Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-46-368/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-12
Bylos Nr.: e2A-46-368/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06990-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mockevičius
Atsakovas: D. G.
Ieškovas: G. S.

Kategorijos

2.3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2A-46-368/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06990-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.1.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21; 3.4.1.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui D. G. ir atsakovo D. G. priešieškinį ieškovei G. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. S. ieškiniu prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24759-528/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punkte numatytą nepilnametės dukros M. G. išlaikymo sumą ir priteisti iš atsakovo D. G. išlaikymą nepilnametei dukrai M. G. po 400 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24759-528/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4. punkte numatytą nepilnamečio sūnaus M. G. išlaikymo sumą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. G. po 400 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24759-528/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5. punkte numatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G. ir M. G. tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamas juos penktadienį iš jų gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžindamas sekmadienį 19 val.; nelyginiais metais šv. Kūčias, šv. Kalėdų pirmą dieną su vaikais praleidžia atsakovas, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas kitos dienos 11 val. Šv. Velykų pirmą dieną, Naujuosius metus vaikai praleidžia su ieškove; lyginiais metais šv. Kūčias, šv. Kalėdų pirmą dieną vaikai praleidžia su ieškove, šv. Velykų pirmą dieną, Naujuosius metus su vaikais praleidžia atsakovas, pasiimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas kitos dienos 11 val.; Lietuvoje oficialiai švenčiamą mamos dieną vaikai praleidžia su ieškove, Lietuvoje oficialiai švenčiamą tėčio dieną vaikai praleidžia su atsakovu; sutartyje numatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis turi prioritetą prieš bendravimo tvarką atostogų metu ir savaitgaliais, o bendravimo tvarka atostogų metu turi prioritetą prieš bendravimo tvarką savaitgaliais, nebent šalys iš anksto susitartų kitaip; ieškovė turi teisę atostogauti su vaikais nepertraukiamai kiekvienais metais po 2-4 savaites, apie atostogų trukmę ir laiką informuodama atsakovą ne vėliau kaip prieš 2 savaites; atsakovas atostogauja su vaikais bendru tėvų sutarimu pranešęs ieškovei ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį; įvykus šioje bendravimo tvarkoje nenumatytoms aplinkybėms (liga, nelaimė, būtina išvyka ir panašiai), šalys gali susitarti dėl bendravimo tvarkos pakeitimų kiekvienu konkrečiu atveju; vaikų išvežimas į užsienio valstybę atostogauti kiekvienu konkrečiu atveju turi būti suderintas su G. S.; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad praėjus beveik šešeriems metams nuo teismo sprendimo priėmimo, priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka nepilnamečių vaikų poreikių. Dukters M. G. poreikių tenkinimui reikalinga apie 800 Eur per mėnesį, o sūnaus M. G. poreikiams – vidutiniškai reikalinga 930 Eur per mėnesį. Šalys bendrauja su nepilnamečiais vaikais apytiksliai vienodą dienų skaičių. Vaikams pradėjo trūkti drausmės, tinkamos rutinos. Nuolatinis kraustymasis pakenkia mokymosi kokybei (pamirštamos pratybos ar kitos mokslui reikalingos priemonės pas atsakovą), neužtikrinamas tinkamas ekrano laikas. Bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta savaitgaliais (kas antrą savaitgalį), kad vaikai galėtų turėti stabilią bei aiškią rutiną, daugiau dėmesio skirtų mokslui, mažiau laiko praleistų prie kompiuterio ar išmaniųjų telefonų, įsivyrautų aiškesnės elgesio taisyklės.

Atsiliepimas

3. Atsakovas D. G. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovės G. S. ieškinį atsakovui D. G. kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės G. S. atsakovo D. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad šalių susitarimu yra taikomas „50:50“ bendravimo su vaikais laiko modelis, todėl abu patiria vienodas kasdienes būtinas nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas, abu lygiomis dalimis tenkina visus vaikų poreikius. Mano, kad ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nelygiavertė, ribojanti atsakovo galimybes bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, pažeidžianti pačių vaikų teisę kurti saugų ryšį su abiem tėvais. Vertina, kad ieškovės siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitinka nei nepilnamečių vaikų, nei atsakovo interesų.

Šalies argumentai

4. Atsakovas D. G. priešieškiniu prašė:

4.1. Pakeisti 2018 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24759-528/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 punkte numatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G. bei M. G. tvarką: 1) abu tėvai – atsakovas ir ieškovė turi lygias teises ir pareigas („50:50 procentų laiko“) bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime; 2) dvi savaites iš eilės atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. darbo dienomis (po 5 dienas), paimdamas juos sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos 19 val., ir grąžindamas penktadienį 19 val., o kitas dvi savaites iš eilės atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. savaitgaliais (po 2 dienas), paimdamas juos penktadienį iš jų gyvenamosios vietos 19 val., ir grąžindamas sekmadienį 19 val.; 3) Lietuvoje oficialiai švenčiamą mamos dieną nuo 10 val. ryto iki 19 val. vakaro vaikai praleidžia su ieškove; 4) Lietuvoje oficialiai švenčiamą tėvo dieną nuo 10 val. ryto iki 19 val. vakaro vaikai praleidžia su atsakovu; 5) kiekvienais lyginiais metais atsakovas (o nelyginiais metais – ieškovė) turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. moksleivių rudens ir pavasario atostogas, taip pat pusę moksleivių vasaros atostogų, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val.; 6) kiekvienais nelyginiais metais atsakovas (o lyginiais metais – ieškovė) turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. moksleivių žiemos atostogas, taip pat pusę moksleivių vasaros atostogų, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val.; 7) kiekvienais nelyginiais metais atsakovas (o lyginiais metais – ieškovė) turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24–26 d.) bei Naujuosius metus (gruodžio 31 – sausio 1 d.), paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą tokiu laiku, kaip numatyta bendravimo tvarka moksleivių žiemos atostogų metu; 8) kiekvienais lyginiais metais atsakovas (o nelyginiais metais – ieškovė) turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą tokiu laiku, kaip numatyta bendravimo tvarka moksleivių pavasario atostogų metu; 9) kiekvienais lyginiais metais atsakovas (o nelyginiais metais – ieškovė) bendrauja su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. per jų gimtadienius (duomenys neskelbtini), pasiimdamas gimtadienį švenčiantį dukterį ar sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val., jeigu tai ne darbo diena, arba pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš jo ugdymo įstaigos, jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas dukterį ar sūnų ateinančią po gimtadienio dieną į jo gyvenamąją vietą 19 val.; 10) šioje bendravimo tvarkoje nustatytu atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais metu (taip pat ir atostogų metu) atsakovas turi teisę vaikus vežtis į užsienį be atskiro ieškovės sutikimo, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai, informuodamas vaikų motiną ieškovę apie galimą vykimo kryptį bei planuojamą išvykimo ir grįžimo laiką, taip pat užtikrindamas ieškovei ne retesnį nei 1 kartą per savaitę pokalbį su vaikais telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis; 11) abu tėvai bendravimo su vaikais klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaikais telefonu, užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikams pasiekiama, ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų; 12) susirgusį vaiką slaugo tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu vaikai bendrauja pagal šią bendravimo tvarką; 13) sutartyje numatyta bendravimo tvarka moksleivių atostogų bei švenčių dienomis (įskaitant ir mamos bei tėvo dieną, vaikų gimimo dienas) turi prioritetą prieš bendravimo tvarką darbo dienomis bei savaitgaliais, nebent šalys iš anksto susitartų kitaip; 14) įvykus šioje bendravimo tvarkoje nenumatytoms aplinkybėms (liga, nelaimė, komandiruotė, būtina išvyka ir pan.), šalys gali susitarti dėl bendravimo tvarkos pakeitimų kiekvienu konkrečiu atveju. Bet kuriuo atveju atsakovui dėl nenumatytų aplinkybių negalint bendrauti su nepilnamečiais vaikais šioje sutartyje nustatytu laiku, pasibaigus nenumatytoms aplinkybėms ieškovė privalo sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais ilgesnį laiką (t. y. kompensuojant praleistą bendravimą su vaikais).

