nuo skausmo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tam, jog būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas, nors šioje byloje objektyviai neįrodyta nei viena iš jų.
3.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nutarties teiginiais, kad nors A. K. anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau jam paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs. Iš registro duomenų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu Institucijos įgaliotas pareigūnas tinkamai vertino, kad A. K. savo noru nevykdo šešių įsiteisėjusių nutarimų administracinių nusižengimų bylose. Keturis iš jų pastarasis įvykdė 2024 m. birželio 13 d., t. y. iki paduodant skundą apylinkės teismui, du įvykdė 2024 m. liepos 2 d. (jau po skundo padavimo), o viena nuobauda neįvykdyta iki šiol, nors skola tik 9 Eur. Nuobaudų sumokėjimas iki bylos nagrinėjimo teisme negali būti pripažįstamas kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė ar, juo labiau, teigiamai charakterizuojanti, kadangi ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobaudų ir jų skyrimo paskirtis turi atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o ne lengvinti padėtį nagrinėjant bylą teisme.
3.4. Pirmosios instancijos teismo kaip išskirtinė įvertinta aplinkybė dėl A. K. prisidėjimo prie Širvintų rajono savivaldybės, visuomenės ir švietimo įstaigų, teikiant finansinę paramą ar dovanojant įvairius daiktus, negali būti laikomas kaip jo asmeninis indėlis visuomenės gerovės veikloje, kadangi jis veikė kaip įmonės IĮ „K.“ atstovas (vadovas), o ne kaip fizinis asmuo. Taip pat pažymima, kad A. K. nusižengimo metu ne tik vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta, bet ir viršijo leistiną greitį bei šį nusižengimą padarė pakartotinai, kai jis ne kartą baustas ir turėjo 23 galiojančias nuobaudas už tos pačios rūšies administracinių nusižengimų padarymą. Tai, kad nusižengimą padariusio asmens veiksmais nebuvo sukelti sunkūs padariniai, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, priešingai – skirti asmeniui tinkamo laikotarpio administracinio poveikio priemonę, kad kiti eismo dalyviai dėl neatsakingo elgesio būtų apsaugoti nuo sunkių padarinių.
3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. dar iki nusižengimo padarymo buvo žinoma, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbui, asmeninėms reikmėms, rūpinantis šeimos nariais. Administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Pabrėžiama, jog aukštesnės instancijos teismų suformuotoje praktikoje nurodoma, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą A. K. prašo Institucijos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.
4.1. Atsiliepime A. K. nesutinka su apelianto vertinimu esą jis yra piktybiškas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jam neaišku, kaip skunde nurodytos neapmokėtos baudos priežastiniu ryšiu yra susijusios su 2023 m. vasario 6 d. padarytu nusižengimu ir kartu prie atsiliepimo pateikia Valstybinės mokesčių inspekcijos registro sistemos pažymą, iš kurios matyti, kad neapmokėtų administracinių baudų suma yra „0.00“, kas parodo, jog šiuo metu jis neturi jokių administracinių baudų.
4.2. Toliau atsiliepime nurodo, jog nors jis 2022 m. buvo baustas už nedidelį leistino greičio viršijimą, tačiau per 34 metus vairavimo stažą neturėjo jokių autoįvykių (net techninių), nevairavo automobilio išgėręs ar apsvaigęs (pažymi apskritai nevartojantis nei alkoholio, nei kitų svaiginančių medžiagų). Be to, atsiliepime yra pateikta straipsnio, susijusio su greičio matuokliu, kuriuo buvo užfiksuotas ir A. K. nusižengimas, nuoroda. Minėtame straipsnyje yra pateikta informacija, jog šis greičio matuoklis yra „rekordininkas“, dėl ko atsiliepimą pateikęs asmuo abejoja tokio įrenginio duomenų tikslumu.
