Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-253-934/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-19
Bylos Nr.: e2A-253-934/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03153-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: L. K., S. J.
Atsakovas: A. J.
Trečiasis asmuo: A. J., valstybės įmonė „Registrų centras“

Kategorijos

3.2.6Teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2A-253-934/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03153-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.; 2.4.2.; 2.3.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių L. K. ir S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-14 sprendimo, priimto civilinėje byloje ieškovių L. K. ir S. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo A. J. patikslintą priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, piniginės kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys byloje – A. J., valstybės įmonė „Registrų centras“, išvadą teikiant institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės L. K. ir S. J. (toliau – ieškovės) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. J. (toliau – atsakovas), prašydamos: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal architekto D. Č. paruoštą „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojamų dalių ribų planą”, nustatant, kad žemės sklypo dalimi, kurio plotas 1 193 kv. m., ieškovės ir atsakovas naudojasi bendrai; žemės sklypo dalimi, kurio plotas 3 093 kv. m., asmeniškai naudojasi atsakovas, o žemės sklypo dalimis, kurių plotai 3 124 kv.m. ir 10 278 kv. m., asmeniškai naudojasi ieškovė L. K.; 2) nustatyti šią naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksiais (duomenys neskelbtini) bendrai naudojasi ieškovės; 2) gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpa, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) asmeniškai naudojasi ieškovė S. J.; 3) gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) asmeniškai naudojasi ieškovė L. K.; 4) gyvenamojo namo visomis pastogės patalpomis (90,45 kv. m.) asmeniškai naudojasi atsakovas; 5) gyvenamojo namo rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovas naudojasi bendrai; 6) gyvenamojo namo rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) bendrai naudojasi ieškovės; 7) gyvenamojo namo rūsio patalpa, plane pažymėta (duomenys neskelbtini), asmeniškai naudojasi atsakovas; 3) nustatyti, kad tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpomis, kurios patenka į atsakovo priskirtą žemės sklypo, kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), dalį („A” dalis), asmeniškai naudojasi atsakovas; 4) atidalyti L. K. iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant šį statinį ieškovės L. K. asmeninėn nuosavybėn; 5) atidalyti L. K. iš bendrosios dalinės nuosavybės pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant šį statinį ieškovės L. K. asmeninėn nuosavybėn; 6) atidalyti A. J. iš bendrosios dalinės nuosavybės šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant šį statinį atsakovo asmeninėn nuosavybėn ir nustatant, kad ieškovės turi teisę 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo naudotis šuliniu bendrai su atsakovu; 7) atidalyti A. J. iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,2252 ha, kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, priteisant atsakovui asmeninės nuosavybės teisę į šį sklypą; 8) atidalyti L. K. iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,5590 ha, kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, priteisiant ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teisę į šį sklypą; 9) priteisti iš atsakovo ieškovės L. K. naudai 21 040,85 Eur kompensaciją už jo asmeniniam naudojimui priskirtas bendro turto dalis, viršijančias jo dalis nuosavybėje ir už jo asmeninėn nuosavybėn atidalytą turtą; 9) priteisti iš atsakovo teismo ir ieškovių išlaidas, susijusias su šios bylos nagrinėjimu (4 t., b. l. 182-188);

