Alytaus apylinkės teismo sprendimas

0 I. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų reikalavimai ir jų argumentai

2. Pareiškime nurodoma, jog šio fakto nustatymas reikalingas dėl mirusios Z. D. S. turto paveldėjimo. S. J. A. S. su Z. D. S. susilaukė keturių vaikų: sūnaus O. S., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnaus L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnaus N. S., gimusio (duomenys neskelbtini) ir dukters A. S., gimusios (duomenys neskelbtini). Vaikai į motinos palikimą nepretenduoja, jokių aktyvių veiksmų dėl jos palikimo priėmimo neatliko per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl jie byloje nurodomi suinteresuotais asmenimis. (duomenys neskelbtini) mirė J. A. S. sutuoktinė Z. D. S.. Gyvendami santuokoje (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), įsigijo nekilnojamąjį turtą: 0.4100 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas 2014 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-padavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, 0.2500 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas 2014 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-padavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo J. A. S. su Z. D. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po J. A. S. sutuoktinės Z. D. S. mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: ½ dalis 0.4100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis 0.2500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Be šio nekilnojamojo turto, santuokos metu buvo įsigiję baldus, buitinę techniką, įvairius padargus bei kitą šeimos turtą. Iš karto po sutuoktinės mirties J. A. S. pradėjo jos turtą valdyti kaip savo nuosavybę, palikimą priimdamas ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu. Šiuo pareiškimu J. A. S. siekia įteisinti savo vardu sutuoktinės Z. D. S. palikimą, dėl to, kad po jos mirties palikimą priėmė ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu. Prieš mirdama jo sutuoktinė Z. D. S. testamento nepaliko. Kauno miesto 3-ajame notaro biure nėra užvesta paveldėjimo byla į jos palikimą. J. A. S. sutuoktinė savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini) (pas sūnų L. S.), kadangi norėjo, kad jos gydymo įstaigos bei jai teikiamos medicininės paslaugos būtų Kaune. Sutuoktinė mirė viešėdama pas jų vaikus JAV. Su sutuoktine gyveno J. A. S. padovanotoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Vėliau su sutuoktine iš valstybės nusipirko namų valdą. J. A. S. iki pat sutuoktinės mirties gyveno kartu J. A. S. padovanotoje sodyboje, vedė bendrą ūkį. Po sutuoktinės mirties liko gyventi sodyboje, kito gyvenamojo būsto neturi, iš šio gyvenamojo namo niekada nėra išsikėlęs, gyvena jame iki dabar. J. A. S. mirus sutuoktinei organizavo jos laidotuves, sutvarkė kapavietę ir ją prižiūri. J. A. S. sutuoktinės Z. D. S. mirties dieną galiojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norma, numatanti trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Tačiau, nors nustatytu laiku ir nesikreipė į notarinę kontorą dėl palikimo, manė, kad jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės Z. D. S. palikimą, kadangi per tris mėnesius po sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į sutuoktinės palikimą pagal įstatymą nėra, todėl kreipiasi į teismą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tuoj po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

