Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. B2-854-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01413-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1.

2022 m. sausio 6 d.

dalyvaujant suinteresuotų asmenų (kreditorių) UAB „Salda“ ir UAB „Gilėgilė“ atstovei advokatei V.G. - L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl ginčijamo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Launeva“ finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Bajoras“ bankroto byloje, suinteresuotieji asmenys (kreditoriai) - uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Salda“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gilėgilė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-84-656/2022 (buvęs Nr. B2-4261-656/2019) UAB „Bajoras“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Simpatija“.

2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Bajoras“ kreditorių sąrašas, kuris patikslintas teismo 2020 m. gegužės 28 d., 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. spalio 19 d., 2020 m. lapkričio 19 d., 2020 m. lapkričio 24 d., 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimis.

3. Nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą BUAB „Bajoras“ kreditorių sąrašą ir, be kita ko, įtraukti UAB „Launeva“ į kreditorių sąrašą su 232 642,86 Eur finansiniu reikalavimu.

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-172-656/2021 prašymą patenkino ir patvirtino patikslintą BUAB „Bajoras“ kreditorių sąrašą, tarp kurių ir trečios eilės UAB „Launeva“ 232 642,86 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

5. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kreditorių UAB „Salda“ ir UAB „Gilėgilė“ (buvęs pavadinimas „Saldos prekyba“) atskirąjį skundą, 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-694-585/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Launeva“ 232 642,86 Eur dydžio finansinis reikalavimas, panaikino ir klausimą dėl UAB „Launeva“ finansinio reikalavimo tvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Nagrinėjant bylą iš naujo, BUAB „Bajoras“ nemokumo administratorė UAB „Simpatija“ papildomuose paaiškinimuose prašo tvirtinti UAB „Launeva“ 232 642,86 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kadangi jis yra grindžiamas tiesioginiais rašytiniais įrodymais, todėl kreditorių nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog UAB „Launeva“ reikalavimas yra netvirtintinas UAB „Bajoras“ bankroto byloje. Nors UAB „Launeva“ savo reikalavimą administratorei pateikė tik 2020 m. gegužės 7 d., t. y. praleidusi terminą, tačiau tai neužvilkino bankroto bylos nagrinėjimo ir nepadarė esminės įtakos bankroto procedūrų vykdymui.

7. Nemokumo administratorė taip pat nurodo, kad jai buvo žinoma, jog dėl didelio dokumentų kiekio UAB „Launeva“ savo kreditorinį reikalavimą pateiks praleidusi teismo nustatytą terminą. Administratorė, gavusi UAB „Launeva“ reikalavimą bei jį patvirtinančius įrodymus, atidžiai įvertino jų pagrįstumą bei tai, ar jie atitinka BUAB „Bajoras“ apskaitos duomenis, t. y. tik patikrinus pirminius apskaitos dokumentus, UAB „Launeva“ reikalavimas buvo pateiktas tvirtinti teismui. Nei administratorė, nei BUAB „Bajoras“ kreditoriai nėra pareiškę teismine tvarka UAB „Launeva“ jokio reikalavimo, kurį tenkinus, atsirastų teisinis pagrindas UAB „Launeva“ pareikštam reikalavimui sumažėti. Kreditoriai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių (pateikti tik deklaratyvūs argumentai, teiginiai), kurių nustatymas (patvirtinimas) civilinėje byloje Nr. B2-1599-656/2021 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, sudarytų teisinį pagrindą netvirtinti UAB „Launeva“ reikalavimo BUAB „Bajoras“ bankroto byloje ar UAB „Launeva“ reikalavimas būtų patvirtintas mažesnis, nei jis buvo pateiktas tvirtinti teismui, todėl bylos stabdymas šiuo atveju nėra tikslingas.

8. Nagrinėjant bylą iš naujo, kreditorės UAB „Salda“ ir UAB „Gilėgilė“ rašytiniuose paaiškinimuose prašo netvirtinti ginčijamo UAB „Launeva“ kreditorinio reikalavimo, kadangi aplinkybė dėl BUAB „Bajoras“ 299 050,12 Eur skolos UAB „Launeva“ atsiradimo nėra pagrįsta jokiu pirminiu dokumentu. Be to UAB „Launeva“ savo reikalavimą pareiškė akivaizdžiai praleidusi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir nenurodė jokių aplinkybių, paaiškinančių pavėluotai teikiamą reikalavimą, neprašė atnaujinti JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. BUAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ buvo susijusios įmonės, o BUAB „Bajoras“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai. Dėl to darytina išvada, kad į bylą pateiktų dokumentų nepakanka UAB „Launeva“ reikalavimui patvirtinti.