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Taip pat žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovės L. K. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 3/16, ieškovės S. J. – 5/8, o atsakovo – 3/16. Istoriškai gyvenamojo namo pirmu aukštu naudojasi ieškovės, o pastogėje esančiomis patalpomis - atsakovas; gyvenamojo namo rūsio dalyje, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), yra įrengta katilinė, skirta gyvenamojo namo pastogės (kuria naudojasi atsakovas) šildymui, o dalyje, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), yra įrengta katilinė, skirta gyvenamojo namo pirmo aukšto (kuriuo naudojasi ieškovės) šildymui; patalpomis, plane pažymėtomis indeksu (duomenys neskelbtini), naudojasi S. J., o pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini), bendraturčiai naudojasi bendrai; atsakovas tvarto („211 p”) vakarinėje dalyje yra įsirengęs garažą, o ieškovės šio tvarto rytinę dalį naudoja kaip vištidę ir sandelį; ūkio pastatu („3I1Ž”), pirtimi („411 p”) ir šuliniu („k”) bendraturčiai naudojasi bendrai; atsakovas naudojasi teritorijos dalimi, besiribojančia su pietine gyvenamojo namo puse, o ieškovė L. K. – likusia teritorija. Bendraturčių konfliktai ir nesutarimai sąlygoja būtinybę nustatyti 1,7688 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančių dalies statinių naudojimosi tvarką bei atidalyti ieškoves iš kitų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis –3 093 kv. m. (3 093 kv. m. /(3 093 kv. m. + 3 124 kv. m. + 10 278 kv. m.) = 3093/16495=0,1875, t. y. sutampa su atsakovo dalimi (3/16 = 0,1875) nuosavybėje į teritoriją, todėl ieškovė L. K. neturi mokėti atsakovui kompensacijos už tai, kad L. K. priskirtos dvejos dalys. Ieškovė S. J. nereikalauja iš L. K. kompensacijos už tai, kad jai priskirtos dvejos dalys. Dėl gyvenamojo namo ieškovės nurodė, kad pagal prašomą ir istoriškai susiklosčiusią naudojimosi tvarką atsakovas įgija teisę asmeniškai naudotis 12,12 kv. m. ploto rūsio patalpomis (duomenys neskelbtini) ir 90,45 kv.m. pastogės patalpomis, kas sudaro 102,57 kv. m. Šis 102,57 kv. m. plotas viršija plotą, tenkantį atsakovo daliai nuosavybėje į namo plotą be visų bendraturčių bendram naudojimui priskirtų patalpų ploto, ir ši atsakovo dalis sudaro: (3/16)x((68,70-(5,37+3,47))+99,76+90,45) = 46,89 kv. m., todėl atsakovas privalo išmokėti ieškovėms kompensaciją už jam priskirto ploto perviršį. Ieškovės sutinko, kad ši kompensacija būtų išmokėta ieškovei L. K.. Dėl tvarto ieškovės nurodė, kad tvarto patalpomis, kurios patenka į atsakovui priskirtą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, asmeniškai naudojasi atsakovas. Ieškovės nereikalauja iš atsakovo kompensacijos už tai, kad jam priskirtas tvarto plotas viršija atsakovo dalį nuosavybėje į tvartą. Dėl ūkio pastato ir pirties ieškovės pažymėjo, kad atsižvelgdamos į naudojimosi tvarką sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad tik ieškovė L. K.rūpinasi šių statinių būkle, laiko, jog ieškovei L. K. turi būti atidalinta bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ūkio pastatą ir pirtį, priteisiant ieškovės L. K. asmeninėn nuosavybėn šiuos statinius ir išmokant atsakovui kompensaciją kurios dydis sudaro 162,18 Eur. Ieškovė S. J. nereikalauja iš ieškovės L. K. kompensacijos už ieškovės S. J. dalį ūkio pastate ir pirtyje. Dėl šulinio ieškovės nurodė, kad šulinys turi būti atidalytas atsakovo asmeninėn nuosavybėn, išmokant ieškovėms kompensaciją, kurios dydis sudaro 147,75 Eur, bei nustatant, kad ieškovės turi teisę 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo naudotis šuliniu bendrai su atsakovu. Ieškovės sutinka, kad šią kompensaciją už šulinį atsakovas turi sumokėti ieškovei L. K.. Dėl 0,2252 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,5590 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės nurodė, kad 0,2252 ha žemės sklypas turi būti atidalintas atsakovo asmeninėn nuosavybėn, įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovėms kompensaciją, kurios dydis sudaro 5 443,75 Eur. Ieškovės sutinka, kad šią kompensaciją atsakovas turi sumokėti ieškovei L. K.. 0,5590 ha žemės sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini)) turi būti atidalintas ieškovės L. K. asmeninėn nuosavybėn, įpareigojant ieškovę L. K. sumokėti atsakovui kompensaciją, kurios dydis sudaro 2 718,75 Eur. Ieškovė S. J. nereikalauja iš ieškovės L. K. kompensacijos už ieškovės S. J. dalis 0,2252 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,5590 ha (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypuose. Ieškovės L. K. ir atsakovo mokėtinos kompensacijos gali būti įskaitytos atlikus ieškovės L. K. ir atsakovo priešpriešinių kompensacijų įskaitymą, todėl atsakovas turi sumokėti ieškovei L. K. (24 236,8 Eur – 3 195,93 Eur) = 21 040,85 Eur kompensaciją.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies (5 t., b. l. 30-36). Atsiliepime sutiko, kad reikia spręsti žemės sklypų atidalinimo klausimus, tačiau patikslintame ieškinyje siūlomi naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir atidalinimo variantai yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad jo pateikti naudojimosi tvarkos nustatymo/atidalinimo planai yra teisingesni visų bendraturčių atžvilgiu. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovių siūlomas jam priteistinas žemės sklypas yra nepaklausus rinkoje, nurodytame žemės sklype nėra galimybės vykdyti ūkinės veiklos. Pažymėjo, jog tokiu būdu neproporcingai tik nukentės, mokėdamas žemės mokestį. Atsakovas nesutinko su ieškovių siūlomais turto mainais, taip pat su reikalavimais dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir kitais nekilnojamojo turto objektais.

Šalies argumentai

4. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti atsakovui priklausančią 0,2570 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2019-08-30 žemės sklypo atidalinimo planą, paruoštą UAB „Geoplėtra“ (plano autorė – matininkė D. M.); 2) atidalinti atsakovui priklausančią 0,1010 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2019-01-13 žemės sklypo atidalinimo planą, paruoštą UAB „Finance property“ (plano autorė - matininkė D. M.); 3) atidalinti atsakovui priklausančią 3/16 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį kitų inžinerinių statinių-šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovėmis, priteisiant ieškovėms S. J. ir L.K. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis atsakovui priklausančią nurodyto turto dalį, o atsakovui priteisiant iš ieškovių S. J. ir L. K. piniginę 30 099,00 Eur kompensaciją. Patikslintame priešieškinyje atsakovas alternatyviai teismo prašė: 1) atidalinti atsakovui priklausančias 3/16 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– esančių (duomenys neskelbtini); 3/16 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/16 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovėmis, priteisiant ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis atsakovui priklausančią nurodyto turto dalį, o atsakovui priteisiant iš ieškovių piniginę 66 542,00 Eur kompensaciją; 2) įpareigoti atsakovą išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais baldais ir kitais kilnojamais daiktais per 6 mėnesius nuo kompensacijos už atidalintą turto dalį išmokėjimo dienos; 3) priteisti iš ieškovių visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (8 t., b. l. 41-50).

