- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-806-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00642-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- E. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui E. J., išvadą teikianti institucija Valstybė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu nustatymo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą ir nustatyti su skyriumi gyvenančiu tėvu bendravimo tvarką.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
- Nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus H. J. (gim. (duomenys neskelbtini) ) gyvenamąją vietą su jo motina – K. V..
- Priteisti iš atsakovo E. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui H. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 350 Eur, pinigus pervedant iki kiekvieno mėnesio 20 d. į vaiko motinos nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke iki kiekvieno mėnesio 20d. Uzufrukto teisėmis šių lėšų tvarkytoja paskiriama vaiko motina – ieškovė K. V..
- Nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką:
- antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą pasinaudoti nustatyta bendravimo tvarka, vaiko tėvas praneša apie tai vaiko motinai prieš dvi dienas SMS žinute ar kita susisiekimo priemone.
- pirmą ir trečią savaitę trečiadieniais, pasiimdamas vaiką 17.00 val. iš jo ugdymo įstaigos ir (bendravimo metu nuveža vaiką į treniruotę 19.00 val. ir pasiima iš treniruotės 19.45 val.), grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.; ketvirtadieniais 17.00 val., pasiimdamas vaiką iš jo ugdymo įstaigos ir grąžindamas sūnų 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovas E. J. su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutiko iš dalies. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su reikalavimu, kad laikina vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Dėl vaiko išlaikymo nurodė, kad jis sutinka vaiko poreikiams skirti kas mėnesį 150 Eur sumą. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teikė savo bendravimo tvarkos sąlygas, t. y. E. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku H. J. metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaiką iš K. V. gyvenamosios vietos metų nelyginių savaičių sekmadieniais 18 val. ir grąžindamas metų lyginių savaičių sekmadieniais 18 val. į K. V. gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovės K. V. ir atsakovo E. J. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies:
4.1. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečio H. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove K. V..
4.2. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnamečio H. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) bendravimo su atsakovu E. J. tvarką, nustatant, kad:
- Tėvas E. J. bendrauja su nepilnamečiu vaiku H. J. metų lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaiką iš K. V. gyvenamosios vietos metų nelyginių savaičių sekmadieniais 18 val. ir grąžindamas metų lyginių savaičių sekmadieniais 18 val. į K. V. gyvenamąją vietą.
- Bendravimo su nepilnamečiu vaiku H. J. metu tėvas, su kuriuo yra vaikas, įpareigojamas užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, rūpintis vaiku ir jo saugumu, stiprinti vaiko savivertę, vystyti jo gebėjimus bei pilnai atsakyti už vaiko priežiūrą, ir dienos bėgyje informuoti kitą tėvą apie visus svarbius vaiko gyvenimo įvykius bei apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas, nelaimingus atsitikimus ir kt.) telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip per vieną valandą laiko nuo ligos ar traumos atsiradimo momento, ir esant būtinumui, nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
4.3. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo E. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui H. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo (t. y. 2024 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo priėmimo, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę K. V..
5. Kitoje dalyje prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytina skubiai.
7. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu atsakovas sutiko, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog tarp šalių iškyla įvairių konfliktų, susijusių su nepilnamečiu vaiku, šiuose konfliktuose nevengia dalyvauti ir kiti ieškovei bei atsakovui artimi asmenys, tiesiogiai neturintys teisių reguliuoti nepilnamečio vaiko bendravimo su jo tėvais tvarkos, siekiant laikinai sureguliuoti ieškovės ir atsakovo konfliktines situacijas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos atžvilgiu, bei apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną H. J. gyvenamąją vietą su jo motina, ieškove K. V..
8. Teismas nustatė, jog šiuo metu nuo 2023 m. pabaigos yra nusistovėjusi atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią sūnus praleidžia su atsakovu kas antrą savaitę. Atsakovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos šalių nepilnamečiui vaikui gyventi, praleisti laisvalaikį, atsakovas rūpinasi sūnaus maitinimu, apranga, kelionėmis į ugdymo įstaigą, būrelius ir kt. tuo metu, kai sūnus leidžia laiką su juo. Atsakovas nurodė, jog sūnus jo namuose jaučiasi gerai, turi visas jam reikalingas priemones, drabužius, miega viename kambaryje su kitais dviem berniukais, atsakovo draugės vaikais. Teismas vertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba) išvadą ir joje nustatytas aplinkybes. Pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones siekia tik laikinai sureguliuoti tėvų ir vaikų santykius. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog šiuo metu daugiau nei du mėnesius šalys su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvienas po vieną savaitę laiko, teismas daro išvadą, jog tokia bendravimo tvarka su vaiku jau nusistovėjo. Byloje nėra pateikta duomenų, jog tokia šalių bendravimo tvarka kenkia vaiko interesams, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo šia nutartimi keisti nusistovėjusios vaiko bendravimo su jo tėvais tvarkos.
