Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. K., J. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. Z., K. P., P. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagal atsakovės V. Z. priešieškinį ieškovams I. K., J. K., atsakovams K. P., P. P. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų K. P., P. P. patikslintą priešieškinį ieškovams I. K., J. K., atsakovei V. Z. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmestinas; atsakovės V. Z. priešieškinis atmestinas; atsakovų K. ir P. P. patikslintas priešieškinis tenkintinas.

Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

16. Byloje nustatyta, jog ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovams I. ir J. K. priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo. Atsakovei V. Z. priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo. Atsakovams K. ir P. P. priklauso (duomenys neskelbtini) dalys Žemės sklypo. Ieškovai I. Ir J. K. nuosavybes teisės dalis į žemės sklypą įgijo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovai K. ir P. P. – (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovė V. Z. – (duomenys neskelbtini) pagrindu (iki šio momento Žemės sklypo dalys V. Z. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su S. Z. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

17. Šiame Žemės sklype yra du pastatai, t. y.: pastatas – karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Karvidė) ir pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daržinė). Ieškovei I. K. priklauso (duomenys neskelbtini)dalys karvidės. Atsakovei V. Z. priklauso (duomenys neskelbtini) dalys karvidės ir daržinė. Atsakovei K. P. priklauso (duomenys neskelbtini) dalys karvidės. Aukščiau nurodytas nuosavybes teisės dalis į žemės sklype esančius pastatus šalys įgijo, t. y.: (duomenys neskelbtini).

18. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos – ieškovai ir atsakovai pareiškė reikalavimus nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktus planus.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

20. Nors pradiniuose atsakovų V. Z., K. ir P. P. procesiniuose dokumentuose buvo reiškiamos abejonės teigiant, jog nėra būtinybės nustatyti konkrečią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadangi naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi ir aiški (2021 m. balandžio16 d. atsakovų atsiliepimo į ieškinį 27 punktas), bylos nagrinėjimo metu ši pozicija pakito – atsakovai K. ir P. P. ne tik nurodė, kad esama žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra aiški, tačiau ir iš esmės pažeidžianti jų interesus. Aplinkybes, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, įrodinėjo ir ieškovai – tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovė akcentavo, jog dėl atsakovės V. Z. savivalės (daiktų, transporto priemonių laikymo ir pan.) jie neturi galimybės tinkamai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Taigi, teismo vertinimu, konfliktiški šalių santykiai ir byloje pateikti įrodymai, šalių paaiškinimai suponuoja išvadą apie būtinybę nustatyti konkrečią naudojimosi žemės sklypu tvarką.

21. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2011 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; kt.).

23. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

24. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; kt.).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovai įrodinėjo, kad 2021 m. spalio 25 d. Planas parengtas pagal per 30 metų susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl atitinka realią faktinę naudojimosi žemės sklypu situaciją. Ieškovai nurodė, kad žemės sklype esanti karvidė yra suskirstyta į atskiras dalis ir tik ieškovai naudojasi karvidės patalpos dalimi, patenkančia į 2021 m. spalio 25 d. Plano dalį, pažymėtą indeksu „A“, taip pat akcentavo, jog šią žemės sklypo ploto dalį nuo seno naudoja būtent ieškovai. Atsakovai kategoriškai nesutiko su šia ieškovų įrodinėjama aplinkybe ir nurodė, kad vadinamu kiemu, kuris patenka į „A“ dalį, visuomet naudojosi visi bendraturčiai. Teismo posėdžio metu ieškovė, atsakydama į klausimus ar tarp šalių buvo nusistovėjusi kokia nors konkreti naudojimosi žemės sklypu tvarka, nurodė, kad jokios tvarkos nebuvo – viskuo visada naudojosi tik V. Z.. Atsakovas P. P. taip pat įrodinėjo, jog konkrečios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvo, išskyrus silosinę. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra galima išvada, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypo tvarka. Tačiau pastebėtina, jog visos šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog pietinėje žemės sklypo dalyje vieta, kuri atsakovės pateiktame plane žymima silosine, atsakovų P. plane – griuvėsiais, visuomet naudojosi tik atsakovė V. Z.. Todėl sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismas atsižvelgs į vieną faktinio žemės sklypo naudojimosi aplinkybę – į ploto, žymimo silosine / griuvėsiais faktinį naudojimą. Beje, šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas matininkas A. S.. Jis nurodė, kad nuvykęs realiai apžiūrėti teritorijos, pastebėjo tik vieną faktinio žemės sklypo naudojimo faktą – aptvertą silosinės/griuvėsių dalį. Visa kita, pasak minėto liudytojo, buvo chaosas.

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 25 punktas, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

27. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai matininkai, ieškovų ir atsakovų K. ir P. P. užsakymu rengę planus, patvirtino, jog rengdami planus įvertino kiekvienam bendraturčiui priklausančią karvidės dalį, koks žemės sklypo plotas, esantis po karvide turi būti priskiriamas kiekvienam bendraturčiui, taip pat įvertino koks kiekvienam bendraturčiui reikalingas plotas, esantis šalia karvidės ir šias dalis priskyrė naudotis kiekvienam bendraturčiui atskirai, kadangi karvidės dalys yra aiškios, atskirtos, atidalintos, todėl nėra pagrindo šių plotų palikti bendraturčiams naudotis bendrai. Teismo vertinimu, visi šalių pateikti projektai atitinka įstatymų reikalavimus ir imperatyvius Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų reikalavimus, todėl teismas analizuos visus šalių pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus ir spręs, kuris iš šalių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektų labiau atitinka proporcingumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principus.

