Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-2344-1041/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-28
Bylos Nr.: e2A-2344-1041/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00642-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algimantas Kukalis, Tomas Ridikas, Simona Dementavičienė
Ieškovas: K. V.
Atsakovas: E. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-2344-1041/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00642-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.14 ; 3.3.1.19.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Algimanto Kukalio ir Tomo Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ir atsakovo E. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovui E. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku H. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – vaikas arba sūnus) bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę nuo ketvirtadienio 17.00 val. iki pirmadienio 8.00 val., pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios ar ugdymo vietos ketvirtadienį iki 17 val. ir grąžindamas į ugdymo įstaigą pirmadienį 8.00 val., o pirmą ir trečią savaitę bendrauja trečiadieniais pasiimdamas vaiką iki 17.00 val. iš ugdymo įstaigos ir bendravimo metu nuveždamas vaiką į treniruotę 19.00 val. bei pasiimdamas iš jos 19.45 val. ir grąžindamas į ugdymo įstaigą ketvirtadieniais 8.00 val. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 350 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad šalių santykiai konfliktiški, todėl bendravimo tvarką būtina sureguliuoti teismo sprendimu. Jos nuomone, šalių bendravimas su vaiku kas savaitę netikslingas, nes vaikas yra mažo amžiaus, jis pasiilgsta ieškovės, toks bendravimas jam keltų stresą ir pan. Prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų vaiko poreikius, o atsakovas, būdamas fiziškai sveikas ir darbingas, privalo suteikti vaikui išlaikymą geriausiai atitinkantį vaiko interesus.

2. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko

, siūlė bendravimo tvarką, pagal kurią jis su vaiku bendrautų pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos nelyginių savaičių penktadieniais 16–18 val. ir grąžindamas lyginių savaičių penktadieniais iki 9.00 val. į ugdymo įstaigą. Atsakovas siekė, kad bendravimas vyktų nepertraukiamai po septynias dienas (savaitę). Atsakovas su išlaikymo priteisimu sutiko iš dalies, kad būtų priteistas toks išlaikymas, kuris objektyviai reikalingas vaikui, t. y. atsakovas sutiko mokėti pusę sūnaus poreikiams patenkinti reikalingos sumos (250 Eur).

3. Išvadą duodanti institucija nematė pagrindo sutikti su ieškove ir keisti nusistovėjusią laikiną bendravimo tvarką. Ji nurodė, kad vaiko tėvai gyvena vienas nuo kito nedideliu atstumu, susisiekimas su ugdymo įstaiga yra patogus iš abiejų šalių gyvenamosios vietos, vaikas turi artimą ryšį su jais abiem. Todėl nustatyta laikina tvarka šalims bendraujant kas savaitę atitinka vaiko interesus. Konkreti išvada dėl išlaikymo dydžio nepateikta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies: nustatyta, kad atsakovas su vaiku bendrauja nelyginės mėnesio savaitės nuo ketvirtadienio 17.00 val. iki lyginės savaitės pirmadienio 8.00 val., pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios ar ugdymo vietos ketvirtadienį iki 17.00 val. ir grąžindamas į ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą pirmadienį 8.00 val., o lyginę mėnesio savaitę nuo trečiadienio 17.00 val. iki penktadienio 8.00 val., pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos trečiadienį iki 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į ugdymo įstaigą arba gyvenamąją vietą penktadienį 8.00 val., taip pat priteistas vaikui iš atsakovo 189 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės išlaikymas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

5. Teismas vertino, kad dėl šalių konfliktiško tarpusavio bendravimo geriausiai vaiko poreikius atitinka ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kai atsakovas bendrauja su sūnumi po kelias dienas, ne savaitę. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri leistų maksimaliai bendrauti su vaiku kartu negyvenančiam atsakovui, pakoregavo ieškovės prašomą bendravimo tvarką, suteikdamas atsakovui viena diena daugiau bendravimo su vaiku.

6. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, kainų kilimą, tėvų turtinę padėtį ir galimybes dirbti, sprendė, kad vidutiniškai per mėnesį reikalingas išlaikymo dydis – 500 Eur, t. y. po 250 Eur, iš kiekvienos šalies. Iš šios sumos atėmus valstybės mokamą paramos sumą nepilnamečiams vaikams – 122 Eur per mėnesį, iš kiekvienos šalies priteisė 189 Eur per mėnesį išlaikymą.

7. Teismas sprendė, kad buvo patenkinta 80 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta – 20 proc. ir pagal šią proporciją paskirstė išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei priteisė ieškovei iš atsakovo visą žyminį mokestį už reikalavimą priteisti išlaikymą. Teismas laikė nepagrįstomis atsakovo patirtas išlaidas už priešieškinio parengimą, nes priešieškinis nebuvo priimtas ir išlaidas dėl prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nes prašymas buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą pakeisti, pakeičiant vieną iš bendravimo tvarkos sąlygų ir išlaikymo dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pagrindo padidinti atsakovo bendravimą su vaiku nebuvo, tai prieštarauja vaiko interesams. Teismas siekė kuo labiau priartinti atsakovo bendravimą su vaiku prie maksimalios tvarkos. Tokia bendravimo tvarka yra atsakovo siekiamybė išvengti tinkamo išlaikymo sūnui mokėjimo.

1.2. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo (narkotinių medžiagų platinimo). Namuose buvo daroma krata, nors ir ne prie vaiko, tačiau jam atsakovo namų aplinka tapo nesaugi. Tai, kad atsakovas gali būti įvykdęs nusikalstamą veiką, kelia realią riziką vaikui. Atsakovas galimai susijęs su kriminaline aplinka, kas taip pat gali kelti pavojų vaikui, turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių jo vystymuisi. Duomenys apie atsakovo padarytus daugkartinius administracinius nusižengimus patvirtina jo atsakomybės ir pareigos stoką. Teismas nepagrįstai šių aplinkybių neįvertino kaip keliančių grėsmę sūnaus interesams. Teismas neįvertino, kad galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms atsakovas be teisinio pagrindo atsisakė grąžinti ieškovei sūnų ir sąmoningai tokiam veiksmui ruošėsi. Ieškovė siekdama kompromiso ir nepaisydama, kad ieškovė ir sūnus susidurdavo su atsakovo bei jo sutuoktinės daugkartiniais psichologinio smurto protrūkiais, neprašė riboti ar minimalizuoti bendravimo tvarkos.

1.3. Teismas nepagrįstai prailginęs bendravimo laiką neįvertino, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kuri žymiai geriau žino vaiko kasdieninę rutiną ir užtikrina jos stabilumą. Tuo tarpu atsakovas be pateisinamos priežasties neveda vaiko į ugdymo įstaigą ar vėluoja į ją atvežti, nesilaiko disciplinos ir stabilumo bei kt. Bendravimo laikas su vaiku turi būti subalansuotas, ypač jei vaikas nuolat gyvena su ieškove. O prailgintas bendravimo laikas su atsakovu, kai vaikas lanko ugdymo įstaigą, gali paveikti vaiko emocinę būseną, poilsį, mokymosi rezultatus. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka – viena nakvynė nelyginėmis savaitėmis yra pakankama palaikyti tėvo ir sūnaus ryšį, kartu išlaikant vaiko gerovę bei neleidžiant vaikui per daug atitolti nuo pagrindinės gyvenamosios vietos.

1.4. Šalių vaikas su atsakovo sutuoktinės vaikais paliekami vieni su įjungta kamera, kuria vaizdas perduodamas į atsakovo mobilų telefoną. Teismo psichologė tokį atsakovo elgesį vertino kaip vaiko privataus gyvenimo pažeidimą ir kt. Ieškovė pati gali pasirūpinti vaiku, jai motinos teisės nėra apribotos, todėl atsakovas neturi teisės savo pareigas jam skirtu bendrauti su vaiku laiku perduoti sutuoktinei. Byloje liko nenustatyta, kokia iš tikrųjų vaiko gyvenamoji vieta, o tas yra svarbu, nes nežinomos vaiko gyvenimo sąlygos, kas sąlygoja vaiko interesų pažeidimą.