Atsiliepimas

5. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, jog su ieškovėmis nepavyko rasti sutarimo dėl taikaus ginčo išsprendimo, nuolat vyksta konfliktai. Ieškovės visiškai negerbia jo, kaip bendraturčio, teisių, neleidžia jam naudotis žemės sklypais, trukdo išsikrauti atsivežtas malkas, neleidžia dirbti žemės, trukdo naudotis namu, o žemės sklypo kadastrinius matavimus 2019-07-bandė atlikti nepranešusios. Ieškovių tikslas yra išgyvendinti atsakovą iš jam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės, niekaip už tai neatlyginant. Dėl ieškovių keliamų konfliktų kenčia atsakovo šeima. Tolimesnis buvimas bendraturčiu su ieškovėmis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra nebeįmanomas, dėl ko atsakovas ir įtraukė alternatyvų reikalavimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo už visą jam priklausančią turto dalį. Nurodė, jog byloje pateikti duomenys apie ieškovės L. K. pajamas, kurios yra gerokai didesnės nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje. Iš Nekilnojamojo turto registro, matyti, kad ieškovė S. J. be ginčo turto turi ir kito vertingo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė L. K. taip pat turi butą Vilniaus mieste. Paminėjo ir tai, jog pradiniame ieškinyje teismui ieškovės pačios buvo nurodžiusios ir savo parašais patvirtinusios, kad sutiktų išmokėti 64 867,87 Eur piniginę kompensaciją atsakovui už ginčo turtą. Atsakovas nurodė, kad gyvenamajame name su šeima gyvena daugiau nei 25 metus, naudojosi ginčo turtu ir iki tėvo mirties. Investavo savo šeimos lėšų į gyvenamojo namo rekonstrukciją, įsirengė gyvenamojo namo antrą aukštą, kuriame šiuo metu gyvena su šeima. Po atliktos rekonstrukcijos gyvenamojo namo plotas yra 276,27 kv. m, nors namo rekonstrukcija nėra įteisinta, nes ieškovės nesutinka to atlikti. Dėl ūkinių pastatų pažymėjo, jog su ieškovėmis naudojasi bendrai, tačiau ieškovės siekia atsakovą išgyvendinti iš šių pastatų. Dalis ūkinių pastatų yra rekonstruota ir jų kadastrinės bylos taip pat neatitinka realios situacijos. Atsakovui priklausančios dalys ūkiniuose pastatuose yra: pastate-tvarte (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) - 28,6875 kv. m, pastate-ūkio pastate (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) - 24 kv. m., pastate-pirtyje (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) - 5,4375 kv. m, kitų inžinerinių statinių-šulinio (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) - 3/16 dalis. Nurodė, jog nepriklausomas vertintojas apžiūrėjęs gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus, įvertino gyvenamąjį namą ir pagalbinius statinius su 0,3984 ha žemės sklypo dalimi –145 000,00 Eur. Pagal byloje ieškovių pateiktą NTR išrašą gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2018 m. buvo 86 700,00 Eur, pagalbinių statinių: 3 480,00 Eur + 1 680,00 Eur + 865,00 Eur + 37,00 Eur = 6 062,00 Eur, 0,3984 ha žemės sklypo (visas plotas 1,7688 ha) vidutinė rinkos vertė - 52 270,00 Eur, taigi ir pagal VĮ „Registrų centras” įvertinimą objekto vertė 2018 m. buvo 145 032 Eur. Atsižvelgiant į tai, bei į aplinkybę, kad po įvertinimo praėjo daugiau nei metai, prašomos piniginės kompensacijos suma šiame patikslintame priešieškinyje yra paskaičiuota pagal 2020 m. ginčo turto vidutines rinkos vertes. Ginčo vidutinė rinkos vertė yra: 1) žemės sklypo kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,7688 ha ploto) – 233 000,00 Eur, mano 3/16 dalies vertė – 43 387,50 Eur; 2) žemės sklypo kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,2252 ha ploto) – 7 080,00 Eur, mano 3/16 dalies vertė – 1 327,50 Eur; 3) žemės sklypo kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,5592 ploto) – 15 400,00 Eur, mano 3/16 dalies vertė – 2 887,50 Eur; 4) gyvenamojo namo kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 94 400,00 Eur, mano 3/16 dalies vertė - 17 700,00 Eur; 5) pagalbinių pastatų: ūkio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), – 1 930 Eur, mano 3/16 dalies vertė – 361,88 Eur; 6) pirties pastato Nr. (duomenys neskelbtini), – 944 Eur, mano 3/16 dalies vertė – 177 Eur; 7) tvarto Nr. (duomenys neskelbtini), – 3 700 Eur, mano 3/16 dalies vertė – 693,75 Eur; 8) šulinio Nr. (duomenys neskelbtini)) – 37 Eur, mano 3/16 dalies vertė – 6,94 Eur. Viso pinigine išraiška atsakovui priklausančios turto dalies vertė yra 66 542,07 Eur. Dėl 1,7688 ha ploto žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovas nurodė, kad prie namų valdos yra pakankamai didelis ir pagal statinių išsidėstymą šiame žemės sklype matyti, kad visi statiniai yra išsidėstę dešiniajame apatiniame žemės sklypo kampe. Atsakovo pateikiamame UAB „Geoplėtra“ parengtame žemės sklypo atidalinimo plane „kiemu“ pavadintoje žemės sklypo dalyje yra įrengtos visos gyvenamąjį namą aptarnaujančios komunikacijos (nuotekų šulinys, vandentiekis), ši žemės sklypo dalis yra naudojama priėjimui ir privažiavimui prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Įvažiavimo įsirengimas iš kitos namo pusės, kaip paminėjo atsakovas, pareikalautų daug lėšų, nes reikėtų kirsti medžius, lyginti šlaitą. Nustatant naudojimosi tvarką šiuo žemės sklypu, žemės sklypo dalis – „kiemas“ negalėtų būti priskirta tik vieno iš bendrasavininkų naudojimuisi, turėtų būti palikta bendram naudojimui.

6. Ieškovės atsiliepime į patikslintą priešinį ieškinį nurodė, kad atsakovo reikalavimai dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe būtų išspręsti patenkinus ieškinį (8 t., b. l. 56-57). Ieškovės nurodė, kad priešieškinio reikalavimai negali būti nagrinėjami be atitinkamų žemės sklypų formavimo ir pertvarkimo projektų pagal Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2014- 01-02 įsakymu Nr.3D-l/Dl-l patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles. Paminėjo, jog pagal minėtų Taisyklių 35 punktą žemės ūkio paskirties sklypai negali būti mažesni kaip 0,50 ha. Nurodė, kad nesutinka dėl kompensacijos mokėjimo, kadangi ieškovė S. J. yra pensininkė ir jos valdomą ne ginčo turtą sudaro mažai vertingos dalys žemės ūkio paskirties sklypuose, o ieškovė L. K. turi kitų įsipareigojimų – skolinius įsipareigojimus bankui, nepilnametės dukros ir onkologine liga sergančio sutuoktinio išlaikymo išlaidas.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-10-14 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinio alternatyvius reikalavimus tenkino iš dalies: 1) atidalino atsakovui A. J. priklausančią 3/16 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3/16 dalį kitų inžinerinių statinių-šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– esančių (duomenys neskelbtini); 3/16 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/16 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovėmis S. J. ir L. K., priteisiant ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis atsakovui priklausančią nurodyto turto dalį; 2) priteisė atsakovui iš ieškovių solidariai piniginę 64 867,86 Eur kompensaciją; 3) įpareigoti atsakovą išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., su visais jam priklausančiais baldais ir kitais kilnojamais daiktais per 6 (šešis) mėnesius nuo kompensacijos už atidalinto turto dalį išmokėjimo dienos; 4) likusioje dalyje priešieškinį atmetė; 5) priteisė iš ieškovės S. J. 1 432,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. J. naudai; 6) priteisė iš ieškovės L. K. atsakovui A. J. 1 752,07 Eur bylinėjimosi išlaidų; 7) priteisti iš ieškovių trečiajam asmeniui A. J. solidariai 846,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 t., b. l. 89-100). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