4. Pareiškėjas teismo posėdžio metu (2023 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.15.57 – 00.58.56) nurodė, kad patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes. Sutuoktinė buvo išvykusi į JAV pas dukrą A., kur gyveno trejus-ketverius metus, per tą laikotarpį į Lietuvą buvo grįžusi du kartus. D. A. sutuoktinės mirties dieną per Mesindžerio programėlę pranešė apie jos mirtį. Žmona kremuota, jos urna su pelenais yra pas dukrą A., kuri žadėjo ją atvežti vasarą, bet neišėjo. Sutuoktinės mirties įregistravimo dokumentus tvarkė dukra A. JAV. Su sūnumi L. bendrauja, taip pat retkarčiais bendrauja ir su sūnumi O. per Skype programėlę. Su sūnumi N., kuris gyvena Airijoje, apie 10 metų nebendrauja, ryšiai nutrūkę, sūnus neatsiliepia į skambučius, paskutinį kartą su N. bendravo kai mirė brolis, po to nebendravo. Sūnus N. su motina Z. D. S. palaikė santykius per atstumą, nes buvo užsienyje. Sutuoktinė taip pat palaikė ryšius su dukra A. ir sūnumi N., tačiau su sūnumi O. dėl jam nežinomų priežasčių nebendravo. Dėdė, kuris buvo žmonos mamos brolis, ir kurį slaugė žmona JAV, mirė prieš ketverius metus, tikslios datos nepamena. Jis su sutuoktine turi bendro turto. Po jos mirties jų namuose yra likę sutuoktinės visi drabužiai ir kiti bendri daiktai. Po sutuoktinės mirties nesikreipė pas notarą per įstatymo nustatą terminą dėl palikimo, nes nepajėgė ir nesuvokė, kad reikia kreiptis. Šiuo klausimu jam padėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, jį informavo, kad jis turi kreiptis dėl palikimo. Namas, kuriame gyvena, yra jo tėviškė, jo brolis viską padovanojo, žemės sklypai yra kiemas, juos prižiūri. Su sūnaus N. S. pareikštais savarankiškais reikalavimais nesutinka. Nesutinka, kad sūnus N. iš karto mirus motinai nežinojo apie savo motinos mirtį. Plačiai per Mesindžerio programėlę buvo paskleista informacija apie sutuoktinės mirtį. Sūnus N. bendravo su pussesere ir ne su viena, tą pačią sutuoktinės mirties dieną jis (pareiškėjas) gavo užuojautą iš brolio dukros ir sesers dukros. Užuojautą gavo iš dukterėčios J.. Sūnus N. su jais bendrauja per Mesindžerio programėlę. Jo (pareiškėjo) Mesindžeryje yra dukterėčios kaip draugai ir ten matosi kaip sūnus N. su jomis bendrauja, taip pat jos buvo išvykusios į Airiją. Informacija apie sutuoktinės mirtį buvo pateikta per brolį (kitą pareiškėjo sūnų), kuris gyvena Amerikoje, visų trijų brolių (pareiškėjo sūnų) žmonos bendrauja. Su dukros A. S. pareikštais savarankiškais reikalavimais sutinka. Sutinka, kad A. priimtų palikimą, nes buvo tokia sutuoktinės valia. Apie sutuoktinės parašytą testamentą dukrai A. sužinojo tik tuomet, kai jau kreipėsi į teismą, iki to laiko apie testamentą nežinojo. Apie testamento surašymą dukrai jis kalbėjo su sutuoktine dar jai gyvenai esant, su sutuoktine tarėsi kam palikti turtą. Jis taip pat yra surašęs testamentą dukrai A.. Pripažįsta mirusios sutuoktinės valią testamentu palikti turtą dukrai. Papildomai nurodė, kad dukra A. jau spalio mėnesį žinojo, jog jis kreipsis į teismą ir tam pritarė. Jo žiniomis, apie jo sutuoktinės mirtį sūnaus O. žmona tą pačią sutuoktinės mirties dieną pranešė sūnaus N. žmonai. Taip pat jam yra žinoma, kad jo (pareiškėjo) sesuo I. ir brolio dukra I. pasakė sūnui N. apie jo motinos mirtį. 2007 metais jo sutuoktinė padovanojo sūnui N. turto, įforminant tai notarinėje kontoroje. Jo manymu, sūnus N. savo motinai darė spaudimą – reikalavo. Nenorėdamas šeimoje konflikto, sutiko, kad sutuoktinė padovanotų sūnui N. bendrą jam ir jo sutuoktinei priklausantį turtą.