1.5. Ieškovė turi sudariusi dvi kredito sutartis namo modernizavimui, kas mažina jos pajamas. O atsakovas, priešingai, neturi vykdytinų prievolių, išskyrus vaikų išlaikymą. Be to, atsakovas iš ieškovės gavo 15 000 Eur kompensaciją, nes prisidėjo prie ieškovės buto pagerinimo (Nr. e2-579-1172/2025). Teismas nepagrįstai pripažino, kad vaiko išlaikymui pakanka 500 Eur, nevertindamas realių jo poreikių, nors byloje buvo pateikta, kad išlaikymui reikalinga didesnė suma. Teismas ignoruodamas faktą, kad ieškovė viena prisideda prie papildomų vaiko poreikių (ugdymo, būrelių), ji rūpinasi nuolatine gyvenamąja vieta, mityba, higiena bei padengia didesnę finansinę naštą, neteisingai padalijo vaiko poreikiams reikalingas lėšas šalims lygiomis dalimis. Prašomas priteisti 350 Eur išlaikymas neviršija minimalaus atlyginimo atskaičius mokesčius. Byloje nenustatytos aplinkybės, galinčios nulemi mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, t. y. finansinės galimybės, kurių tėvai dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

Atsiliepimas

9. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Tai, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ar jis turėjo administracinių nuobaudų, nėra susiję su vaiko interesais. Atsakovas vaiko akivaizdoje nepadarė nusikalstamos veikos, jo atžvilgiu nėra priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, kratų metu nebuvo rasta draudžiamų daiktų. Visus administracinius nusižengimus atsakovas padarė būdamas vienas. Laikina bendravimo tvarka buvo pažeista, nes pati ieškovė tinkamai nepasirūpino vaiku ir neužtikrino paskirto gydymo tęstinumo. Todėl atsakovui teko tą padaryti ir užtikrinti tęstini vaiko gydymą antibiotikų kursu.

2.2. Atsakovas rūpestingai ir atidžiai rūpinasi sūnumi, puoselėja jam šiltus tėviškus jausmus, tačiau dėl šeimoje gimusio kūdikio kartais atsakovui tenka likti namuose su juo. Tokiu atveju sutuoktinė nuveža vaiką į ugdymo ar gydymo įstaigą. Tokie atsakovo veiksmai nepažeidžia vaiko interesų, o priešingai, geriausiai atitinka vaiko interesus, nes vaiko interesais rūpinasi ne tik atsakovas, tačiau ir jo sutuoktinė. Atsakovo gyvenamojoje vietoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros yra skirtos užtikrinti namuose esančio turto ir asmenų saugumą. Todėl ieškovės argumentai, kad kameros pažeidžia privatumą yra visiškai nepagrįsti. Ieškovei, vaiko teisių apsaugos institucijai ir teismui buvo suprantama, kokiu adresu gyvena atsakovas, tačiau ieškovė nepagrįstai kelia abejones dėl faktinės atsakovo gyvenamosios vietos. Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai nustatė, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje yra tinkamos sąlygos vaiko auginimui ir jos įrengimas atitinka vaiko interesus.

2.3. Vaiko poreikiai 500 Eur per mėnesi abiejų šalių pripažinti, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio nepagrįsti. Atsakovas nekreipdamas dėmesio į savo sunkią finansinę padėtį, naujagimį vaiką ir savo asmeninius poreikius, yra linkęs maksimaliai prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Tačiau atsakovas prašo teismo nustatyti objektyvius vaiko poreikius, nes ieškovė išlaikymą siekia prisiteisti ir savo asmeninių poreikių tenkinimui. Teismas pagrįstai sumažino realius vaiko poreikius valstybės mokamos išmokos dydžiu.

