Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties netenkinti L. K. prašymo dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu ir atsisakyti priimti L. K. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ atskiruosius skundus dėl 2016 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1389-777/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo bei turto įkeitimo panaikinimo, tretieji asmenys A. L., A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“, ieškinyje prašė pripažinti negaliojančia kredito sutartį Nr. 12-139, sudarytą tarp atsakovės AB Ūkio bankas ir ieškovės; priteisti iš atsakovės 208 008,52 Lt (60 243,43 Eur) sumokėtas įmokas; pripažinti negaliojančiu įkeitimo lakštą Nr. 03/2/2006/0013335; priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi atstatydino UAB „Atenergo“ iš bankroto administratoriaus pareigų. 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paskirtas naujas bankroto administratorius UAB „Geraldis“. 2016 m. rugsėjo 26 d. UAB „Atenergo“ pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, nurodydamas, jog jis yra apskundęs nutartį dėl naujo administratoriaus paskyrimo. UAB „Geraldis“ įgaliotas asmuo 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi netenkino buvusio BUAB „Aftalitana“ bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo; priėmė ieškovės BUAB „Aftalitana“, atstovaujamos naujo bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“, atsisakymą nuo ieškinio; nagrinėjamą civilinę bylą nutraukė. Klaipėdos apygardos teisme 2016 m. spalio 25 d. gautas L. K. prašymas įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą. Nurodė, kad byloje sprendžiamas klausimas turi įtakos bankrutuojančio asmens (atsakovės) kreditoriams. Nurodė ir tai, kad jis yra įtrauktas į BUAB „Aftalitana“ kreditorių sąrašą, todėl turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tą pačią dieną gautas jo atskirasis skundas dėl 2016 m. spalio 18 d. nutarties, jame pareiškėjas prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti bylos nagrinėjimą arba išnagrinėti bylą iš esmės.

Taip pat 2016 m. spalio 25 d. gautas ir UAB „Atenergo“ atskirasis skundas dėl 2016 m. spalio 18 d. nutarties, jame pareiškėja prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti bylos nagrinėjimą arba išnagrinėti bylą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo L. K. prašymo dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu į bylą; atsisakė priimti pareiškėjo L. K. ir UAB „Atenergo“ (nutarties rezoliucinėje dalyje - tikėtina per klaidą - nurodyta BUAB „Aftalitana“) atskiruosius skundus dėl 2016 m. spalio 18 d. nutarties.Teismas nurodė, kad CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Kadangi 2016 m. spalio 18 d. nutartimi byla buvo nutraukta, teismas neturi įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjo L. K. pavėluotai pateikto prašymo dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.Teismas atsisakymą priimti pareiškėjo L. K. ir UAB „Atenergo“ atskiruosius skundus dėl 2016 m. spalio 18 d. nutarties motyvavo tuo, kad juos pateikė nedalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305, 338 str.).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

