- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2-1412-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00425-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. K.
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- A. Š., P. J., A. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylos sustabdymo, civilinėje byloje Nr. e2-2914-580/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Budmeda“ ieškinį atsakovams A. Š., P. J. ir A. M. (A. M.) dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Budmeda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 59 660,26 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio sumai areštuotas atsakovų turtas.
Šalies argumentai
3. D. K., įvardindamas save suinteresuotu asmeniu, kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumai areštuoti atsakovams priklausantį turtą, sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės jo atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. eB2-2597-580/2020.
4. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti, nes nemokumo administratorius neperdavė teismo nutarties pasirinktam antstoliui, kadangi ieškovės sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų. Atsižvelgdamas į tai, prašo pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, jog nutartį pasirinktam antstoliui turi pateikti D. K.. Be to, prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2597-580/2020, kuria BUAB „Budmeda“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylos sustabdymo atsisakė priimti.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. K. yra didžiausias BUAB „Budmeda“ kreditorius, kurio finansinis reikalavimas sudaro 96,12 proc. įmonės bankroto byloje patvirtintų reikalavimų. Nurodė, kad pareiškėjas prašė prijungti jį prie civilinės bylos Nr. e2-2914-580/2020 kaip suinteresuotą asmenį, suteikiant elektroninę prieigą.
7. Teismas konstatavo, kad D. K. nėra įtrauktas trečiuoju asmeniu (tenkintas tik prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo). Ieškovo (kartu ir kreditorių) interesus atstovauja ir gina nemokumo administratorius. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylos sustabdymo paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. D. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylos sustabdymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovės atstovas nepateikė 2020 m. kovo 23 d. nutarties pasirinktam antstoliui, nes ieškovės sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų. Šios aplinkybės negali sutrukdyti vykdyti teisingumą ir iš naujo priimti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodant, kad pasirinktam antstoliui dokumentus pateikia kreditorius.
8.2. Yra būtinybė stabdyti šią civilinę bylą iki Lietuvos apeliacinis teismas priims neskundžiamą nutartį dėl BUAB „Budmeda“ tyčinio bankroto ir atsakingų asmenų įvardijimo. Šiuo metu teismas galėtų žalą priteisti tik iš P. J., su kuo sutikti negalima. Tikėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nustatys solidarią visų atsakovų atsakomybę dėl tyčinio bankroto.
8.3. Suinteresuotas asmuo yra didžiausias BUAB „Budmeda“ kreditorius, kurio reikalavimas sudaro 96,12 proc. nuo visų kreditorinių reikalavimų sumos, o bankroto procesas vyksta supaprastinta tvarka, todėl pavedimo sutartis tarp teismo paskirto bankroto administratoriaus ir kreditorių nebuvo pasirašyta. Esant tokiai situacijai, kreditorių susirinkimo klausimus sprendžia teismas, o nemokumo administratorius veikia ne pagal kreditorių pavedimą ir atstovavimą.
8.4. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-780-180/2015, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius gali būti trečiuoju asmeniu ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kita vertus, ši byla negali būti taikoma kaip teisės analogija, nes paminėtoje byloje bankroto administratorius veikė pagal kreditorių susirinkimo sprendimus, t. y. pagal pavedimo sutartį, priešingai nei šioje civilinėje byloje.
8.5. Teismas 2020 m. birželio 8 d. patenkino prašymą prijungti D. K. prie bylos suinteresuotu asmeniu, 2020 m. liepos 14 d. išsiuntė šaukimą dalyvauti 2020 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje, tačiau skundžiama nutartimi nusprendė, kad pareiškėjas nebeturi suinteresuoto asmens teisių teikti prašymus, nors nei teismo rezoliucijos, nei nutarties dėl teisių pasibaigimo (perleidimo kitam asmeniui) byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti D. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti civilinę bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas D. K. nėra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, skundžiama nutartimi atsisakė priimti jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti civilinę bylą, konstatavęs, kad prašymas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo nutartimi, teigia, kad jis buvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, be to, teismas jam siuntė šaukimą į vyksiantį teismo posėdį, todėl nepagrįstai sprendė, kad jis neturi teisės teikti prašymų.