Šalies argumentai

10. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. sprendimą pakeisti, pakeičiant vieną iš bendravimo tvarkos sąlygų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais :

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Teismas neatsižvelgė į šalių bendru sutarimu nustatytą laikiną bendravimo tvarką, kuri per daugiau kaip pusantrų metų yra nusistovėjusi, ir nustatė vaiko ir šalių interesų neatitinkančią. Vaikas įprato prie abiejų namų tvarkos, turi savo daiktus, rutiną, jaučiasi emociškai saugiai abiejų šalių aplinkoje. Staigus tokios tvarkos keitimas galėtų kelti vaikui ne tik nesaugumo jausmą, bet ir emocinį nestabilumą. Teismas atmesdamas prašymą dėl ekspertizės pritarė, kad vaiko būklė abejonių nekelia, vaikas jaučiasi gerai ir ekspertų įvertinimas nebuvo reikalingas. Tačiau neaišku, kuo remdamasis teismas nustatė, kad būtent tokia, trumpesniais laikotarpiais išdalinta bendravimo tvarka geriausiai atitiks vaiko geriausius interesus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo elgesys būtų žalingas vaikui ir būtų susijęs su netinkamu jo kaip tėvo pareigų vykdymu. Teismas priėmė sprendimą prieštaraujantį vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonei. Teismas suteikė nepagrįstą prioritetą ieškovės interesams, nes nustatė, kad tik atsakovas atvyksta pasiimti vaiko ir jį grąžina. Todėl visos bendravimo su vaiku užtikrinimo išlaidos atitinka tik atsakovui.

Atsiliepimas

3.2. Atsakovas išlaidas už priešieškinio parengimą patyrė nors jis ir nebuvo priimtas. Tačiau nepatyrė išlaidų atsiliepimo į ieškinį parengimui, nes priešieškinis buvo transformuotas į atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-579-1172/2025. Teismas galėjo sumažinti išlaidų už priešieškinį dalį, nes jame buvo reikalavimas dėl turto atidalijimo, tačiau neturėjo pagrindo atmesti, nes išlaidos buvo pagrįstos ir realiai patirtos. Teismas pripažino nepagrįstomis atsakovo išlaidas dėl prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – išlaikymo dydį parengimo, nes prašymas buvo atmestas. Tačiau teismas visiškai nevertino kito atsakovo procesinio elgesio, nenustatinėjo kiek nepagrįstų skundų buvo pareiškusi ieškovė, kiek buvo parengta procesinių dokumentų atsakovo vardu siekiant atsikirsti į nepagrįstus ieškovės procesinius dokumentus, kurie buvo atmesti. Vadovaujantis teismo nurodyta logika, už nepatenkintus prašymus išlaidos nepriteisiamos, turėjo priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už procesinius veiksmus, kuriuos iniciavo ieškovė ir kuriuose atsakovo procesinė pozicija buvo teisinga, nemažinant tų išlaidų pagal procentinę patenkintų reikalavimų dalį. Teismas negalėjo priteisti viso žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą iš atsakovo. Tai turėjo būti padaryta proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės konkrečiai nustatyti geriausiai vaiko interesus atitiksiančio bendravimo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų bei realaus tokio bendravimo įgyvendinimo. Atsakovo žalingo elgesio apraiškų yra aibė, todėl tokį jo elgesį teismas taip pat turėjo įvertinti kaip keliantį grėsmę vaiko interesams. Atsakovas nevykdė laikinųjų apsaugos priemonių nutarties be teisinio pagrindo. Negalima vertinti, kad tarp šalių įsivyravęs abipusis konfliktas. Konfliktai inicijuojami paties atsakovo ir jo sutuoktinės, manipuliuojant vaiku ir taip jį net baudžiant. Atsakovas nėra linkęs eiti į kompromisus ir tai gali turėti įtakos vaiko raidai, jo asmenybės vystymuisi. Vaikas skundžiasi, kad pasiilgsta ieškovės ir savo namų, jaučiasi liūdnas. Vaikas nesinaudoja telefonu, todėl sūnui pasiilgstant ieškovės, norint pas ją važiuoti, jis neturi galimybės šio poreikio pats įgyvendinti, o atsakovas nepaiso sūnaus poreikių. Atsakovas neturi specialių žinių, kad galėtų kritikuoti specialistės (teismo psichologės) išvadas.