28. Vertindamas šalių pateiktus planus, teismas visų pirma pastebi, kad nėra pagrindo nepritarti šalių argumentams, jog sunkumus parengti žemės sklypo naudojimosi planą, kuriame šalių turimos idealiosios žemės sklypo dalys sutaptų su realiosiomis ir, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas idealiai atitiktų visų bendraturčių interesus, šiuo atveju sudaro netaisyklinga žemės sklypo forma ir sklypo vertingosios/nevertingosios ar mažiau vertingos dalys. Taigi analizuojant visus pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektus, teismo vertinimu, svarbu įvertinti, kuris iš šalių pasiūlytų projektų leistų nustatyti racionaliausią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kartu pripažįstant, kad tam tikri šalių teisių ribojimai yra galimi ar neišvengiami.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovų pateiktą MB „Geoventa“ 2021 m. spalio 25 d. Planą

29. Ieškovai 2021 m. spalio 25 d. Planu siūlo jiems priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“; atsakovams V. Z., K. P. ir P. P. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B+C“.

31. Teismas, įvertinęs ieškovų užsakymu parengtą planą, daro išvadą, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal MB „Geoventa“ 2021 m. spalio 25 d. parengtą žemės sklypo planą negali būti nustatyta dėl šių priežasčių:

31.1. Nagrinėjamu atveju šalys kreipėsi į teismą siekdami išspręsti ilgą laiko tarpą besitęsiančius nesutarimus tarp žemės sklypo bendraturčių. Nesutarimai dėl žemės sklypo naudojimo kyla tarp visų bendraturčių, t. y. tiek ieškovai įrodinėjo, jog dėl atsakovų veiksmų jie negali tinkamai naudotis žemės sklypu ir jiems priklausančia karvidės dalimi – žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, atsakovai ne vieną kartą palikdavo/laikydavo savo techniką, taip sudarydami kliūtis ieškovams netrukdomai naudotis jų naudojama karvidės dalimi. Tiek atsakovas P. P. akcentavo, jog dėl atsakovės V. Z. elgesio jis negali naudotis ne tik žemės sklypu, tačiau ir jam priklausančia karvidės dalimi. Jis taip pat pritarė ieškovų nurodomoms aplinkybėms, jog V. Z. vadinamojo kiemo teritorijoje dažnai laikydavo jai priklausančią techniką, taip pat kiemo teritorijoje dažnai būdavo paliktas ir V. Z. sūnaus vilkikas. Šalia atsakovui P. P. priklausančios karvidės dalies V. Z. laikydavo šunį, kuris trukdydavo atsakovui patekti į patalpas. Kliūtis tinkamai naudotis jam priklausančia karvidės dalimi sudaro ir šalia pastato sukrauti V. Z. priklausantys metalai. Pasak atsakovo, į nuolatinius prašymus patraukti metalus nebuvo ir nėra reaguojama iki šiol. Dėl šios priežasties atsakovas negali pasirūpinti jam priklausančia avarinės būklės karvidės dalimi. Atsakovas P. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ir ieškovai pažeidžia jo teises – pro langą, esantį šalia jo naudojamos karvidės dalies, ieškovai pila srutas. Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju šalių santykiai yra konfliktiški, įtempti ir tikimybė, jog ši situacija gali pasikeisti/pasikeis ateityje – menka. Tokią išvadą sustiprina aplinkybė, jog nuo bylos gavimo teisme dienos, t. y. per beveik trejus metus atsakovė V. Z., žinodama, jog jos sukrauti metalai kliudo atsakovui P. P. suremontuoti jam priklausančios karvidės dalies stogą, nesiėmė jokių veiksmų šiems daiktams pašalinti.

31.2. Taip pat teismas sprendžia, kad ieškovai, žinodami / privalėdami žinoti (teismo posėdžio metu ieškovė nedviprasmiškai nurodė, jog būtent V. Z. visą laiką žemės sklypu naudojosi tik savo interesams tenkinti, nepaisydama kitų bendraturčių teisių ir interesų), jog nustačius, kad atsakovai P. ir atsakovė V. Z. naudosis žemės sklypo dalimis pažymėtomis „B + C“ bendrai, ginčas nebus išspręstas, elgiasi nesąžiningai kitų bendraturčių atžvilgiu. Sutiktina su atsakovų pozicija, jog ieškovai, nepasiūlydami konkrečios naudojimosi tvarkos kiekvienam iš bendraturčių, tenkina išimtinai tik savo interesus, neatsižvelgdami į bendraturčių teises, taip sukuriant situaciją, jog ieškovams žemės sklypu naudotis būtų patogu, tačiau visiškai neatsižvelgiant į atsakovų interesus ir galimybes naudotis žemės sklypu.