6. Pareiškime nurodoma, kad apie mamos mirtį pareiškėjas N. S. (toliau – ir pareiškėjas) sužinojo ne iš karto, o tik 2022 m. spalio 1 d., kai jis atvyko paviešėti į Lietuvą ir Kaune aplankė savo mamos seserį J. A. D.. Žinia apie mamos mirtį pareiškėjui buvo skaudi ir netikėta, tačiau kadangi jo tėtis J. A. S., brolis L. bei sesuo A. su pareiškėju jau seniai nebendrauja, jis suprato, kad apie mamos mirtį pranešti jam artimieji arba nenorėjo, arba tiesiog pamiršo. Iš gautų teismo dokumentų N. S. sužinojo ir apie tai, kad po jo mamos mirties liko paveldėtino jos turto. Anksčiau apie mamos vardu turėtą turtą N. S. nežinojo. Jam buvo žinoma, kad iki tol, kol jo tėvai gyveno kartu Lietuvoje, jie gyveno tėčio J. A. S. 2010 metais iš brolio dovanų gautame name, t. y. asmeniniame tėčio būste, o apie jokius mamai ar bendrai tėvams (proporcingomis dalimis) priklausančius daiktus N. S. niekada iki šiol nebuvo žinoma. Kaip paaiškėjo dabar, 2014 m. gruodžio 10 d. pareiškėjo tėvai pirko prie jo tėčiui 2010 metais dovanoto namo pastatų 2014 metais suformuotą 0.2500 ha valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas(duomenys neskelbtini)) bei, tikėtina, gretimai esantį 0.4100 ha valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (adresas(duomenys neskelbtini)). 2007 m. birželio 27 d. pareiškėjo mama padovanojo pareiškėjui jos turėtą 1/2 dalį sodybos (žemės sklypo ir 9 pastatų dalis) adresu(duomenys neskelbtini). Šį turtą jie kartu lygiomis dalimis pirko 2006 m. balandžio 26 d. Po to ir anksčiau pareiškėjo mamai nuosavybės teise nebepriklausė joks turtas. Paskutinį kartą N. S. su mama buvo susitikęs 2015 metų vasarą, kai kartu su broliu O. S. aplankė mamą(duomenys neskelbtini) , JAV. Kaip matyti iš pateikiamų 2022 m. gruodžio 5 d. viešojo registro duomenų – mama nuo 2007 m. spalio 23 d. formaliai deklaravo savo gyvenamąją vietą Kaune pas sūnų L. (nors iš tiesų dar anksčiau išvyko iš Lietuvos), o tėtis liko vienas gyventi (duomenys neskelbtini). Dėl to apie jokį naujai įgytą mamos turtą pareiškėjas nei iš mamos, nei iš kitų asmenų iki šiol nežinojo. Pareiškėjo mama, būdama JAV, po jos dėdės mirties persikraustė gyventi pas seserį A.. Apie tolimesnį mamos gyvenimą N. S. nebuvo žinoma jau nuo 2018 metų vidurio, tačiau pareiškėjui taip pat nebuvo žinoma apie kokią nors, pvz., rimtą mamos ligą ar sunkią sveikatos būklę (palikėja mirė būdama 79 metų, iki tol buvo stipri moteris, slaugė savo dėdę jo namuose). Iš byloje esančio 2022 m. liepos 19 d. mirties įrašo matyti, kad pareiškėjo mama mirė adresu (duomenys neskelbtini), JAV (pas seserį A.), o iš pareiškėjo tėčio 2022 m. spalio 30 d. pareiškimo teismui matyti, kad jis ją palaidojo jau Lietuvoje. Vadinasi, velionė greičiausiai buvo kremuota JAV ir jos palaikai kažkada pervežti į Lietuvą. Pareiškėjas iki šiol nežino, kada ir kur mama buvo palaidota. Pažymėtina ir tai, kad iš bylos dokumentų neginčytinai seka, jog net ir į bylą įtraukta Lietuvos valstybė apie palikėjos mirtį sužinojo tik 2022 m. liepos 19 d. Vadinasi, palikėja buvo laidojama Lietuvoje irgi ne anksčiau šios datos. Nei prieš tai, nei po jos pareiškėjas apie mirtį ir laidotuves net neįtarė ir apie juos nežinojo. Po mamos mirties fakto 2022 m. liepos 19 d. įregistravimo Lietuvoje ir dar vėlesnių mamos laidotuvių Lietuvoje, joje daugiau kaip 4 metus nebegyvenantis pareiškėjas sužinojo tik po 2,5 mėnesių, mamos mirties datos nesužinojo, terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo valios, į teismą kreipiasi praėjus beveik 7 mėnesiams nuo mamos mirties, tačiau praėjus tik 1,5 mėnesio nuo jos mirties fakto įregistravimo Lietuvoje (2022 m. spalio 19 d. – 2022 m. gruodžio 5 d.), o po sužinojimo apie mamos mirtį pareiškėjas į teismą kreipiasi po mažiau kaip 3 mėnesių (2 mėnesiai ir 5 dienos). Vos 1,5 mėnesio praleistas minėtas terminas nėra nepagrįstai ilgas, o jo praleidimo trukmė, atsižvelgiant į nuo pareiškėjo nepriklausiusias termino praleidimo aplinkybes, bei palyginus praleidimo laikotarpį su palikimui priimti įstatymo nustatytu 3 mėnesių laikotarpiu, nėra nepagrįstai didelė. Iš byloje esančių ir teismui pateikiamų duomenų matyti, kad dėl palikėjos palikimo notarų biure net ir iki šiol nėra užvesta paveldėjimo byla. Apie mamos mirtį pareiškėjas sužinojo vos prieš 2 mėnesius ir 5 dienas, o apie jos vardu turėtą palikimą – prieš 14 dienų. Pareiškėjas seniai gyvena Airijoje, su apie 15-20 metų JAV gyvenusia mama (palikėja) jo santykiai buvo nutrūkę ne dėl jo kaltės.