9. Kreditorės nurodo, kad, nors nemokumo administratorė teigia, kad jai buvo žinoma, jog UAB „Launeva“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Bajoras“ bankroto byloje teiks pavėluotai, ji nepateikia jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad atidžiai analizavo kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. UAB „Launeva“ prašomo patvirtinti reikalavimo dokumentų apimtis nėra tokia itin didelė, kad sąlygotų reikalavimo pateikimo administratorei vėlavimą daugiau kaip mėnesį laiko, taip pat nesuprantama, kodėl administratorė, tikrindama šiuos dokumentus, užtruko daugiau kaip metus.

11. Teismo posėdyje kreditorių UAB „Salda“ ir UAB „Gilėgilė“ atstovė palaikė savo poziciją ir argumentus išdėstytus kreditorių procesiniuose dokumentuose, prašė UAB „Launeva“ 232 642,86 Eur dydžio finansinio reikalavimo netvirtinti, papildomai nurodė, kad šiuo atveju yra taikytinos JANĮ nuostatos dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo termino ir UAB „Launeva“ prašymas atmestinas dėl šio termino praleidimo, kadangi nėra priežasčių jį atnaujinti, o ir UAB „Launeva“ jo atnaujinti neprašo. Pažymėjo, kad UAB „Launeva“ pateikti dokumentai nėra pakankami įrodyti jos finansinio reikalavimo pagrįstumą, nėra pateikta pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, o BUAB „Bajoras“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, aplaidžiai, administratorei neperduoti visi dokumentai. Be to UAB „Launeva“ ir BUAB „Bajoras“ yra susijusios įmonės, joms vadovavo tas pats asmuo S. K., yra įmonės veiklos perkėlimo požymių, galimai UAB „Bajoras“ bankrotas yra tyčinis (yra 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas kitoje byloje).

12. Teismo posėdyje BUAB „Bajoras“ nemokumo administratorės atstovas prašė UAB „Launeva“ 232 642,86 Eur dydžio finansinį reikalavimą tvirtinti, palaikė visus argumentus ir motyvus išdėstytus nemokumo administratorės procesiniuose dokumentuose, nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje pasisakė, jog šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos ir UAB „Launeva“ termino nėra praleidusi. Nemokumo administratorė neginčija, kad BUAB „Bajoras“ buhalterinė apskaita buvo vedama netiksliai, aplaidžiai, dėl ko ir buvo atliktas patikrinimas, tačiau pagal administratorės turimus dokumentus UAB „Launeva“ kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas. Jei ateityje paaiškėtų, kad UAB „Launeva“ kreditorinis reikalavimas yra ne 232 642,86 Eur dydžio, jis galėtų būti tikslinamas.

13. Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėja UAB „Launeva“ papildomų argumentų ir/ ar paaiškinimų nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo

14. Nagrinėjamoje byloje kreditorės UAB „Salda“ ir UAB „Gilėgilė“ buvo pareiškusios prašymą stabdyti bylą iki bus atliktas BUAB „Bajoras“ veiklos auditas ir / ar sulaukta bylos dėl BUAB „Bajoras“ bankroto pripažinimo tyčiniu pabaigos. Nemokumo administratorės nuomone, stabdyti šią civilinę bylą dėl nurodytų aplinkybių nėra tikslinga, kadangi kreditorės nenurodė jokių konkrečių aplinkybių (pateikti tik deklaratyvūs argumentai, teiginiai), kurių nustatymas (patvirtinimas) civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, sudarytų teisinį pagrindą netvirtinti UAB „Launeva“ reikalavimo BUAB „Bajoras“ bankroto byloje ar UAB „Launeva“ reikalavimas būtų patvirtintas mažesnis, nei jis buvo pateiktas tvirtinti teismui.

15. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-694-585/2021, kuria panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties dalį, kurioje buvo patvirtintas UAB „Launeva“ 232 642,86 Eur dydžio finansinis reikalavimas, ir perduodamas šį klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad nesprendžia klausimo dėl bylos sustabdymo, kadangi šis klausimas turės būti išspręstas iš naujo nagrinėjant klausimą pirmosios instancijos teisme, įvertinus šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus dėl būtinybės sustabdyti bylos nagrinėjimą.

16. Nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjos prašymo stabdyti nagrinėjamą bylą nepareiškė (nebepalaikė), kadangi civilinė byla B2-1745-656/2021 buvo išnagrinėta 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi ir BUAB „Bajoras“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šioje byloje taip pat administratoriaus užsakymu buvo atliktas BUAB „Bajoras“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimas, teismui pateiktas BUAB „Bajoras“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimo aktas Nr. A1853.

Dėl ginčui taikytino teisinio reguliavimo

17. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-694-585/2021, pasisakė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Bajoras“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, todėl finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimui spręsti taikytinos ĮBĮ nuostatos. Nepaisant šio išaiškinimo, kreditorių atstovė, nagrinėjant bylą iš naujo, prašo juo nesivadovauti, bet pasisakyti dėl ginčui spręsti taikytino įstatymo ir, remiantis kreditorių argumentais (konkrečiai - dėl termino, skirto kreditoriniams reikalavimams pareikšti), ginčą spręsti pagal JANĮ nuostatas. Sutikti su tokia kreditorių pozicija teismas neturi pagrindo.

18. Kaip savo nutartyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

19. Apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikomas ĮBĮ, priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, todėl iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-407/2020).

20. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo dėl pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Launeva“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, neturi pagrindo neatsižvelgti ir nesivadovauti įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties išaiškinimais, juo labiau, kad ir patys kreditoriai pabrėžia, jog nagrinėjamas ginčas yra ne dėl kreditoriaus UAB „Launeva“ reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos, o dėl paties reikalavimo pagrįstumo, todėl ginčijamo UAB „Launeva“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimui dėl aukščiau nurodytų aplinkybių spręsti neabejotinai taikytinos ĮBĮ nuostatos.

Dėl UAB „Launeva“ finansinio reikalavimo pateikimo termino

Dėl UAB „Launeva“ finansinio reikalavimo pagrįstumo

32. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; kt.).

33. Ar konkretus kreditorinis reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

35. Nagrinėjant bylą iš naujo, BUAB „Bajoras“ nemokumo administratorės pozicija nepasikeitė – ji remiasi tais pačiais UAB „Launeva“ pateiktais rašytiniais įrodymais ir prašo UAB „Launeva“ kreditorinį reikalavimą tvirtinti. Tačiau šiuo atveju teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nemokumo administratorė, nustatytos aplinkybės dėl BUAB „Bajoras“ valdymo, veiklos organizavimo, UAB „Bajoras“ - UAB „Launeva“ santykių, apgaulingo buhalterinės apskaitos ir kitų tyčinio bankroto požymių egzistavimo yra reikšmingos nagrinėjant iš esmės UAB „Launeva“ reikalavimo pagrįstumo klausimą.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (žr. pvz. 2011 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011), kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą.

37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

40. Pareiškime toje byloje administratorė taip pat nurodė, kad bendrovės vadovas S. K., vykdydamas atsiskaitymus, prioritetą teikė kitai jo vadovaujamai įmonei UAB „Launeva“. Be to UAB „Bajoras“ 2019-2020 metais sudarė su UAB „Launeva“ ir kitokio pobūdžio sandorius, kurių pagrindu UAB „Launeva“ buvo suteikta išskirtinė teisė, lyginant su kitais kreditoriais, gauti savo reikalavimų patenkinimą (pareiškimo 29-33 pastraipos).

43. Taigi nemokumo administratorės teiginių kontekste apie buhalterinės apskaitos ir dokumentų trūkumus, buvusio BUAB „Bajoras“ vadovo S.K. nesąžiningumą, sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuriuos patvirtino atliktas BUAB „Bajoras“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimo aktas bei nutarties, kuria BUAB „Bajoras“ bankrotas pripažintas tyčiniu, išvados, prašymas patvirtinti UAB „Launeva“ 232 642,86 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Bajoras“ bankroto byloje ir nemokumo administratorės pozicija nagrinėjamoje byloje kelia pagrįstų abejonių. Juo labiau, kad ir nemokumo administratorės pateikti dokumentai, kurie, kaip teigia administratorė, patvirtina UAB „Launeva“ reikalavimą, turi akivaizdžių trūkumų ir neatitikimų, dėl to remtis jais, nesant kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, teismas neturi pagrindo.