31.3. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir vadovaujantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, akivaizdu, kad ieškovų pateiktas 2021 m. spalio 25 d. Planas nėra patogus bendraturčiams naudotis, kadangi jis nėra racionalus ir neužtikrins proporcingumo, naudojimosi žemės sklypu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų. Šis 2021 m. spalio 25 d. Planas iš esmės pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus bei sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai kilti ir toliau gilėti.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovų pateiktą MB „Geoventa“ 2023 m. gegužės 23 d. Planą

32. Ieškovai taip pat pateikė alternatyvų reikalavimą – nustatyti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką: ieškovams J. K. ir I. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, 2023 m. gegužės 23 d. Plane pažymėta indeksu „A“; atsakovams K. P. ir P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „B1“ ir „B2“; atsakovei V. Z. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“‘ atsakovai K. P. ir P. P. kartu su atsakove V. Z. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F“; ieškovai J. K. ir I. K. kartu su atsakovais K. P. ir P. P. bei V. Z. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“.

33. Teismas, susipažinęs su 2023 m. gegužės 23 d. Planu ir įvertinęs šalių argumentus, konstatuoja, jog minėto plano sprendiniai ne tik nėra pakankami išspręsti šalių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau ir pernelyg suvaržantys atsakovų, ypač P., teisėtus interesus. Ši išvada bus grindžiama toliau nurodomais argumentais.

34. Pirma, kaip šiame sprendime jau minėta, tiek ieškovai, tiek atsakovai P. akcentuoja, jog galimybės tinkamai naudotis žemės sklypu nėra dėl to, kad šalims nepavyksta taikiai susitarti, kuria žemės sklypo dalimi kuris bendraturtis naudosis. Pasak ieškovės ir atsakovo P. P., atsakovė V. Z. nebendradarbiauja ir niekuomet nereaguoja į jokias žodines pastabas. Kaip nurodė atsakovas P. P., atsakovė V. Z. būtent ta žemės sklypo dalimi, kuri pažymėta indeksais „E“ ir „F“, naudojasi nepaisydama atsakovų K. ir P. P. interesų, t. y. nuolat užstato įvažiavimą ir įėjimą prie atsakovų naudojamos karvidės dalies didelių gabaritų ūkio technika, sunkvežimiais, kitomis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, prie atsakovų K. ir P. P. naudojamos karvidės dalies iš kiemo pusės, kairėje pusėje esantį kampą V. Z. užkrauna metalo laužu, šiukšlėmis, kitomis atliekomis. Šias aplinkybes atsakovai P. įrodinėjo pateikdami fotonuotraukas. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas P. P., būtent dėl šios priežasties jis savo galvijus laiko nuomojamame pastate kitoje vietoje – jam priklausančia karvidės dalimi negali naudotis dėl nuolat kiemo teritorijoje paliekamos atsakovei V. Z. ar jos sūnui priklausančios technikos, kitų daiktų. Taigi dėl nesutarimų su atsakove V. Z. atsakovai P. šiuo metu negali įgyvendinti savo teisių – naudoti jiems priklausančios karvidės dalies. Būtinybė P., kaip ir kitiems atsakovams ar ieškovams, naudotis karvide nėra teorinė ar hipotetinė – šiuo atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad esminę naudą šalys gauna ne iš žemės sklypo, o iš jame esančios karvidės. Taigi viena iš kliūčių pripažinti 2023 m. gegužės 23 d. Planą tinkamu – „E“ dalies priskyrimas naudotis visoms šalims ir „F“ dalies priskyrimas naudotis atsakovams P. bei atsakovei V. Z..

35. Antra, šiuo atveju daug ginčų tarp šalių sukėlė ir siūlomas bendro privažiavimo („E“ dalyje) plotis. Atsakovai akcentavo, jog numatytas 7,45 m pločio įvažiavimas yra pernelyg siauras įvažiuoti su žemės ūkio technika ir visiškai nepakankamas žemės ūkio technikai apsisukti. Kaip teisingai nurodė atsakovė V. Z., 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB 2 straipsnyje nurodoma, kad „transporto priemonių junginys“ reiškia arba: autotraukinį, kurį sudaro su priekaba sukabinta motorinė transporto priemonė, arba sujungtą transporto priemonę, kurią sudaro su puspriekabe sukabinta motorinė transporto priemonė, „motorinė transporto priemonė“ reiškia bet kurią variklio varomą savaeigę keliu važiuojančią transporto priemonę. Taigi pagal paminėtas taisykles „autotraukinys“ reiškia bet kokios transporto priemonės (tame tarpe ir traktoriaus) junginį su priekaba. Pažymėtina, kad tiek susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66, tiek ir 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB direktyvos I priede nurodyta, kad maksimalus autotraukinio ilgis – 18,75 m. Teismo posėdžio metu atsakovas P. P. nurodė, kad kai turėjo galimybę naudoti jam priklausančią karvidės dalį, darbams atlikti naudojo traktorių – atsiveždavo šieno, išveždavo mėšlus. Pasak atsakovo P. P., norint apsisukti su jo vairuojamu traktoriumi, būtinas nemažesnis nei 13 m plotis. Taigi šiuo atveju nustatytas 7,45 m pločio įvažiavimas nesudarytų galimybių atsakovams apsisukti su žemės ūkio technika. Priešingai, nei atsakovams, ieškovams kliūčių įvažiuoti, apsisukti ir išvažiuoti su žemės ūkio technika pagal šį planą nekiltų – su bendro privažiavimo („E“) dalimi ribojasi ieškovams priskiriama naudotis „A“ dalis, kurios plotis yra 16,8 m, o ilgis – 24,46 m. Nors ieškovai akcentavo, jog atsakovams nėra objektyvios būtinybės su žemės ūkio technika patekti prie savo naudojamos karvidės dalies bei, kad atsakovų naudojamos karvidės dalies durys yra neaukštos (šienainio rulono aukščio) ir pro jas negalima įvažiuoti su priekaba ar kita žemės ūkio technika, teismas pažymi, kad nepaneigta, jog atsakovas anksčiau karvidės eksploatavimui naudojo žemės ūkio techniką – traktoriumi veždavo šieną ir mėšlus, t. y. aplinkybė, jog šiuo metu atsakovai K. ir P. P. dėl bendraturčių tarpusavio ginčų kurį laiką aktyviai nesinaudoja (nes negali to padaryti tinkamai) jiems priskirta karvidės dalimi, nereiškia, kad gali būti nustatyta tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuria būtų iš esmės ir neterminuotai paneigta šių atsakovų teisė bet kada laisvai privažiuoti prie karvidės, apsisukti, išvažiuoti iš šios teritorijos su žemės ūkio technika.

