- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2-230-450/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00415-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medipresa“
- Atsakovas
- P. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Medipresa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Medipresa“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Media Incognito“ ieškinį atsakovui P. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medipresa“ kreipėsi į teismą prašydama įtraukti ją į bylą, kurioje ieškovė bankrutavusi (toliau – BUAB) „Media Incognito“ prašo priteisti iš atsakovo P. V. 665 939,74 Eur žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteista sumą, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
2. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi BUAB „Media Incognito“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Tavix“, atstovaudama ieškovę, teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 665 939,74 Eur žalą, kurią sudaro bendrovės bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma. UAB „Medipresa“ yra viena iš ieškovės kreditorių, kurios patikslintas finansinis reikalavimas 120 819,62 Eur patvirtintas Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi. Nemokumo administratorės pareikštas reikalavimas apima ir kreditorės UAB „Medipresa“ finansinį reikalavimą, dėl to bylos išsprendimas gali turėti įtakos kreditorės teisėms ir pareigoms. Pareiškėja prašė vertinti, kad civilinėje byloje nemokumo administratorė neveikia UAB „Medipresa“, kaip vienos iš ieškovės kreditorių interesais, dėl to ieškinio reikalavimo dydis turėtų būti mažinamas 120 819,62 Eur suma, kadangi UAB „Medipresa“ gina savo interesus savarankiškai, t. y. ji yra pareiškusi teisme tiesioginį ieškinį buvusiam ieškovės vadovui P. V. dėl 120 819,62 Eur žalos atlyginimo, o ieškinio priėmimo klausimas sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-1410-XX/2021.
Atsiliepimas
3. Atsakovas P. V. nesutiko su pareiškėjos prašymu ir nurodė, kad pareiškėja reiškia savarankišką reikalavimą dėl ieškinio sumos sumažinimo, todėl į bylą trečiuoju asmeniu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 1 dalies pagrindu negali būti įtraukta; šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
4. Ieškovė pozicijos nepateikė, klausimą paliko spręsti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė įtraukti UAB „Medipresa“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Media Incognito“ ieškinį atsakovui P. V. dėl žalos atlyginimo.
6. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi UAB „Media Incognito“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Tavix“. 2019 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis, bendrai 665 939,74 Eur sumai, iš šios sumos pareiškėjos UAB „Medipresa“ 120 819,62 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi BUAB „Media Incognito“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nemokumo administratorė, gindama BUAB „Media Incognito“ kreditorių interesus, šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš buvusio bendrovės vadovo, kaip atsakingo dėl tyčia bendrovę privedusio prie bankroto asmens, 665 939,74 Eur žalos, kurią sudaro patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma, atlyginimą.
7. Teismo vertinimu, vien pareiškėjos buvimas bankrutavusios bendrovės kreditore ir nurodomos aplinkybės dėl suinteresuotumo ginčo dėl žalos atlyginimo baigtimi nepakanka jos dalyvavimui nagrinėjamos bylos procese, juo labiau, kad suinteresuotumą tokio pobūdžio ginčo baigtimi turi visi be išimties bankrutavusio juridinio asmens kreditoriai, nepriklausomai nuo jų turimų reikalavimų bendrovei dydžio.
8. Teismas vertino, kad teisiniai santykiai yra susiklostę tik tarp ieškovės BUAB „Media Incognito“ ir jos buvusio vadovo P. V., o pareiškėja juose nedalyvauja. Todėl šioje byloje priimtu procesiniu sprendimu nebus nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, t. y. sprendimu nebus sukurtos, panaikintos ar pakeistos pareiškėjos teisės. Ieškovei palankaus ar iš dalies palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjos teisės į kreditorinių reikalavimų patenkinimą įgyvendinimas taptų realesnis, visgi tai nereiškia, kad sprendimu pareiškėjai būtų sukurta nauja teisė (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-47-464/2021).