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24759-528/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punkte numatytą nepilnametės dukros M. G. išlaikymo dydį ir detalizuoti dukters išlaikymo tvarką – priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros M. G. materialiniam išlaikymui po 142,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnametės dukters pilnametystės, bet ne trumpiau nei nepilnametė dukra M. G. baigs mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad abu tėvai lygiomis dalimis apmoka kasdienes būtinas ir kitas nepilnametės dukters išlaikymo išlaidas, ieškovė nepilnametės dukters išlaikymui iš atsakovo gaunamas pinigines lėšas skiria nepilnametės dukters sporto, būrelių ir (ar) kitos užklasinės veiklos apmokėjimui, atsakovas įsipareigoja apmokėti dukters M. G. akių patikros bei akinių įsigijimo išlaidas, taip pat pilnai apmokėti visas dukters maitinimo ugdymo įstaigoje išlaidas.

4.3. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24759-528/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3. punkte numatytą nepilnamečio sūnaus M. G. išlaikymo dydį ir detalizuoti sūnaus išlaikymo tvarką – priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. G. materialiniam išlaikymui po 142,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės, bet ne trumpiau nei nepilnametis sūnus M. G. baigs mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad abu tėvai lygiomis dalimis apmoka kasdienes būtinas ir kitas nepilnamečio sūnaus išlaikymo išlaidas, ieškovė nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo gaunamas pinigines lėšas skiria nepilnamečio sūnaus sporto, būrelių ir (ar) kitos užklasinės veiklos apmokėjimui, atsakovas įsipareigoja apmokėti sūnaus M. G. kirpyklos išlaidas, taip pat pilnai apmokėti visas sūnaus maitinimo ugdymo įstaigoje išlaidas.

4.4. Priteisti iš ieškovės G. S. atsakovo D. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad siekiant geriausių nepilnamečių vaikų interesų, turi likti dabar galiojantis teismo sprendimu įtvirtintas bendravimo su nepilnamečiais vaikais „50/50“ laiko modelis, kuris, siekiant išvengti ginčų, turi būti sukonkretintas. Prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią kiekvienas iš tėvų su nepilnamečiais vaikais praleidžia vienodai laiko, todėl abu patiria vienodas kasdienes būtinas nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas, abu lygiomis dalimis tenkina visus vaikų poreikius. Mano, kad toliau turėtų būti mokamas teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas, kuris abiem vaikams sudaro 285 Eur sumą (teismo priteista indeksuota išlaikymo suma), bei detalizuojama, už kokių papildomų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą yra atsakingas kiekvienas iš tėvų.

Atsiliepimas

6. Ieškovė G. S. atsiliepime į priešieškinį prašė: atsakovo D. G. priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo D. G. ieškovės G. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas vasaromis išvykdavo dirbti į užsienį (tuomet nebuvo taikoma „50:50“ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka), tačiau didesnio išlaikymo vasaros sezonu neskirdavo, „vaiko pinigų“ negrąžindavo. Papildomas išlaikymas buvo teikiamas selektyviai. Priteistas 100 Eur dydžio išlaikymas taip pat ne visuomet buvo teikiamas laiku. Atsakovas ir anksčiau (iki sužinant apie ketinamą pradėti teisminį procesą) papildomai prisidėdavo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau mokėjimai buvo nereguliarūs, kiekvieną kartą reikėjo prašyti papildomų lėšų skyrimo, įrodinėti jų reikalingumą. Didžiausi mokėjimai buvo atlikti būtent 2024 m. pirmoje pusėje. Priešieškiniu prašomos priteisti sumos – po 142,5 Eur kiekvienam vaikui nepakanka vaikų poreikiams patenkinti, net ir tuo atveju, jei šalys bendrauja „50:50“ bendravimo modeliu.

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2024 m. liepos 12 d. išvadoje Nr. 4SD-5107 nurodė, kad Skyrius 2024 m. liepos 8 d. išklausė vaikų nuomones. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovės ar atsakovo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, šiuo metu byloje nėra duomenų, dėl kurių turėtų būti ribojamas ar nustatomas minimalus vieno iš tėvų bendravimas su vaikais. Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jau yra nusistovėjusi bendravimo tvarka „50:50“ modeliu, vaikai pripratę prie tokios bendravimo tvarkos ir aiškiai išreiškia norą toliau jos laikytis, nėra tikslinga ją keisti, todėl ieškovės prašoma bendravimo tvarka neatitiktų geriausių vaikų interesų.

8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. rugsėjo 24 d. išvadoje Nr. 4SD-6886 dėl priešieškinio reikalavimų, nurodė, kad atsakovas priešieškiniu iš esmės prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurią nurodė vaikai išklausant jų nuomones, Skyrius palaiko 2024 m. liepos 12 d. pateiktoje išvadoje Nr. 4SD-5107 nurodytą poziciją ir išdėstytus argumentus. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad nustačius atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal „50:50“ procentų laiko modelį, ginčo šalių nepilnamečiai vaikai vienodai laiko praleis tiek su tėvu, tiek su motina, todėl abi ginčo šalys patirs iš esmės panašaus dydžio išlaidas vaikų būtinųjų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui. Visgi nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl būtent jai teks esminės (ne kasdienės) vaikų priežiūros išlaidos, taip pat ir nenumatytos, papildomos prievolės, susijusios su esminių augančių vaikų poreikių tenkinimu – išlaidos vienkartinėms paslaugoms (pavyzdžiui, vaikų dokumentų parengimas) ar vienkartiniams (sezoniniams) pirkiniams (pavyzdžiui, žieminiai batai/striukė); išlaidos papildomam ugdymui (pavyzdžiui, būreliai/kita intelektinė veikla), išlaidos sveikatos priežiūrai (pavyzdžiui, odontologo/kito gydytojo-specialisto paslaugos), išlaidos būtinų elektronikos priemonių įsigijimui (pavyzdžiui, telefonas/kompiuteris) bei pan. Ginčo šalys nėra sutarusios dėl tokių esminių, vaikui svarbių poreikių tenkinimo. Todėl net ir tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnamečiai vaikai bendraus su atsakovu, ieškovei, kaip vaikų išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, teks pareiga užtikrinti šiuos esminius (ne kasdienius) vaikų poreikius. Kadangi ginčo šalys nėra sutarusios dėl kitų vaikams svarbių (ne kasdienių) poreikių tenkinimo, todėl, atsižvelgus į nustatytą bendravimo tvarką pagal modelį „50:50“ procentų laiko, iš atsakovo turi būti priteista pakankama suma, skirta iš dalies kompensuoti ieškovei neabejotinai kilsiančias išlaidas tokių esminių (ne kasdienių) vaiko poreikių užtikrinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimu teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

9.1. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24759-528/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punkte numatytą nepilnametei dukrai M. G. teiktino išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo D. G. nepilnametei dukrai M. G., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. birželio 14 d.) iki jos pilnametystės, bet ne trumpiau nei nepilnametė dukra baigs mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