4.2. Nors atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, jis atsisakė pasirašyti taikos sutartį. Teismui tenkinus šį reikalavimą, bendroje tenkintų reikalavimų visumoje apskaičiuotas bendras patenkintų reikalavimų procentas. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas beveik visa apimtimi, tik papildomai pridėta viena diena, todėl ir šioje dalyje teismui tenkinus ieškovės reikalavimą iš dalies, bendroje tenkintų reikalavimų visumoje tinkamai apskaičiuotas bendras patenkintų reikalavimų procentas. Atsakovas priešieškinio reikalavimų neatskyrė, savo priešieškinį transformavo į ieškinį ir pareiškė kitoje civilinėje byloje Nr. e2-579-1172/2025, kurioje procesas užbaigtas patvirtinus taikos sutartį. Dėl šios priežasties teismo vertinimas šiuo klausimu teisingas, o apeliacinio skundo argumentai neatitinka tikrovės. Teisiniame reguliavime imperatyviai nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik tos šalies, kurios naudai priimamas sprendimas. Jei teismas atmetė atsakovo prašymą, teismas netenkina ir prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė buvo pateikusi bylinėjimosi išlaidų kvitą serija DAT Nr. 1066693 už 800 Eur sumą, tačiau byloje jo nėra. Dėl šios priežasties kartu su apeliaciniu skundu ieškovė yra pateikusi mokėjimą pakartotinai, kas turės įtakos bylinėjimosi išlaidų teisingam paskirstymui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

12. Šalys gyveno nesusituokę, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus (žr. šios nutarties 1 punktą, e. b. t. 1, l. 16), jų santykiai nutrūko 2023 m. rudenį ir nuo to laiko jie gyvena skyriumi.

13. Šalims nesusitarus vaiko klausimais, apeliantė (ieškovė) 2024 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismą, be kita ko, dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

14. 2024 m. kovo 1 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka ir viena iš sąlygų, kad atsakovas bendrauja su vaiku lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos sekmadieniais 18 val. ir grąžindamas lyginių savaičių sekmadieniais 18 val. į apeliantės (ieškovės) gyvenamąją vietą. Teismas nustatė, kad nuo šalių gyvenimo skyriuje yra nusistovėjusi bendravimo tvarka, pagal kurią sūnus praleidžia su apeliantu (atsakovu) kas antrą savaitę.

Žemesnės instancijos teismas

15. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-806-480/2024 2024 m. kovo 1 d. nutartis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės („50:50 procentų laiko“ modelis) pritaikymas atitinka tiek abiejų šalių, tiek vaiko interesus, siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp tėvų ir užtikrinti šalių maksimalų bendravimą su vaiku.

16. 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atmestas apeliantės (ieškovės) prašymas pakeisti bendravimo tvarką, nustatant kokia yra prašoma patikslintu ieškiniu (žr. šios nutarties 1 punktą), nes nebuvo pateikti įrodymai dėl būtinybės ją keisti. Išvadą duodanti institucija tam taip pat nepritarė. Apeliantės (ieškovės) šeimai nuo 2024 m. balandžio 24 d. teikiamos socialinės paslaugos, vykdoma atvejo vadyba. Teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, atsižvelgdamas į šalių skirtingą požiūrį į vaiko auklėjimą, šalims rekomendavo laikytis atvejo vadybos proceso metu pagalbos plane nurodytų rekomendacijų, priimti specialistų pagalbą. Teismas konstatavo, kad apeliantės (ieškovės) nurodomos aplinkybės susijusios tik su šalių tarpusavio konfliktais ir nesugebėjimu racionaliai spręsti tarpusavio santykių, kurie gali ypatingai pažeisti vaiko interesus. Nutartis nebuvo skundžiama.

17. 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi taip pat atmestas apeliantės (ieškovės) prašymas pakeisti bendravimo tvarką. Teismas konstatavo, kad abi šalys sugeba sudaryti vaiko poreikius tenkinančias gyvenimo sąlygas savo namuose, o apeliantės (ieškovės) argumentai byloja apie nuolatinius šalių konfliktus, nesugebėjimą racionaliai spręsti tarpusavio santykių, kurie gali pažeisti vaiko interesus – sukelti neigiamą emocinę vaiko būklę. Nutartis nebuvo skundžiama.