L. K. (toliau ir – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu tenkinti ir atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:L. K. yra patvirtintas BUAB „Aftalitana“ kreditorius. Jo suinteresuotumą dalyvauti nagrinėjamoje byloje pagrindžia aplinkybė, kad palankus teismo sprendimas turėtų reikšmės visiems įmonės kreditoriams, nes bankrutuojančio asmens turtinė padėtis pagerėtų. Suinteresuotumą lemia ir kreditoriaus teisė kreiptis dėl sandorių ginčijimo, numatyta Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Esamas BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorius UAB „Geraldis“ dėl atsisakymo nuo nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio kreditorių susirinkimo neorganizavo, L. K. savo nuomonės šiuo klausimu išsakyti negalėjo.UAB „Atenergo“ (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Viena iš didžiausių kreditorių A. G. pasisakė, kad bankroto administratorius UAB „Geraldis“ negali spręsti klausimo dėl tolimesnės bylos eigos, šis klausimas turi būti apsvarstytas kreditorių susirinkime. Todėl teismas privalėjo ginti viešąjį interesą, neapsiriboti vien naujojo administratoriaus pasisakymu, nesant kreditorių pritarimo priimti tokį sprendimą.Atstatydintas bankroto administratorius UAB „Atenergo“ po atstatydinimo tampa šios įmonės kreditoriumi ir teismas privalo atsižvelgti į išsakytą nuomonę. Priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo lūkesčius gauti atlygį už suteiktas paslaugas BUAB „Aftalitana“. Kreditoriaus suinteresuotumą dalyvauti nagrinėjamoje byloje pagrindžia aplinkybė, kad palankus teismo sprendimas turėtų reikšmės visiems įmonės kreditoriams, nes bankrutuojančio asmens turtinė padėtis pagerėtų. Suinteresuotumą lemia ir kreditoriaus teisė kreiptis dėl sandorių ginčijimo, numatyta Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Ieškovė BUAB „Aftalitana“, atstovaujama administratoriaus UAB „Geraldis“, atsiliepime į atskiruosius skundus prašo jų netenkinti; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti L. K. ir UAB „Atenergo“ 5 792 Eur baudą, pusę minėtos baudos skiriant BUAB „Aftalitana“, o kitą pusę priteisiant valstybei; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Nutartis dėl UAB „Atenergo“ atstatydinimo priimta 2016 m. gegužės 20 d., įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Atenergo“ reikalavimas BUAB „Aftalitana“ bankroto byloje nėra patvirtintas ir ji į kreditorių sąrašą neįtraukta. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-106-13/2016 buvo atsisakyta priimti UAB „Atenergo“ prašymą priteisti iš BUAB „Aftalitana“ bankroto administravimo išlaidas ir taip įtraukti UAB „Atenergo“ į kreditorių sąrašą. Vadinasi, UAB „Atenergo“ nei šioje, nei BUAB „Aftalitana“ bankroto byloje nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl reikšti atskirųjų skundų neturi teisės. Už tokį piktnaudžiavimą UAB „Atenergo“ skirtina bauda.L. K. atskirojo skundo išsprendimas taip pat neturėtų jokios reikšmės jo procesinėms teisėms – net ir įtraukus jį į bylą, ieškovė vis tiek turėtų teisę pasinaudoti teise atsisakyti pareikšto ieškinio ir tam L. K. sutikimo nereiktų. Vertinant L. K. argumentus, kad klausimas dėl ieškinio atsisakymo kreditorių susirinkime nebuvo spręstas, pažymėtina, kad bankroto administratorius kaip įmonės atstovas suteiktomis procesinėmis teisėmis gali laisvai disponuoti ir kreditorių susirinkimui kompetencija spręsti klausimus dėl procesinių veiksmų atlikimo nėra suteikta. L. K. ir UAB „Atenergo“ atskirieji skundai iš esmės identiški, todėl bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina ir L. K..Atsakovė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į UAB „Atenergo“ atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:BUAB „Aftalitana“ bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiomis nutartimis. Kadangi UAB „Atenergo“ nėra dalyvaujantis byloje asmuo, teismas pagrįstai atsisakė priimti jos atskirąjį skundą. Kreditorė A. G. nėra pateikusi atskirojo skundo dėl teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties. Naujoji administratorė UAB „Geraldis“, pateikdama pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, neprivalėjo šaukti kreditorių susirinkimo, nes šis klausimas nėra priskirtas jo kompetencijai (Įmonių bankroto įstatymo 23 str.). Atsakovė AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į L. K. atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:Bankrutuojančios įmonės kreditoriams teismuose atstovauja bankroto administratorius, o ne pavieniai kreditoriai. Viena iš sąlygų, kai kreditorius gali ginčyti įmonės sandorius, yra tai, kad kreditoriaus ar grupės kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška kartu turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 3 d.). Todėl L. K. reikšti reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo neturėtų galimybės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų atskirieji skundai netenkintini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teisę paduoti atskiruosius skundus ir įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo.

Dėl atsisakymo įtraukti apeliantą į bylą trečiuoju asmeniu pagrįstumo ir teisėtumo

CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pirmosios instancijos teismas apeliantą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nagrinėjamu atveju atsisakė, motyvuodamas pavėluotu tokio prašymo pateikimu. Apeliacinis teismas su šiuo vertinimu sutinka. Apelianto prašymas įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas 2016 m. spalio 25 d., t. y. jau po to, kai 2016 m. spalio 18 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria bylą nutraukė dėl to, kad ieškovė ieškinio atsisakė. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK yra aiškiai nustatytas momentas, iki kurio tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą – iki baigiamųjų kalbų pradžios, t. y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismui priėmus ieškinio atsisakymą, toliau byla iš esmės nenagrinėjama: jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo priimamas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios, bylos nagrinėjimas iš esmės nepradedamas, o jeigu byla teismo posėdyje buvo pradėta nagrinėti, bylos nagrinėjimas iš esmės baigiamas. Apeliantas ir neginčija, kad prašymą įtraukti jį į bylą pateikė po to, kai byla, į kurią jis išreiškė norą įstoti, buvo nutraukta. Jis taip pat nenurodo, kokias teisės normas pažeidė / netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas netenkindamas prašymo, pateikto po to, kai jau buvo priimta nutartis nutraukti bylą. Dėl paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad apeliantas prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pateikė praleidęs CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pirmosios instancijos teismas šio jo prašymo netenkino pagrįstai.Kartu apeliacinis instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Tai, kad apeliantas yra kreditoriumi (trečiuoju asmeniu) ieškovės bankroto byloje, savaime dar nereiškia, kad jis ir nagrinėjamoje byloje turėtų būti traukiamas dalyvauti trečiuoju asmeniu. Nagrinėjamoje (nutrauktoje) byloje nebūtų sprendžiama (nuspręsta) dėl apelianto materialiųjų teisių ir pareigų. Kreditorių įtraukimas trečiaisiais asmenimis bylose pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius vien dėl to, kad jie turi kreditoriaus statusą bankroto byloje, nėra taikomas ir teisminėje praktikoje. Todėl apelianto prašymas įtraukti jį į bylą nepagrįstas ir iš esmės.