9.2. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24759-528/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punkte numatytą nepilnamečiam sūnui M. G. teiktino išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo D. G. nepilnamečiam sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. birželio 14 d.) iki jo pilnametystės, bet ne trumpiau nei nepilnametis sūnus baigs mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

9.3. Ieškovę G. S. paskyrė M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

9.4. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24759-528/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 punkte numatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką ir nustatė tokią atsakovo D. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

9.4.1. abu tėvai – atsakovas D. G. ir ieškovė G. S. – turi lygias teises ir pareigas („50:50 procentų laiko“) bendrauti su nepilnamečiais vaikais M. G. ir M. G., dalyvauti jų auklėjime;

9.4.2. dvi savaites iš eilės atsakovas D. G. bendrauja su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. darbo dienomis (po 5 dienas), paimdamas juos sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos 19 val., ir grąžindamas penktadienį 19 val., o kitas dvi savaites iš eilės atsakovas D. G. bendrauja su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. savaitgaliais (po 2 dienas), paimdamas juos penktadienį iš jų gyvenamosios vietos 19 val., ir grąžindamas sekmadienį 19 val.;

9.4.3. Lietuvoje oficialiai švenčiamą mamos dieną nuo 10 val. ryto iki 19 val. vakaro vaikai praleidžia su ieškove G. S.;

9.4.4. Lietuvoje oficialiai švenčiamą tėvo dieną nuo 10 val. ryto iki 19 val. vakaro vaikai praleidžia su atsakovu D. G.;

9.4.5. kiekvienais lyginiais metais atsakovas D. G. (o nelyginiais metais – ieškovė G. S.) turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. moksleivių rudens ir pavasario atostogas, taip pat pusę moksleivių vasaros atostogų, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val.;

9.4.6. kiekvienais nelyginiais metais atsakovas D. G. (o lyginiais metais – ieškovė G. S.) turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. moksleivių žiemos atostogas, taip pat pusę moksleivių vasaros atostogų, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 19 val.;

9.4.7. kiekvienais lyginiais metais atsakovas D. G. (o nelyginiais metais – ieškovė G. S.) turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. – šv. Velykų antrąją dieną, šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Naujųjų metų antrąją dieną (sausio 1 d.), o kiekvienais nelyginiais metais atsakovas D. G. (o lyginiais metais – ieškovė G. S.) turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. – šv. Velykų pirmąją dieną, šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Naujųjų metų pirmąją dieną (gruodžio 31 d.), paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą 19 val.;

9.4.8. atsakovas D. G. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. – per jų gimtadienius (duomenys neskelbtini), bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove;

9.4.9. šioje bendravimo tvarkoje nustatytu atsakovo D. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais metu (taip pat ir atostogų metu) atsakovas turi teisę vaikus vežtis į užsienį be atskiro ieškovės sutikimo, bet ne ilgiau kaip 14 dienų nepertraukiamai, informuodamas vaikų motiną ieškovę G. S. apie galimą vykimo kryptį bei planuojamą išvykimo ir grįžimo laiką, taip pat užtikrindamas ieškovei ne retesnį nei 1 kartą per savaitę pokalbį su vaikais telefonu ar kitomis komunikacijų priemonėmis;

9.4.10. abu tėvai bendravimo su vaikais klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaikais telefonu, užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų įkrauta, įjungta ir vaikams pasiekiama, ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų;

9.4.11. susirgusį vaiką slaugo tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu vaikai bendrauja pagal šią bendravimo tvarką;

9.4.12. sutartyje numatyta bendravimo tvarka moksleivių atostogų bei švenčių dienomis (įskaitant ir mamos bei tėvo dieną, vaikų gimimo dienas) turi prioritetą prieš bendravimo tvarką darbo dienomis bei savaitgaliais, nebent šalys iš anksto susitartų kitaip;

9.4.13. įvykus šioje bendravimo tvarkoje nenumatytoms aplinkybėms (liga, nelaimė, komandiruotė, būtina išvyka ir pan.), šalys gali susitarti dėl bendravimo tvarkos pakeitimų kiekvienu konkrečiu atveju.

9.5. Priteisė valstybei iš atsakovo D. G. 52 Eur žyminį mokestį.

10. Teismas nustatė, kad šalys bendrauja su nepilnamečiais vaikais pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, t. y. nepilnamečiai vaikai dvi savaites darbo dienomis bendrauja su atsakovu, o savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro važiuoja susitikti su ieškove, po to atvirkščiai – nepilnamečiai vaikai dvi savaites darbo dienomis bendrauja su ieškove, o savaitgaliais nuo penktadienio popietės iki sekmadienio vakaro važiuoja susitikti su atsakovu. Pažymėjo, kad pagal tokią nusistovėjusią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsakovas su vaikais bendrauja apytiksliai pusę mėnesio (15 dienų). Tuo tarpu pagal ieškovės siūlomą nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsakovas su nepilnamečiais vaikais galėtų bendrauti apytiksliai tik 4 dienas per mėnesį (kas antrą savaitgalį). Atkreipė dėmesį, kad nenumatyta atsakovo teisė bendrauti su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis, nenustatytas konkretus atsakovo bendravimo laikotarpis su vaikais atostogų metu, nors toks laikotarpis ieškovės atžvilgiu yra numatytas (2-4 sav.). Teismas vertino, kad tokia ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nelygiavertė, ribojanti atsakovo galimybes bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, taip pat pažeidžianti tėvų valdžios lygybės principą ir pačių vaikų teisę kurti saugų ryšį su abiem tėvais.

11. Teismas vertino, kad nusistovėjusi ir atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį yra lygiavertė, racionali, atitinkanti vaikų interesus ir neriboja atsakovo teisės bendrauti su vaikais, ugdyti ir auklėti vaikus, vaikams yra užtikrinama stabili jų gyvenamoji aplinka. Vaikams abiejų tėvų gyvenamosiose vietose aplinka yra pažįstama ir tinkama, užtikrintos visos būtinos ir reikalingos gyvenimo sąlygos. Kiekvieno iš tėvų užimtumas (vykdoma veikla) netrukdo vaikus pristatyti į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, taip pat leidžia lengvai vaikus perduoti vienas kitam. Teismas atkreipė dėmesį, kad išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog apklausimi vaikai akcentavo, jog nenori bendravimo tvarkos keisti, prie tokios tvarkos yra pripratę, ji yra nusistovėjusi.

12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais pagal „50:50 procentų laiko“ modelį atitinka geriausius vaikų interesus, taip pat ir šalių teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimą tenkino, nustatant, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas („50:50 procentų laiko“) bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime; dvi savaites iš eilės atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis (po 5 dienas), paimdamas juos sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos 19 val., ir grąžindamas penktadienį 19 val., o kitas dvi savaites iš eilės atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais savaitgaliais (po 2 dienas), paimdamas juos penktadienį iš jų gyvenamosios vietos 19 val., ir grąžindamas sekmadienį 19 val. Taip pat nustatė atsakovo prašomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką motinos dieną ir tėvo dieną, pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų metu, kadangi tokia tvarka yra lygiavertė, racionali, atitinkanti vaikų interesus ir neriboja šalių teisės bendrauti su vaikais minėtomis švenčių dienomis bei atostogų laikotarpiu.