36. Trečia, teismo vertinimu, nenustačius galimybės atsakovei V. Z. patekti į jos valdomą karvidės dalį iš vadinamojo kiemo, atsakovės teisės ir interesai nebus neproporcingai pažeisti, kadangi V. Z. turi galimybę į jai priklausančią karvidės dalį patekti pro kitus įėjimus. Plačiau šiuo klausimu teismas pasisakys vertindamas atsakovų P. pateiktą žemės sklypo naudojimo tvarkos projektą.

37. Ketvirta, ieškovų siūlymas atsakovams priskirti naudotis dalimi, 2023 m. gegužės 23 d. Plane pažymėta „B2” iš dalies neatitinka šiame sprendime minėto faktinio pietinės žemės sklypo dalies naudojimo. Nors ieškovų plane žemės sklypo pietinėje dalyje nėra pažymėtos silosinės/griuvėsių, tačiau tiek iš šalių paaiškinimų, tiek išvažiuojamojo posėdžio metu nustatyta, kad vietoje, kuri atsakovų P. 2023 m. kovo 3 d. Plane pažymėta punktyrine linija, yra griuvėsių/pamatų. žemės sklypo dalimi nuo griuvėsių (pamatų), dar kitaip vadinama silosine, iki greta esančio atsakovės V. Z. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovė V. Z., taip pat ant šių griuvėsių (pamatų) ji laikydavo sukrautus šieno rulonus ir pan., o žemės sklypo dalimi nuo griuvėsių (pamatų) iki atsakovės K. P. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudodavosi atsakovai K. ir P. P.. Taigi žemės sklypo dalimi (silosine/griuvėsiais) visuomet naudojosi tik atsakovė V. Z., todėl priskyrimas dalimi griuvėsių naudotis ir atsakovams P. neatitiktų faktinio žemės sklypo naudojimo kriterijaus.

38. Penkta, atsakovai P. pasisakydami dėl žemės sklypo dalies, esančios prie atsakovų K. ir P. P. naudojamos karvidės dalies sienos ne iš kiemo pusės, nurodė, kad atsakovams K. ir P. P. nebūtinas įvažiavimas į šią žemės sklypo dalį. Atsakovams K. ir P. P. ši žemės sklypo dalis reikalinga tik tiek, kad jie galėtų tinkamai eksploatuoti jiems priskirtos karvidės dalį ir ją prižiūrėti (remontuoti sienas, stogą, langus ir kt.). Pasak atsakovų P., nėra jokio pagrindo ir suinteresuotumo atsakovams K. ir P. P. valdyti didesnę žemės sklypo dalį, esančią už karvidės, ties jų naudojamos karvidės dalimi, pažymėta indeksu „B1“, kaip kad ieškovai siūlo nustatyti 2023 m. gegužės 23 d. Plane. Ieškovai nepagrindė, dėl kokių priežasčių atsakovams P. turėtų būti priskiriama naudotis didesnė žemės sklypo dalis, esanti prie atsakovų K. ir P. P. naudojamos karvidės dalies sienos ne iš kiemo pusės, nei būtina atlikti atsakovams priklausančios karvidės dalies remonto darbus (CPK 178 straipsnis).

39. Šešta, minėta, jog kasacinis teismas gausioje šiam klausimui aktualioje praktikoje yra nurodęs, jog sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su ieškovais, jog 2023 m. gegužės 23 d. Planas atitinka visų bendraturčių interesus. Kaip matyti iš minėto plano sprendinių, ši siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka tik pačių ieškovų interesus ir sudaro prielaidas naujiems ginčams.

40. Nors kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui priskiriama naudoti realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir šiuo atveju 2023 m. gegužės 23 d. Planas išpildo šią sąlygą, teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti laikoma pakankama konstatuoti minėto plano tinkamumą dėl jau anksčiau minėtų aplinkybių.