Šalies argumentai
9. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji savarankiškai kitoje civilinėje byloje pareiškė ieškinį dėl 120 819,62 Eur žalos iš to paties atsakovo priteisimo, neturi teisinės reikšmės. Teismas pažymėjo, kad bankrotas – tai kolektyvinio skolų administravimo procesas. Net jeigu nagrinėjamoje byloje galutiniu teismo procesiniu sprendimu ir būtų priimtas bankrutavusiai bendrovei palankus teismo sprendimas, išieškotos piniginės lėšos būtų pervestos bankrutavusiai bendrovei į bendrą turto masę ir naudojamos atsiskaityti su visais kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka, jos nebūtų skirtos išimtinai pareiškėjos finansinio reikalavimo patenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė ir net neįrodinėjo jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius būtų galima daryti išvadą, jog nemokumo administratorė veikia priešingai ieškovės kreditorių interesams ir todėl pareiškėjos, kaip kreditorės, įtraukimas trečiuoju asmeniu būtų pateisinamas. Priešingai, ieškinio reikalavimų sumą sudaro visų ieškovės kreditorių patvirtintų ir nepatenkintų reikalavimų suma. Be to, iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji siekia, jog byloje būtų sumažintas ieškinio reikalavimas, tačiau tokią teisę turi tik ieškovė, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, mažinti ar didinti ieškinio reikalavimus įstatymas nesuteikia (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė UAB „Medipresa“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti UAB „Medipresa“ į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Apie sprendimą nepriklausomai reikšti tiesioginį ieškinį P. V. dėl žalos atlyginimo ir šio ieškinio pareiškimą apeliantė informavo bendrovės nemokumo administratorę MB „Tavix“, prašydama byloje neprašyti priteisti žalos atlyginimą kreditorės UAB „Medipresa“ finansinio reikalavimo dalyje, tačiau administratorė jokių veiksmų nesiėmė.
11.2. Nemokumo administratorė ne tik ignoruoja apeliantę, bet ir (drauge su priešingus interesus turinčiais kreditoriais) imasi veiksmų, kurie iš esmės panaikins apeliantės galimybes prisiteisti ir išieškoti patirtą žalą iš P. V..
11.3. Bendrovės kreditoriai priėmė sprendimą parduoti byloje dar nepriteistą 665 939,74 Eur (visų bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų) dydžio bendrovės reikalavimą į P. V. viešose varžytynėse už 80 proc. visos reikalavimo teisės vertės, o nepardavus pirmosiose varžytynėse, pardavinėti reikalavimo teisę antrosiose viešose varžytynėse už 60 proc. reikalavimo teisės vertės; nepardavus reikalavimo teisės antrose viešose varžytynėse, ją pardavinėti 14 dienų laisvo pardavimo tvarka už didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau ne mažesnę kaip 8 000 Eur kainą. Kaip matyti iš viešo portalo www.evarzytynes.lt skelbiamų duomenų, pirmosios skelbtos varžytynės neįvyko, šiuo metu vyksta antrosios, pradinė parduodamo reikalavimo kaina – 399 564 Eur.
11.4. Kreditorių susirinkimas dėl reikalavimo pardavimo buvo inicijuotas ir jo sprendimas nulemtas didžiausio bendrovės kreditoriaus – su P. V. siejamos UAB „Lectio divina“ iniciatyva. P. V. deklaruoja turintis mokumo problemų, todėl tikėtina, kad reikalavimas į jį bus parduotas už minimalią kainą (galimai nupirktas paties P. V. ar su juo susijusio asmens), tai lems, jog bendrovės bankroto byla bus operatyviai užbaigta, o apeliantės kreditorinis reikalavimas liks nepatenkintas.
11.5. Apeliantei žinoma, kad P. V. pateikė pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo byloje.
11.6. Teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų dalyvavimą byloje tuo, jog byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-479/2013).
11.7. Apeliantė siekia pasinaudoti teise reikšti tiesioginį savarankišką ieškinį dėl tyčinio bendrovės bankroto kaltam vadovui, tačiau to negali padaryti (ieškinys yra nepriimtas), nes, nepaisant apeliantės prieštaravimų, bendrovės nemokumo administratorė jo „interesais“ veikia šioje byloje, kurioje apeliantė negali išsakyti pozicijos, nes nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Todėl skundžiama nutartimi apeliantei yra sukeltos neigiamos pasekmės.