4.3. A. K. pažymi, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už nusižengimą, kurį padarė dar 2023 m., t. y. daugiau nei prieš metus, kas rodo, jog ilgai nebuvo poreikio bausti ar taikyti prevencijos priemones. Paaiškindamas greičio viršijimo priežastis, nurodo, kad norėjo ir stengėsi padėti sunkiai sergančiai šeimos draugei, kuriai 2023 m. vasario 6 d. dėl sunkios ligos suprastėjo sveikatos būklė. Tvirtina turėjęs skubiai nuvežti jai vaistus, kurių tuo metu jai gyvybiškai reikėjo, o, esant reikalui, galimai pristatyti ir į medicinos įstaigą, kadangi greitosios pagalbos automobilio laukimas kartais užsitęsia pernelyg ilgai. Pažymi nesantis teisininkas, todėl teikdamas dėl daugiau nei prieš metus padaryto nusižengimo paaiškinimą, negalvojo esant reikalinga nurodyti greičio viršijimo ir skubėjimo priežastis, be to, negalėjo net pagalvoti, jog jam gresia teisės vairuoti transporto priemones. Aplinkybes, kodėl įvykio dieną viršijo greitį, jis nurodė teikdamas skundą dėl Institucijos priimto nutarimo, kartu pridėdamas ir tai patvirtinančius dokumentus.
4.4. Atsiliepimą pateikęs A. K. pripažįsta, kad būtų buvę protingiau, jei jis nebūtų vairavęs transporto priemonės, tačiau akcentuoja, kad visgi buvo būtina veikti greitai, dėl susiklosčiusios ypatingos situacijos, kai turėjo padėti sergančiam žmogui, negalėjo delsti. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad G. J. sveikatai iš tikrųjų galėjo grėsti pavojus, kuris buvo realus ir akivaizdus, ką teismas pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas pagrįstai nurodė, kad jo padaryti nusižengimai neišsiskiria ypatingu pavojingu, taip pat vertino pateiktus įrodymus, patvirtinančius jo norą prisidėti prie visuomenės gerovės. Tuo tarpu Institucija apeliaciniame skunde visas šias aplinkybes vertina skirtingai, nurodo neva suteikta parama nėra jo (A. K.) asmeninis indelis visuomenes gerovei, motyvuojant tuo, kad jis veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip IĮ atstovas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 6 (šešiems) mėnesiams apsunkins ne tik asmeninį gyvenimą, bet ir IĮ veiklą. A. K. pabrėžia esantis individualios įmonės savininkas, prasidėjus karui Ukrainoje jo įmonės pajamos ženkliai sumažėjo. Dėl tokios situacijos šiuo metu neturi finansinės galimybės samdyti papildomą darbininką – vairuotoją, kuris jį kasdien vežtų 31 km atstumą iš namų iki baldų cecho, esančio Širvintų rajone. Kol kas įmonė tęsia veiklą, jis stengiasi pats surasti klientus, kad galėtų mokėti darbo užmokestį ir mokesčius valstybei, įsigyti medienos ir furnitūros baldų gamybai, kuro. Šiuo metu yra apsunkintas susisiekimas, kadangi jis su šeima gyvena Vilniuje, o kitame rajone esanti darbovietė nėra pasiekiama viešuoju transportu. Jei IĮ bankrutuos, jis liks be darbo ir pajamų, įmonės darbuotojai taps bedarbiais. A. K. įsitikinimu, net ir 2 (dviejų) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės ženklų poveikį: bus prarasti klientai, negalės iš kaimyninių šalių atsivežti reikalingos furnitūros ir medžiagų, negalės užbaigti jau pradėtų gaminių, be to, jis praras galimybę mokėti būsto kreditą ir jo šeimos nariai neturės būsto. Pažymi ir tai, kad jam niekas nemoka atlyginimo, savo darbais užsidirba darbuotojų atlyginimui, staklėms, darbo įrankiams, medžiagoms, cecho patalpų išlaikymui, mokesčiams bei šeimos pragyvenimui, todėl mano, kad apeliaciniame skunde neteisingai skiriami fizinio asmens statusas ir individualios įmonės savininko statusas.