14.1. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, kol nėra atliktas gyvenamojo namo rekonstrukcijos įteisinimas. Ieškovės ir atsakovas dėl vykstančių konfliktų nėra įteisinę namo rekonstrukcijos, todėl teismas negali nustatyti naudojimosi daiktu tvarkos;

14.2. Atsakovo dalis ginčo turte yra maža, t. y. 3/16, todėl nėra galimybės atidalinti dalies natūra ūkiniuose pastatuose, nes jie yra nedidelio ploto, susideda iš vienos – dviejų patalpų, taip pat 0,2252 ha žemės sklype, kuris pagal plotą yra nedidelis ir praktiškai bevertis, kadangi jo padalinimas į mažesnius sklypus dar labiau sumažintų sklypo vertę;

14.3. Gyvenamajame name pagal atsakovui priklausančios nuosavybės dalį, atsakovas pretenduotų į 1-2 kambarius, tačiau iškiltų bendrųjų patalpų (virtuvės, koridoriaus, vonios, tualeto,) naudojimo problema. Reikėtų nustatyti patalpas, bendrai naudojamas su ieškovėmis, o tai tik iššauktų konfliktus tarp šalių;

14.4. Įvertinęs aplinkybę, jog atsakovas, kaip bendrasavininkas, neturi didelio suinteresuotumo išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto nuosavybę ar naudotis ginčo turtu kartu su ieškovėmis, taip pat į skirtingą šalių poziciją dėl turto, teismas laiko, kad bendros naudojimosi tvarkos nustatyti yra neįmanoma. Atidalinus bendrąją dalinę nuosavybę pagal ieškovių pateiktą siūlymą, ateityje kiltų ginčai, kadangi bylos šalių pozicijos labai skirtingos, o žemės sklypai yra skirtingos vertės, todėl patikslintas ieškinys atmetamas;

14.5. Nagrinėjamu atveju atsakovas, siekdamas nutraukti bendrąjį nuosavybės valdymą, pasiūlė alternatyvų reikalavimą – sutikimą gauti kompensaciją. Kadangi ieškovėms yra svarbu išlaikyti nuosavybę į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, išmokėjus atsakovui piniginę kompensaciją už gyvenamojo namo dalį, ieškovės galės tarpusavyje susitarti dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, kadangi gyvenamasis namas, pritaikytas gyventi 2 šeimoms, taigi kiekviena ieškovė turės galimybę gyvenamajame name naudotis atskiru butu, o išmokėjus kompensaciją atsakovui už kitą nekilnojamąjį turtą, neliks konfliktų tarp šalių ir ieškovėms liks atsakovui priklausančio turto nuosavybės dalis;

14.6. Turto atidalijimas, priteisiant atsakovui kompensaciją už perleidžiamą turto dalį, yra vienintelis ginčo sprendimo būdas, kuris geriausiai išspręstų tarp šalių kilusius ir vykstančius ilgalaikius ginčus. Pardavusi turimą nekilnojamąjį turtą, ieškovė S. J. turėtų realią galimybę atsiskaityti su atsakovu už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė L. K. gauna gerokai didesnes nei vidutinės pajamas (vidutiniškai 2 500,00 Eur į mėnesį), kas pagrindžia, jog ji taip pat galėtų atsiskaityti su atsakovu už jam priklausančios turto dalies perleidimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Ieškovės pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-14 sprendimą panaikinti ir tenkinti patikslintą ieškinį arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-14 sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovių naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (8 t., b. l. 103-113).

3. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

16.1. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, patikslinto ieškinio reikalavimas nustatyti, kad gyvenamojo namo visomis pastogės patalpomis (90,45 kv.m.) asmeniškai naudojasi atsakovas, neprieštarauja jokiems teisės aktams, nes reikalavime yra nurodytas VĮ „Registrų centras“ įregistruotas pastogės plotas;

16.2. Pastogės patalpose yra atskiri (individualūs) tualetas ir vonia, individualus šildymas, yra įrengtas individualus įėjimas į pastogę, todėl teismo teiginys, kad tariamai iškiltų bendrų patalpų (virtuvės, koridoriaus, vonios, tualeto) naudojimo problema, neatitinka tikrovės;

Žemesnės instancijos teismas

16.3. Teismo teiginys, kad tariamai nėra galimybės tenkinti ieškinio dalyje dėl ūkinių pastatų, nes jie yra nedidelio ploto ir susideda iš vienos – dviejų patalpų yra nekorektiškas, nes ieškiniu siūlomam ūkinio pastato, pirties ir šulinio atidalijimui šių statinių ploto dydis nesudaro jokių kliūčių. Taip pat ieškiniu siūlomas ne atidalijimo iš tvarto, o esančios naudojimosi tvarkos įteisinimas nereikalauja jokių papildomų darbų, nes tvarto vakarinėje dalyje atsakovas yra įsirengęs garažą, o ieškovės rytinę dalį naudoja kaip vištidę ir sandėlį;