7. Suinteresuoto asmens N. S. atstovas advokatas D. V. teismo posėdžio metu (2023 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.58.56 – 01.38.03) N. S. reikalavimą palaikė. Paaiškino, kad jo atstovaujamasis suinteresuotas asmuo N. S. su pareiškėjo (tėvo) pareiškimu sutinka, tiek tėvo, tiek jo paties N. pareiškimai pagrįsti. N. su suinteresuoto asmens sesers A. S. pareiškimu nesutinka. N. S. iš jokio asmens nesužinojo apie jo motinos mirtį. N. S. nesilanko Facebook puslapyje. Nėra duomenų, kad N. S. susirašinėjo socialiniais tinklais su draugais arba draugų draugais. Pareiškėjas J. A. S. pripažįsta, kad nebendrauja su N. dešimt metų. N. taip pat dešimt metų nebendrauja su seserimi A.. N. brolis O. taip pat nebendrauja su seserimi A. ir savo tėvu. Apie motinos mirtį N. sužinojo netikėtai iš mamos sesers A. D.. Jis buvo įskaudintas ir nuliūdintas, kad jam nebuvo pranešta apie motinos mirtį. 2018 m. gegužės 3 d. N. S. deklaravo savo išvykimą 2018 m. gegužės 3 d. Z. D. S. mirtis įregistruota gegužės mėnesį. N. S. tokiais duomenimis domėtis neturėjo jokio pagrindo, tik gavęs procesinius dokumentus iš teismo, pradėjo. Kaip jau minėta, N. S. su sesers A. S. savarankišku reikalavimu nesutinka, kadangi jos pateiktas pareiškimas yra nepagrįstas, surašytas išgalvotais motyvais, kad ji manė, jog terminas palikimui priimti skaičiuojamas trys mėnesiai po palaidojimo, o palaidojimas priklauso nuo jos pačios. Po aštuonių mėnesių tylos, sesuo teikia savarankiškus reikalavimus tuomet, kai N. S. pareiškia reikalavimą paveldėti turtą. N. sesuo A. trukdė susisiekti su mama, kada tiksliai bendravo su motina N. nepamena. Mamos santykiai su N. buvo tamprūs, nuoširdūs, gilūs, motina jam padovanojo turtą. N. ir jo motinos santykiai nutrūko, nes sesuo A. neleido jiems bendrauti. N. motinai galėjo prisiskambinti tik per seserį. Jeigu būtų žinojęs, būtų anksčiau pareiškęs reikalavimą. N. seseriai A. tiko, kad tėtis visą turtą paveldėtų. J. A. D. pareiškime nurodytų faktų N. neginčija. Jeigu N. S. būtų žinojęs, kad yra paveldimo mirusios motinos turto, gal būtų kreipęsis spalio 2 d., kol nebuvo pateikti įrodymai, kad yra atsiradęs bendras turtas – išpirkta žemė aplink tėvui dovanotą turtą. Papildomai paaiškino, kad N. nebendrauja su broliais, jis bendrauja su I. ir J. D.. Konfliktas yra tarp sesers A. ir brolio N. dėl buto Kaune. Su tėvu N. nebendrauja dėl turtinių dalykų.

8. N. S. teismo posėdžio metu (2023 m. birželio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.04.34 – 00.27.43) nurodė, kad jis paskutinį kartą kalbėjosi su mama per Skype programėlę 2019 m. rugsėjo 12 d., spalio mėnesį jai neprisiskambino. Tėvą paskutinį kartą buvo aplankęs 2017 metais, šiuo metu su tėvu nebendrauja. Su teta A. D. santykiai artimi, nuo tada kai išvyko į Airiją gyventi, susisiekia su ja per metus du kartus. Jo santykiai su mama buvo glaudūs. Jis nežinojo, kad tėvai išsipirko žemės sklypus, mama turi turto, mamos palikimas yra brangus. Apie tai, kad seseriai surašytas testamentas, sužinojo 2023 m. sausio 5 d., anksčiau nežinojo. Jis su mama inicijavo bendravimą, su tėvu ne, nes tarp jų yra lėtinis konfliktas. Į tėvo pasveikinimą gimtadienio proga nereagavo, nes pasveikinimas, jo manymu, buvo paviršutiniškas, per svetimą žmogų, kurio nepažįsta. Niekas iš artimųjų nepranešė jam apie mamos mirtį. Jis bendrauja tik su broliu O., tačiau retai, jų geri santykiai, susisiekia gal du kartus per metus. Su broliu L. nebendrauja nuo 2014 metų. Su seserimi A. nebendrauja nuo 2015 metų. Su mama negalėjo palaikyti ryšio, nes Airijoje labai daug dirbo, buvo užsiėmęs. A. nebuvo įtraukusi jo šeimos į Facebook draugus. Jo sūnus su pusbroliais taip pat nebendrauja. Sesuo A. yra jo sūnaus J. S. krikšto mama, bet ji su sūnėnu nebendrauja. Jo ir šeimos narių Facebook profiliai yra nenaudojami arba naudojami labai retai.

