- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1562-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06990-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- D. G.
- Ieškovas
- G. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-14392-1210/2024, pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui D. G. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui D. G. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje prašė teismo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – priteisti nepilnamečiams vaikams M. G. ir M. G. iš atsakovo laikiną išlaikymą po 400 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Ieškovė nurodė, kad nors išlaikymas vaikams teikiamas, tačiau jo nepakanka siekiant patenkinti būtiniausius vaikų poreikius, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams M. G. ir M. G. laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 258,25 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
4. Teisme 2024 m. birželio 27 d. buvo gautas atsakovo atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį. Atsakovas nurodė, kad nuo santuokos nutraukimo dienos kiekvienas iš tėvų su nepilnamečiais vaikais praleidžia vienodai laiko, t. y. šalių susitarimu yra taikomas 50:50 laiko modelis. Šių metų sausio mėnesį šalys susitarė, kad nepilnamečiai vaikai dvi savaites darbo dienomis gyvens su atsakovu, o savaitgaliais nuo penktadienio popietės iki sekmadienio vakaro važiuos susitikti su ieškove, po to atvirkščiai – nepilnamečiai vaikai dvi savaites darbo dienomis gyvens su ieškove, o savaitgaliais nuo penktadienio popietės iki sekmadienio vakaro važiuos susitikti su atsakovu. Atsakovo teigimu, tiek ieškovė, tiek atsakovas kartu su vaikais bendrauja vienodą laiko dalį, todėl abu patiria vienodas kasdienes būtinas nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas, abu lygiomis dalimis tenkina visus vaikų poreikius. Šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti vaikams laikiną išlaikymą nėra būtina, kadangi tikslas, kurio siekiama laikinosiomis apsaugos priemonėmis, yra nuolat įgyvendinamas, vaikai nuolat gauna iš tėvo pilną išlaikymą ir netgi daugiau nei teismas priteisė nutraukdamas šalių santuoką, į ieškovės banko sąskaitą atsakovas vaikų išlaikymui perveda po 285 Eur, o ieškovė iš valstybės už kiekvieną vaiką papildomai gauna dar ir vadinamus „vaiko pinigus“ (96,25 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino savo 2024 m. birželio 19 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Kauno apskrities VTAS) savo išvadoje nurodė, kad tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaikais lygiomis dalimis, išlaikymas vaikams gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaikais pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti turėtų būti priteisiamas išlaikymas iš tėvo, su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo D. G. nepilnametei dukrai M. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; priteisė nepilnamečiam sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; paskyrė ieškovę G. S. nepilnamečių vaikų M. G. ir M. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
8. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus, šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo preliminariai yra pagrįstas.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi 2 nepilnamečius vaikus, t. y. M. G., gim. (duomenys neskelbtini),, ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini),, kurių poreikių tenkinimui yra būtinas nuolatinis ir jų poreikius atitinkantis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, nepilnamečių vaikų M. G. ir M. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. S., tėvas D. G. įsipareigojo iki vaikų pilnametystės jų išlaikymui kas mėnesį mokėti po 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Nurodė, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Tiek ieškovė, tiek atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, t. y. nepilnamečiai vaikai iš esmės vienodai laiko praleidžia tiek su tėvu (atsakovu), tiek su motina (ieškove), išskyrus vasaros laikotarpį, todėl abi ginčo šalys patiria iš esmės panašaus dydžio išlaidas vaikų būtinųjų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui – maitinimui, drabužiams / avalynei, higienos priemonėms, būstui, sveikatos priežiūrai (ligos atveju), laisvalaikiui, transportui ir kitas išlaidas, kurios objektyviai įskaičiuotinos į vaiko būtinųjų išlaidų apimtį.
10. Pažymėjo, kad atsakovas šiuo metu nepilnamečiams vaikams teikia 285 Eur (po indeksavimo) dydžio išlaikymą per mėnesį (t. y. po 142,50 Eur kiekvienam vaikui). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal modelį „50:50 procentų laiko“ tenkina tik kasdieninius vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikatos priežiūra ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).