Dėl šalių apeliacinių skundų – bendravimo tvarkos

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikas su apeliantu (atsakovu) bendrauja nelyginę mėnesio savaitę nuo ketvirtadienio 17.00 val. iki lyginės savaitės pirmadienio 8.00 val., o lyginę mėnesio savaitę nuo trečiadienio 17.00 val. iki penktadienio 8.00 val. Abi šalys su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliantė (ieškovė) siekia, kad apeliantas (atsakovas) su vaiku bendrautų lyginę mėnesio savaitę nuo ketvirtadienio 17.00 val. iki pirmadienio 8.00 val., o nelyginę – trečiadieniais pasiimdamas vaiką iki 17.00 val. ir praleisdamas su juo iki ketvirtadieniais 8.00 val. Taigi, panašiai, kaip nustatė teismas iš dalies tenkindamas apeliantės (ieškovės) ieškinį, tik skiriasi bendravimas dėl (ne)lyginės savaitės ir viena diena teismo padidinto bendravimo. Tuo tarpu apeliantas (atsakovas) siekia priešingai, kad šalys su vaiku bendrautų kas savaitę, t. y. nelyginę savaitę nuo penktadienio 16–18 val. iki lygininės savaitės penktadienio 9.00 val. Taigi, panašiai kaip nustatyta laikinosiomis apsaugos priemonėmis (žr. šios nutarties 14 punktą).

19. Byloje nėra ginčo, kad nuo pat šalių gyvenimo skyriumi šalys su vaiku bendrauja kas savaitę ir tokia buvo nustatyta laikinoji tvarka (žr. šios nutarties 14 punktą). Nuo 2024 m. kovo mėn. tarp šalių susiklosčiusi apelianto (atsakovo) siūloma bendravimo tvarka. Taigi, tarp šalių jau apie pora metų yra nusistovėjusi bendravimo tvarka, kai šalys su vaiku bendrauja kas savaitę. Pirmosios instancijos teismas todėl ir atmesdavo apeliantės (ieškovės) prašymus pakeisti bendravimo tvarką jos siekiamu būdu (žr. šios nutarties 16, 17 punktus). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad konfliktai kyla išimtinai tarp šalių ir apeliantas (atsakovas) grėsmės vaiko interesų pažeidimui nekelia. Su šiuo vertinimu teisėjų kolegija sutinka, tačiau negali pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl nustatytos bendravimo tvarkos pagal apeliantės (ieškovės) siūlomą tvarką, nes sudaromas disbalansas vaiko nusistovėjusiai rutinai, kai tam nėra pagrindo. Byloje ginčo nekilo ir nėra paneigiančių duomenų, kad vaikas įprato prie abiejų šalių namų tvarkos, turi savo daiktus ir jaučiasi emociškai saugiai abejose aplinkose. Vaiko teisių apsaugos specialistai įvertino šalių gyvenimo sąlygas ir konstatavo jas tinkamas vaikui gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad staigus tvarkos keitimas galėtų kelti vaikui ne tik nesaugumo jausmą, bet ir emocinį nestabilumą, sąlygojanti kitas neigiamas pasekmes. Todėl nesant rimto pagrindo keisti faktiškai nusistovėjusią bendravimo tvarką, kuri iš esmės sureguliuota laikinosiomis apsaugos priemonėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje vertinamas kaip nepagrįstas ir apelianto (atsakovo) apeliacinis skundas tenkinamas.

20. Pažymėtina, kad faktiškai nusistovėjusios bendravimo tvarkos, kuri apelianto (atsakovo) ir siūloma nustatyti teismo sprendimu, pranašumas prieš laikinosiomis apsaugos priemonėmis sureguliuotą bendravimo tvarką, jog yra išvengiamas šalių kontaktas, kai vaikas yra nuvežamas į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiimamas, tokiu būdu išvengiant šalių konflikto ir atitinkamai vaiko interesų pažeidimo.