10. Pareiškime nurodyta, kad A. S. yra velionės Z. D. S., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. 2019 m. rugpjūčio 23 d. Kauno miesto 27-ajame notaro biure buvo sudarytas ir notarės M. Č. patvirtintas velionės mamos Z. D. S. testamentas, kuriuo visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, kuris priklausė jai mirties momentu, ji paliko savo dukrai A. S.. Šią aplinkybę patvirtinta į bylą pridedamas 2019 m. rugpjūčio 23 d. testamentas. Nuo 2000 metų velionė Z. D. S. gyveno JAV, (duomenys neskelbtini) , kur slaugė ir prižiūrėjo savo dėdę P. P., o nuo 2018 metų persikraustė gyventi į jos namus (duomenys neskelbtini) mieste. A. su mama visada turėjo stiprų tarpusavio ryšį, jų santykiai buvo labai artimi, dėl ko ji testamentu A. ir paliko visą jai priklausiusį turtą. Iki pat mamos mirties ja rūpinosi, slaugė, visada padėdavo ir remdavo. Mamai mirus, ji buvo kremuota A. lėšomis, tačiau urna su jos pelenais vis dar nėra palaidota. Kadangi A. nuo 2015 metų ilgus metus gyvena JAV bei apskritai neturi jokių teisinių žinių tvarkant paveldėjimo santykius nei JAV, nei Lietuvoje, sąžiningai manė, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas yra skaičiuojamas ne nuo asmens mirties dienos, tačiau nuo jo palaidojimo dienos. Kaip jau minėta, urna su mamos pelenais vis dar yra nepalaidota ir yra A. S. namuose JAV, dėl ko manė, kad tik suorganizavus mamos Z. D. S. laidotuves Lietuvoje ir ją palaidojus, bus pradėtas skaičiuoti terminas palikimo priėmimui. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių trijų mėnesių terminas palikimui priimti laikytinas praleistu dėl svarbių priežasčių, dėl ko kreipiasi į teismą dėl termino palikimui, atsiradusiam po mamos Z. D. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti atnaujinimo. Pabrėžė, kad A. S. mama Z. D. S., sudarydama testamentą, kuriuo A. paliko visą jai priklausiusį turtą, taip išreiškė savo, kaip testatorės, valią, o vadovaujantis galiojančia teismų praktika bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos išaiškinimais, testatoriaus valia po jo mirties turi būti gerbiama ir vykdoma.

11. Suinteresuoto asmens A. S. atstovė advokatė S. Ž. teismo posėdžio metu (2023 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 01.38.03 – 02.04.16) atstovaujamosios reikalavimą palaikė. Paaiškino, jog ji ir jos atstovaujamoji A. S. palaiko pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Pareiškėjo pareiškimas yra pagristas, turėtų būti patenkintas, nes pareiškėjas realiai jau priėmė palikimą. Niekas neginčija aplinkybės, kad žmonai priklauso tik dalis turto ir, kad mirus sutuoktinei, pareiškėjas vienas ten gyveno. Jeigu teismas tenkintų jos atstovaujamosios A. S. savarankišką reikalavimą, A. pasirengusi susitarti su tėvu ar jam perleisti turtą. Dėl paveldimo turto ginčo tarp A. S. ir pareiškėjo nėra, jų santykiai geri, jie bendrauja. Suinteresuoto asmens N. S. savarankišką reikalavimą prašo atmesti. N. S. visiškai nebendravimo su motina nuo 2017 metų, motina dėl to išgyveno, bandydavo susisiekti, tačiau jis motiną ignoravo. Motina gyveno Amerikoje, visimomis programomis naudojosi, turėjo kompiuterį. Motina ir sūnus N. nebendravo 10 metų dėl turtinių reikalų. Z. D. S. 2007 metais turimą turtą – ½ dalį padovanojo N., nei vienas vaikas turto negavo. Apie motinos mirtį visi vaikai ir jų vaikai žinojo, mirus S., buvo pranešta visiems nariams Facebook socialiniame tinkle, o N. S. labai bernauja su broliu O.. Su J. A. D. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ji ir jos atstovaujamoji nesutinka, prašo nelaikyti jo įrodymu, kadangi tetos pareiškimai neturi įrodomosios galios, neatitinka reikalavimų. A. S. pareiškimą prašo patenkinti. A. mama yra parengusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko A.. Nuo 2000 metų Z. D. S. buvo JAV, prižiūrėjo savo dėdę, 2018 metai ar vėliau atsikraustė pas A., tarp A. ir motinos buvo stiprus ryšys, A. rūpinosi savo motina. A. neturi specialių žinių, ji įsitikinusi, kad palikimo reikalai tvarkomi, kai žmogus palaidojamas. Terminą dėl palikimo priėmimo A. S. praleido dėl svarbių priežasčių, o ne dėl to, kad nenorėjo priimti. Papildomai paaiškino, kad A. S. sužinojo, kad klydo dėl turto paveldėjimo terminų tuomet, kai tėvas kreipėsi į teismą, nes ji nelabai išmano teisinius dalykus. A. S. svarbiausia, kad paveldimas turtas atitektų jai arba jos tėvui, kitu atveju, bijo, kad tėvas gali būti išmestas iš namų, nes N. S., A. manymu, svarbiausia yra turtas.