Dėl teisės paduoti atskiruosius skundus

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto ir apeliantės (toliau kartu – apeliantai) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, nes juos pateikė byloje nedalyvaujantys asmenys. Su tokiu teismo vertinimu sutiktina.CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje (t. y. CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje) numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje nėra reglamentuota, kas turi teisę paduoti atskiruosius skundus, šios teisės reglamentavimui turi būti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (t. y. CPK XVI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos). CPK 305 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys.CPK 37 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti subjektai, kurie yra byloje dalyvaujantys asmenys: šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Apeliantų atskirieji skundai Klaipėdos apygardos teisme buvo gauti 2016 m. spalio 25 d. Apeliantai 2016 m. spalio 25 d. nagrinėjamoje byloje neturėjo byloje dalyvaujančio asmens statuso.Kaip jau nurodyta aukščiau, apelianto prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo pagrįstai netenkintas, todėl jis negali būti laikomas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Apeliantė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-106-513/2016, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1501-186/2016 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00581-2012-6) palikta nepakeista, buvo atstatydinta iš ieškovės BUAB „Aftalitana“ bankroto administratoriaus pareigų. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, kuri vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, yra neskundžiama, ieškovės BUAB „Aftalitana“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Geraldis“. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad apeliantė, paduodama atskirąjį skundą 2016 m. spalio 25 d., jau nebuvo ieškovės BUAB „Aftalitana“ bankroto administratoriumi, neturėjo įgaliojimų atstovauti ieškovei, taip pat nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu kitais pagrindais.Kadangi apeliantai paduodami atskiruosius skundus nebuvo byloje dalyvaujančiais asmenimis, vadovaujantis CPK 305 straipsniu, jie negalėjo paduoti atskirųjų skundų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskiruosius skundus (CPK 315 str. 2 d. 2 p.).Kiti apeliantų argumentai iš esmės sietini ne su apskųstos 2016 m. spalio 28 d. nutarties, o su 2016 m. spalio 18 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

Dėl baudos skyrimo

Ieškovė BUAB „Aftalitana“ prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti apeliantams 5 792 Eur baudą, pusę minėtos baudos skiriant ieškovei BUAB „Aftalitana“, o kitą pusę priteisiant valstybei.CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokie dalyvaujančio byloje asmens veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis: „dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą“.Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį; piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).Teismas, išnagrinėjęs apelianto atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad apelianto veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Tačiau išnagrinėjus apeliantės atskirojo skundo argumentus bei atsižvelgus į ieškovės BUAB „Aftalitana“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktus argumentus ir duomenis, yra pagrindas spręsti, kad apeliantės veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.Apeliantė yra bankroto administratorius. Įmonių bankroto įstatymo 11² straipsnyje asmeniui, siekiančiam įgyti teisę teikti įmonių bankroto administratoriaus paslaugas, yra nustatyti aukšti reikalavimai. Be kitų minėtame straipsnyje nustatytų reikalavimų, juridiniam asmeniui nustatyti reikalavimai, kad jis turėtų bent vieną darbuotoją ir įmonės vadovą, kurie turi teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas kaip fiziniai asmenys. Pažymėtina, kad fiziniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas, be kitų reikalavimų nustatyta pareiga išlaikyti kvalifikacijos egzaminą (Įmonių bankroto įstatymo 11² straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuris rengiamas pagal Komisijos patvirtintas administratorių ir administratorių padėjėjų atestavimo programas (Įmonių bankroto įstatymo 11³ straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos analizė leidžia daryti išvadą, kad apeliantė kaip bankroto administratorius turi žinoti įstatymo normas (taip pat ir civilinio proceso), susijusias su bankroto bylos nagrinėjimu ir kitų bylų, susijusių su bankroto byla, nagrinėjimu.Dėl nutarties 23 punkte nurodytų motyvų sutiktina su ieškovės BUAB „Aftalitana“ atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad apeliantė nėra nagrinėjamos bylos dalyvaujantis asmuo. Apeliantė kaip bankroto administratorius negali nežinoti, kad atskirąjį skundą gali paduoti tik byloje dalyvaujantis asmuo, tačiau, nepaisant to, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti bylos nagrinėjimą arba išnagrinėti bylą iš esmės. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyti atskirajame skunde argumentai faktiškai net ir nėra susiję su skundžiamos nutarties dėl atskirojo skundo nepriėmimo nepagrįstumu ir reikalavimu jį priimti. Tokie apeliantės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantė taip pat buvo apskundusi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria buvo paskirtas naujas bankroto administratorius vietoje atstatydintos apeliantės, nors tokia nutartis, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, yra neskundžiama. Apeliantė dėl nutarties 30 punkte nurodytų motyvų negalėjo nežinoti Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto ribojimo skųsti nutartį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Todėl šis atvejis taip pat reikšmingas įvertinant nagrinėjamu atveju apeliantės elgesį kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Dėl nurodytų motyvų apeliantei skirtina bauda. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia esant pagrįsta skirti 500 Eur baudą, pusę šios sumos paskiriant sumokėti ieškovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu ir 336–338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“ (įmonės kodas 179404329) 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą, pusę šios sumos paskiriant sumokėti į valstybės biudžetą, o kitą pusę – bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aftalitana“ (įmonės kodas 177421664).