13. Tačiau, teismas vertino, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka švenčių ir vaikų gimtadienių dienomis (lyginiais ir nelyginiais metais) neatitinka geriausių vaiko interesų prioriteto principo, riboja tėvų teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais minėtomis dienomis. Pažymėjo tai, kad šv. Kūčios, šv. Kalėdos, Naujieji metai, šv. Velykos neturėtų būti ribojama abiejų tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nepilnamečių vaikų ryšiai ir su kitais artimaisiais giminaičiais, todėl nepilnamečiai vaikai turi turėti galimybę šventiniu laikotarpiu bendrauti su abiem tėvais, kitais artimaisiais giminaičiais. Atkreipė dėmesį, kad išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog svarbiausias metų šventes vaikai nori praleisti vienodai laiko su abiem tėvais, todėl vaikų emocinis poreikis geriau atitiktų situaciją, kai vienais metais šv. Kalėdas vaikai praleidžia su vienu iš tėvų, Naujuosius metus su kitu ir kitais metais atvirkščiai, kad nesusidarytų situacija, kai svarbiausias metų šventes vaikai praleidžia tik su vienu iš tėvų. Teismas sprendė, kad per vaikų gimtadienius neturėtų būti ribojamas abiejų tėvų bendravimas su nepilnamečiais vaikais (kas antrus metus – lyginiais ir nelyginiais metais).

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo švenčių ir gimtadienių dienomis tenkino iš dalies, nustatant, kad kiekvienais lyginiais metais atsakovas turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais šv. Velykų antrąją dieną, šv. Kūčias (gruodžio 24 d.), šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.) ir Naujųjų metų antrąją dieną (sausio 1 d.), o kiekvienais nelyginiais metais atsakovas turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais šv. Velykų pirmąją dieną, šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) ir Naujųjų metų pirmąją dieną (gruodžio 31 d.), paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą 19 val.; atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais – dukra M. G. ir sūnumi M. G. – per jų gimtadienius (duomenys neskelbtini), bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove.

15. Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad atsakovas vasarą išvyksta dirbti į Norvegiją, ten praleidžia didelę dalį laiko, tokios komandiruotės būna neapibrėžtos, o atsakovas pats pasirenka savo išvykimą, todėl, atsakovui išvykus, bendravimo laikas su vaikais neturėtų būti kompensuojamas. Teismo sprendė, kitos atsakovo prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos sąlygos (10-13 punktai) yra pagrįstos, dėl jų ginčo tarp šalių nėra, todėl jas patvirtino.

16. Teismas spręsdamas dėl vaikams priteisto išlaikymo padidinimo pažymėjo, kad nustačius atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, šalių vaikai vienodai laiko praleis tiek su tėvu, tiek su motina, todėl abi ginčo šalys patirs iš esmės panašaus dydžio išlaidas vaikų būtinųjų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui. Nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl preziumuojama, kad būtent jai teks esminės (nekasdienės) vaikų priežiūros išlaidos, taip pat ir nenumatytos, papildomos prievolės, susijusios su esminių augančio vaiko poreikių tenkinimu – išlaidos vienkartinėms paslaugoms ar vienkartiniams (sezoniniams) pirkiniams; išlaidos papildomam ugdymui, išlaidos sveikatos priežiūrai, išlaidos būtinų elektronikos priemonių įsigijimui ir pan. Todėl net ir tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnamečiai vaikai bendraus su atsakovu, ieškovei, kaip vaikų išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, teks pareiga užtikrinti šiuos esminius (nekasdienius) vaikų poreikius.

17. Teismas akcentavo, kad nors atsakovas tam tikras nekasdienes vaikų priežiūros išlaidas (pvz., stovyklos, akiniai, pačiūžos, dviračiai) yra padengęs, tačiau tai nepatvirtina esant šalių tarpusavio susitarimą dėl pastovaus (nuolatinio) šių išlaidų pasiskirstymo (padengimo). Teismas atsižvelgęs, kad šalys nėra susitarusios dėl kitų vaikams svarbių (nekasdienių) poreikių tenkinimo, vertino, kad iš atsakovo turi būti priteista pakankama suma, skirta iš dalies kompensuoti ieškovei kilsiančias išlaidas esminių (nekasdienių) vaikų poreikių užtikrinimui. Be to, teismas spręsdamas dėl vaikų išlaikymo, atsižvelgė į tai, kad vasarą tam tikrais laikotarpiais atsakovas būna išvykęs į Norvegiją dirbti, todėl vasaros sezono metu bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai netaikomas „50:50 procentų laiko“ modelis ir vasaros laikotarpiu ieškovė patiria didesnes išlaidas vaikų būtinųjų (kasdieninių) poreikių užtikrinimu.

18. Teismas pastebėjo, kad nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kas mėnesį išlaikymas priteistas prieš daugiau kaip šešerius metus. Šiuo metu yra ženkliai pasikeitusi bendra ekonominė situacija šalyje, ženkliai išaugęs pragyvenimo lygis, žymiai padidėję įprastiniam gyvenimui reikalingų prekių ir paslaugų (tokių kaip, pvz., sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.) kainos. Vertino, kad nepadidinus vaikams teiktino išlaikymo dydžio, gali būti pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai, neužtikrinti esminiai būtinieji (tiek kasdieniai, tiek nekasdieniai) jų poreikiai.

19. Teismas atsižvelgęs į šalių vaikų amžių (duomenys neskelbtini) metų), įprastinius tokio amžiaus vaikų poreikius, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, padarė išvadą, šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti yra reikalinga apie 800–900 Eur suma per mėnesį. Atkreipė dėmesys į tai, kad ieškovė į vaikų poreikių lenteles įtraukė ir tokias kasdienes (būtinas) išlaikymo išlaidas, kurias abu tėvai, bendraudami su nepilnamečiais vaikais pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, patiria iš esmės vienodas (pvz., maistas, švaros prekės, būsto, transporto išlaidos).

20. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo finansinė padėtis yra pakankama tam, kad būtų užtikrinti visi pagrindiniai (esminiai) vaikų poreikiai. Pastebėjo, kad atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės, jo turtinė padėtis yra gera ir leidžia jam teikti vaikams didesnį nei 142,50 Eur per mėnesį išlaikymą. Pastebėjo, kad išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad, net ir nustačius „50:50“ bendravimo modelį, atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma neatitiktų vaikų interesų.

21. Teismo vertino, kad nustačius skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų iš esmės yra vienodas, bei atsižvelgus į vaikų poreikius, kurie sudaro 800-900 Eur per mėnesį, tėvų turtinę padėtį, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir dėl to ji patiria su kasdieniais vaikų poreikiais nesusijusių išlaidų, yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skyrė ieškovę.

22. Teismo nuomone, atsakovo priešieškinyje nurodyta prašoma nustatyti nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka, t. y. nustatant, kad abu tėvai lygiomis dalimis apmoka ne tik kasdienes būtinas, bet ir visas kitas nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas, o atsakovas papildomai dar apmoka ir kai kurias konkrečias nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas (dukros akių patikros ir akinių įsigijimo išlaidas, dukros maitinimo ugdymo įstaigoje išlaidas, sūnaus kirpyklos išlaidas, sūnaus maitinimo ugdymo įstaigoje išlaidas) nėra racionali, kadangi, šalys ne visada tarpusavyje geranoriškai susitaria dėl konkrečių išlaidų apmokėjimo, o šalių santykiams nesant geranoriškiems, esminių (nekasdienių) vaikų poreikių tenkinimo išlaidų nuolatinis derinimas tarp šalių būtų sudėtingas, dėl ko gali nukentėti ir šalių nepilnamečių vaikų interesai.