11.8. Daugeliui smulkių kreditorių esant pasyviems, P. V. ir UAB „Lectio divina“ balsais gali būti ir yra priimami P. V. (ne visiems kreditoriams) palankūs sprendimai, kuriuos įgyvendina nemokumo administratorė. Apeliantei dalyvauti nagrinėjamoje byloje ir joje išdėstyti poziciją (įskaitant ir poziciją, kad nenori interesų ginti šioje byloje) yra būtina. Priešingu atveju, byla bus pabaigta priimant susitarimą (-us), kuris (-e) būtų privalomi ir apeliantei, tačiau palankūs tik P. V..
Atsiliepimas
12. Atsakovas P. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nėra numatyta spręsti dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pagal tai, kaip veikia nemokumo administratorė, atstovaudama kreditorius bankroto byloje. Vienintelis kriterijus, kuris lemia asmens įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu, – aplinkybė, ar teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.
12.2. Nemokumo administratorės sutikimas neatstovauti kreditorės interesų byloje galėtų būti vertinamas netinkamu ar neteisėtu veiksmu. Taigi, kol kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, kreditorius šio reikalavimo bankroto byloje nėra atsisakęs, nemokumo administratorė turi pareigą atstovauti jo interesus.
12.3. Apeliantė pripažįsta, jog sprendimą parduoti reikalavimo teisę į atsakovą priėmė ne administratorė, o kreditorių susirinkimas; administratorė negalėjo turėti įtakos kreditorių susirinkimo sprendimui, kadangi būtent kreditorių susirinkimas pagal JANĮ 44 straipsnį turi išimtinę kompetenciją spręsti dėl bankrutuojančio juridinio asmens turto (šiuo atveju reikalavimo teisės į atsakovę) pardavimo ir tvarkos.
12.4. Kreditorė, nors ir nepritaria kreditorių susirinkimo sprendimui, tačiau jo neginčijo.
12.5. Bankrutavusi bendrovė turto neturi, gaunamos pajamos, atsižvelgiant į turimus įsipareigojimus, yra mažos, reikalavimo teisės įgyvendinimo apimtis yra minimali, todėl sprendimas reikalavimo teisę parduoti yra tinkamas, racionalus ir maksimaliai užtikrinantis kreditorių interesus bei teises. Reikalavimo teisę pardavus ir iš antrųjų varžytynių, gauta suma būtų didesnė už tą, kurią pavyktų išieškoti iš atsakovo.
12.6. Kreditorės argumentai neįrodo netinkamo administratorės atstovavimo.
12.7. Kreditorių susirinkimo sprendimų įtaka kreditorės teisėms nesusijusi su CPK 47 straipsnio taikymu; kreditorė privalo įrodyti, jog bylos išnagrinėjimas turės įtaką, kaip ši suprantama CPK 47 straipsnio prasme, jos teisėms ir pareigoms. Kreditorių susirinkimo sprendimai, kuriems kreditorė nepritaria, nesusijęs su bylos išsprendimo įtaka kreditorės teisėms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino kreditorės UAB „Medipresa“ prašymo dėl jos įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui: UAB „Medipresa“ susirašinėjimą su bendrovės nemokumo administratore; bendrovės kreditorių 2021 m. lapkričio 15 d. susirinkimo protokolą; informaciją iš www.evarzytynes.lt; duomenis apie prekių ženklą „Obuolys“ ir jo naudojimą; duomenis apie UAB „Lectio divina“, UAB „Amo tanto“ ir E. P.; 2021 m. spalio 4 d. prašymą dėl teismo sprendimu priteistos sumos įvykdymo išdėstymo; bendrovės kreditorių sąrašą, kuriuos prašo priimti į bylą.
16. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
17. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).
18. Nustatyta, kad pareiškėjos pateikti įrodymai buvo priimti dar iki jos 2021 m. gruodžio 27 d. prašymo, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pateikimo dienos, t. y., viena vertus, pateikimo pirmosios instancijos teismui metu apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai jau egzistavo. Kita vertus, vienas iš jų (susirašinėjimas su nemokumo administratore) ir buvo pateiktas kartu su pareiškėjos prašymu. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė priežasčių, kad kiti kartu su atskiruoju skundu teikiami duomenys jai buvo nežinomi ir (ar) negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, pati pareiškėja teikiamais duomenimis atskirajame skunde nesiremia ir neįrodinėja jais bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y. neaišku, kokias pareiškėjos įrodinėjamas aplinkybes dėl jos įstojimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pagrindžia teikiami dokumentai.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nebuvo nustatytos CPK 314 straipsnio bendrosios taisyklės taikymo išimtys, be kita ko, įrodymai neatitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtinto įrodymų sąsajumo reikalavimo, todėl prie bylos medžiagos nepridedami.
