Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo dalyvavimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, klausimas civilinėje byloje Nr. e2-2914-580/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Budmeda“ ieškinį atsakovams A. Š., P. J. ir A. M. (A. M.) dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB ,,Budmeda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinusi prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. Š., P. J. ir A. M. 339 272,46 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3973-580/2019 iškėlė bendrovei bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 17 d. Atsakovai, bendrovės vadovai ir akcininkai, jau 2004 m. balandžio 30 d. turėjo žinoti ir suprasti, kad bendrovė yra nemoki ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, tačiau to nepadarė. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, nei buvę vadovai, nei akcininkai nemokumo administratoriui neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto. Ieškovei padaryta žala yra dingusio bendrovės įstatinio kapitalo (105 711,30 Eur) ir administratoriui neperduotų piniginių lėšų (233 561,16 Eur) vertė.

3. Pareiškėjas D. K. Vilniaus apygardos teismui 2020 m. spalio 23 d. pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Nurodė, kad jis yra didžiausias BUAB „Budmeda“ kreditorius, kurio finansinis reikalavimas sudaro 96,12 proc. bendrovės bankroto byloje patvirtintų reikalavimų. Pareiškėjas suinteresuotas civilinės bylos Nr. e2-2914-580/2020 baigtimi, nes, patenkinus ieškinį, daugiau kaip 50 proc. priteistos sumos turėtų būti skirta jo kreditoriniam reikalavimui patenkinti. Bendrovės bankrotas vyksta supaprastinta tvarka, todėl pareiškėjas negali ginti savo teisių kreditorių susirinkime. Prašyme taip pat pažymima, kad, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties išaiškinimais, siekiant pareiškėjui pasinaudoti teise bei galimybe teikti civilinėje byloje Nr. e2-2914-580/2020 prašymus, visų pirma turėtų būti išspręstas pareiškėjo procesinio statuso byloje klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo D. K. prašymo įtraukti jį trečiuoju asmeniu netenkino; pašalino D. K. iš nagrinėjamos bylos suinteresuotų asmenų, kuriuo jis nurodytas ieškovės BUAB ,,Budmeda“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. patikslintame ieškinyje.

5. Teismas visų pirma pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1412-516/2020 paliko nepakeistą, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylos sustabdymo kaip paduotą byloje nedalyvaujančio asmens. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad visų bendrovės kreditorių interesus tiek bankroto byloje, tiek ir pareiškiant ieškinius bendrovės interesais, šiuo atveju – pareiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo buvusiems jos vadovams ir akcininkams, atstovauja nemokumo administratorius.

6. Teismas sprendė, kad ir pareiškėjo D. K., kaip BUAB „Budmeda“ kreditoriaus, interesus atstovauja bei gina nemokumo administratorius, o aplinkybės, kurios lemtų poreikį D. K. tiesiogiai dalyvauti nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo, nėra nustatytos. Šiuo aspektu jau yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, 2020 m. spalio 22 d. nutartyje nurodęs, kad vien tai, jog pareiškėjas yra ieškovės kreditorius, nereiškia, jog jis savaime įtrauktinas trečiuoju asmeniu į ginčo teisena nagrinėjamą bylą. Todėl teismas pareiškėjo pateikto prašymo įtraukti jį į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, netenkino, taip pat pašalino jį iš suinteresuotų asmenų, nurodęs, kad BUAB „Budmeda“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. patikslintame ieškinyje pareiškėjas D. K. suinteresuotu asmeniu buvo įvardytas nesant tam teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį ir grąžinti klausimą (bylą) nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. BUAB „Budmeda“ bankrotas vykdomas supaprastinta tvarka, kai kreditorių susirinkimo funkciją atlieka teismas, todėl kreditoriai su nemokumo administratoriumi nėra sudarę pavedimo (atstovavimo) sutarties, o šis nėra įpareigojęs jiems atstovauti teisme. Taigi ir pareiškėjas nėra asmeniškai įpareigojęs administratoriaus J. Uselio atstovauti jam nei atlygintinai, nei neatlygintinai, jų nesaisto jokie atstovavimo santykiai.

7.2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnyje vienareikšmiškai nurodyta, kad nemokumo administratorius tiek kreditorių susirinkimuose, tiek teisme atstovauja tik bankrutuojančiai bendrovei, šioje normoje nėra nei vieno žodžio apie atstovavimą teisme kreditoriams, juolab situacijoje, kai bendrovės bankrotas vyksta supaprastinta tvarka ir kreditoriai neturi pasirašę pavedimo sutarties su administratoriumi.