23. Teismas įvertinęs, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, o atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės, padarė išvadą, kad šalių finansinė padėtis leidžia tenkinti būtinuosius vaikų poreikius, todėl valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

24. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis yra patenkinti iš dalies – priteistas padidintas išlaikymas nepilnamečiams vaikams (pagal ieškinio reikalavimą; tenkinta 75 proc.), nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (iš esmės pagal atsakovo priešieškinio reikalavimą, tačiau įtraukiant ir/ar pašalinant tam tikras sąlygas pagal ieškovės siūlymą), t. y. tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai patenkinti iš esmės vienoda dalimi. Atsižvelgiant į tai, teismas šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų neskirstė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

25. Apeliaciniu skundu atsakovas D. G. prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14392-1210/2024 dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo – pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24759-528/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punkte numatytą nepilnametei dukrai M. G. teiktino išlaikymo dydį ir priteisiant iš atsakovo D. G. nepilnametei dukrai M. G., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 142,50 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. birželio 14 d.) iki jos pilnametystės, bet ne trumpiau nei nepilnametė dukra baigs mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24759-528/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.4 punkte numatytą nepilnamečiam sūnui M. G. teiktino išlaikymo dydį ir priteisiant iš atsakovo D. G. nepilnamečiam sūnui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 142,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. birželio 14 d.) iki jo pilnametystės, bet ne trumpiau nei nepilnametis sūnus baigs mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-14392-1210/2024 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priteisiant iš ieškovės G. S. atsakovo D. G. naudai pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti iš ieškovės G. S. atsakovo D. G. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Ieškovė prašė teismo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgdama, kad vaikai visą mėnesį gyvens kartu su ieškove, o su atsakovu bendraus tik 4 dienas per mėnesį (kas antrą savaitgalį), dėl ko ieškovei tektų apmokėti visas pateiktose vaikų poreikių lentelėse nurodytas išlaidas. Teismas sprendimu nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal „50:50“ procentų laiko modelį, todėl šalių nepilnamečiai vaikai vienodai laiko praleis tiek su tėvu, tiek su motina, todėl abi ginčo šalys patirs iš esmės panašaus dydžio išlaidas vaikų būtinųjų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui – maitinimui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, būstui, sveikatos priežiūrai (ligos atveju), laisvalaikiui / pramogoms, transportui, mokykloms išlaidoms ir kitas išlaidas, kurios objektyviai įskaičiuotinos į vaiko būtinųjų išlaidų apimtį. Vaikai su abiem tėvais praleis vienodai laiko, todėl išlaidas vaikų patalynei, rankšluosčiams ir baldams, taip pat reikėtų priskirti būtinoms (kasdienėms) vaikų poreikių užtikrinimui skirtoms išlaidoms, kurias patirs abu tėvai vienodai.

25.2. Pažymi, kad įvertinus tai, kad teismas pagal sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nusprendė, kad „susirgusį vaiką slaugo tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu vaikai bendrauja pagal šią bendravimo tvarką“, tai reiškia, kad ir išlaidas vaistams vaikų ligos atveju patirs abu tėvai. Taigi, pagal ieškovės vaikų poreikių lentelėse nurodytas išlaidas liktų nepatenkinti tokie nekasdieniai vaikų poreikiai, kaip išlaidos būreliams ir iš dalies sveikatos išlaidos – vitaminai, stomatologas ir šalių nepilnametės dukters M. G. akinių įsigijimo išlaidos.

25.3. Apelianto vertinimu, kadangi beveik visos į ieškovės pateiktas vaikų poreikių lenteles įtrauktos išlaidos yra priskirtinos būtinoms (kasdienėms) vaikų poreikių užtikrinimui skirtoms išlaidoms, todėl teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad kitoms (ne kasdienėms) vaikų poreikių tenkinimo išlaidoms reikėtų priteisti net po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pagal ieškovės pateiktas vaikų poreikių lenteles kitoms (nekasdienėms) išlaidoms tektų tik išlaidos būreliams ir iš dalies sveikatos išlaidoms, o turint omenyje tai, kad išlaikymą tėvai savo nepilnamečiams vaikams turi teikti lygiomis dalimis, tai Apelianto vertinimu šioms išlaidoms padengti pakaktų atsakovo prašytos vaikų išlaikymui priteisti 142,50 Eur per mėnesį sumos. Juo labiau, kad teismas sprendime konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas tam tikras nekasdienes vaikų priežiūros išlaidas (pvz., stovyklos, akiniai, pačiūžos, dviračiai) yra padengęs, Atsakovas tenkina ne tik kasdienius būtinus vaikų poreikius (maistas, apranga, būstas, kuras automobiliui ir pan.), tačiau lygiomis dalimis (o dažnai ir didesne dalimi) prisideda ir prie kitų vaikams svarbių poreikių tenkinimo (pvz., pilnai apmoka vaikų stovyklas, išlaidas už dukros pačiūžas, akinius, sūnaus krepšinio treniruotes (kurių išlaidas ieškovė yra priskaičiavusi prie sūnaus M. G. poreikių lentelėje nurodytų būrelių išlaidų), apmoka vaikų maitinimo ugdymo įstaigoje išlaidas, vaikų gimtadienių pramogų išlaidas, perka vaikams drabužius bei avalynę (visais sezonais), taip pat pilnai apmoka vaikų telefonų įsigijimo išlaidas bei pilnai apmoka jų ryšio paslaugų sąskaitas ir kt.).

25.4. Vertina, kad teismas sprendimu nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisdamas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš esmės atsakovui priteisė apmokėti ir išlaidas, susijusias su kasdieninių, einamųjų vaikų poreikių tenkinimu, kas reiškia ginčo šalių teisių ir pareigų disbalansą. Apelianto įsitikinimu, nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisus po 142,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų kompensuotos ieškovei neabejotinai kilsiančios išlaidos kitų esminių (nekasdienių) vaikų poreikių užtikrinimui.

25.5. Teigia, kad teismas sprendimu kitiems (nekasdieniams) nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti priteisė beveik dvigubai didesnio dydžio išlaikymą, nors pagal ieškovės į prašomo priteisti išlaikymo ir vaikų poreikių lentelėse nurodytų vaikų išlaidų apimtį tam pagrindo nebuvo, kadangi dauguma nurodytų išlaidų yra priskirtinos būtinosioms kasdienėms vaikų poreikių išlaidoms, kurias sprendimu įtvirtinus bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal „50:50“ procentų laiko modelį, patiria abu tėvai vienodai. Apelianto nuomone, pagal tokį sprendimą apeliantas būtinąsias (kasdienes) vaikų poreikių išlaidas turėtų apmokėti du kartus – t. y. kasdien šių vaikų poreikių tenkinimui pats patirdamas tas pačias išlaidas, kaip ir ieškovė, ir dar papildomai į ieškovės banko sąskaitą kas mėnesį pervesdamas po 300 Eur sumą. Atkreipia dėmesį, kad tokio sprendimo teismas net nemotyvavo, todėl yra neaišku, kodėl teismas sprendė, kad kitiems (ne kasdieniams) vaikų poreikiams tenkinti reikalinga priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą būtent po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o ne kita suma. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai įvertino faktines aplinkybes, dėl ko pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė nepagrįstą išvadą dėl priteistos vaikams išlaikymo sumos.

