- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2-674-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01207-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gilėgilė“, uždarosios akcinės bendrovės SALDA
- Atsakovas
- SimanoGroup
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Gilėgilė“ ir uždarosios akcinės bendrovės SALDA atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ ieškinį atsakovams SimanoGroup, Ltd ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „TermEko“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, BUAB) „Bajoras“ ieškinį atsakovams SimanoGroup, Ltd ir BUAB „TermEko“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjos UAB ,,Gilėgilė“ (buvusi UAB „Saldos prekyba“) ir UAB SALDA pateikė teismui prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad pareiškėjos yra BUAB ,,Bajoras“ kreditorės, sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.
Atsiliepimas
3. Ieškovė BUAB ,,Bajoras“ pateiktame atsiliepime su prašymu nesutiko, nurodė nesant pagrindo pripažinti, kad šiame ginčo teisiniame santykyje bylos išsprendimas turės įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjų prašymo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos savo suinteresuotumą byla, į kurią siekia būti įtrauktos trečiaisiais asmenimis, faktiškai grindžia bankroto byloje pareiškėjų patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimo didesnėmis galimybėmis. Pareiškėjos neįrodinėja, kad būtų tiesiogiai materialiaisiais teisiniais santykiais susijusios su ieškove ar atsakovais, taip pat aiškiai nenurodo, kokius materialiuosius teisinius padarinius joms sukels bylos išnagrinėjimas, kaip priimtu teismo sprendimu bus ar gali būti paveikta jų teisinė padėtis. Teismo įsitikinimu, pareiškėjų siūlomas suinteresuotumo byla vertinimas (kad pakankamą suinteresuotumą byla patvirtina vien pats faktas, jog yra bankrutavusios bendrovės kreditorės) neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio paskirties, kurio esmė yra išvengti regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek ir viena iš atsakovių yra bankrutavusios įmonės ir yra atstovaujamos nemokumo administratorių, kurių tikslas šioje byloje išspręsti kilusį ginčą dėl skolos, ko pasekoje būtų galima spręsti klausimus dėl bankroto bylose patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų.
7. Teismas padarė išvadą nesant pagrįsto ir teisėto pagrindo įtraukti pareiškėjas trečiaisiais asmenimis į bylą, nes tokio prašymo tenkinimas ne tik neatitiktų CPK 47 straipsnio paskirties, bet ir pažeistų CPK 7 straipsnyje teismui įtvirtintą pareigą užtikrinti kiek įmanoma operatyvesnį ir ekonomiškesnį procesą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjos UAB „Gilėgilė“ ir UAB SALDA atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Gilėgilė“ ir UAB SALDA įtraukti į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiško reikalavimo, ieškovės BUAB „Bajoras“ pusėje; prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėti kartu su atskiruoju skundu teikiamus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismo išvados, kad nagrinėjama civilinė byla nesukels materialiųjų teisinių padarinių pareiškėjoms, yra prieštaraujančios faktinėms aplinkybėms. Apeliančių finansiniai reikalavimai patvirtinti BUAB „Bajoras“ bankroto byloje yra itin dideli. Nagrinėjamos bylos baigtis turės tiesioginės įtakos jų finansinių reikalavimų patenkinimų apimčiai. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina materialinį teisinį sąsajumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi.
8.2. BUAB „Bajoras“ nemokumo administratorės teisiniai veiksmai galimai neatspindi ir neatstovauja geriausių BUAB „Bajoras“ kreditorių interesų, todėl tiesioginis apeliančių dalyvavimas civilinėje byloje padėtų užtikrinti įmanomai didžiausią BUAB „Bajoras“ ir jos kreditorių turtinių interesų patenkinimą.
8.3. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) 2021 m. gruodžio 30 d. išvadoje dėl neplaninio nemokumo administratorės UAB ,,Simpatija“ veiklos patikrinimo nustatyta, kad nemokumo administratorė UAB „Simpatija“ netinkamai atlieka įstatymo nustatytas pareigas ir funkcijas peržiūrėdama, tikrindama BUAB „Bajoras“ sudarytus sandorius ir gindama BUAB „Bajoras“ kreditorių interesus ir 2022 m. sausio 4 d. yra priimtas AVNT įsakymas dėl nurodymo nemokumo administratorei UAB ,,Simpatija“ skyrimo.
8.4. Netinkamas nemokumo administratorės UAB „Simpatija“ atstovavimas teisme BUAB „Bajoras“ jau yra užfiksuotas ir konstatuotas kitose bylose.
8.5. Nors pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu privalo ginti visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, tačiau tais atvejais, kai konkretus kreditorius išreiškia pageidavimą savo teises ir interesus byloje ginti tiesiogiai pats, jis turėtų būti traukiamas į bylą trečiuoju asmeniu, o aplinkybė, kad visų kreditorių interesams atstovauja nemokumo administratorius, neturėtų būti procesine kliūtimi konkrečiam kreditoriui tiesiogiai dalyvauti byloje trečiojo asmens statusu. Kreditoriui pageidaujant savo teises ir teisėtus interesus byloje ginti pačiam, o ne per nemokumo administratorių, tokiam kreditoriui turėtų būti suteikiama galimybė tai padaryti.