4.5. Tolesnėje atsiliepimo dalyje aptariamos nagrinėjamam klausimui aktualios Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijos nuostatos, kuriose pasisakyta, kad teismas, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, turi turėti galimybę individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę, nei sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą (past. – atsiliepime nurodomi konkretūs teismų sprendimai). Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia. Prašydamas palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kurią vertina kaip teisėtą ir pagrįstą, A. K. pažymi kritiškai vertinantis savo elgesį, nurodo daugiau neviršysiantis greičio, be to, pažymi, kad per praėjusį laikotarpį nuo nubaudimo dienos patyrė pakankamai sunkumų ir nepriteklių, todėl jau pajuto padaryto administracinio nusižengimo pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurių pagrindu buvo sutrumpintas Institucijos nutarimu A. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas iki 2 (dviejų) mėnesių, šią nutarties dalį vertinant kaip nepagrįstą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
6. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o, kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi bendra taisyklė nustatant specialios teisės atėmimo terminą yra tokia, kad šios administracinio poveikio priemonės trukmė yra nustatoma pagal įstatyme nustatytas ribas.
7. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-88-697/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Pagal teismų praktiką aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti laikomas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Be to, pažymima, kad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.
8. Įstatymų leidėjas ANK 416 straipsnio 3 dalyje nustato atsakomybę tam, kas viršija nustatytą greitį daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą. Už minėtą nusižengimą numatytą administracinė nuobauda – bauda nuo 30 iki 90 Eur. Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba kas vairavo transporto priemonę, nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Už minėtą nusižengimą numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 450 iki 700 Eur. Kartu ANK 424 straipsnio 7 dalis nustato, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 (šešių) mėnesių iki 1 (vienerių) metų. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu A. K. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą nustatė 6 (šešiems) mėnesiams.
9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokios administracinio poveikio priemonės teisėtumą ir pagrįstumą, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad Institucijos nustatytas terminas yra pernelyg griežtas ir šios administracinio poveikio priemonės tikslai bus pasiekti administracinio poveikio priemonės terminą nustatant trumpesnį nei įstatymo numatytas minimalus terminas t. y. Institucijos nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą sutrumpino iki 2 (dviejų) mėnesių. Iš teismo nutarties matyti, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas buvo grindžiamas tuo, kad A. K. padaryti nusižengimai neišsiskiria ypatingumu pavojingumu, pastarasis nusižengė peržengdamas būtinojo reikalingumo ribas, siekdamas padėti šeimos draugui, kuriam galėjo grėsti realus ir akivaizdus pavojus, kas ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, yra sumokėjęs visas ankstesnes nuobaudas, rodo norą prisidėti prie visuomenės gerovės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertimu nesutinka ir konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės nei atskirai, nei visumoje nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, be to, dalis aplinkybių įvertintos apskritai neteisingai.
10. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, A. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, viršijant greitį bei vairuojant transporto priemonę, kai tokia teisė yra atimta, įstatymų leidėjo yra vertinami kaip keliantys reikšmingą pavojų eismo saugumui. Konkrečiu atveju leistinas greitis buvo viršytas 21 km/val. kas, galima sutikti, išskirtinio pavojaus nesukėlė, visgi čia atsižvelgtina, kad nusižengimas padarytas Vilniaus mieste, Minsko pl., darbo dienos rytą, kuomet eismas yra pakankami intensyvus, todėl ir mažesnis pavojingumas taip pat neįžvelgtinas, juo labiau, vertinant, kad A. K. yra ne kartą baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus, turėjo galiojančių nuobaudų. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, sprendžiant, kad A. K. nusižengimai padaryti viršijant būtinojo reikalingumo ribas.