25.6. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad teismas sprendimu įtvirtino bendravimo su vaikais 50/50 laiko modelį, kai nepilnamečiai vaikai su abiem tėvais praleidžia vienodai laiko, apeliantas patiria tokias pačias kaip ir ieškovė kasdienes (būtinąsias) vaikų išlaikymo išlaidas. Apeliantas kas mėnesį į ieškovės banko sąskaitą vaikų išlaikymui perveda po 285,00 Eur sumą (teismo priteista indeksuota išlaikymo suma), o ieškovė iš valstybės už kiekvieną vaiką papildomai gauna dar ir vadinamus „Vaiko pinigus“ po 96,25 Eur. Iš viso per mėnesį ieškovės gaunama abiejų vaikų išlaikymui skirta suma sudaro 477,50 Eur (285,00 + 96,25 +96,25 = 477,50 Eur), t. y. po 238,75 Eur kiekvienam vaikui. Apeliantas yra įsitikinęs, kad tokia suma vaikų būreliams ir kitai užklasinei veiklai apmokėti yra pakankama (pridėtose vaikų poreikių lentelėse nurodyta, kad M. būreliams yra skiriama 100,00 Eur/mėn. suma, o M. būreliams — 240,00 Eur/mėn.), taip pat ši suma yra pilnai pakankama ir kitiems (nekasdieniams) vaikų poreikiams tenkinti. Todėl teismo išvada, kad reikalinga priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra nepagrįsta ir priimta ištyrus ne visas faktines aplinkybes, o ištirtas aplinkybes vertinus atsietai, ne jų visumą.

25.7. Atkreipia dėmesį, kad teismas neargumentavo, kodėl šiuos argumentus atmeta, taip pat neargumentavo, kodėl nepilnamečių vaikų kitiems (ne kasdieniams) vaikų poreikiams tenkinti reikalinga būtent 300 Eur suma per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

25.8. Nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sprendimu įtvirtino ne ieškovės, o būtent atsakovo prašytą nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal „50:50“ procentų laiko modelį. Be to, teismas sprendimu tenkino ir kitas atsakovo prašytos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygas – pavyzdžiui, dėl bendravimo su vaikais atostogų metu, dėl išvykimo į užsienį ir t.t., nors pagal ieškovės prašytą nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, konkretus atsakovo bendravimo laikotarpis su vaikais atostogų metu ir kt. nebuvo įtrauktas. Mano, kad teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovo byloje pateiktos sąskaitos už bylinėjimosi išlaidas neviršijo patvirtintų rekomendacinių civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai turėjo būti priteistos.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. S. prašo: atsakovo (apelianto) D. G. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovo D. G. ieškovės G. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

26.1. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, jog „visus drabužius – tiek apatinius, tiek viršutinius, tiek lauko drabužius, avalynę, asmens higienos priemones ir kitus kasdien būtinus daiktus – perka abu tėvai, kad vaikams nereikėtų jų nuolat vežiotis“, nėra byloje nustatyti faktai, nes teismas tokių faktų nenustatė. Priešingai, ieškovės pateikti susirašinėjimai ir paaiškinimai patvirtina, kad ne visuomet ir ne visi reikiami drabužiai buvo nupirkti, ypač brangesni daiktai – tokie kaip žieminės striukės, žieminiai batai ir kita. Pažymi, kad atsakovo teiginiai apie visapusišką nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą yra deklaratyvūs. Atsakovas į bylą pateikė tik keletą mokėjimų įrodymų, susijusių su M. poreikių tenkinimu, nuo santuokos nutraukimo 2018 m. pabaigoje iki atsakovui tapo žinoma apie ketinimą inicijuoti teisminį procesą – 50,30 Eur už pietus per mėnesį, keletą kvitų už drabužius, gimtadienio dovaną (kuri neturėtų būti laikoma išlaikymo dalimi) bei bilietą į renginį, kurį pats atsakovas norėjo aplankyti. Nurodo, kad likę įrodymai (stovyklos, akiniai ir kita) buvo pateikti tik nuo tos datos, kuomet atsakovas sužinojo apie civilinės bylos iškėlimą.

26.2. Vertina, kad atsakovas nėra patikimas partneris sprendžiant su vaikų gerove susijusius klausimus ir žodiniai susitarimai, grindžiami pažadais ar geranoriškumu, yra ne tik neperspektyvūs, bet ir realiai neįgyvendinami. Ieškovė ne kartą siekė taikaus šios situacijos sprendimo, tačiau derybos buvo nesėkmingos dėl atsakovo nenoro konstruktyviai bendradarbiauti. Toks elgesys pabrėžia būtinybę, kad išlaikymo dydis būtų nustatytas teismo sprendimu, užtikrinant šalių teisinių santykių aiškumą ir stabilumą.

26.3. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė, kad šalys nesugeba taikiai susitarti dėl tam tikrų nepilnamečių vaikų būtinųjų kasdieninių poreikių bei dėl nekasdieninių išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėmė teisingą sprendimą priteisti po 300 Eur išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui, taikant 50/50 bendravimo su nepilnamečiais vaikais modelį.

26.4. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas aptardamas ieškovės pateiktas vaikų išlaidų lenteles pabrėžė, kad M. G. nereikalingi akiniai. Dėl pastarojo rašymo apsirikimo buvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme (sveikatos išlaidų grafoje, skliaustuose, dėl rašybos klaidos įrašytas žodis akiniai, tačiau išlaidos akiniams į išlaikymo paskaičiavimą neįtrauktos), tačiau atsakovas vėl šią aplinkybę nurodo kaip naują ir itin reikšmingą.

26.5. Akcentuoja, kad teismas nesiėmė vertinti kiekvienos poreikių lentelės grafos esamoje situacijoje, bet į situaciją pažvelgė plačiau, suprasdamas, kad išlaidos kiekvieną mėnesį gali skirtis, atsirasti naujų poreikių, veiklų, sveikatos iššūkių ir kita. Vaikai auga, todėl keičiasi jų poreikiai, norai, socialinė aplinka, todėl pažodinis atsakovo vaikų poreikių lentelės vertinimas nėra pagrįstas. Tuo labiau, kad atsakovas pats vaikų poreikių lentelių neteikė, vaikų poreikių dydžio neįrodinėjo. Vertina, kad apelianto teiginys, kad priteista išlaikymo suma sukuria šalių teisių ir pareigų disbalansą yra neteisingas, nes teismas išlaikymo sumą priteisė nekasdieninių poreikių tenkinimui bei tokiems kasdieniniams poreikiams, kurių atsakovas nesutinka apmokėti, tokiu būdu rasdamas balansą tenkinant nepilnamečių vaikų poreikius. Pabrėžia, kad vaikų stovyklos, būreliai, kuprinės, mokyklinės uniformos, dviračiai, technika (kompiuteriai, telefonai), rinkliavos mokykloje, kirpykla ir kitos panašios išlaidos sudaro ženklią išlaikymo dalį, tačiau šios išlaidos buvo dengiamos atsakovo pasirinktinai. Teismas, sprendimu priteisęs didesnį išlaikymą, užtikrino nenutrūkstamą nepilnamečių vaikų išlaikymą. Vertina, kad šalių pajamos, gyvenimo būdas leidžia užtikrinti vaikams ne tik minimalių poreikių tenkinimą, tačiau ir visapusiškai rūpintis vaikų lavinimu, papildomų poreikių tenkinimu.