41. Taigi apibendrindamas tai kas nurodyta, teismas daro išvadą, jog 2023 m. gegužės 23 d. Planas turi esminių trūkumų – neproporcingai suvaržo atsakovų teises ir sudaro prielaidas kilti ginčams ateityje, todėl negali būti pripažįstamas tinkamu.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal atsakovės V. Z. pateiktą S. L. parengtą 2022 m. kovo 29 d. Planą

42. Atsakovė V. Z. prašo nustatyti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką: ieškovams priskirti naudotis dalimi, 2022 m. kovo 29 d. Plane pažymėta indeksu „A“ ir „E“; ieškovams ir atsakovams V. Z., K. ir P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, 2022 m. kovo 29 d. Plane pažymėta indeksu „B“; ieškovams ir atsakovams K. ir P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, 2022 m. kovo 29 d. Plane pažymėta indeksu „C“; atsakovei V. Z. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, 2022 m. kovo 29 d. Plane pažymėta indeksu „D“; atsakovams V. Z., K ir P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis, 2022 m. kovo 29 d. Plane pažymėta indeksu „B1“; atsakovams K. ir P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis, 2022 m. kovo 29 d. Plane pažymėtomis indeksais „F“ ir „F1“.

43. Teismas, išanalizavęs 2022 m. kovo 29 d. Planą, nusprendžia, kad jis negalėtų būti tvirtinamas, kadangi neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų kriterijų, kuriais remiantis vertinamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano tinkamumas. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.

44. Pirma, iš 2022 m. kovo 29 d. Plano matyti, kad žemės sklypas yra suskirstytas į daug dalių, kai kurios jų itin mažo ploto – tai, teismo vertinimu, apsunkins bendraturčių naudojimąsi jomis, taip pat gali sukelti/sukels problemų dėl ne bendro naudojimo dalių atskyrimo, neužtikrins jų naudojimo efektyvumo ir pan. (pvz., „F1” ir „F” dalys). Kaip matyti, atsakovams P. asmeniškai naudotis yra priskiriama „F1” dalis (13,29 m x 4 m). Iki „F1” dalies P. privažiuoti turėtų per bendrai naudotis priskiriamą „B“dalį. Taigi situacija iš esmės nesikeistų nuo šiuo metu esančios – privažiavimo prie P. priklausančios karvidės dalies galimybės priklausytų nuo to, ar bendrai naudotis priskiriamame plote („B“) nebūtų kitoms šalims priklausančių daiktų, sudarančių kliūtis privažiuoti prie pastato.

45. Antra, 2022 m. kovo 29 d. Plano didžioji dauguma dalių įvardijamos kaip bendro valdymo dalys (pvz., „B“, „B1“, „C“). Jau anksčiau teismo sprendime minėta, kad šalims tarpusavio susitarimu nepavyko ir nepavyksta išspręsti klausimų, kylančių jiems bendrai naudojantis žemės sklypu. Todėl šiuo atveju paliekant bendrai naudotis ypač „B“ ir „C“ dalis, šioje byloje siekiamas tikslas – nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ne tik užtikrinančią visų šalių teises ir interesus, tačiau ir siekiant ateityje išvengti ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu, nebūtų pasiektas.

46. Trečia, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto MB „Geovarsta“ 2020 m. gegužės 29 d. žemės sklypo plano matyti, kad nuo K. g. pusės yra bendro naudojimo kelias, minėtame plane pažymėtas „6”. 2022 m. kovo 29 d. Plane šis kelias nėra žymimas. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu atsakovė akcentavo, jog šio bendro naudojimo kelio realiai nėra, todėl minėtame plane jis ir nebuvo žymimas. Nors išvažiuojamojo posėdžio metu dėl sniegu padengto žemės paviršiaus nebuvo galimybės įvertinti aplinkybių, susijusių su bendro naudojimo kelio egzistavimu, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų nepakanka šiam atsakovės V. Z. įrodinėjamam faktui patvirtinti. Kaip jau minėta, bendro naudojimo kelias yra pažymėtas 2020 m. gegužės 29 d. žemės sklypo plane, kuris patvirtintas visų šalių parašais, ir įregistruotas viešajame registre. Taip pat į bylą pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad minėto bendro kelio ribose buvo sudėti atsakovei V. Z. priklausantys daiktai (bylos nagrinėjimo metu daiktai buvo pašalinti). Aplinkybes dėl bendro naudojimo kelio patvirtino ieškovai ir atsakovai P.. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai matininkai A. B. ir A. S. patvirtino, jog šis bendro naudojimo kelias egzistuoja. Teismo vertinimu, aplinkybės, jog šis bendro naudojimo kelias nėra padengtas specialia danga (asfaltu, cementbetoniu, žvyru ir pan.), nėra intensyviai naudojamas, nėra susiformavusios provėžos ir pan., savaime nelemia išvados dėl kelio neegzistavimo. Taigi, teismo vertinimu, aplinkybė, jog bendro naudojimo kelias nėra pažymėtas 2022 m. kovo 29 d. Plane leidžia teigti, jog pateiktas planas nėra tikslus.