12. Suinteresuotas asmuo A. S. teismo posėdžio metu (2023 m. birželio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.31.50 – 00.59.52) savo reikalavimą palaikė. Paaiškino, kad po mamos mirties JAV ji tvarkė motinos mirties įregistravimo dokumentus ir persiuntė broliui L. Su tėvu jos santykiai labai artimi. Motinos surašyto jai testamento kopija buvo pas ją JAV. Kai buvo sudaromas testamentas, ji buvo kartu su mama Lietuvoje. Tėvas buvo testamentą parašęs jai (A.). Tėvas su mama buvo sutarę, kad visas turtas atitektų jai, kad nekiltų ginčų. Žinojo, kad tėtis kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo, palaikė jį, tėvas sakė, kad praleido terminą. Atsiliepimą į tėvo pareiškimą pateikė taip, kaip suprato. Mano, kad tėvui priklauso palikimo dalis, sutinka, kad tėvas priimtų palikimą. Motinai mirus, tą pačią dieną brolis O. jau žinojo apie mamos mirtį. Brolis O. bendrauja su broliu N.. JAV iki 2019 metų motina gyveno atskirai, turėjo savo telefoną, pritaikytą senjorams ir kompiuterį, nuotraukos iš Facebook darytos fotografuojant jos kompiuterį. Brolis L. mamai skambindavo telefonu. Paskutinį kartą brolis N. mamą matė 2015 metais, kai jis buvo atvykęs į JAV, tačiau mama dėl konflikto išvijo savo sūnus N. ir O.. Mano, kad brolis N. sąmoningai nebendravo su mama, ji jam jokios įtakos nedarė. Ji (A.) norėjo, kad brolis N. žinotų apie mamos mirtį.

14. Suinteresuotas asmuo L. S. teismo posėdžio metu (2023 m. birželio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.59.52 – 01.14.04) nurodė, kad palaiko sesers A. S. reikalavimą, laiko, kad turi būti jai atnaujintas terminas. Su brolio N. S. reikalavimu nesutinka, kadangi N. nebendravo su mama, dėl ko mama skųsdavosi. Mamos mirties įrašą Lietuvoje įregistravo jis (L.). Jo santykiai su tėvu labai glaudūs, su seserimi A. – labai geri, su broliais O. ir N. nepalaiko jokių santykių. Jo ir mamos santykiai buvo labai geri, mama turėjo telefoną, bendravo per Skype programėlę, būdavo, kad visi trise: mama, jis ir tėvas vakarais bendravo per Skype programėlę. Žinojo, kad seseriai A. paliktas turtas testamentu. Mama sakė: „paliksiu turtą tau ir sesei“. Jis palikimo atsisakė, nes jam nereikia turto. Tuomet motina testamentu viską paliko A.. Nežinojo, kad tėvai išsipirko turtą, apie tai sužinojo tik dabar. Su teta A. D. bendrauja retai, jų santykis iš jo pusės apsiriboja tik rūpinimusi: sutaisyti, nuvežti pas gydytojus. Teta A. D. žinojo mamos kontaktus, nes mama yra sakiusi, kodėl A. neskambina, nors žino kontaktus.

20. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė paaiškinimus raštu, kuriuose nurodė, jog suinteresuotas asmuo palieka teismui vertinti ar pareiškėjo pateikti įrodymai bei nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 80-86, 169-175).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J. A. S. yra Z. D. S. sutuoktinis, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10, 11). Suinteresuoti asmenys N. S., A. S., L. S., O. S. yra Z. D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), vaikai (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10, 11). Z. D. S. deklaravo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 65). Z. D. S. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10, 11). Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad Z. D. S. (duomenys neskelbtini) mirė J.A.V., (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9). Įstatymo nustatytu terminu pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, paveldėjimo byla neužvesta (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 26). Iš su pareiškimu pateiktų Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad J. A. S. ir Z. D. S. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – 0.4100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2014 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-padavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ir, 0.2500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas 2014 m. gruodžio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-padavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, būnant santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 13-14, 20-21).