7.3. Nemokumo administratorius neturi kreditorių įgaliojimų jiems atstovauti, o tai reiškia, kad neturi teisės ir sudaryti taikos sutartį, todėl bylos vedimo procesas, nedalyvaujant kreditoriui (kuris turi daugiau kaip 50 proc. visų kreditorinių reikalavimų ieškovės bankroto byloje), yra netikslingas.

7.4. Teismas, priimdamas patikslintą ieškinį, jau pripažino, kad pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo, ir pareiškėjui suteikė galimybę matyti ir gauti visus bylos procesinius dokumentus. Skundžiama nutartimi nusprendus pašalinti pareiškėją iš suinteresuotų asmenų, teismas nepagrįstai suvaržė jo, kaip kreditoriaus, teises.

7.5. Pareiškėjas yra ne tik suinteresuotas asmuo, tačiau ir talkina ieškovei, kad bankroto procesas vyktų. Pavyzdžiui, pirmą kartą šioje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl lėšų stygiaus ieškovės sąskaitoje nemokumo administratorius negalėjo antstoliui sumokėti už vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti 112,50 Eur, už ieškovę šį mokestį antstoliui sumokėjo pareiškėjo žmona D. K.. Taigi, pareiškėjas veikia aktyviai ir turi turėti proceso šalies teises, kad galėtų išsireikalauti įrodymus, užduoti klausimus ir pan.

8. Atsakovas P. J. atsiliepime į ieškovės BUAB „Budmeda“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

8.1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 nutartyje, kuria atsisakyta priimti D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylos sustabdymo, ir kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą, išaiškinta, kad bendrovės kreditorių interesams tiek bankroto byloje, tiek ir pareiškiant kitus ieškinius bendrovės interesais atstovauja nemokumo administratorius. Šiuo atveju ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo pateikė bankrutuojanti bendrovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus.

8.2. Realius kreditorių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti bendrovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta bankrutuojančios bendrovės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios bendrovės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus.

8.3. Konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu, pareikšdamas ieškinį skolininkės (bankrutuojančios bendrovės) vardu, jeigu pati bankrutuojanti bendrovė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Bet net ir tokiu atveju patenkinus ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininkės turtą ir naudojamas visų skolininkės kreditorių reikalavimams tenkinti. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nemokumo administratorius jo neatstovauja.

8.4. Teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad nėra nustatytos aplinkybės, kurios lemtų poreikį pareiškėjui tiesiogiai dalyvauti nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo.

9. Atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškovės BUAB „Budmeda“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tokius atsikirtimus:

9.1. Teismas visiškai pagrįstai nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje ir pašalinti pareiškėją iš suinteresuotų asmenų. Visų bankroto procese dalyvaujančių bendrovės kreditorių interesams atstovauja nemokumo administratorius.

9.2. Visi pareiškėjo D. K. nurodyti argumentai nėra pagrįsti ir neturi jokios teisinės reikšmės. JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta bankrutuojančios bendrovės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios bendrovės teises bei interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Kreditorių įtraukimas į bylą gali apsunkinti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Taigi, kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019).

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas reikalavimo teises į BUAB „Budmeda“ 44 022,24 Eur sumai, taip pat į dar dvi bendroves (atitinkamai 2 723,68 Eur ir 999,46 Eur sumai) iš UAB „Timber logistik“ įgijo pagal 2019 m. birželio 27 d. varžytynių aktą už 1 000 Eur. 2019 m. rugpjūčio 14 d. apeliantas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. BUAB „Budmeda“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, administratoriumi paskirtas J. Uselis, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma 57 440,26 Eur (iš kurių trečios eilės kreditoriaus D. K. reikalavimas kartu su delspinigiais sudaro iš viso 55 211,25 Eur), o 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi, tenkinant nemokomo administratoriaus prašymą, nutarta taikyti supaprastinto bankroto procesą. Supaprastintas procesas taikytas dėl to, kad bendrovė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti padengtos administravimo ir teismo išlaidos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) redakcijos, galiojusios iki 2019 m. gruodžio 31 d., 13¹ straipsnio 1 dalis) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. eB2-198-580/2021; CPK 179 straipsnio 3 dalis).