8.6. Apeliantėms, susipažinus su skundžiama nutartimi, iškilo būtinybė pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, susijusius su bankroto administratorės UAB „Simpatija“ tinkamu veiklos vykdymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
10. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus: 1) AVNT 2021 m. gruodžio 30 d. išvados kopiją; 2) AVNT 2022 m. sausio 4 d. įsakymo kopiją; 3) Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-854-467/2022.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors pareiškėjų pateikti įrodymai pagal sudarymo datas buvo sudaryti po 2021 m. gruodžio 13 d. prašymo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos, tačiau dar iki skundžiamos nutarties 2022 m. gegužės 12 d. priėmimo, t. y. jie jau egzistavo skundžiamos nutarties priėmimo metu. Kita vertus, apeliantės atskirajame skunde nurodo, kad teikiami nauji įrodymai susiję su nemokumo administratorės UAB „Simpatija“ tinkamu veiklos vykdymu, tačiau, nagrinėjamas klausimas ne dėl nemokumo administratorės veiklos, o dėl pareiškėjų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, pagrindų egzistavimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatytos CPK 314 straipsnio bendrosios taisyklės taikymo išimtys, be kita ko, įrodymai neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtinto įrodymų sąsajumo reikalavimo, todėl prie bylos medžiagos nepridedami.
Dėl ginčo esmės
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą įtraukti jas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovės BUAB „Bajoras“ pusėje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų įtraukimo į bylą, konstatavo, kad vien pareiškėjų buvimo kreditorėmis ir jų nurodomų aplinkybių dėl bankroto byloje pareiškėjų patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimo didesnių galimybių nepakanka jų dalyvavimui nagrinėjamos bylos procese. Taip pat teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė atstovauja ieškovės interesus, siekdama išspręsti kilusį ginčą, ko pasekoje būtų galima spręsti klausimus dėl bankroto bylose patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo. Nesutikimą su skundžiama nutartimi pareiškėjos iš esmės argumentuoja tuo, kad nagrinėjamos bylos baigtis turės tiesioginės įtakos jų finansinių reikalavimų patenkinimų apimčiai bei tuo, jog nemokumo administratorė galimai netinkamai gina ieškovės ir jos kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliančių pozicijai.
14. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
15. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis).
16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009 ir kt.). Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).
17. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne) buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018; 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).
18. Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas, kasacinio teismo išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku. Tuo tarpu pareiškėjos savo teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje išimtinai sieja su ieškovės bankroto byloje patvirtintų jų finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis ir neginčija, kad nėra tiesioginio tarp šalių (ieškovės ir atsakovų) atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, taip pat nėra susijusios su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ir nagrinėjamas byloje ginčas galėtų lemti pareiškėjų teises ar pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad pareiškėjų nurodytas suinteresuotumo vertinimas neatitiktų CPK 47 straipsnio paskirties. Nagrinėjamos bylos ir pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti pareiškėjas į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje.
19. Pasisakant dėl apeliančių argumentų, susijusių su nemokumo administratorės galbūt netinkamu pareigų atlikimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė, kaip likviduojama dėl bankroto įmonė yra atstovaujama nemokumo administratorės. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalį paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu be kitų atlieka šias funkcijas: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 10 punktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
20. Teismų praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį civiliniame procese atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo (CPK 55 straipsnis). Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, taigi, nurodyti subjektai tokių įgaliojimų veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose įmonės vardu neturi. Kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019; 2020 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-798/2020; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-387-302/2022). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, kaip pavyzdžiui dėl taikos sutarčių civilinėse bylose pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius sudarymo, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017, kt.). Taigi aplinkybė, kad tam tikroje civilinėje byloje nemokumo administratoriaus pozicija gali nesutapti su kreditoriaus pozicija ir pan., taip pat savaime nelemia poreikio kreditoriams dalyvauti kitose (ne bankroto) bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu.
21. Atmesdamas apeliančių argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nagrinėjant klausimus susijusius su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriais ir jų galimybe dalyvauti kitose bylose trečiųjų asmenų statusu, pasisakyta, jog bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriai naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis būtent bankroto byloje, o ne ginčo teisena nagrinėjamoje byloje, kurioje dalyvauja ir jų skolininkė – bankrutuojanti bendrovė (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-676-241/2020; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-575-330/2021; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1233-790/2021; 2022 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-230-450/2022; kt.).
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kreditorių teisės yra įtvirtintos JANĮ 43 straipsnyje, pagal kurį tie kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atlygio už restruktūrizavimo proceso administravimą sumažinimo, jeigu nemokumo administratorius neatlieka ir (ar) netinkamai atlieka šiame įstatyme nustatytas nemokumo administratoriaus funkcijas; naudotis kitomis JANĮ ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis (JANĮ 43 straipsnio 5, 7, 8 punktai). Pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą kreditorių susirinkimas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, gali pateikti teismui motyvuotą prašymą atstatydinti nemokumo administratorių. Taigi, kreditoriams yra numatyti tam tikri svertai ginti savo interesus ir įtakoti nemokumo administratoriaus veiklą kreipiantis dėl to tiesiogiai į bankroto bylą nagrinėjantį teismą ar reikalaujant atlyginti patirtą žalą dėl nemokumo administratoriaus kaltės, tačiau, kaip jau minėta, ne per dalyvavimą civilinėje byloje, kurios dalyviu yra bankrutuojantis (bankrutavęs) juridinis asmuo.
23. Taip pat nagrinėjamame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai yra tenkinami JANĮ 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl, jei nagrinėjamoje byloje galutiniu teismo procesiniu sprendimu ir būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, išieškotos piniginės lėšos būtų pervestos likviduojamai dėl bankroto įmonei į bendrą turto masę ir naudojamos atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais JANĮ 94 straipsnio nustatyta tvarka, o ne išimtinai pareiškėjų finansinių reikalavimų patenkinimui. Taigi, ir aplinkybė, kad ieškovės bankroto byloje patvirtinti apeliančių finansiniai reikalavimai yra didelės apimties, savaime nelemia poreikio įtraukti apeliantes į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į bylą, todėl atmesdamas pareiškėjų (apeliančių) prašymą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo; skundžiama 2022 m. gegužės 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.