11. Pagal ANK 16 straipsnio 1 dalies (būtinasis reikalingumas) nuostatą asmuo neatsako už ANK numatytus nusižengimus, kuriuos jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinasis reikalingumas tai tokia situacija, kurioje tam tikram įstatymo saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad taikant būtinojo reikalingumo nuostatas (ANK 16 straipsnis), turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms, o būtent: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nurodytos sąlygos nebuvo nustatytos. Vertinant A. K. teiginius neva įvykio dieną jis privalėjo nuvežti vaistus šeimos draugei, kuriai dėl sunkios ligos buvo pablogėjusi sveikata, tikslinga atkreipti dėmesį, kad tokią versiją pastarasis nurodė ne iš karto, pastarosios aplinkybės pirmą kartą buvo išdėstytos tik apylinkės teismui adresuotame skunde dėl Institucijos nutarimo, kai tuo tarpu 2024 m. kovo 29 d. teikdamas paaiškinimą dėl 2023 m. kovo 29 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo A. K. nė neužsiminė apie anksčiau nurodytas priežastis, neteikė jokių su tuo susijusių duomenų, neatvyko į bylos nagrinėjimą, o tik nurodė labai besigailintis dėl nusižengimo, teigė neturintis svaraus pateisinimo, patikino nesantis piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas ir prašė, kiek galima, sušvelninti nuobaudą (past. – Institucijos išsiųstame pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo nurodžius klaidingą administracinio nusižengimo protokolo numerį, šis klaidingas numeris atitinkamai nurodomas ir asmens paaiškinime) (b. l. 53-54). Sunkiai paaiškinamas atsiliepime nurodomas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad minėtame paaiškinime visų aplinkybių nenurodė, kadangi nepagalvojo, jog jam gali grėsti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Vadovaujantis tokia logika, galima suprasti, kad asmens paaiškinimo turinys ir apimtis yra susiję su gresiančios atsakomybės mastu, o tai aiškiai keltų abejones tokio paaiškinimo objektyvumu.
12. Nors tvirtinama, kad įvykio dieną G. J. buvo stipriai pablogėjusi sveikata (beje, pati G. J. rašte nurodo, kad jai buvo skausmo paaštrėjimas juosmens srityje, t. y. neįvardina, kaip ženklaus savijautos pasikeitimo), dėl ko reikėjo kuo greičiau nuvežti vaistus, tačiau tai nepaaiškina A. K. elgesio. Jei tuo metu ir buvo susiklosčiusi nurodoma situacija, A. K. turėjo visas galimybes iškviesti greitąją medicinos pagalbą, prašyti kito asmens nuvežti medikamentus, pasinaudoti taksi ar pavežėjų paslaugomis, juo labiau, kad jam iš anksto buvo žinoma, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu negalės pats vairuoti automobilį tuo atveju, jei G. J., kurios sveikatos būklė jam taip pat buvo gerai žinoma, prireiks pagalbos. Kita vertus, byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. K. yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti G. J.. Tikslinga pažymėti ir tai, kad, kaip teisingai pastebima apeliaciniame skunde, G. J. į gydymo įstaigą kreipėsi 2023 m. sausio 24 d., vėliau – 2023 m. vasario 15 d., tuo tarpu 2023 m. vasario 6 d., kuomet įvyko administracinis nusižengimas, G. J. vizitas pas gydytojus ar skubiosios pagalbos skyriuje nėra užfiksuotas. Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę, taip pat tai, kad A. K. vežė nereceptinius vaistus, nėra pagrindo spręsti, kad nurodomam asmeniui buvo kilęs realus ir akivaizdus pavojus, juo labiau, jo nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė nustatyta nepagrįstai.