13. Nemokumo administratorius inicijavo teisminį ginčą su ieškovės BUAB „Budmeda“ buvusiais valdymo organais ir dalyviais dėl ieškovei (bendrovei) padarytos žalos atlyginimo. Ieškovės 2020 m. rugpjūčio 26 d. patikslintame ieškinyje apeliantas įvardytas šioje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo dalyvaujančiu – suinteresuotu asmeniu (nedetalizuojant jo procesinės padėties pagal ginčo teisenos taisyklės) vien dėl to, kad jis yra ieškovės kreditorius. Jokių kitų pagrįstų faktinių ar teisinių argumentų, pateisinančių jo dalyvavimą nagrinėjamos bylos procese, patikslintame ieškinyje nenurodyta. Paties apelianto iš karto po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priėmimo 2020 m. spalio 23 d. pateiktas prašymas įtraukti jį į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje taip pat iš esmės yra grindžiamas vienintele aplinkybe – apelianto, kaip didžiausio ieškovės kreditoriaus, inicijavusio ieškovei bankroto bylos procedūrą, dabar vykdomą supaprastinta tvarka, statusu bei dėl šios priežasties apelianto turimu suinteresuotumu nemokumo administratoriaus pareikšto ieškinio patenkinimu.

14. Tačiau asmuo, siekiantis dalyvauti bylos procese trečiuoju asmeniu, turi įrodyti pakankamą nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su jo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Vertinant tokio asmens galimybę dalyvauti konkrečioje byloje trečiuoju asmeniu, būsimo teismo sprendimo įtaka jo teisėms bei pareigoms neturėtų būti suprantama pernelyg plačiai. Teismo jau buvo pasisakyta tuo aspektu, kad vien teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi turėjimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad byloje priimtas sprendimas turi įtakos to konkretaus asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-676-241/2020). Kreditorių įtraukimas trečiaisiais asmenimis bylose pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius vien dėl to, kad jie turi kreditoriaus statusą bankroto byloje, nėra taikomas ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-280-178/2017; 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-676-241/2020). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nepagrįstas asmenų įtraukimas dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, neabejotinai apsunkintų ir lėtintų bylos procesą, sudarytų prielaidas nepagrįstoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti.

15. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi prielaidų nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vien apelianto buvimo bankrutavusios bendrovės kreditoriumi ir jo turimo suinteresuotumo ginčo dėl žalos atlyginimo baigtimi aiškiai nepakako jo dalyvavimui nagrinėjamos bylos procese, juo labiau kad suinteresuotumą tokio pobūdžio ginčo baigtimi turi visi be išimties bankrutavusio juridinio asmens kreditoriai, nepriklausomai nuo jų turimų reikalavimų bendrovei dydžio.

16. Kitokio analizuojamos procesinės situacijos vertinimo nesuponuoja ir apelianto nuomonė, kad jo dalyvavimas šios bylos procese yra reikalingas dėl supaprastinta tvarka vykdomo BUAB „Budmeda“ bankroto proceso ir nesudarytos su nemokumo administratoriumi pavedimo sutarties.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nemokumo administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios bendrovės atstovas, veikiantis bendrovės vardu ex officio (savo iniciatyva), o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios bendrovės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012). Taigi bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, kaip civilinėje byloje dalyvaujančiam asmeniui, atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius (arba jo įgaliotas asmuo) (CPK 54-56 straipsniai).

18. Esminis skirtumas tarp bankroto procedūrų, vykdomų įprasta tvarka, ir vykdomų supaprastinta tvarka yra tas, kad nešaukiami kreditorių susirinkimai, o kreditorių susirinkimo teises ir pareigas tokiu atveju įgyvendina teismas. Tačiau bankroto procesą reglamentuojantis teisinis reglamentavimas nenustato kitokių taisyklių dėl bendrovės atstovavimo supaprastino bankroto atveju. Tiek ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punkte buvo nustatyta, kad administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai bendrovei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti bendrovė tęsia ūkinę komercinę veiklą, tiek JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad administratorius atstovauja juridiniam asmeniui teisme. Taigi, tokie apelianto teiginiai, kad nemokumo administratorius šioje byloje net neturėtų įgalinimų sudaryti taikos sutartį, stokoja pagrįstumo, o administratoriaus veiklą supaprastintame bankroto procese kontroliuoja teismas.