Šalies argumentai

16.4. 0,2252 ha sklypas ribojasi su siūloma priskirti atsakovo asmeniniam naudojimui 1,7688 ha sklypo, kuriame yra statiniai, pietine dalimi, kurią savo poreikiams istoriškai naudoja atsakovas, todėl patikslintu ieškiniu ir buvo prašoma priskirti atsakovui teisę asmeniškai naudotis 1,7688 ha sklypo dalimi, patikslinto ieškinio priede Nr. 2 pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) ir atsakovo nuosavybėn priteisti visą 0,2252 ha žemės sklypą. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, patikslintu ieškiniu siūloma ne skaidyti 0,2252 ha žemės sklypą į dalis, bet visą šį sklypą priteisti atsakovui;

16.5. Teismo samprotavimai, kad ieškovė S. J. turi realią galimybę parduoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš gautų pajamų išmokėti atsakovui kompensaciją, yra nekorektiški. Vienintelis turtas, kuris potencialiai yra vertingas, yra namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau minėta namų valda priklauso 5 asmenims, nėra nustatytos naudojimosi šia valda tvarkos, todėl pajamų uždirbimas iš minėtos namų valdos sietinas su atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos iš kitų bendraturčių gavimu ir/ar atitinkamos naudojimosi tvarkos nustatymu su paskeniu savo dalies pardavimu, todėl pajamų uždirbimas sietinas su ilgai trunkančiais teismo procesais. Tas pats pasisakytina ir apie teismo sprendime nurodytą nuomą;

16.6. Teismo išvada dėl ieškovės L. K. galimybių išmokėti atsakovui kompensaciją remiasi klaidinga nuomone esą priskaičiuotas atlyginimas parodo asmens disponuojamų lėšų dydį, nes diponuojamų lėšų dydis priklauso ir nuo išlaidų. Ieškovė neturi jokio lėšų rezervo, kad per protingą laikotarpį surinktų ir sutaupytų lėšas, skirta sumokėti atsakovo kompensacijai;

Žemesnės instancijos teismas

16.7. Pirmosios instancijos teismas ignoravo susiklosčiusius faktinius bendrų daiktų naudojimo santykius. Be to, teismas savo sprendimu be pagrindo suteikė prioritetą atsakovo interesams, nes nepanaikinus teismo sprendimo, atsakovas turi realią galimybę pradėti vykdymo procesą dėl kompensacijos išieškojimo, todėl sprendime neišlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad patenkinus patikslintą ieškinį, šalių ginčai vyks ir toliau, be to, teismo posėdžio metu ieškovės atsisakė iš atsakovo priteistinos kompensacijos, jei būtų patenkinti jų patikslinto ieškinio reikalavimai.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priimti kartu su atsiliepimu teikiamus naujus įrodymus, taip pat priteisti iš ieškovių atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (8 t., b. l. 116-122).

5. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas, pagrįstas ir išsamus, todėl apeliacinio skundo motyvais sprendimo naikinti ar bylą grąžinti naujam nagrinėjimui nėra pagrindo;

18.2. Gyvenamojo namo antro aukšto patalpų plotas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastrinę bylą yra 90,45 kv. m., tačiau po atliktos rekonstrukcijos, kurios ieškovės neginčijo, pastogės patalpų plotas padaugėjo iki 108,9 kv. m. Atsakovui priklausanti gyvenamojo namo dalis netgi pagal šiuo metu Nekilnojamojo turto registre registruotą gyvenamojo namo plotą (258,91 kv. m.) sudaro tik 48,55 kv. m., t. y. tik pusę pastogės patalpų ploto. Įstatymas nenumato galimybės teismui įpareigoti bendraturtį naudotis ženkliai didesne nei jam priklausanti turto dalis, jei pats bendraturtis tokio pageidavimo nepareiškia, o atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad jam būtų nustatyta teisė naudotis visu pastogės patalpų plotu už tai sumokant ieškovėms kompensaciją;

18.3. Ieškovės klaidina teismą, kad jų reikalavimas nustatyti atsakovui naudojimąsi visomis pastogės patalpomis nepriešarauja jokiems teisės aktams, nes teismas gali nustatyti naudojimosi tvarką tik realiai egzistuojančioms patalpoms ir pagal realų jų išsidėstymą, kuris šiuo atveju neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kadastrinės bylos duomenų. Patikslintame ieškinyje nurodytas pastogės patalpų plotas šiuo metu neegzistuoja. Nekilnojamojo turto registre taip neįregistruotas ir individualus įėjimas į pastogę (tambūras), todėl neaišku, kad naudosis 90,45 kv. m. plotą viršijančiomis patalpomis;

Šalies argumentai

18.4. Ieškovės be jokio pagrindo teigia, kad atsakovas istoriškai naudojasi ta 1,7688 ha žemės sklypo dalimi, kurią jos prašo paskirti atsakovo naudojimuisi, bei visu 0,2252 ha ploto žemės sklypu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė, kad nurodytomis žemės sklypų dalimis jis naudojosi vienas. 1,7688 ha žemės sklypo dalis, kurią ieškovės nori priskirti atsakovui, yra gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų kiemas, didžioji dalis šios teritorijos yra užstatytas plotas, naudojama patekimui į pastatus, be to, šioje dalyje yra įrengtos gyvenamąjį namą aptarnaujančios komunikacijos. Ieškovių pateiktos nuotraukos neįrodo sklypo naudojimo;

18.5. Ieškovės nepateikė teismui įrodymų, kad jos naudojosi tomis 1,7688 ha žemės sklypo dalimis, kurias prašė priskirti jų naudojimuisi, bei visu 0,5590 ha ploto žemės sklypu;

18.6. Ieškovių apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl jų blogos finansinės padėties ir negalėjimo išmokėti priteistos piniginės kompensacijos yra deklaratyvūs, kadangi teismas teisingai įvertino ieškovių turtinę padėtį;

18.7. Apeliaciniame skunde apeliantė nutyli itin svarbią aplinkybę, kurią pripažino ir teismas, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, tačiau apeliantės ir toliau siekia, kad šalys liktų bendraturčiais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovių L. K. ir S. J. patikslintas ieškinys atsakovui A. J. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi tvarkos nustatymo atmestas, o atsakovo A. J. patikslintas priešieškinys dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, piniginės kompensacijos priteisimo tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinis skundas atmestinas. Teismo sprendimas keistinas.

Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus

8. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).

10. Apeliantas prašė priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus – nuotraukas, kad žemės sklypo su statiniais (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pietine dalimi, kuria pagal ieškovių patikslintą ieškinį naudotųsi atsakovas, istoriškai naudojasi ne tik atsakovas, bet ir ieškovės bei ieškovės L. K. sutuoktinis („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (8 t., b. l. 123, DOK-59064). Atsakovo vertinimu, minėti įrodymai patvirtina, jog kiemu prie gyvenamojo namo naudojasi visi bendraturčiai, todėl nepagrįsti ieškovių teiginiai, jog istoriškai šia sklypo dalimi naudojasi tik atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog su atsiliepimu į skundą teikiamus įrodymus atsakovas turėjo galimybę pateikti anksčiau, kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog pateiktais įrodymais atsakovas ginasi nuo ieškovių pareikšto apeliacinio skundo, įvertinus pateiktų įrodymų turinį ir apimtį, teismas sprendžia, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, su atsakovo atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiami nauji įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Dėl argumentų, susijusių su atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2020-02-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).

13. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2019-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

14. Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 23 punktas).

15. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019, 2019-01-11 nutarties, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019). Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės metu turi būti nustatytos aiškios bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys (bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020; 2009-11-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).

16. Byloje šalys (bendraturčiai) iš esmės siekė skirtingų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Ieškovės patikslintu priešieškiniu siekė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, taip pat atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant šiuos statinius ieškovės L. K. asmeninėn nuosavybėn, o iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalintą šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – atsakovo asmeninėn nuosavybėn; taip pat iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalintą 0,2252 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalintą 0,5590 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei L. K.. Tuo tarpu atsakovas pateiktu patikslintu priešieškiniu siekė atidalinti jam nuosavybės teise priklausančias turto dalis ir visas arba dalį jų priteisti lygiomis dalimis ieškovių asmeninėn nuosavybėn, atsakovui priteisiant kompensaciją.

17. Nagrinėjamu atveju atsakovas neskundė teismo sprendimo dalies, kuria buvo netenkintas reikalavimas dėl turto atsidalinimo natūra. Tačiau teisėjų kolegiją, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog atsakovui priklausanti nuosavybės dalis ginčo turte yra maža – 3/16, atsakovas neturi didelio suinteresuotumo išlaikyti nuosavybės teises į turtą, iš esmės pagrįstai sprendė, jog atsakovo siūlomas atsidalinimo būdas neatitiktų šalių interesų bei būtų sudarytos prielaidos nuolat kilti konfliktams. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo sprendime pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimų atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant šiuos statinius ieškovės L. K. asmeninėn nuosavybėn, taip pat dėl reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiant šį statinį atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Tačiau tai nereiškia, jog teismas siūlomo atsidalinimo būdo nevertino visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas nesiekia išlaikyti ginčo turto nuosavybės ar naudotis ja kartu su ieškovėmis, ieškovių siūlomas turto atidalijimas, kuomet atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės šulinį ir jį priteisus atsakovo asmeninėn nuosavybėn, atsakovas būtų įpareigotas 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šuliniu naudotis kartu su ieškovėmis, sudarytų prielaidas kilti tolimesniems konfliktams tarp šalių dėl šio daikto naudojimo, taip pat aplinkybes, jog atsakovui priklausanti nuosavybės dalis ginčo turte yra maža bei nebuvo įteisinta palėpės rekonstrukcija.

18. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių nenorą kylančius konfliktus spręsti abipusiu sutarimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad turto atidalijimas natūra būtų neracionalus, neefektyvus bei sudarytų realias prielaidas nuolat kilti konfliktams ateityje. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai atmetė ieškovių reikalavimus dėl turto atsidalinimo.

Dėl argumentų, susijusių su ginčo turto naudojimosi tvarkos nustatymu

19. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2019-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019). Teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2017-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2018-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-248/2018). Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

21. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis; siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2018-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018). Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti ir tokie atvejai, kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2015-07-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

22. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2006-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

23. Apeliantės skunde pažymėjo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas nustatyti, kad gyvenamojo namo visomis pastogės patalpomis (90,45 kv. m.) asmeniškai naudojasi atsakovas, neprieštarauja jokiems teisės aktams, nes reikalavime yra nurodytas VĮ „Registrų centras“ įregistruotas pastogės plotas.

24. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantėmis, kad gyvenamojo namo antro aukšto patalpų (pastogės) plotas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastrinę bylą yra 90,45 kv. m. (1 t., b. l. 64-75). Kita vertus, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad gyvenamajame name buvo atlikta rekonstrukcija, po kurios padidėjo gyvenamojo namo antro aukšto patalpų (pastogės) plotas. Minėtas aplinkybes įrodo kartu su atsakovo tripliku pateikta 2018 metais sudaryta gyvenamojo namo kadastrinė byla, iš kurios duomenų nustatyta, kad pastogės plotas padidėjo iki 108,9 kv. m. (4 t., b. l. 56-76). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovių reikalavime nurodytas ir atsakovo naudojimui priskirtinas pastogės plotas šiuo metu neatitinka realiai egzistuojančio gyvenamojo namo antro aukšto patalpų (pastogės) ploto, todėl pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, kol nėra atliktas namo rekonstrukcijos įteisinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant teisniam neapibrėžtumui (neįteisintai patalpų rekonstrukcijai), ieškovių siūlomas patalpų naudojimosi būdas sudarytų prielaidas tarp šalių kilti konfliktams po jų įteisinimo (po ploto padidėjimo).