47. Ketvirta, sutiktina su ieškovų argumentais, jog nėra aišku ir suprantama, ką žymi punktyrinė linija, patenkanti į žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais „A/143“ ir „B/564“. Kaip nurodo ieškovai, toje vietoje nėra jokių statinių, tvenkinių ar kitų nenaudojamų plotų, kuriuos šios punktyrinės linijos galėtų žymėti.

48. Penkta, jau minėta, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog pietine žemės sklypo dalimi visuomet naudojosi tik atsakovė V. Z.. Todėl siekis „F“ dalį priskirti naudotis ieškovams šiuo atveju nebūtų suderinamas nei su poreikiu atsižvelgti į faktinį žemės sklypo naudojimą, nei atitiktų efektyvumo bei proporcingumo kriterijus – itin mažo ploto priskyrimas naudotis ieškovams apsunkintų jų galimybes racionaliai naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi.

49. Šešta, panaši situacija ir dėl žemės sklypo dalies, žymimos indeksų „C“. Kaip nurodė ieškovai, dalyje „D“ yra laikomi atsakovės V. Z. šieno rulonai, būtent pro „C“ dalį atsakovė patenka į jai priklausančią fermos dalį, t. y. V. Z. iš jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pietvakariuose, pro „C“ dalį patekdavo ir patenka į „D“ dalį. Tai yra, žemės sklypo dalis, žymima indeksu „C“, niekada nebuvo skirta bendram šalių pravažiavimui/naudojimui. Taigi, viena vertus, tokiu būdu vėlgi būtų nukrypta nuo faktinio žemės sklypo dalies naudojimo. Kita vertus, tokia tvarka būtų nepalanki bei nenaudinga ir pačiai V. Z..

50. Teismo posėdžio metu V. Z. akcentavo, jog pietinės žemės sklypo dalies, ypač dalies, kuri žymima silosine, ir kuri yra mažiausiai vertinga, priskyrimas naudotis visiems bendraturčiams, atitiktų šalių lygiateisiškumo principą. Teismas sutinka su argumentu, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, būtina atsižvelgti į visų bendraturčių siekį naudotis kiek įmanoma vienodesnės vertės sklypo dalimis, tačiau šiuo atveju nemažiau svarbu įvertinti ir faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Kaip jau minėta, šioje byloje šalys neneigė, jog visą žemės sklypo naudojimosi laikotarpį, pietine žemės sklypo dalimi ir būtent dalimi, kuri planuose žymima silosine ar griuvėsiais, naudojosi tik atsakovė V. Z.. Todėl siekis šią faktinę daugybę metų egzistavusią naudojimosi žemės sklypu tvarkos dalį pakeisti iš esmės, t. y. nustatant, kad šia dalimi turi naudotis ir ieškovai, ir atsakovai P., neatitiktų racionalumo kriterijaus. Be kita ko, manytina, jog silosinė/griuvėsiai negalėtų būti racionaliai ir efektyviai naudojami visų šalių dėl jų dydžio. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovas P. P., šie griuvėsiai yra nedideliame plote, todėl nėra galimybės šios vietos efektyviai naudoti ieškovams, atsakovams P. ir atsakovei V. Z..

51. Teismo vertinimu, šios nurodytos ir aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad 2022 m. kovo 29 d. Planas negali būti tvirtinamas, kadangi jis neatitinka racionalumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų tinkamo įgyvendinimo, taip pat sudaro prielaidas kilti naujiems konfliktams dėl žemės sklypo naudojimo. Be kita ko, kaip jau minėta, 2022 m. kovo 29 d. Planas nėra tikslus.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal atsakovų K. ir P. P. pateiktą MB „Geometita“ 2023 m. kovo 3 d. Planą

52. Atsakovai K. ir P. P. priešieškiniu prašo: atsakovams K. P. ir P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, 2023 m. kovo 3 d. Plane pažymėta indeksu „A“; ieškovams J. K. ir I. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi2023 m. kovo 3 d. Plane pažymėta indeksu „B; atsakovei V. Z. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, 2023 m. kovo 3 d. Plane pažymėta indeksu „C“.

53. Teismo vertinimu, atsakovų K. ir P. P. užsakymu parengtas naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarkos planas iš esmės atitinka visų žemės sklypo bendraturčių interesus ir teisėtus lūkesčius, mažiausiai suvaržo jų teises, todėl, teismo vertinimu, turėtų būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2023 m. kovo 3 d. MB „Geometita“ parengtą Naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą. Ši išvada bus grindžiama toliau nurodomais argumentais.

54. Pirma, kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui priskiriama naudoti realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, praktikoje, nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Teismas sutinka su atsakovų K. ir P. P. vertinimu, jog karvidės ir daržinės išsidėstymas žemės sklype, bendraturčių nuosavybės teise naudojamos karvidės dalys, jų išdėstymas bei patekimas į atskiras karvidžių dalis sąlygoja tai, kad objektyviai yra neįmanoma priskirti atskirai naudoti realiąsias žemės sklypo dalis, joms visiškai sutampant su idealiosiomis dalimis, kad būtų patenkinti visų bendraturčių interesai ir pageidavimai.