19. Be to, ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte (atitinka JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą) nustatyta administratoriaus pareiga ginti visų bendrovės kreditorių interesus turi būti derinama su toje pačioje teisės normoje nustatyta pareiga ginti bankrutuojančios bendrovės teises ir teisėtus interesus. Administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti ir atlikti bankroto proceso darbus valdydamas, naudodamas bankrutuojančios (bankrutavusios) bendrovės turtą, juo disponuodamas (parduodamas), kad būtų sukaupta kuo daugiau bankrutuojančios bendrovės turto (lėšų), iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios bendrovės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš bendrovės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios bendrovės ūkinę komercinę veiklą ir pan. Taigi, bankrutuojančios bendrovės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas bendrovei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti. Būtent administratorius yra ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-399-219/2018).

21. Vadinasi, vien tai, kad BUAB „Budmeda“ bankroto procesas vykdomas supaprastinta tvarka ir dėl to su nemokumo administratoriumi nėra sudaryta pavedimo sutartis, nelemia išvados, jog šis specialus subjektas negina bankrutuojančios bendrovės kreditorių, įskaitytinai ir apelianto, interesų. Priešingai, pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas ir teismų išaiškinimai leidžia konstatuoti, kad bankrutuojančios bendrovės (o kartu ir visų jos kreditorių) interesai ginami bei jiems atstovaujama įstatyminiu pagrindu, o nemokumo administratorius veikia bankrutuojančios bendrovės bei jos kreditorių, įskaitytinai ir apelianto, naudai nepriklausomai nuo vykdomos bankroto procedūros formos.

22. Apeliantas siekia trečiuoju asmeniu įstoti į ieškovės nemokumo administratoriaus inicijuotą civilinę bylą dėl žalos, patirtos dėl buvusių ieškovės vadovų ir akcininkų galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodytos aplinkybės leidžia vertinti, kad teisiniai santykiai šiuo atveju yra susiklostę tik tarp ieškovės BUAB „Budmeda“ ir jos buvusių vadovų bei akcininkų (bylos atsakovų), o apeliantas juose nedalyvauja. Todėl šioje byloje priimtu procesiniu sprendimu nebus nuspręsta dėl apelianto teisių ir pareigų, t. y. sprendimu nebus sukurtos, panaikintos ar pakeistos apelianto teisės. Ieškovei palankaus ar iš dalies palankaus teismo sprendimo atveju apelianto teisės į kreditorinių reikalavimų patenkinimą įgyvendinimas taptų realesnis, visgi tai nereiškia, kad sprendimu apeliantui būtų sukurta nauja teisė.

23. Šiame kontekste pažymėtina, kad bankrotas – tai kolektyvinio skolų administravimo procesas. Net jeigu nagrinėjamoje byloje galutiniu teismo procesiniu sprendimu ir būtų priimtas bankrutavusiai bendrovei palankus teismo sprendimas, išieškotos piniginės lėšos būtų pervestos bankrutavusiai bendrovei į bendrą turto masę ir naudojamos atsiskaityti su visais jos kreditoriais bankroto procedūras reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, jos nebūtų skirtos išimtinai apelianto kreditorinio reikalavimo patenkinimui. Kitaip tariant, apelianto kreditorinių reikalavimų ieškovės bankroto byloje patenkinimo tvarka ir eiliškumas yra sureguliuoti teisės normomis, todėl jo dalyvavimas nagrinėjamos bylos dėl žalos atlyginimo procese objektyviai negalėtų turėti jokios įtakos įstatyme imperatyviai reglamentuojamoms procedūroms.

24. Pažymėtina, kad apeliantas neįrodė ir net neįrodinėjo jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius būtų galima daryti išvadą, jog nemokumo administratorius veikia priešingai ieškovės kreditorių interesams ir todėl apelianto, kaip kreditoriaus, įtraukimas trečiuoju asmeniu būtų pateisinamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybės, kurios lemtų tiesioginio apelianto dalyvavimo nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo poreikį, nenustatytos.

25. CPK 47 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, jog bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Pirmosios instancijos teismas šią teisės normą išaiškino ir pritaikė teisingai. Nei tokia aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas savo rezoliucija priėmė patikslintą ieškinį, kuriame apeliantas buvo nurodytas byloje dalyvaujančiu suinteresuotu asmeniu, ir iš karto neišsprendė jo pašalinimo iš bylos klausimo, nei tai, kad apeliantui buvo siunčiami teismo šaukimai ar kiti procesiniai dokumentai, suteikta prieiga prie elektroninės bylos, nekeičia fakto, kad apelianto procesinis statusas iki jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylos sustabdymo pateikimo šioje byloje nebuvo spręstas, tą pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1412-516/2020.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto pašalinimo iš bylos dalyvių procesinis klausimas išspręstas teisingai, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.