26.6. Nurodo, kad nuolat keičiasi valstybės ekonominė padėtis – nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga kyla iki 1 038 Eur, palyginti su 924 Eur 2024 m., tai sudaro 12,34 procentų augimą. Išlaikymas priteisiamas ne vieneriems metams ir ne vienam mėnesiui, todėl jo dydis turi atspindėti vaikų amžių bei ekonominę situaciją šalyje bei pasaulyje. Vertina, kad teismas pagrįstai sprendė, jog tiek vaikų poreikiai jiems augant, tiek ir valstybės ekonominė padėtis gali keistis, o tai sąlygoja būtinybę priteisti didesnį išlaikymą. Akcentuoja, kad ieškovės pajamos yra pakankamos, tačiau atsakovas gauna ženkliai didesnes pajamas. Bylos duomenimis, atsakovo metines pajamas sudarė 177 742,72 Eur (14 811,89 Eur/mėn.), todėl išlaikymo teikimas po 300 Eur per mėnesį atitiktų tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek ir vaikų poreikius.

26.7. Dėl apeliaciniame skunde ginčijamų priteistų bylinėjimosi išlaidų pažymi, kad dalį ieškovės bylinėjimosi išlaidų lėmė didelės apimties atsakovo pateikti procesiniai dokumentai, kuriuose kartojamos analogiškos aplinkybės, o esminių faktų išskyrimas yra sudėtingas. Siekiant susisteminti ir sutrumpinti atsikirtimus, buvo skirta žymiai daugiau laiko nei įprastai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad buvo tenkinta apytiksliai vienoda dalis kiekvienos iš šalių reikalavimų, mano, jog teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepriteisdamas jų nei iš vienos šalių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnamečius vaikus – M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, nepilnamečių vaikų M. G. ir M. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. S., tėvas D. G. įsipareigojo iki vaikų pilnametystės jų išlaikymui kas mėnesį mokėti po 100 Eur išlaikymą kiekvienam, taip pat nustatyta, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime.

Žemesnės instancijos teismas

29. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad šalys bendrauja su nepilnamečiais vaikais pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, t. y. nepilnamečiai vaikai iš esmės vienodai laiko praleidžia tiek su tėvu (atsakovu), tiek su motina (ieškove), išskyrus vasaros laikotarpį, kurio metu atsakovas būna išvykęs į užsienį darbo tikslais. Taip pat nustatyta, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams M. G. ir M. G. teikia iš viso 285 Eur (po indeksavimo) dydžio išlaikymą per mėnesį, t. y. po 142,50 Eur kiekvienam vaikui.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo padidinimo

30. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas nėra ginčijamas), todėl šalių vaikai vienodai laiko praleis tiek su tėvu, tiek su motina.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai sudaro 800–900 Eur sumą per mėnesį, tėvų turtinę padėtį, jog vaikų gyvenamajai vietai esant nustatytai su motina, ji patiria su kasdieniais vaikų poreikiais nesusijusių išlaidų, sprendė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytą šalių nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą kiekvienam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, bet ne trumpiau nei nepilnamečiai vaikai baigs mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog nustačius atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, abi šalys patirs iš esmės panašaus dydžio išlaidas vaiko būtinų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui, taip pat gydymo išlaidos. Todėl atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ne kasdieninių vaikų poreikių išlaidoms reikėtų priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovo vertinimu, pagal ieškovės pateiktas vaikų poreikių lenteles kitoms (nekasdienėms) išlaidoms tektų tik išlaidos būreliams ir iš dalies sveikatos išlaidoms, atsižvelgiant, jog išlaikymą tėvai savo nepilnamečiams vaikams turi teikti lygiomis dalimis, šioms išlaidoms padengti pakaktų vaikų išlaikymui priteisti 142,50 Eur per mėnesį.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminė nagrinėjamos bylos aplinkybė, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vaikams priteisimo, yra teismo nustatytas tėvų bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią vaikai su tėvais praleidžia tiek pat laiko, t. y. po savaitę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

34. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

35. Vadinasi, tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal modelį „50:50 procentų laiko“ tenkina tik kasdieninius vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikatos priežiūra ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).

36. Pažymėtina, kad nustačius ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, šalių vaikai vienodai laiko praleis tiek su tėvu, tiek su motina, todėl abi ginčo šalys patirs iš esmės panašaus dydžio išlaidas vaiko būtinųjų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui – maitinimui, drabužiams / avalynei, higienos priemonėms, laisvalaikiui, šventėms, pramogoms ir pan.

37. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, esant nustatytai nuolatinei nepilnamečių vaikų gyvenamajai vietai su ieškove, būtent jai teks esminės (ne kasdienės) vaiko priežiūros išlaidos, taip pat ir nenumatytos, papildomos prievolės, susijusios su esminių augančio vaiko poreikių tenkinimu – išlaidos vienkartinėms paslaugoms (pvz. vaiko dokumentų parengimas) ar vienkartiniams (sezoniniams) pirkiniams (pvz. žieminiai batai / striukė); išlaidos papildomam ugdymui (pvz. būreliai / kita intelektinė veikla), išlaidos sveikatos priežiūrai (pvz. odontologo / kito gydytojo-specialisto paslaugos), išlaidos būtinų elektronikos priemonių įsigijimui (pvz. telefonas / kompiuteris) bei pan. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys nėra sutarusios dėl tokių esminių, vaikui svarbių, o jam augant – ir neabejotinai reikalingų, poreikių tenkinimo. Todėl net ir tuo laikotarpiu, kai šalių nepilnamečiai vaikai bendraus su atsakovu, ieškovei, kaip vaikų išlaikymo lėšų tvarkytojai uzufrukto teise, teks pareiga užtikrinti šiuos esminius (ne kasdienius) vaiko poreikius. Kadangi ginčo šalys nėra sutarusios dėl kitų vaikui svarbių (ne kasdienių) poreikių tenkinimo, todėl, atsižvelgus į nustatytą bendravimo tvarką pagal modelį „50:50 procentų laiko“, iš atsakovo turi būti priteista pakankama suma, skirta iš dalies kompensuoti ieškovei neabejotinai kilsiančias išlaidas tokių esminių (ne kasdienių) vaiko poreikių užtikrinimui.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Atsakovas teigia, kad pagrįsta išlaikymo suma kiekvienam vaikui būtų po 142,50 Eur per mėnesį.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto siūloma 142,50 Eur per mėnesį mokėtina kiekvienam vaikui išlaikymo per mėnesį neatitinka bendros ekonominės situacijos šalyje, ženkliai išaugusio pragyvenimo lygio, žymiai padidėjusių įprastiniam gyvenimui reikalingų prekių ir paslaugų (tokių kaip, pvz. drabužių, sveikatos priežiūros paslaugų ir pan.) kainų, kurios, esant aukštai infliacijai (Lietuvoje metinis vartotojų kainų pokytis (metinė infliacija) 2024 m. gruodžio mėnesį buvo 2,1 proc.) (žr. https://osp.stat.gov.lt/infliacijos-skaiciuokle) ir toliau nuolat didėja. Šios aplinkybės laikytinos visiems žinomomis ir neįrodinėtinomis (CPK 182 straipsnis).

40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad nekasdieninėms vaikų išlaidoms tektų tik išlaidos būreliams ir iš dalies sveikatos išlaidos. Tai, kad atsakovas yra padengęs nekasdieninias vaikų priežiūros išlaidas (pvz. stovyklos, akiniams, pačiūžoms, dviračiams, apmoka telefono įsigijimo ir ryšio išlaidas), nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovė, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, šių ir kitų nekasdieninių išlaidų nepatirs ateityje. Juo labiau, kad iš byloje esančio šalių elektroninio susirašinėjimo, iš šalių paaiškinimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad ieškovė, atsiradus poreikiui dėl esminių (nekasdienių) vaikų priežiūros išlaidų, kaskart šias išlaidas turi derinti su atsakovu ir prašyti, kad atsakovas prie šių išlaidų prisidėtų ir jas padengtų. Ieškovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovas kai kurias išlaidas yra atsisakęs padengti.

41. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys nėra tarpusavyje susitarusios dėl esminių (nekasdienių), vaikams svarbių, o jiems augant – ir neabejotinai reikalingų, poreikių tenkinimo ir dėl pastovaus (nuolatinio) tokių išlaidų pasiskirstymo (padengimo), o šalių santykiams esant įtemptiems, konfliktiškiems, esminių (nekasdienių) vaikų poreikių tenkinimo išlaidų nuolatinis derinimas tarp šalių būtų gana sudėtingas. Esant šioms aplinkybėms pagrįstai pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl esminių (nekasdienių) vaikų poreikių sumos, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo į tokius poreikius įtraukti tik išlaidas būreliams ir vaikų gydymui.

Žemesnės instancijos teismas

42. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad vasarą tam tikrais laikotarpiais atsakovas būna išvykęs į Norvegiją dirbti, todėl vasaros sezono metu bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai netaikomas „50:50 procentų laiko“ modelis, t. y. kuomet nepilnamečiai vaikai dvi savaites darbo dienomis bendrauja su atsakovu, o savaitgaliais nuo penktadienio popietės iki sekmadienio vakaro važiuoja susitikti su ieškove, po to atvirkščiai – nepilnamečiai vaikai dvi savaites darbo dienomis bendrauja su ieškove, o savaitgaliais nuo penktadienio popietės iki sekmadienio vakaro važiuoja susitikti su atsakovu. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovo atstovė, išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad, išklausius vaikų nuomones, nustatyta, jog atsakovas vasaros metu dirba Norvegijoje ir vasaros metu su vaikais susitinka retai, todėl tuo metu didžiąją laiko dalį vaikais rūpinasi ieškovė. Tai gi, atsižvelgiant į tai, kad vasaros laikotarpiu ieškovė patiria didesnes išlaidas vaikų būtinųjų (kasdieninių) poreikių užtikrinimui – maitinimui, drabužiams / avalynei, higienos priemonėms, būstui, sveikatos priežiūrai (ligos atveju), laisvalaikiui, transportui ir kitas išlaidas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikams dydžio pagrįstai įskaičiavo ieškovei tenkančią didesnę vaikų būtinųjų poreikių išlaikymo išlaidų dalį, kurios ne vasaros metu tenka po lygiai tiek ieškovei, tiek atsakovui.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas vaikams išlaikymą, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

44. Tai gi, pagal 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur dydžio, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 709 Eur. Išlaikymo orientacinis dydis 2024 m. yra pusė šios sumos – 354,50 Eur.

45. Pirmosios instancijos teismas vertindamas dėl vaikams priteistinos didesnės išlaikymo sumos, įvertinęs išlaikymo orientacinis dydį, bei ieškovės pateiktos vaikų poreikių paskaičiavimo lentelės duomenis, atsižvelgė į tai, kad į šalių sūnaus M. G. poreikių lentelę prie sveikatos išlaidų yra įtrauktos išlaidos akiniams, nors šalių nepilnametis sūnus akinių nenešioja, todėl tokias išlaidas laikė įtrauktas nepagrįstai, bei tai, kad atsakovas savo sudarytos vaikų poreikių lentelės nepateikė, įvertinęs šalių vaikų amžių (duomenys neskelbtini) metų), įprastinius tokio amžiaus vaikų poreikius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog padarė pagrįstą išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti yra reikalinga apie 800–900 Eur suma per mėnesį.

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų poreikį, bei tai, kad nustatytas atsakovo bendravimas su vaikais pagal „50:50 procentų laiko“ modelį ir iš esmės šalys patiria vienodas būtinas (kasdieninias) išlaidas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, t. y., jog ieškovė vidutiniškai per mėnesį gauna 2 475,58 Eur neatskaičius mokesčių, atsakovo pajamos per mėnesį sudaro – 14 944,71 Eur, jog abi šalys turi nekilnojamojo turto ir transporto priemones, įsipareigojimų kreditoriams ir kitų išlaikytinių neturi, bei į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės, jo turtinė padėtis yra gera ir leidžia jam teikti vaikams didesnį nei 142,50 Eur per mėnesį išlaikymą, padarė pagrįstą išvadą, kad, esant nustatytam „50:50 procentų laiko“, atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma neatitiktų vaikų interesų.

47. Kasacinio teismo praktikoje yra aiškinta, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui. Įvairios išlaidos, vaiko poreikių tenkinimui, gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės ir jos kaitos, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Todėl periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vasaros laiku būna išvykęs ir ieškovei tenka didesnė vaikų ne tik esminių (nekasdieninių) išlaidų, bet ir būtinųjų išlaidų dalis, gali atsirasti nenumatytų išlaidų, be to su vaikų amžiumi jų poreikiai po truputį auga, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos mokėti didesnį nei jo prašomą nustatyti vaikams mokėtino išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismo nustatyta 300 Eur kiekvienam vaikui mokėtina per mėnesį išlaikymo suma yra pakankama ir atitinka tiek nepilnamečių vaikų poreikius, tiek atsakovo galimybę mokėti tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, nesukuria tarp šalių disbalanso ir yra proporcinga atsakovo turtinei padėčiai.

49. Atsakovas apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė gauna „vaiko pinigus“ (po 96,25 Eur kiekvienam vaikui, todėl šia dalimi turėjo mažinti priteistino išlaikymo dydį.

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

51. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, o atsakovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių finansinė padėtis leidžia tenkinti būtinuosius vaikų poreikius, todėl valstybės mokamos išmokos gali būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Nagrinėjamu atveju nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu.

52. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatę tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, bei įvertinęs vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

Dėl įrodymų vertinimo

53. Pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo civiliniame procese pareiga tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai).

54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančias aplinkybes bei pateiktus į bylą įrodymus ir padarė išvadas spręsdamas dėl nepilnamečiams išlaikymo dydžio padidinimo. Įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

55. CPK 93 straipsnyje yra reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

56. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai patenkinti iš esmės vienoda dalimi, nusprendė šalims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų neskirstyti.

57. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neįvertino, kad sprendimu įtvirtino ne ieškovės, o atsakovo prašytą nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal „50:50“ procentų laiko modelį. Be to, teismas sprendimu tenkino ir kitas atsakovo prašytos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygas – pavyzdžiui, dėl bendravimo su vaikais atostogų metu, dėl išvykimo į užsienį, nors pagal ieškovės prašytą nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, konkretus atsakovo bendravimo laikotarpis su vaikais atostogų metu ir kt. nebuvo įtrauktas.

58. Apeliacinės instancijos teismas, kompleksiškai įvertinęs ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad dėl ginčo pobūdžio (skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo) nėra galimybės šioje ginčo dalyje tiksliai nustatyti šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžio, tačiau laikytina, kad iš esmės patenkinta atsakovo priešieškinyje pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, tačiau įtraukiant ir/ar pašalinant tam tikras sąlygas pagal ieškovės siūlymą, bei įvertinus tai, kad iš dalies (75 procentais) patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sąžininga, teisinga ir protinga šalių išlaidų pirmosios instancijos teisme neskirstyti.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio padidinimo tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o tai, kad teismas padarė priešingas išvadas, nei pageidavo apeliantas, nesudaro pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

61. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

62. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

63. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apelianto apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 306,80 (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjas Egidijus Mockevičius