11. Pabrėžė, kad teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl preziumuojama, kad būtent jai tenka esminės (nekasdienės) vaikų priežiūros išlaidos, taip pat ir nenumatytos, papildomos prievolės, susijusios su esminių augančio vaiko poreikių tenkinimu – išlaidos vienkartinėms paslaugoms (pvz., vaiko dokumentų parengimas) ar vienkartiniams (sezoniniams) pirkiniams (pvz., žieminiai batai / striukė); išlaidos papildomam ugdymui (pvz., būreliai / kita intelektinė veikla), išlaidos sveikatos priežiūrai (pvz., oftalmologo / odontologo / ortodonto, kito gydytojo-specialisto paslaugos) ir pan. Todėl net ir tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnamečiai vaikai bendrauja su atsakovu, ieškovei, kaip vaikų išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, tenka pareiga užtikrinti šiuos esminius (nekasdienius) vaikų poreikius.
12. Ieškovė, atsiradus poreikiui dėl esminių (nekasdienių) vaikų priežiūros išlaidų, kaskart šias išlaidas turi derinti su atsakovu ir prašyti, kad atsakovas prie šių išlaidų prisidėtų ir jas padengtų. Ieškovės teigimu, atsakovas kai kurias išlaidas yra atsisakęs padengti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo šalys yra tarpusavyje susitarusios dėl esminių (nekasdienių), vaikams svarbių, o jiems augant – ir neabejotinai reikalingų, poreikių tenkinimo. Nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas tam tikras nekasdienes vaikų priežiūros išlaidas (pvz., stovyklos, akiniai, pačiūžos, dviračiai) yra padengęs, tačiau tai nepatvirtina šalių tarpusavio susitarimo dėl pastovaus (nuolatinio) šių išlaidų pasiskirstymo (padengimo). Be to, šalių santykiams esant konfliktiškiems, esminių (nekasdienių) vaikų poreikių tenkinimo išlaidų nuolatinis derinimas tarp šalių yra gana sudėtingas. Kadangi ginčo šalys nėra susitarusios dėl kitų vaikams svarbių (nekasdienių) poreikių tenkinimo, taip pat atsižvelgdamas į bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, teismas nusprendė, kad iš atsakovo turi būti priteista pakankama suma, skirta iš dalies kompensuoti ieškovei neabejotinai kilsiančias išlaidas esminių (nekasdienių) vaikų poreikių užtikrinimui.
13. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad vasarą tam tikrais laikotarpiais atsakovas būna išvykęs į Norvegiją dirbti, todėl vasaros sezono metu bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai netaikomas „50:50 procentų laiko“ modelis. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovo atstovė. Kauno apskrities VTAS išvadoje nurodyta, kad, išklausius vaikų nuomones, M. G. nurodė, jog tėtis Norvegijoje būna vasarą, o visą kitą laiką Lietuvoje, dirba iš namų; vasarą kelis kartus tik susimato, kada jis grįžta; mama daugiau rūpinasi šiuo metu, nes tėtis yra Norvegijoje; M. G. nurodė, kad šiuo metu gyvena su mama, nes tėtis yra vasarai išvykęs į Norvegiją; rudenį, pavasarį ir žiemą būnam dvi savaites pas mamą ir dvi savaites pas tėtį. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad vasaros laikotarpiu ieškovė patiria didesnes išlaidas vaikų būtinųjų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui – maitinimui, drabužiams / avalynei, higienos priemonėms, būstui, sveikatos priežiūrai (ligos atveju), laisvalaikiui, transportui ir kitas išlaidas, kurios objektyviai įskaičiuotinos į vaiko būtinųjų išlaidų apimtį.
14. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio ir kokios yra šalių galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Dėl to laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko (vaikų) poreikius atitinkantį išlaikymą.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju abu vaikai turi specialiuosius poreikius (nepilnametei dukrai reikalingos oftalmologo, o sūnui odontologo / ortodonto paslaugos), teismas konstatavo, kad būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti ir laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti jų interesus pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 180 Eur kiekvienam vaikui. Pažymėjo, kad panašios praktikos laikino išlaikymo priteisimo bylose laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-830-924/2024; 2024 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-806-480/2024 ir kt.).