Dėl ginčo esmės
20. CPK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises ir naudotis jomis gindamas savo poziciją.
21. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis).
22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009 ir kt.). Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014, 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).
23. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018; 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).
24. Taigi, iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, kasacinio teismo išaiškinimų matyti, kad teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.
25. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. gruodžio 27 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju bankrutavusios bendrovės, taip pat jos kreditorių, taip pat ir pareiškėjos, interesai ginami bei jiems atstovaujama įstatymo numatytu pagrindu, o nemokumo administratorė veikia bankrutavusios bendrovės bei jos kreditorių naudai. Teismo vertinimu, vien pareiškėjos buvimas bankrutavusios bendrovės kreditore ir jos nurodomos aplinkybės dėl suinteresuotumo ginčo dėl žalos atlyginimo baigtimi aiškiai nepakanka jos dalyvavimui nagrinėjamos bylos procese.
26. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).
27. Pareiškėja savo teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje išimtinai sieja su ieškovės bankroto byloje finansinio reikalavimo patenkinimo galimybėmis. Pareiškėja negali ginčyti ieškovės nurodomo ieškinio faktinio pagrindo aplinkybių ir dalyko (CPK 47 straipsnio 2 dalis), nes nėra tiesiogiai susijusi materialiaisiais teisiniais santykiais su atsakovo galbūt padaryta žala būtent ieškovei kaip įmonei, kuri turėtų atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju, pareiškėjos argumentai, kad ji turėtų teisę dalyvauti byloje vien dėl to, kad, viena vertus, ieškinio suma grindžiama ir pareiškėjos finansinio reikalavimo dydžiu; kita vertus, ji siekia, kad šioje byloje būtų sumažintas ieškinio reikalavimas, nes ji yra pareiškusi savarankišką tiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui P. V. dėl 120 819,62 Eur žalos (apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės tiesioginį ieškinį buvo atsisakyta priimti) nesudaro pagrindo vertinti, jog šis sprendimas turės įtakos pareiškėjos materialiosioms teisėms ir pareigoms. Priešingai, tokia pareiškėjos pozicija patvirtina, kad ji nėra tiesioginio tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektas, tačiau taip pat nėra susijusi su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ir nagrinėjamas byloje ginčas galėtų lemti pareiškėjos teises ar pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytas suinteresuotumo vertinimas neatitiktų CPK 47 straipsnio paskirties. Įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius, laikytina, kad nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
28. Apeliacinės instancijos teismas, papildomai pasisakydamas dėl civilinėje byloje priimtino teismo sprendimo reikšmės pareiškėjos finansinio reikalavimo patenkinimui bankroto byloje, pažymi, kad bankrutavusi įmonė yra atstovaujama nemokumo administratorės, kuri, vadovaujantis JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, gina tiek ieškovės, tiek ir visų jos kreditorių interesus. Teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai yra tenkinami JANĮ 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl, jei nagrinėjamoje byloje galutiniu teismo procesiniu sprendimu ir būtų priimtas bankrutavusiai įmonei palankus teismo sprendimas, išieškotos piniginės lėšos būtų pervestos bankrutavusiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamos atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais JANĮ 94 straipsnio nustatyta tvarka, o ne išimtinai pareiškėjos finansinio reikalavimo patenkinimui. Atskirai pažymėtina ir tai, jog ši nutartis neužkerta pareiškėjai kelio savo teises, esant galimiems jų pažeidimams, ginti kitais įstatymo numatytais teisių gynybos būdais.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos nurodomas teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas visų pirma priklauso nuo ginčo šalių valios, jų geranoriškumo ir pasiryžimo taikyti viena kitai tarpusavio nuolaidas tam, jog būtų išvengta bylinėjimosi teisme. Teismo atsisakymas į bylą įtraukti visus pageidaujančius asmenis, kurių suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi nėra įrodytas, neužkerta kelio teisinės taikos atkūrimui ir negali kurti prielaidų naujiems ginčams kilti.
30. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į teisminį procesą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį nėra jokio pagrindo. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.