55. Antra, 2023 m. kovo 3 d. Plane, vieninteliame iš keturių teismui pateiktų žemės sklypo naudojimo tvarkos planų, nėra numatyta jokių atskirų bendrai naudotinų žemės sklypo dalių: šiame plane pažymėtos „A“ dalys priskirtos naudotis atsakovams K. ir P. P., „B“ dalis – ieškovams, o „C“ dalis – atsakovei V. Z.. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, į nenorą /negebėjimą bendru sutarimu spręsti kylančius naudojimosi žemės sklypu iššūkius, į pagrįstą tikimybę, jog ir ateityje kompromisų paieškos bus komplikuotos ir bevaisės, laikytina itin reikšminga vertinant naudojimosi žemės sklypu tvarkos planų tinkamumą. Kadangi šiame sprendime ne kartą minėta kokie nesutarimai kyla tarp šalių, taip pat ir pateikta išvada kodėl, teismo nuomone, tikimybė, jog bendraturčiai ateityje galėtų tinkamai naudotis ir bendrai jiems priskirtinomis žemės sklypo dalimis, yra menka, pakartotinai šios aplinkybės nenurodytinos.

56. Trečia, žemės sklypo dalys, priskirtinos naudotis bendraturčiams, yra gana taisyklingų formų – tai eliminuoja sunkumus fiziškai pažymėti/atskirti žemės sklypo ribas. Taisyklingos žemės sklypo dalių formos taip pat sąlygoja patogesnį jų naudojimą.

57. Ketvirta, 2023 m. kovo 3 d. Plane visiems bendraturčiams užtikrinamas tinkamas ir racionalus patekimas prie jų valdomų karvidės dalių. Ieškovai į jiems priklausančią karvidės dalį turės galimybę patekti nuo K. g. pusės per 10,19 m pločio žemės ruožą. Įvertinus, jog ieškovams naudotis priskirtinos žemės sklypo dalies nuo K. g. pusės ilgis yra apie 23 m, darytina išvada, jog toks žemės sklypo plotas yra visiškai pakankamas jame manevruoti žemės ūkio technika. Atsakovai P. prie jiems priklausančios karvidės dalies galės patekti per 13,76 m pločio žemės ruožą. P. naudotis priskirtinos žemės sklypo dalies nuo K. g. pusės ilgis taip pat yra apie 23 m, todėl taip pat vertintinas kaip pakankamas privažiuoti, apsisukti, išvažiuoti su žemės ūkio technika. Atsakovė V. Z. į jai priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį nuo K. g. galės patekti per bendro naudojimo kelią. Jau anksčiau sprendime analizuotos aplinkybės, susijusios su bendro naudojimo kelio egzistavimu, todėl pakartotinai nenurodytinos. Atsakant į atsakovės V. Z. argumentus, jog bendro naudojimo kelias, jei ir darant išvadą, kad jis egzistuoja, nėra tinkamas naudotis, teismas pažymi, kad ir šalys teismo posėdžio metu nurodė, ir pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog bendro naudojimo kelio ribose atsakovė V. Z. laikė jai priklausančią techniką, kitus daiktus, t. y. atsakovė V. Z. faktiškai naudojosi šiuo keliu. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog nėra objektyvių galimybių naudotis bendro naudojimo keliu, 2023 m. kovo 3 d. Plane pažymėtu „6”. Pažymėtina, jog atsakovas P. P. nurodė, kad bendro naudojimo kelio plotis yra apie 6 m. Šias aplinkybes patvirtino abu teismo posėdžio metu apklausti liudytojai matininkai, ieškovų ir atsakovų P. užsakymu parengę žemės sklypo naudojimo tvarkos planus.

58. Penkta, aplinkybė, jog pagal 2023 m. kovo 3 d. Planą, atsakovė V. Z. netenka įėjimo į jai priklausančią karvidės dalį, kuris yra iš šiaurės-vakarų pusės, teismo vertinimu, savaime nesuponuoja išvados dėl esminio atsakovės V. Z. teisių suvaržymo. Nors teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose V. Z. akcentavo, jog minėtas įėjimas į jai priklausančią karvidės dalį yra būtinas, kadangi patalpose Nr. 1-2 ir 1-3 yra įrengta plovykla bei malūnas, todėl eliminavus galimybę patekti į minėtas patalpas iš šiaurės-vakarų pusės ji privalėtų keisti/pertvarkyti minėtas patalpas, teismas pastebi, jog objektyvios būtinybės keisti ir perplanuoti šias patalpas, bent jau dėl priežasties, jog V. Z. nebeturėtų galimybės įeiti į karvidę iš šiaurės-vakarų pusės, nėra. Kaip matyti iš 2012 m. balandžio 20 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančio karvidės išsidėstymo plano, yra pažymėti įėjimai ir karvidės vidaus patalpų išdėstymas. Iš minėtų duomenų nustatyta, kad į patalpas Nr. 1-2 ir 1-3 patenkama iš patalpos Nr. 1-7. Tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė V. Z. be bendraturčių sutikimo žemės sklype pasistatė priestatą, 2023 m. kovo 3 d. Plane žymimą „N“. Minėtame plane pažymėta ir atsakovė V. Z. neneigia, jog į pastatytą priestatą yra patenkama pro duris, esančias nuo K. g. pusės. Taigi net ir esant aplinkybei, jog šalia karvidės dalies, kuria naudojasi atsakovė V. Z., yra pastatytas priestatas, tačiau įėjimas į karvidę nėra eliminuotas. Nors atsakovė V. Z. teismo posėdžio metu akcentavo, jog įėjimas į jai priklausančią karvidės dalį pro priestato duris būtų itin nepatogus dėl labai didelių ir aukštų priestato durų, teismo vertinimu, ši aplinkybė, viena vertus, nepaneigia įėjimo galimybės. Kita vertus, priestato pastatymas visiems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype neturint bendraturčių sutikimo ir dėl to patiriami nepatogumai laikytini natūraliomis atsakovės veiksmų pasekmėmis ir nepatogumais, kilusiais tik dėl atsakovės veiksmų.