25. Suinteresuotas asmuo N. S. yra palikimo, atsiradusio po jo motinos Z. D. S., įpėdinis pagal įstatymą, kuris į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes, kaip jis teigia, palikimo priėmimo momentu buvo išvykęs ir apie motinos mirtį nežinojo, apie tai jo niekas laiku neinformavo. Minėtų aplinkybių pagrindu suinteresuotas asmuo N. S. prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

26. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo N. S., priežastys, dėl kurių jis prašo atnaujinti praleistą terminą yra svarbios. Apie motinos mirtį jis sužinojo ne iš karto, o tik 2022 m. spalio 1 d., kai atvyko paviešėti į Lietuvą ir aplankė mamos seserį J. A. D., kuri ir informavo, kad jo mama jau yra mirusi. Iki šiol jis nežino kada ir kur mama palaidota. Kad po motinos mirties yra likęs mirusiosios palikimas, sužinojo tik iš teismo gavęs procesinius dokumentus. Anksčiau apie mamos turėtą turtą jam nebuvo žinoma. 2007 m. birželio 27 d. jo mama padovanojo jam jos turėtą 1/2 dalį sodybos (žemės sklypo ir 9 pastatų dalis) adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą jie kartu lygiomis dalimis pirko 2006 m. balandžio 26 d. Paskutinį kartą jis su mama buvo susitikęs 2015 metų vasarą, kai ją aplankė (duomenys neskelbtini), JAV. Paskutinį kartą kalbėjosi su mama per Skype programėlę 2019 m. rugsėjo 12 d., spalio mėnesį jai neprisiskambino. Apie tolimesnį mamos gyvenimą jam nebuvo žinoma. Jo santykiai su motina nutrūko, nes jo sesuo A., pas kurią JAV prieš mirtį gyveno jų motina, jiems bendrauti neleido. Po mamos mirties fakto 2022 m. liepos 19 d. įregistravimo Lietuvoje, apie mamos mirtį jis sužinojo tik po 2,5 mėnesių, terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo valios, į teismą kreipėsi praėjus beveik 7 mėnesiams nuo mamos mirties, tačiau praėjus tik 1,5 mėnesio nuo jos mirties fakto įregistravimo Lietuvoje, o po sužinojimo apie mamos mirtį jis į teismą kreipėsi po mažiau kaip 3 mėnesių, todėl 1,5 mėnesio praleistas minėtas terminas nėra nepagrįstai ilgas. Niekas iš artimųjų nepranešė jam apie mamos mirtį. Jis bendrauja tik su broliu O., tačiau retai, jų geri santykiai, su broliu L. nebendrauja nuo 2014 metų, su seserimi A. nebendrauja nuo 2015 metų, tėvą paskutinį kartą buvo aplankęs 2017 metais, tačiau šiuo metu su tėvu nebendrauja, į tėvo pasveikinimą gimtadienio proga nereagavo, nes manė, kad tai paviršutiniškas sveikinimas, perduotas per svetimą žmogų. Jo ir šeimos narių Facebook profiliai yra nenaudojami arba naudojami labai retai, sesuo A. nebuvo įtraukusi jo šeimos į Facebook draugus.

27. Pareiškėjas J. A. S. nesutinka, kad sūnus N. iš karto mirus motinai nežinojo apie savo motinos mirtį, kadangi per Mesindžerio programėlę dukra A. paskleidė informaciją apie sutuoktinės mirtį. Sūnus N. bendravo su pussesere ir ne su viena per Mesindžerio programėlę. Informacija apie N. motinos mirtį buvo pateikta per N. brolį, kuris gyvena Amerikoje, su kuriuo bendrauja N., be to visų trijų brolių žmonos bendrauja.

28. Suinteresuotas asmuo A. S. taip pat nesutinka su suinteresuoto asmens N. S. savarankišku reikalavimu, nes mirus mamai Zitai D. S., apie tai buvo pranešta visiems šeimos nariams Facebook socialiniame tinkle bei kitiems giminaičiams, buvo rašomos užuojautos. N. S. labai artimai bendrauja su kitu broliu O. S. ir jo šeima, dalyvauja Facebook socialiniame tinkle, todėl jis negalėjo nežinoti apie mamos mirtį. N. S. tesiekia praėjus ilgam laiko tarpui paveldėti motinos turtą. N. S. su mama nepalaikė jokio artimo ryšio nuo 2018 metų, iki to laiko mama taip pat skundėsi, kad Nerijus su ja nebendrauja. N. S. nebendravo su abiem tėvais, juos ignoravo ir visiškai nesirūpino, nors abu tėvai norėjo bendrauti su sūnumi. JAV iki 2019 metų motina gyveno atskirai, turėjo savo telefoną, pritaikytą senjorams ir kompiuterį, nuotraukos iš Facebook darytos fotografuojant jos kompiuterį.