16. Teismas nurodė, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos nepilnamečių vaikų geriausių interesų naudai, kad jie turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti ne tik minimalius, tačiau ir būtiniausius savo poreikius. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką valstybės vaikui mokamų išmokų dydžiu paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atskiruoju skundu atsakovas D. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Apelianto nuomone, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas išimtinai vadovavosi tik ieškovės nurodytais, tačiau realios faktinės situacijos neatitinkančiais ir jokiais įrodymais nepagrįstais argumentais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vasaros laikotarpiu išvyko dirbti į Norvegiją ne trims mėnesiams, kaip teigė ieškovė, o tik penkioms savaitėms – t. y. buvo išvykęs nuo 2024 m. birželio 8 d. iki 2024m. liepos 13 d., o prieš grįžtant sutarė su ieškove, kad pasiims vaikus nuo 2024 m. liepos 15d. iki 2024 m. rugpjūčio 2 arba 3 dienos ir jie šį laiką – t. y. tris savaites, bus su atsakovu.
17.2. Teismas neįvertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų bei paaiškinimų, kad jis pilnai apmokėjo nepilnamečių vaikų vasaros stovyklas (tuo laikotarpiu, kol atsakovas buvo išvykęs į Norvegiją), todėl net ir šiuo atžvilgiu negalima teigti, kad ieškovė vasaros metu patiria didesnes išlaidas vaikų išlaikymui, kadangi vaikams išvykus į stovyklas (su nakvynėmis) ir nesant jiems namuose, ieškovė nepatyrė jokių vaikų išlaikymo išlaidų.
17.3. Teismas neįvertino pačios ieškovės teismo posėdžio metu patvirtintų faktinių aplinkybių, kad pagal šalių susitarimą atsakovo vaikų išlaikymui pervedami pinigai yra skirti vaikų būreliams apmokėti, o vasarą, kaip teigė ieškovė, vaikai jokių būrelių nelanko, tai reiškia, kad atsakovo vaikų išlaikymui pervedami pinigai lieka nepanaudoti pagal paskirtį, todėl gali būti skiriami kitiems vaikų poreikiams tenkinti.
17.4. Atsakovas pilnai apmoka vaikų vasaros stovyklas, išlaidas už dukros pačiūžas, dukters akinius, kiekvieną mėnesį apmoka papildomas sūnaus krepšinio treniruotes, vaikų maitinimo ugdymo įstaigoje išlaidas (vien už sūnaus maitinimą ugdymo įstaigoje kiekvieną mėnesį yra mokama po 50,30 Eur), abiejų vaikų mobilaus telefono bei interneto sąskaitas, taip pat prisideda prie vaikų gimtadienių pramogų išlaidų apmokėjimo, perka vaikams drabužius, avalynę ir kt., taigi lygiomis dalimis (o dažnai ir didesne dalimi) prisideda ir prie kitų vaikams svarbių poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu aiškiai įvardino, kokias konkrečiai vaikų išlaikymo išlaidas visada pilnai apmoka tik atsakovas ir ginčo dėl to tarp šalių nebuvo, tai reiškia, kad faktiškai šalių susitarimas dėl nekasdienių ar vienkartinių vaikų išlaikymo išlaidų pasiskirstymo egzistuoja.
17.5. Sveikatos priežiūros paslaugos (įskaitant ir nespecializuotos pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos gydytojo odontologo ir (ar) burnos higienisto) vaikams yra nemokamos – šios paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Šalies argumentai
17.6. Nepilnamečių vaikų išlaikymui teismo priteistas išlaikymas kasmet yra indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir vietoje priteistos 100,00 Eur / mėn. sumos šiuo metu vaikų išlaikymui atsakovo yra mokama po 142,50 Eur / mėn. suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda prieš tai nurodytais būdais, apelianto nuomone, šiuo metu kiekvienam iš vaikų teikiamas po 142,50 Eur / mėn. dydžio išlaikymas yra pakankamas ir laikinai didesnis išlaikymas vaikams neturėjo būti priteistas.
18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė G. S. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai;
18.1. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams teikiamas atsižvelgiant į tuometinį atsakovo norą ar nenorą prisidėti prie papildomų vaikų poreikių (atsakovas galimai jaučiasi galios pozicijoje, kiekvienu konkrečiu atveju galėdamas spręsti, kiek išlaikymo jis tuo metu skirs), o ieškovė kiekvieną kartą turi prašyti.
Atsiliepimas
18.2. Atsakovas ilgą laiką gaudamas išmokas vaikams, ieškovei jų negrąžindavo.
18.3. Atsakovas neindeksavo išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Išlaikymą indeksuoti pradėjo tik sužinojęs apie inicijuojamą civilinį procesą.