13. Institucija, skirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir nustatydama jo taikymo terminą, atsižvelgė į tai, kad yra viena A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat buvo konstatuota ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Sprendžiant dėl aptariamos administracinio poveikio priemonės termino, reikšminga tai, kad nagrinėjamoje byloje padaryti A. K. nusižengimai nėra atsitiktiniai, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad pastarasis daugiau nei dvidešimt kartų baustas už leistino greičio viršijimą, dar keliolika nusižengimų yra susiję su kitais Kelių eismo taisyklių pažeidimais (b. l. 59-96). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-109597-2022 A. K. už greičio viršijimą buvo paskirta administracinė nuobauda – 510 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams. Nagrinėjamoje byloje administracinius nusižengimus A. K. padarė dar nepasibaigus šios administracinio poveikio priemonės galiojimo terminui, be to, pastarasis, vairuodamas transporto priemonę, vėl viršijo greitį, nors, pabrėžtina, kad būtent už tokį nusižengimą jam terminuotam laikotarpiui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys rodo, kad A. K. nepadarė iš esmės jokių didesnių išvadų ir neįvertino savo elgesio kritiškai. Be kita ko, pritartina apeliantui, kad A. K. veiksmai sumokant jam paskirtas baudas niekaip nešvelnina jo padėties, be to, pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad pastarasis didelę baudų dalį sumokėjo nesavalaikiai, t. y. dalis baudų padengtos jau po to, kai pastarajam nutarimu 6 (šešiems) mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kas A. K. aiškiai netenkino, kita dalis baudų sumokėtos padavus skundą pirmosios instancijos teismui. Tai, kad šiai dienai A. K. yra sumokėjęs visas jam paskirtas administracines baudas, tik rodo, kad pastarasis nors ir pavėluotai, tačiau vis dėlto įvykdė jam paskirtas nurodyto pobūdžio administracines nuobaudas, kas bendrai vertintina teigiamai, tačiau pastarasis faktas niekaip nepagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad A. K. elgesys vairuojant transporto priemones nėra pavyzdingas, padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jam atimta specialioji teisė, negali būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio, matomas neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas eismo dalyvių saugumo taisykles, o dažnai pasikartojantis analogiškų teisės pažeidimų darymas leidžia daryti išvadą, kad vien tik baudų ar trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonių skyrimas neatgraso A. K. nuo neteisėto elgesio pasikartojimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. atsakomybė pagal šią normą nėra siejama su neigiamų pasekmių kilimu, taigi atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma aplinkybė, jog A. K. nesukėlė neigiamų padarinių, nėra pagrindas lengvinti jo teisinę padėtį.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad A. K. dirba, jo darbinė veikla yra susijusi su būtinumu turėti teisę vairuoti transporto priemones ir tokios teisės netekimas Institucijos nustatytam laikotarpiui sukels sunkias pasekmes tiek jam, tiek jo šeimai, o taip pat ir įmonės veiklai, teks atleisti darbuotojus, nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nebuvo ir nėra pagrindas apeliantui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Visos šios aplinkybės egzistavo ir nusižengimo padarymo metu, tačiau tai A. K. nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė, juo labiau, kad pastarajam jau teko faktiškai susidurti su nepatogumais ir sunkumais po to, kai už ankstesnį administracinį nusižengimą jam jau buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, dėl ko A. K., sėsdamas prie vairo, kai jam buvo atimta teisė vairuoti, turėjo ypač pasverti savo elgesį. Tiek skundžiamoje nutartyje nurodyta, tiek ir atsiliepime akcentuota, kad A. K. aktyviai siekia prisidėti prie visuomenės gerovės, byloje yra pateiktos 2007 – 2022 m. Širvintų rajono savivaldybės, visuomenės ir švietimo įstaigų padėkų kopijos. Suprantama, kad tokie duomenys bendrai vertintini teigiamai, tačiau jie nėra ir negali būti išskirtinai sureikšminami ir galintys esmingai paveikti išvadas dėl administracinės atsakomybės švelninimo.
15. Administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Čia pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu A. K. visgi nelieka be jokių pasirinkimo galimybių – pastarasis gali išnaudoti viešojo transporto paslaugas, kiek jos įmanomos tenkinant asmeninius ir/ar šeimos poreikius, kitais atvejais naudotis pavežėjų paslaugomis, kreiptis pagalbos į artimuosius, draugus ir pan. Suprantama, kad tai sukels ženklius nepatogumus, reikš finansines išlaidas, tačiau pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, jog paskirta administracinio poveikio priemonė, kuri nėra paskirta neapibrėžtam laikotarpiui, turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo artimųjų įprastam gyvenimui.
16. Taigi, remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. K. nustatė tris kartus trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei įstatyme numatytas minimalus terminas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent Institucijos nutarimu nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas yra tinkamas užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo principui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Dainiaus Rimšos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-98106-2024 be pakeitimų.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.