9. Dėl vaiko išlaikymo teismas pažymėjo, kad įvertinus byloje aplinkybę, jog šiuo metu vaikas su abiem tėvais bendrauja po lygiai, t. y. kas antrą savaitę su kiekvienu iš tėvų, šalių nurodytas aplinkybes, jog jų sūnus lanko įvairius užsiėmimus, už kuriuos reikia sumokėti, reikia priemonių jo ugdymui, sumokėti už įvairias veiklas darželyje, taip pat įvertinant, jog vienas iš tėvų (t. y. tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta) patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko sveikatos priežiūra, jam sergant, turi supirkti sezoninę aprangą ar vaiko sportinėms veikloms reikalingą aprangą bei priemones, taip pat tai, kad įstatymas numato imperatyvią abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas daro išvadą, kad protingiems nepilnamečio vaiko, neturinčio specialių poreikių (tokių įrodymų nepateikta), poreikiams ugdymui ir kitiems poreikiams, anksčiau nurodytiems poreikiams patenkinti, vaikui maksimaliai leidžiant laiką su abiem tėvais, pakankama suma yra 400,00 Eur, t. y. iš abiejų tėvų po 200,00 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:
10.1. Teismas nevertino vaiko teisių pažeidimo, kadangi atsakovas savavališkai disponuoja vaiko gyvenimu. Vienasmeniškai nusprendė vaiką per Šv. Kalėdas pasiimti ir negrąžino visą savaitę. Buvo kreiptasi į policiją. Dėl tėvo veiksmų vaikas patyrė stresą, šlapinasi į lovą, tapo dirglus, intensyviai lankosi pas psichologus. Vaikui gyvenamoji vieta su mama saugi ir yra žinoma nuo gimimo. Atsakovas manipuliuoja vaiku ir jį skaudina. Tai, kad bendravimo tvarka lygiomis dalimis 50:50 neatitinka vaiko interesų, pasisakė iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė. Atsakovo veiksmai kenkia vaiko raidai bei vystymuisi, o atsakovo ir kitų asmenų įtaka vaiko emocinei būsenai juntama.
10.2. Atsakovas privalo užtikrinti tinkamą vaiko išlaikymą, atitinkantį tikruosius vaiko poreikius. Atsakovo gaunamos pajamos po mokesčių siekia 1 330,56 Eu, t. y. 110,88 Eur per mėnesį, galimai atsakovas slepia pajamas, kadangi iš tokio atlyginimo vargu ar galėtų teikti vaiko interesus atitinkantį išlaikymą.
Atsiliepimas
11. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodo:
11.1. Nepagrįstos aplinkybės apie atsakovo neva daromą neigiamą poveikį. Išvadą teikusi institucija nurodė, kad nėra duomenų apie atsakovo netinkamai vykdomas tėvo pareigas. Nepilnametis vaikas nuo 2023 m. gruodžio mėn. bendrauja su abiem tėvais po savaitę, Vaikas yra įpratęs prie tokio bendravimo. Po ginčijamos nutarties priėmimo šalys tarpusavio susitarimu koregavo bendravimo su vaiku tvarką, t. y. atsakovo bendravimas su vaiku vyksta lyginėmis savaitės dienomis penktadieniais pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir nepertraukiamai bendraujant su sūnumi iri kitos savaitės penktadienio.
11.2. Kauno apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad vaiko išlaikymui pakanka suma yra 400 Eur iš abiejų tėvų, todėl laikinam išlaikymui priteisė po 200 Eur. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra dirbtinai padidinti, o pačios ieškovės pajamos nepakankamos tenkinti ieškovės nurodyto dydžio vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi 50:50 principu ir priteistas po 200 Eur laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
15. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, jog, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
16. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Taigi, iš pacituotos teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne prie tėvo interesų.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
18. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo tiek ieškovė, tiek atsakovas, kiekvienas siūlė savo bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas. Atsakovas prašė nustatyti lygiavertę bendravimo tvarką, t. y. ieškovė ir atsakovas bendrauja su vaiku 50:50 principu.
19. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi, įvertinęs ieškovės ir atsakovo siūlomas bendravimo su vaiku tvarkas, taip pat aplinkybę, kad daugiau nei du mėnesius šalys su nepilnamečiu vaiku bendrauja po vieną savaitę laiko, darė išvadą, kad tokia bendravimo tvarka nusistovėjusi, atkreipdamas dėmesį, kad nėra jokių duomenų, kad tokia šalių bendravimo tvarka kenkia vaiko interesams.
20. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais nurodė, kad taikoma laikinoji apsaugos priemonė neatitinka prioritetinių vaiko interesų, tokiai 50:50 bendravimo su vaiku tvarkai nepritarė Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Vaikas patiria stresą, dėl emocinės būklės vaikas lankosi pas psichologus. Taip pat ieškovė nesutinka su tokia bendravimo tvarka, kadangi ji negali pasirūpinti sūnaus pristatymu į gydymo bei ugdymo įstaigas.
21. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad nustatyta laikina šalių vaiko bendravimo su tėvu tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Apeliantė nepateikė duomenų, kad tėvas nepilnamečiui vaikui nesudaro tinkamų gyvenimo, ugdymo sąlygų, kad jomis tinkamai nesirūpinama, ar negalės pasirūpinti ir kt.
22. Priešingai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2024 m. sausio 30 d. išvadoje Nr. 4SD-864 ,,Ieškinio reikalavimų bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones“ yra fiksuota vaiko H. nuomonė aktualiu ginčo klausimu. Objektyviai vertinama ir suprantama, kad vaikui yra beveik 5 metai, nėra brandus, tačiau iš apklausos galima suprasti, kokia vaiko emocinė būsena, nuotaika ir savijauta būnant su vienu ar kitu iš tėvų.
23. Berniukas pasakojo, kad gyvena gerai, eina į darželį, turi draugą M.. Pas tėtį važiuoja, ten būti patinka. Pas tėtį gyvena dar vaikų. Berniukas pasakojo, kad būnant pas tėtį pasiilgsta mamos, tėčiui tą pasako, bet tėtis nenuveža pas mamą. Kai būna pas mamą, taip pat pasiilgsta ir tėčio. Nurodė, kad turi telefoną, tėtis nupirko, gali paskambinti mamai, tėčiui irgi gali paskambinti. H. patinka būti ir pas mamą, ir pas tėtį. Abiejų tėvų namuose berniukas turi savo lovą, joje miega. Pas tėtį savo kambario neturi, miega viename kambaryje su kitais vaikais. Berniuko teigimu, pas tėtį gali ilgai žaisti su telefonu ar kompiuteriu, tėtis pasako, kada turi baigti žaisti. Mama neleidžia žaisti telefonu. Berniukas nurodė, kad su tėčiu žaidžia, eina į žaidimų kambarį, su abiem tėvais dėlioja lego. H. nurodė, kad norėtų dažniau būti pas mamą.
24. (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio 2024 m. kovo 18 d. raštas ,,Dėl informacijos apie H. J.“ patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į specialistus pagalbos dėl vaiko savijautos. Rašte nurodyta, kad vaiko raida atitinka kognityvinius įgūdžius, nekonfliktinėse situacijose su bendraamžiais geba bendrauti tinkamai, demonstruoja pozityvias emocijas, nuotaikingai žaidžia su draugais, individualiuose užsiėmimuose su psichologe būna ramus, įtraukiančioje veikloje būna susikaupęs, elgiasi tinkamai, atlieka veiklas. Individualių užsiėmimų metu ir grupės veikloje H. elgesio patologinis fantazavimas ar stipri kokio nors asmens įtaka pastebėta nebuvo. Čia taip pat pažymima, kad vaikas neužtikrinai jaučiasi kalbant apie gyvenimą su tėčiu ar su mama, jausmų vieno ar kito atžvilgiu neatskleidžia, pastebimas dirglumas ir nerimastingumas, netgi vengimas apie juos kalbėti.
25. Įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, kad vaikas gerai jaučiasi su abiem tėvais ir iš esmės abu tėvai jam yra svarbūs bei reikalingi, būdamas su vienu iš tėvų savaitę laiko, pasiilgsta kito iš tėvų. Taigi vaikas neišskiria nei vieno iš tėvų, abu tėvai iš esmės turi lygiavertę svarbą vaiko gyvenime, tačiau tikėtina, kad vaikas yra sutrikęs ir nerimastingas dėl santykių tarp tėvų ir įvykusių gyvenimo pokyčių. Jokių objektyvių duomenų, kad vaiko nerimastingumas, irzlumas ir dirglumas būtų susijęs su atsakavo elgesiu, kuris būdu žalingas vaikui, ir netinkamu jo kaip tėvo pareigų vykdymu, byloje nėra pateikta.