31. Liudytoja J. A. D. teismo posėdžio metu (2023 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.07.11 – 00.53.15), parodė, kad yra mirusiosios Z. D. S. sesuo. Paaiškino, kad kai N. išvyko iš Lietuvos, su juo bendravo labai retai, kartais jis jai skambindavo. Apie sesers mirtį sužinojo iš sesers sūnaus L. S., kada jis pranešė, nepamena. Nurodė, jog apie Z. D. S. mirtį N. S. ji pasakė tuomet, kai jis atvyko pas ją į svečius. Iš N. reakcijos suprato, kad jis nežinojo, jog mama jau yra mirusi, jis nebuvo anksčiau informuotas. Sužinojęs apie motinos mirtį, N. nieko nepasakė, buvo apstulbęs. Jai yra žinoma, kad N. tiek su motina, tiek su tėvu nebendravo, taip pat nebendravo su kitais šeimos nariais (seserimi, broliu), tačiau jo apie Z. D. S. mirtį neinformavo, manydama, kad tai turi padaryti artimesni giminaičiai, be to jei buvo brangu skambinti į užsienį.

32. Aukščiau nurodytų duomenų analizė sudaro prielaidas teismui daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po motinos mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Byloje esantys duomenys apie suinteresuoto asmens apsunkintas ir nuo jo nepriklausančias aplinkybes bendrauti su motina ir nebendravimu su tėvu iki motinos mirties nepatvirtina, jog jo galimybės dalyvauti palaikant santykius su savo šeima bei vėliau paveldėjimo procese po motinos mirties buvo suvaržytos. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo N. S. sąmoningai nebendravo su šeima, nedėjo pastangų bendrauti nei su motina, nei su tėvu ar kitais šeimos nariais, tačiau artimai bendravo su broliu O., kuris, bylos duomenimis, apie motinos mirtį buvo informuotas iš karto ir negalėjo neinformuoti brolio N. apie tai, kad mirė jų motina. Be to, apie Z. D. S. mirtį visiems vaikams, jų vaikams buvo pranešta Facebook socialiniame tinkle. Teismo nuomone, jeigu suinteresuotas asmuo būtų žinoję, kad mamai priklauso santuokoje įgyto turto dalis, būtų pateikęs pareiškimą laiku. Taigi, svarbi praleidimo priežastis yra ne nežinojimas apie mamos mirtį, bet nežinojimas, kad mama turi turto. Bylos duomenys nepatvirtina, kad suinteresuotas asmuo N. S. praleido įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių. Dėl to, teismo vertinimu, yra pagrindo suinteresuotą asmenį N. S. pripažinti pasyviu įgyvendinant savo teises. Be to, nustatyta, kad Z. D. S. santuokoje su pareiškėju įgijo žemės sklypus po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais pastatais. Palikimą sudaro tik dalis žemės sklypų, esančių po pareiškėjui priklausančiais pastatais, kuriais naudojasi tik pareiškėjas. Pareiškėjas yra garbaus amžiaus pensininkas, pastatai, po kuriais yra paveldimo turto dalis, yra vienintelis jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Suinteresuotam asmeniui galinti tekti žemės sklypų dalis yra nedidelė. Toks faktinis kelių asmenų, kurių santykiai, pasak pačio suinteresuoto asmens N. S. yra „lėtinio konflikto“, turto naudojimas yra beveik neįmanomas. Pareiškėjas J. A. S. ir suinteresuoti asmenys A. S. ir L. S. prieštarauja, jog terminas priimti palikimą būtų atnaujintas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens N. S., prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir pareiškėjo, kurio teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansą, sprendžia, kad praleistas terminas neatnaujintinas.

36. Suinteresuotas asmuo N. S. su A. S. savarankišku reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad pateiktas pareiškimas yra nepagrįstas, surašytas išgalvotais motyvais, jog ji manė, kad terminas palikimui priimti skaičiuojamas trys mėnesiai po palaidojimo, o palaidojimas priklauso nuo jos pačios. Žinodama testamento turinį, kad jame ji yra nurodyta kaip vienintelė įpėdinė, niekada nesikreipė nei į notarą, nei į teismą. Po aštuonių mėnesių tylos sesuo teikia savarankiškus reikalavimus tuomet, kai jis (N.) pareiškia reikalavimą paveldėti motinos turtą. Ir nors A. įrodinėja, kad neturi tam tinkamų žinių, tačiau ji turi aukštąjį išsilavinimą ir negalėjo nežinoti, kad kreiptis į notarą reikia per tris mėnesius po mirties, o ne po palaidojimo.