44. Vienas iš UAB „Launeva“ reikalavimą pagrindžiančių dokumentų yra įvardijamas „Launeva Bajoras detalizacija“, iš kurio turinio nėra aiški nei jo sudarymo data (nenurodyta), nei kas yra jo rengėjas (dokumentas nėra pasirašytas). Todėl minimas dokumentas negali būti laikomas apskaitos registru pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, nes neatitinka LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

45. Be to į bylą nėra pateikti visi aptariamame dokumente minimi dokumentai, pavyzdžiui, iš Detalizacijos matyti, kad UAB „Launeva“ 2019 m. birželio 6 d. buvo skolinga UAB „Bajoras“ 65 357,72 Eur. 2019 m. birželio 10 d. UAB „Aires“, UAB „Launeva“ ir UAB „Bajoras“ sudarius trišalę skolos perleidimo sutartį, UAB „Bajoras“ tapo skolingas UAB „Launeva“ 299 050,12 Eur. Tačiau nurodyta trišalė skolos perleidimo sutartis į bylą nėra pateikta. Tokiu būdu aplinkybė dėl UAB „Bajoras“ 299 050,12 Eur skolos UAB „Launeva“ atsiradimo nėra pagrįsta jokiu pirminiu dokumentu.

46. Pažymėtina, kad administratorės užsakymu atlikto BUAB „Bajoras“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimo metu buvo nustatyta (tyrimo aktas Nr. A1853): kad ekspertui pateikta USB laikmena su BUAB „Bajoras“ apskaitos programa yra nežinoma, nepripažinta, visuotinai netaikoma, nežinomi jos autoriai ir palaikytojai, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės patikrinti apskaitos sistemos integralumo, architektūros logikos bei programos veikimo teisingumo (akto 1.2 punktas); kad tyrimui nebuvo pateikti apskaitos registrai, įskaitant ir sąskaitų likučių 2020 m. vasario 6 d. detalizaciją, o tyrimo rezultatai rodo, kad buvusio bendrovės vadovo pateikto 2020 m. vasario 6 d. balanso duomenys nesutampa su balanso, paruošto tai pačiai datai pagal apskaitos programą duomenimis (akto 5.10 punktas); kad administratorei ir tyrimui nebuvo pateikti 2020 m. vasario 6 d. bendrovės balanse nurodyto 719 116 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų balansinio straipsnio likučio susidarymą pateisinantys dokumentai, dėl ko ekspertas negalėjo pateikti išvadų dėl šio straipsnio pagrįstumo (akto 9.4 punktas); administratorei nepateikti dokumentai, įrodantys, ar ilgalaikis turtas (siurblinė, vandens boileris, lengvasis automobilis) buvo parduoti ar ne (akto 9.9 punktas), nepateikti nurašyto turto utilizavimo dokumentai (akto 9.10 punktas); kad administratorei taip pat nebuvo perduotos visos sutartys su užsakovais ir/ar subrangovais, šių sutarčių priedai, su šių sutarčių vykdymu susiję dokumentai (komerciniai pasiūlymai, sąmatos, atliktų darbų aktai ir pan.).

47. Tyrimo akto duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „Bajoras“ vykdė itin daug finansinių operacijų grynaisiais. Administratorės tvirtinimu, buvusio įmonės vadovo teiktais duomenimis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d. S.K. atliko operacijų grynaisiais pinigais už 489 697,03 Eur. Tyrimo duomenimis, pagal BUAB „Bajoras“ apskaitoje registruotas banko operacijas identifikuoti grynųjų pinigų išgryninimai 158 973,03 Eur sumoje (14 lentelė), tačiau iš apskaitos informacijos negalima identifikuoti, kaip buvo panaudoti nurodyti iš banko išgryninti pinigai ir pagal kokias ūkines operacijas buvo įnešti pinigai į banką ar kasą (akto 8.7 punktas).

48. Tyrimo akto 16 priede pateiktas BUAB „Bajoras“ 2020-02-26 balansas rodo, kad gautinas (pirkimo) PVM yra 369 442,99 Eur (2431 sąsk.), o mokėtinas PVM yra 192 959 Eur (4484 sąsk.), skirtumas sudaro 176 483,99 Eur gautino PVM (369 442,99 Eur - 192 959 Eur). Eksperto tvirtinimu, palyginus mokesčių inspekcijos informaciją su bendrovės apskaitos registrų duomenimis, matomas reikšmingas 182 298,32 Eur neatitikimas įsipareigojimų valstybės, savivaldybių ir fondų biudžetams.