26. Vaiko teisių apsaugos tarnybos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2024 m. sausio 30 d. išvadoje Nr. 4SD-864 ,,Ieškinio reikalavimų bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones“ nurodyta, kad tarnybos Skyrius neturi duomenų, jog atsakovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl manytina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti minimalios bendravimo tvarkos. Tačiau išvadoje nurodytos aplinkybės dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos (nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro) - kaip maksimalios bendravimo tvarkos - vertinimo yra kvestionuotinos, iš esmės leidžiančios spręsti apie Vaiko teisių apsaugos tarnybos minimalios ir/ar maksimalios bendravimo tvarkos subjektyvų vertinimą.
27. Be to, ši Išvada yra deklaratyvi ir padaryta remiantis ieškovės teiginiais. Joje dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo daugiau nenurodyta jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad tokia teismo nustatyta bendravimo tvarka iš esmės pažeidžia vaiko interesus. Nėra byloje jokių kitų duomenų, jog atsakovo prašomas tėvų bendravimo su vaiku modelis, kuris šiuo atveju nusistovėjęs beveik pusę metų, prieštarauja nepilnamečio vaiko geriausiems interesams.
28. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jis su ieškove tarpusavio susitarimu koregavo laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką bendru sutarimu. Nors byloje nėra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tačiau teismas pažymi, kad ginčo šalių - vaiko tėvų - elgesys, sprendžiant klausimus dėl jų, kaip tėvų, lygių teisių įgyvendinimo bendraujant su vaiku kompromiso ir išmintingų sprendimų, o ne konfliktų ar asmeninių ambicijų būdu, vienareikšmiškai lemia vaiko emocinę būklę ir padeda išvengti jo asmenybę žalojančios įtakos.
29. Todėl, įvertinus konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės šio ginčo nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės („50:50 procentų laiko“ modelis) pritaikymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp tėvų ir užtikrinti šalių maksimalų bendravimą su vaiku. Teismo nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia šalių nepilnamečio vaiko interesų, taip pat nė vieno iš tėvų interesų, todėl keisti minėta nutartimi nustatytos laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nėra teisinio pagrindo.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.
32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu (ir nutarties priėmimo metu) atskaičius mokesčius yra 709 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 924 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
33. Iš bylos duomenų galima suprasti, kad atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo išlaikymo vaikui, teikdavo išlaikymą ir sutinka teikti po 150 Eur per mėnesį išlaikymą. Ieškovė, teikdama prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo, prašė, kad atsakovas mokėtų po 350 Eur išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo po 200 Eur kas mėnesį laikiną išlaikymą vaikui. Ieškovė priteistą išlaikymo sumą kvestionuoja, prašydama padidinti iki 350 Eur.
34. Šiuo atveju, nors orientacinis vaikui teiktinas abiejų tėvų išlaikymas per mėnesį sudaro 709,00 Eur, tačiau kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai, įvairių aplinkybių kontekste, t. y. atsižvelgiant į vaiko amžių (šiuo atveju beveik 5 metai), jo poreikius (įvertinant, ar turi specialiųjų poreikių), kiekvieno iš tėvų finansines galimybes, o, nagrinėjamu atveju, ir nustatytą vaiko su kiekvienu iš tėvų bendravimo tvarką bei jos intensyvumą.
35. Kadangi vaikas pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką su tėvais praleidžia vienodai laiko (lygiavertis bendravimas), atitinkamai tas tėvas, su kuriuo vaikas gyvena, tą savaitę patiria daugiau išlaidų, dengia maisto, drabužių, būsto, sveikatos priežiūros (ligos atveju) ir kitas išlaidas, kurios objektyviai įskaičiuotinos į vaiko būtinųjų išlaidų apimtį.
36. Be to, pažymėtina, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur. Ši išmokos suma taip pat yra aktuali ir vertinama vaiko poreikiams reikiamos/būtinos sumos dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020)
37. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 400 Eur (abiem tėvams) dydžio išlaikymas, vadovaujantis teismų praktika, užtikrintų nepilnamečio vaiko minimalius poreikius. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas priteisdamas proceso šalių nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nenukrypo nuo teismų formuojamos ginčo klausimu praktikos.
38. Pažymėtina, kad esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms, neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo ( CPK 148 straipsnis).
39. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
40. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.