12. Taigi ginčas nagrinėjamoje byloje visų pirma kilo dėl apelianto D. K. procesinio statuso byloje ir ar jis turi teisę nagrinėjamoje byloje teikti prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti civilinę bylą.
13. Remiantis CPK 37 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ginčo teisena nagrinėjamose civilinėse bylose dalyvaujančiais asmenimis laikomos ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Pažymėtina, kad tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Remiantis CPK 46 straipsnio 2 dalimi, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, o pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį.
14. Nustatyta, kad pareiškėjas D. K. 2020 m. gegužės 19 d. buvo pateikęs teismui prašymą prijungti jį prie bylos suinteresuotu asmeniu ir suteikti elektroninę prieigą prie nagrinėjamos bylos. Bylą nagrinėjančios teisėjos 2020 m. birželio 8 d. rezoliucija buvo nutarta suteikti D. K. elektroninę prieigą. Taigi paminėtos aplinkybės patvirtina, kad apelianto procesinis statusas šioje byloje nebuvo spręstas. Pats D. K. prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu arba nepareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, pateikęs nebuvo, o pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė. Tai, kad teismas, kaip nurodo apeliantas, buvo išsiuntęs jam šaukimą dalyvauti teismo posėdyje, nekeičia fakto, kad jo procesinė padėtis byloje nėra išspręsta.
15. Apelianto teigimu, jis yra didžiausias ieškovės BUAB „Budmeda“ kreditorius (reikalavimas sudaro 96,12 proc.), o pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-780-180/2015, kuria rėmėsi skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, bankrutuojančios įmonės kreditorius gali būti trečiuoju asmeniu ir yra suinteresuotas bylos baigtimi.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai naudojasi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis, tačiau trečiųjų asmenų teisėmis kreditoriai dalyvauja bankroto byloje, o ne ginčo teisena nagrinėjamoje byloje, kaip kad šiuo atveju (plačiau apie trečiųjų asmenų įstojimą į bankroto bylą žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-527-381/2020 ir kt.). Todėl tai, kad D. K. yra ieškovės kreditorius, nereiškia, kad jis savaime yra įtrauktinas trečiuoju asmeniu šioje ginčo teisena nagrinėjamoje byloje.
17. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-780-180/2015, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ją cituoja ir apeliantas, buvo sprendžiamas klausimas dėl didžiausių bankrutavusios įmonės kreditorių įtraukimo į ginčo teisena nagrinėjamą civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, tačiau paminėtoje nutartyje nebuvo pasisakyta, kad bankrutavusios įmonės kreditorius būtinai turi būti įtrauktas ir dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu (cituojamoje byloje prašymas įtraukti kreditorius trečiaisiais asmenimis buvo atmestas). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl D. K. (ne)įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, todėl minimoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-780-180/2015 pateikti išaiškinimai nėra aktualūs sprendžiant klausimą dėl atsisakymo priimti D. K., kuris, kaip nustatyta, neturi byloje dalyvaujančio asmens (trečiojo asmens) statuso, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti civilinę bylą. Paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-780-180/2015 pateiktais išaiškinimais galima būti remtis nebent sprendžiant pareiškėjo prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu.
18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas D. K., siekdamas pasinaudoti teise ir galimybę teikti teismui prašymus tiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl bylos stabdymo, tiek ir kitais klausimais, visų pirma turėtų išsispręsti savo procesinį statusą byloje, pavyzdžiui, kreiptis į teismą su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Tik teismui išnagrinėjus tokį prašymą bei įvertinus, ar yra pagrindas D. K. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, apeliantas turės galimybę naudotis atitinkamos šalies, kurios pusėje yra, procesinėmis teisėmis ir pareigomis.
19. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kol D. K. procesinis statusas nagrinėjamoje byloje nėra išspręstas (jis nėra nei bylos šalis, nei trečiasis asmuo), jis neturi teisės naudotis CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, taigi ir teisės teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bylos stabdymo ir kt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes ir atsisakęs priimti D. K. prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.