49. Nei vienas kasos knygos dokumentas nebuvo pasirašytas vyriausiojo buhalterio, kas neatitinka Lietuvos Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų (akto 8.2 ir 8.3 punktai).

50. Taigi pateikti duomenys akivaizdžiai rodo netinkamą BUAB „Bajoras“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratorei. Šios ir kitos reikšmingos aplinkybės įgalino Vilniaus apygardos teismą 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi BUAB „Bajoras“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Dėl to yra pagrindas išvadai, kad nemokumo administratorė neatliko išsamaus UAB „Launeva“ reikalavimą sudarančių dokumentų patikrinimo, nesurinko papildomų įrodymų, o nevisapusiškas ir neišsamus dokumentų vertinimas lėmė iš esmės neteisingas išvadas dėl UAB „Launeva“ reikalavimo pagrįstumo.

51. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuria BUAB „Bajoras“ bankrotas pripažintas tyčiniu, taip pat yra nustatytos ir konstatuotos aplinkybės, susijusios su UAB „Launeva“ ir BUAB „Bajoras“ tarpusavio santykiais, padarant išvadą, kad, nors UAB „Bajoras“ 2018-2020 metais buvo ypač sudėtingoje finansinėje situacijoje, turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, bendrovės vadovas S.K., vykdydamas atsiskaitymus, prioritetą suteikė kitai jo vadovaujamai įmonei - UAB „Launeva“, sudarydamas įvairaus pobūdžio sandorius, kurių pagrindu UAB „Launeva“ buvo sudarytos sąlygos patenkinti jos interesus. Be to BUAB „Bajoras“ veikla buvo organizuojama taip, jog buvo iš esmės apsunkintos bendrovės galimybės gauti atlyginimą už atlikus rangos darbus, buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi sandoriai.

52. Tyrimo akte (1.14 punktas) nurodyta, kad tarp ekspertiniam tyrimui pateiktų pirminių dokumentų buvo rastas sutarties Nr. DAI3.2018.11.06 pakeitimas su UAB AIRCS, kurio vertė 1 019 423,28 Eur neįskaitant PVM. Sutarties pakeitimas pasirašytas 2019 m. gegužės 6 d. Pagrindinė sutartis tarp pateiktų dokumentų nebuvo pridėta. Vykdytojas, peržiūrėjęs visas PVM sąskaitas faktūras per tiriamąjį laikotarpį nenustatė, kad būtų išrašyta bent viena PVM sąskaita faktūra pagal nurodytą sutartį. Jei dalis darbų ar visi darbai buvo atlikti pagal šią sutartį, tuomet nei viena sąskaita nebuvo už juos išrašyta. Tyrimo akte pažymėta, kad UAB „Bajoras“ ir susijusi įmonė UAB „Launeva“ šią sutartį vykdė kaip jungtinės veiklos partneriai ir galima situacija, kad sąskaitas už visus atliktus darbus išrašė UAB „Launeva“, o BUAB „Bajoras“ neišrašė sąskaitų UAB „Launeva“ už darbus, kuriuos galėjo atlikti BUAB „Bajoras“. Jungtinės veiklos sutartis į bylą taip pat nėra pateikta.

53. Tyrimo akte (8 puslapyje) nurodyta, kad BUAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ pasirašytoje reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. 1 numatyta, kad bus atliktas priešpriešinių įsipareigojimų įskaitymas. Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 1 pasirašymo momentu BUAB „Bajoras“ jau buvo iškelta bankroto byla. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad, galimai, ši sutartis galėjo pažeisti atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. 2019 m. gruodžio 13 d. buvo pasirašytas reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 priedas Nr. 2, pagal kurį buvo numatyta perleisti 59 502,21 Eur be PVM gautiną sumą iš UAB „Eikos statyba“ už 47 601,77 Eur. Ekspertas pažymėjo, kad šis turtas buvo perleistas už mažesnę vertę nei buvo tą dieną. Taigi, konstatuojami tyčinio bankroto požymiai.