Atsiliepimas
18.4. Atsakovas nesilaikė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sulygtos sąlygos mokėti paskolą už ieškovei atitekusį turtą.
18.5. Ieškovė, gaudama didesnį išlaikymą, galėtų pati, neprašydama atsakovo kiekvienu konkrečiu atveju, tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius. Tokiu būdu būtų maksimaliai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė eilę naujų rašytinių įrodymų: šalių susirašinėjimą dėl D. G. bendravimo su vaikais grįžus iš komandiruotės; 2024 m. gegužės 30 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 1894 (už vaikų 2024 m. vasaros stovyklas ir dukters Melitos pačiūžas); šalių susirašinėjimą dėl vaikų išlaikymo ir reikalingų daiktų pirkimo; lėšų pervedimo nurodymus už sūnaus maitinimą ugdymo įstaigoje.
20. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
21. Atsakovo naujai pateikti dokumentai iš esmės neįrodo naujų aplinkybių, papildomai patvirtina šio klausimo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas ir įvertintas aplinkybes, todėl taikyti išimtį bei priimti šiuos įrodymus nėra pagrindo, juo labiau kad atsakovui neužketamas kelias pateikti šiuos įrodymus nagrinėjant ginčą iš esmės (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
24. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl šalių nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
26. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-24759-528/2018, nutraukė šalių santuoką ir išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tarp jų ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimą, priteisdamas iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 100 Eur per mėnesį išlaikymą, nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
28. Ieškovė savo prašymą dėl išlaikymo dydžio laikino pakeitimo motyvavo tuo, kad vaikams augant pasikeitė ir jų poreikiai, todėl teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos vaikų poreikių tenkinimui nebeužtenka.
29. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo, iki skundžiamos nutarties priėmimo teikdavo vaikams išlaikymą ir šiuo metu moka jiems po 142,50 Eur per mėnesį. Ieškovė, teikdama prašymą dėl išlaikymo dydžio laikino pakeitimo, prašė priteisti iš atsakovo po 400 Eur mėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies, priteisdamas kiekvieno vaiko išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį. Atsakovas prašo skundžiamą nutartį panaikinti, ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo atmesti.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
31. Pažymėtina, kad teisminio proceso pradžioje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiams ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-53-275/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1229-643/2021, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2895-643/2021).
32. Nagrinėjamu atveju apelianto atskirojo skundo argumentai apie jo prisidėjimą prie vaikų išlaikymo sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė ir išsamiai pasisakė dėl vaikų faktiškai praleidžiamo laiko su kiekvienu iš tėvų, įvertino, kad ieškovas geranoriškai teikė vaikams išlaikymą, pagrįstai nurodė, kad laikotarpiu, kai šalių nepilnamečiai vaikai bendrauja su atsakovu, ieškovei, kaip vaikų išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, tenka pareiga užtikrinti esminius (nekasdienius) vaikų poreikius, kad iškilus tokiems poreikiams, ieškovė kaskart turi derinti su atsakovu ir prašyti, kad jis prie tokių išlaidų prisidėtų ir jas padengtų, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad šalys nėra susitarę dėl kitų vaikams svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.). Nesutikti su pirmosios instancijos išvadomis ir / ar faktinius duomenis vertinti kitaip apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta laikina išlaikymo suma – 180 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui – yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patenkinti būtiniausi vaikų poreikiai ir apsaugoti jų interesai.
33. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimu išlaikymo dydis (po 100 Eur kas mėnesį) yra nustatytas (priteistas) prieš šešerius metus. Akivaizdu, kad šiuo metu kainų lygis ir ekonominė šalies situacija yra ženkliai pasikeitusi, t. y. žymiai padidėjo įprastiniam gyvenimui reikalingų prekių ir paslaugų (pvz., maisto prekių, sveikatos, energetikos ir kitų paslaugų bei prekių) kainos. Šios aplinkybės visuotinai žinomos ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo (CPK 182 straipsnis). Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepriteisus vaikams didesnio laikino išlaikymo, nei jis yra priteistas teismo sprendimu, gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, neužtikrinti esminiai ir būtinieji jų poreikiai.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.