21. Apelianto (atsakovo) atžvilgiu pareikšti įtarimai nėra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl taikytina nekaltumo prezumpcija, o administraciniai nusižengimai nesusiję su vaiku, todėl šiuo aspektu nesudaro pagrindo riboti apelianto (atsakovo) ir jo vaiko bendravimo.

22. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nustatant, kad apeliantas (atsakovas) su vaiku bendrauja pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos nelyginių savaičių penktadieniais 16–18 val. ir grąžindamas lyginių savaičių penktadieniais iki 9.00 val. į ugdymo įstaigą, apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą tenkinant, o apeliantės (ieškovės) apeliacinį skundą dėl vaiko bendravimo tvarkos atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo – išlaikymo

23. Skundžiamu sprendimu iš šalių vaiko išlaikymui priteista po 189 Eur (250 Eur – 61 Eur) per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 500 Eur, t. y. po 250 Eur iš kiekvienos iš šalių, vaiko išlaikymui yra pakankama. Be to, iš šios sumos atėmė vaikui valstybės mokamą po ½ paramos 122 Eur sumą (61 Eur) per mėnesį. Apeliantė (ieškovė) iš apelianto (atsakovo) apeliaciniu skundu prašo prisiteisti vaikui 350 Eur išlaikymą.

24. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigoti teikti detalius įrodymus (pvz., pirkinių čekius ir pan.), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties 22 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju išlaikymas priteistas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. sausio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant ir atsižvelgiant į infliaciją. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. MMA Lietuvoje buvo 924 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 709 Eur, pusę šios sumos sudaro 354,50 Eur). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA (skundžiamo sprendimo priėmimo metu) Lietuvoje sudaro 1 038 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 777 Eur, pusę šios sumos sudaro 388,5 Eur). Skundžiamu sprendimu iš apelianto (atsakovo) priteistas 189 Eur (250 Eur–61 Eur) per mėnesį išlaikymas vaikui (žr. šios nutarties 23 punktą). Apeliantė (ieškovė) apeliacinius skundu su tuo nesutinka, nes, jos nuomone, turėtų būti priteistas 350 Eur išlaikymas. Kaip matyti, toks išlaikymas iš esmės atitinka būtiną MMA kriterijų (388,5 Eur) ir apeliantė (ieškovė) tokios sumos neprivalo pagrįsti.

25. Tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad nustatyta „50:50 procentų laiko“ modelio šalių bendravimo su 6 m. vaiku tvarka. Viena vertus, tokiu atveju kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pvz., kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 77 punktas). Tačiau kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pvz., vaiko ugdymo apmokėjimas). Nagrinėjamu atveju nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (t. y. apeliantė (ieškovė). Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pvz., vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 78 punktas).

26. Taigi, teisėjų kolegijai nustačius tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, bei įvertinę vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (nėra nustatyta, kad šalys turi sveikatos problemų, yra nedarbingos, esmingai skiriasi turtinė padėtis ir pan.), iš esmės pagrįstai nustatė iš apelianto (atsakovo) vaiko išlaikymą po 189 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

39. Pažymėtina, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali laisva valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

46. Apeliantės (ieškovės) nuomone, vaikui skirta išlaikyti suma nepagrįstai sumažinta valstybės mokama vaikams išmoka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija šį argumentą vertina kaip nepagrįstą. Išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; 2023 m. kovo 2 d. nutarties 50 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Nagrinėjamu atveju išmoka vertintina kaip skirta šalių pareigos vykdymo kompensavimui, o ne papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Šalys su vaiku bendrauja kas savaitę, todėl tiek pat laiko vaikas būna pas kiekvieną iš šalių. Todėl iš esmės vienodai šalis tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaiko gerovės užtikrinimu – tvarkyti namus, gaminti maistą, skalbti drabužius, ruošti pamokas ir pan., kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-324/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1136-643/2023 ir kt.). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas vaiko išlaikymui skirtą sumą sumažinti valstybės mokama vaikui išmoka.