25. Apeliaciniame skunde apeliantės nurodė, kad 0,2252 ha sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), ribojasi su siūloma priskirti atsakovo asmeniniam naudojimui 1,7688 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra statiniai, pietine dalimi, kurią savo poreikiams istoriškai naudoja atsakovas, todėl patikslintu ieškiniu ir buvo prašoma priskirti atsakovui teisę asmeniškai naudotis 1,7688 ha sklypo pietine dalimi, patikslinto ieškinio priede Nr. 2 pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) ir atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti visą 0,2252 ha žemės sklypą.

26. Prašydamos nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, taip pat atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti visą 0,2252 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės su patikslintu ieškiniu pateikė architekto D. Č. paruoštą „Žemės (duomenys neskelbtini), naudojamų dalių ribų planą” (4 t., b. l. 198), taip pat „Žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) lokalizacijos planą“ (4 t., b. l. 189). Savo reikalavimą ieškovės iš esmės grindė kartu su patikslintu ieškiniu pateiktomis nuotraukomis (4 t., b. l. 191-194, 196), kurias pakartotinai pateikė ir apeliaciniame skunde, neva įrodančiomis, kad atsakovas naudojasi žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietine dalimi, taip pat asmeniškai naudojasi šalia pietinės dalies esančiu 0,2252 ha žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas nesutiko su aukščiau nurodyta apeliančių pozicija, kartu su atsiliepimu pateikdamas nuotraukas, patvirtinančias, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pietine dalimi (kiemu prie statinių) istoriškai naudojasi ne tik atsakovas, bet ir ieškovės bei ieškovės L. K. sutuoktinis, todėl nesutiko, kad pietine žemės sklypo dalimi, kurioje, be kita ko, yra ir kiemas bei inžineriniai tinklai, naudojasi asmeniškai tik atsakovas. Atsakovas taip pat nesutiko ir su tuo, kad ieškovės istoriškai naudojasi žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis, naudojamų dalių ribų plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 198), taip pat šalia esančiu 0,5590 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu, ieškovių pateiktos nuotraukos neįrodo faktų dėl aukščiau nurodyto sklypo ir sklypo dalių naudojimosi, taip pat kad aukščiau nurodyto sklypo dalimis ir 0,5590 ha ploto sklypu istoriškai asmeniškai naudojosi tik abi ieškovės ar ieškovė L. K..

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovo pateiktos nuotraukos paneigia ieškovių nurodytas aplinkybes bei patvirtina, jog pietine žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kurią ieškovės prašo priskirti atsakovo naudojimui, taip pat naudojasi ieškovės L. K. sutuoktinis (važinėja traktoriumi, vedžioja šunį, stato automobilį kieme ir juo naudojasi), ieškovė S. J. prižiūri vištas, kurios išleistos ganytis atsakovui priskirtinoje žemės sklypo dalyje, abi ieškovės naudojasi atsakovui priskirtinoje žemės sklypo dalyje esančiu kiemu („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (8 t., b. l. 123, DOK-59064). Be to, pažymėtina, kad pagal ieškovių pateiktą „Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojamų dalių ribų planą” (4 t., b. l. 198) prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų galima privažiuoti tik vienu keliu, o kiemas yra toje žemės sklypo dalyje, kurią ieškovės siekia paskirti asmeniniam atsakovo naudojimui, todėl patekimas prie bendrosios dalinės nuosavybės objektų neišvengiamai kels ginčus tarp šalių ir ateityje.

28. Taigi, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog patikslintu ieškiniu ieškovių siūloma nustatyti naudojimosi pastatu ir žemės sklypais tvarka nėra racionali, efektyvi, priešingai, ji sudarytų realias prielaidas nuolat kilti konfliktams, juo labiau, kad atsakovas iš esmės nesiekia išsaugoti savo nuosavybės bendrame turte. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisingai sprendė, jog šalims konfliktuojant, ieškovės siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymas nesuderinamas su šalių interesais.

Dėl argumentų, susijusių su piniginės kompensacijos priteisimu

29. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019; 2014-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014). Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam - kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016; 2012-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

30. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra galimas, kai savininko dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2005-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šalių pozicija dėl naudojimosi bendru turtu ar jo atidalijimo iš esmės skirtinga, bendros naudojimosi tvarkos nustatymas neatitiktų racionalumo, protingumo bei efektyvumo reikalavimų, taip pat įvertinęs šalių itin konfliktiškus santykius (rasti kompromiso nepavyko ir teisminės mediacijos metu) ir aplinkybę, jog atsakovas, kaip ginčo turto bendraturtis, neturi didelio suinteresuotumo išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės ar naudotis juo kartu su ieškovėmis, padarė išvadą, jog atsakovui priklausančią turto dalį priteisiant lygiomis dalimis ieškovių nuosavybėn, o iš ieškovių atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už jo turimą 3/16 turto dalį, bus geriausiai išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos argumentus bei padarytas išvadas, neturi pagrindo su jomis nesutikti. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, palengvėtų ir supaprastėtų subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, bei nagrinėjamu atveju būtų sudarytos prielaidos išvengti konfliktų kilimo tikimybės.

32. Nustatydamas atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualiuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytomis ginčo turto vidutinėmis rinkos vertėmis, pagal jas apskaičiuodamas atsakovui priklausančios turto dalies (3/16) vertę (1 t., b. l. 8-13), nors pateiktu patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė priteisti kompensaciją, paskaičiuotą pagal 2020 m. ginčo turto vidutines rinkos vertes (6 t., b. l. 24-50). Atsižvelgiant į tai, jog Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyti duomenys apie ginčo turto vertę (vidutinė rinkos vertė) nėra nuginčyti, ieškovės nepateikė kitokio ginčo nekilnojamojo turto vertės paskaičiavimo, o atsakovas neginčijo teismo nustatyto kompensacijos dydžio, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo priteistas mokėtinos kompensacijos dydis (64 867,86 Eur) yra akivaizdžiai nepagrįstas ar neteisingas. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovės nepateikė.

33. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovės nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės galėtų atsiskaityti su atsakovu už jam priklausančios turto dalies perleidimą. Apeliančių vertinimu, tokie teismo samprotavimai yra nekorektiški, kadangi vienintelis ieškovei S. J. priklausantis turtas, kuris yra potencialiai vertingas, yra namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėta namų valda priklauso 5 asmenims, pajamų uždirbimas iš minėtos namų valdos sietinas su ilgai trunkančiais teismo procesais. Teismo išvada dėl ieškovės L. K. galimybių išmokėti atsakovui kompensaciją remiasi klaidinga nuomone esą priskaičiuotas atlyginimas parodo asmens disponuojamų lėšų dydį, nes diponuojamų lėšų dydis priklauso ir nuo išlaidų, ieškovė neturi tiek lėšų, kad per protingą laikotarpį surinktų ir sutaupytų lėšas, skirtas sumokėti atsakovo kompensacijai.

34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei S. J. nuosavybės teise priklauso 4/2556 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/3466 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/7000 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/994 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 727/3637 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 1/5 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/5 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 19/12901 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 21-172). Pagal apeliančių skunde pateiktą paskaičiavimą ieškovei S. J. nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 33 256,41 Eur. Vertindamas ieškovės L. K. galimybes sumokėti kompensaciją, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie ieškovės gaunamas pajamas (1 t., b. l. 61), konstatuodamas, jog ieškovė gauna didesnes nei vidutinės pajamas, todėl galėtų atsiskaityti su atsakovu už jam priklausančios turto dalies perleidimą. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas pajamas, iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (8 t. b. l. 114, DOK-55663). Pažymėta ir tai, jog apeliaciniame skunde ieškovė L. K. pateikė duomenis apie šeimos gaunamas pajamas ir išlaidas, tačiau dalis išlaidų nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais (ieškovės S. J. išlaikymas, veislinio šuns ir šeško išlaikymas), be to, dalis išlaidų susidarė jau po 2020-10-14 sprendimo priėmimo (449,00 Eur už odontologo paslaugas, 543,19 Eur už šaldytuvo įsigijimą ir pan.). Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie ieškovės L. K. finansinę padėtį. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog pradiniame ieškinyje, pateiktame 2018-09-11, ieškovės nurodė, kad neprieštarauja, jog visas nekilnojamasis turtas, kurį šalys valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, atitektų ieškovėms, o ieškovės atsakovui išmokėtų 64 867,87 Eur kompensaciją (1 t., b. l. 4). Aptartų ir nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, jog ieškovės turi finansines galimybes sumokėti priteistą kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovės būtų prašiusios atidėti ar išdėstyti priteistos kompensacijos mokėjimą, o ir šios nutarties priėmimas neužkerta kelio apeliantėms CPK nustatyta tvarka pateikti teismui pagrįstą prašymą dėl priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo (CPK 284 straipsnis).

35. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliančių teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo susiklosčiusius faktinius bendrų daiktų naudojimo santykius, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina, jog faktiškai buvo susiklosčiusi bendrų daiktų naudojimo tvarka (žr., 39-40 punktai).

36. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos. Vien tai, kad apeliantės turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas.

37. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atidalindamas atsakovui priklausančias turto dalis ir priteisdamas jas lygiomis dalimis ieškovėms, įpareigojant sumokėti atsakovui kompensaciją už jam priklausančios turto dalies perleidimą, nurodė, kad atsakovui mokėtina 64 867,86 Eur dydžio kompensacija priteisiama solidariai iš ieškovių. Kadangi šiuo atveju teisės aktai nenumato galimybės priteisti kompensaciją solidariai, įvertinus tai, kad atsakovui priklausanti turto dalis buvo priteista abiems ieškovėms lygiomis dalimis, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas bei tikslintina pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis, nurodant, jog 64 867,86 Eur dydžio kompensacija atsakovui priteisiama lygiomis dalimis iš ieškovių S. J. ir L. K., t. y. po 32 433,93 Eur.

38. Be to, atsižvelgiant į tai, kad CPK taip pat nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai, keistina ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, jog iš ieškovių trečiojo asmens A. J. naudai priteistinos 846,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, t. y. po 423,33 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atmesdamas ieškovių patikslintą ieškinį ir tenkindamas iš dalies atsakovo patikslintą priešieškinį, iš esmės tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau teismui nepagrįstai ir neteisingai nurodžius, jog kompensacija bei bylinėjimosi išlaidos priteistinos solidariai, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovių apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

42. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovas nurodė, kad jis patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš ieškovių, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškovių apeliacinį skundą, jos priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovių atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovių L. K. ir S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-10-14 sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Priešieškinio alternatyvius reikalavimus tenkinti iš dalies.

Atidalinti atsakovui A. J., (a. k. (duomenys neskelbtini)), priklausančias 3/16 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato-pirties, unikalus (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį kitų inžinerinių statinių-šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– esančių (duomenys neskelbtini); 3/16 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/16 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovėmis S. J. ir L. K., priteisiant ieškovėms S. J., (a. k. (duomenys neskelbtini)), ir L. K., (a. k. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis atsakovui priklausančią nurodyto turto dalį.

Priteisti atsakovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš ieškovių S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 64 867,86 Eur dydžio (šešiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 86 ct) kompensaciją, t. y. po 32 433,93 Eur.

Įpareigoti atsakovą A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais baldais ir kitais kilnojamais daiktais per 6 (šešis) mėnesius nuo kompensacijos už atidalinto turto dalį išmokėjimo dienos.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. J., (a.k. (duomenys neskelbtini)), 1 432,07 Eur (tūkstantis keturi šimtai trisdešimt du eurai 07 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš ieškovės L. K., (a.k. (duomenys neskelbtini)), atsakovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)), 1 752,07 Eur (tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt du eurai 07 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių S. J., (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir L. K., (a.k. (duomenys neskelbtini)), 846,66 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai (po 423,33 Eur).“.

Priteisti atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovių S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (po 250,00 Eur).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Irmantas ŠulcasŽilvinas TerebeizaTomas Venckus