54. Be to, siekiant įsitikinti tarp UAB „Launeva“ ir UAB „Bajoras“ sudarytų paskolų, kuriomis iš esmės grindžiamas prašomas tvirtinti kreditorinis reikalavimas, tikrumu, taip pat reikia įsitikinti, kad UAB „Bajoras“ turėjo prievolę mokėti konkrečią sumą paskolos sutartyse nurodytiems asmenims, tačiau, pavyzdžiui, pagal 2018 m. liepos 20 d. paskolos sutartį UAB „Launeva“ pervedė 14 879,42 Eur įmonei Gmbh Kermi, o aplinkybė, ar tarp UAB „Bajoras“ ir Gmbh Kermi buvo susiklostę prievoliniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Bajoras“ turėjo mokėti nurodytą sumą Italijos bendrovei, nėra aiški; pagal 2018 m. liepos 19 d. paskolos sutartį UAB „Launeva“ pervedė 48 198 Eur įmonei LGL France, o, ar tarp UAB „Bajoras“ ir LGL France buvo susiklostę prievoliniai santykiai, kurių pagrindu UAB „Bajoras“ turėjo mokėti nurodytą sumą šiai bendrovei, taip pat nėra aišku; pagal 2018 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartį UAB „Launeva“ pervedė 1 500 Eur UAB Hilti complete systems, mokėjimo pavedime nurodant Hil52840, Hil52841, Hil52842, tačiau neaišku, kam ši prekė atiteko UAB „Bajoras“ ar UAB „Launeva“. Taigi byloje nėra pateikta pirminių apskaitos dokumentų.

55. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šių kreditorių argumentų, nagrinėjant bylą iš naujo, nemokumo administratorė nepasisakė ir jokių paaiškinimų, papildomų įrodymų nepateikė. Taip pat administratorė nepasisakė ir dėl visų kitų UAB „Salda“ ir UAB „Gilėgilė“ atskirajame skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų, nepateikė juos paneigiančių įrodymų, kas dar kartą patvirtina aplinkybę, jog BUAB „Bajoras“ apskaita buvo vedama netinkamai ir nemokumo administratoriui nebuvo perduoti visi dokumentai. Atitinkamai tokie dokumentai nėra pateikti ir į nagrinėjamą bylą.

56. Pažymėtina, kad pati pareiškėja UAB „Launeva“, pateikusi nemokumo administratorei tvirtinti 232 642,86 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nagrinėjant dėl jo kilusį ginčą, apskritai nerodė jokio suinteresuotumo dėl kilusio ginčo – nepateikė argumentų ir atsikirtimų dėl kreditorių UAB „Salda“ ir UAB „Gilėgilė“ iškeltų klausimų pagrįstumo, atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie jį buvo tinkamai pranešta bendrovės vadovui S.K.

Motyvuojamoji dalis

57. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorė apsiribojo deklaratyviais teiginiais ir į UAB „Salda“ ir UAB „Gilėgilė“ keliamus klausimus iš esmės neatsikirto, savo pozicijos nepagrindė ir pareiškėja UAB „Launeva“, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog BUAB „Bajoras“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, aplaidžiai, esant konstatuotą UAB „Bajoras“ bankrotą tyčiniu ir nesant duomenų, kad deklaruojamos ūkinės operacijos (pvz., paskolos sutartys) buvo atspindėtos UAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ buhalterinėje apskaitoje, darytina labiau tikėtina išvada, kad nurodyti sandoriai ir mokėjimai nėra pakankami ir pagrįsti bei nepatvirtina prašomo tvirtinti kreditorinio reikalavimo, todėl toks reikalavimas negali būti tvirtinamas (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, netenkinus pareiškėjos UAB „Launeva“ pareiškimo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, kurį palaikė nemokumo administratorius, pareiškėjai ir nemokumo administratorei jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau suinteresuotiems asmenims – kreditorėms UAB „Salda“ ir UAB „Gilėgilė“ atlygintinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).

59. Suinteresuotas asmuo UAB „Salda“ prašo priteisti iš administravimo išlaidų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal pateiktus dokumentus sudaro 3 387,52 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina minėtas išlaidas, ginčo dėl jų dydžio nėra, jų dydis iš esmės neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, prašymą tenkina ir priteisia nurodytų išlaidų atlyginimą suinteresuotam asmeniui iš bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, kadangi įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1002/2014; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012; kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Launeva“ 232 642,86 Eur dydžio finansinio reikalavimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “Bajoras” bankroto byloje netvirtinti.

Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “Bajoras” nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ administravimo lėšų kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Salda“ 3 387,52 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 52 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.