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

28. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas, o apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde nurodo, kad ji buvo pateikusi bylinėjimosi išlaidų kvitą serija DAT Nr. 1066693 už 800 Eur sumą, tačiau byloje jo nėra. Dėl šios priežasties kartu su apeliaciniu skundu ji teikia mokėjimą pakartotinai (DOK-92775), kas turės įtakos bylinėjimosi išlaidų teisingam paskirstymui. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tokios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų kvito byloje nebuvo, šios išlaidos pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintos, o jų pateikimas apeliacinės instancijos teismui negali būti vertinamas pagrįstu išimtinai nurodžius, kad jis buvo teiktas, bet jo nėra. Apeliantės (ieškovės) privalėjo pagrįsti, kad ji iš tiesų jį teikė, dėl kokių priežasčių kvito nėra byloje. To nepadarius ar neįrodžius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti, prašymas atmetamas ir bylinėjimosi išlaidų kvitas serija DAT Nr. 1066693 nėra vertinamas (CPK 178 straipsnis).

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

31. Apeliantas (atsakovas) pateikė įrodymus apie 4 945,88 Eur (+ PVM) išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (e. b. t. 7, l. 191–193), kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos). Byloje kilo ginčas pirmosios instancijos teismui šias išlaidas sumažinus. Teismas nepagrįstomis laikė 187,5 Eur išlaidas dėl 2024 m. gruodžio 10 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes apelianto (atsakovo) prašymas buvo atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai šalis laimi pagrindinį ginčą, bet pralaimi tik dėl kai kurių tarpinių prašymu, teismas išlaidas ieškovui paskirsto proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija atsakovui (apeliantui) nepriteisti 187,5 Eur tarpinių išlaidų, kai jis laimėjo pagrindinį ginčą nepagrįsta. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 875 Eur išlaidos už priešieškinio parengimą taip pat nepagrįstos, nes priešieškinis nebuvo priimtas. Pažymėtina, kad dalies šio priešieškinio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-579-1172/2025. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad priešieškinio teismui nepriėmus, jo rengimo ir advokato darbo išlaidos tenka pačiam apeliantui (atsakovui) pateikusiam priešieškinį, kompensacija iš kitos šalies nepriklauso. Šiuo atveju atsisakius priimti priešieškinį buvo konstatuota, kad išlaidos nebuvo būtinai reikalingos, pagrįstos ir susijusios su bylos nagrinėjamu. Apeliantui (atsakovui) priteistos išlaidos už priešieškinio modifikavimą į atsiliepimą į ieškinį. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstomis sprendė, kad 375 Eur išlaidos už taikaus pasiūlymo parengimą nepagrįstos, nes taikus susitarimas nebuvo pasiektas. Šalys tokios pirmosios instancijos teismo pozicijos neneigė, todėl su ja sutikus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau šiuo aspektu pasisakyti. Apeliacijos ribas sudaro apeliacinių skundų argumentai.

32. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pagrįstomis laiko apelianto (atsakovo) 3 695,88 Eur (4 945,88 Eur – 875 Eur – 375 Eur) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

33. Apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas atmetamas, o apelianto (atsakovo) apeliacinis skundas tenkinamas, todėl apeliantė (ieškovė) turi atlyginti apelianto (atsakovo) patirtas 3 695,88 Eur (+ PVM) išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Apeliantas (atsakovas) teikdamas apeliacinį skundą (DOK-93043) byloje sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį, kuris priteisiamas iš bylą pralaimėjusios apeliantės (ieškovės) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, apeliantas (atsakovas) atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-98760) prašė priteisti iš apeliantės (ieškovės) kitas bylinėjimosi išlaidas, pagal bylos eigoje pateiktus jų dydį patvirtinančius dokumentus. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliantas (atsakovas) nepateikė bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jo prašymas negali būti patenkinamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti:

„Nustatyti, kad atsakovas E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su vaiku H. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos nelyginių savaičių penktadieniais 16–18 val. ir grąžindamas lyginių savaičių penktadieniais iki 9.00 val. į ugdymo įstaigą.

Priteisti atsakovui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apeliantės (ieškovės) K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 695,88 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti apeliantui (atsakovui) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apeliantės (ieškovės) K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Simona DementavičienėAlgimantas KukalisTomas Ridikas