59. Šešta, 2023 m. kovo 3 d. Plane punktyrinėmis linijomis pažymėti griuvėsiai (pamatai), priskiriami naudotis atsakovei V. Z. atitinka faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. būtent šie pamatai, remiantis šalių paaiškinimais, pagal nusistovėjusią tvarką buvo faktinė naudojimosi žemės sklypu riba. Tai yra, 2023 m. kovo 3 d. Planu siūloma palikti tokią faktinę naudojimosi tvarką, pagal kurią atsakovai K. ir P. P. toliau naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A289“, o atsakovė V. Z. – žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C2135“. Nors atsakovė V. Z. akcentavo, jog ši silosinės/griuvėsių vieta yra mažiausiai vertinga žemės sklypo dalis bei įrodinėjo, kad silosine – karvidės priklausiniu turėtų naudotis visi pagrindinio pastato – karvidės bendraturčiai, teismas pastebi, kad, viena vertus, silosinės kaip karvidės priklausinio statusas kelia abejonių (2014 m. lapkričio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-417-220/2014 silosinė nebuvo minima („Fermą – karvidę sudarė trys atskirti pastatai: pagrindinis pastatas – karvidė su daržine ir iš dešinės karvidės pusės pristatytas priestatas. <..> 1993 m. įvykus audrai, pastato dalis <..> buvo sugriauta), ji taip pat nėra įregistruota VĮ Registrų centre, nėra nustatyti jos kadastro duomenys“), kita vertus, faktas, kad silosine/griuvėsiais turėjo ar turi teisę naudotis ir kiti bendraturčiai, nekeičia faktinio naudojimosi silosine reikšmės ir įtakos nustatant naudojimosi tvarką. Sprendime ne kartą minėta, kad silosine/griuvėsiais visą žemės sklypo naudojimo laikotarpį naudojosi tik atsakovė V. Z.. Be kita ko, šį faktą nedviprasmiškai išviešinusi apsitverdama šią vietą tvora-piemeniu. Įtikinamų argumentų, kodėl po nuolatinio šios žemės sklypo dalies naudojimo ji nebenori naudotis silosine/griuvėsiais atsakovė V. Z. nenurodė.

60. Septinta, aplinkybė, jog 2023 m. kovo 3 d. Plane nėra numatytas patekimas į P. naudotis priskirtiną „A289” dalį savaime nereiškia minėtų atsakovų teisių esminio pažeidimo. Kaip nurodė atsakovai, įvertinę visų bendraturčių teisę turėti privažiavimą prie karvidės nuo K. g., jie sutinka, jog jų teisės būtų suvaržytos nustatant, kad į žemės sklypo „A289” dalį atsakovai P. pateks iš besiribojančio ir atsakovei K. P. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog ir teismo posėdžio metu, ir procesiniuose dokumentuose akcentuota, jog patekimas į žemės sklypą iš besiribojančių žemės sklypų yra įprastas ir naudojamas. Teismui buvo nurodyta, kad tokiu būdu, t. y. į žemės sklypą patenka ir atsakovė V. Z., t. y. į žemės sklypą atsakovė patenka iš besiribojančio ir jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktos ortofoto, iš kurių matyti susiformavusios vėžių žymės ir trajektorija.

61. Taigi įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovų K. ir P. P. pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas labiausiai atitinka įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, taip pat labiausiai atitinka kitų bendraturčių teises bei teisėtus interesus, eliminuoja galimybes ateityje kilti ginčams tarp bendraturčių, todėl jis ir tvirtintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

63. Ieškovų ir atsakovės V. Z. reikalavimų netenkinus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

64. Atsakovų K. ir P. P. priešieškinis tenkintas visiškai, todėl spręstinas klausimas dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų ir atsakovės V. Z.. Nustatyta, kad atsakovai K. P. ir P. P. patyrė iš viso 4477 Eur, kurias sudaro 105 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 4 372 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu. 4 372 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1 210 Eur išlaidos advokatui Eligijui Karbauskui (2021 m. lapkričio 30 d.) mokėjimo nurodymas; 1 000 Eur išlaidos, susijusios su advokato susipažinimu su byla, konsultacijų teikimu, priešieškinio projekto parengimu (2022 m. gruodžio 1 d. išankstinė sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2022/12/01, 2022 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymas, 2023 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymas ir 2023 m. sausio 25 d. galutinė sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2023/01/25); 726 Eur išlaidos, susijusios su 2023 m. gegužės 10 d. patikslinto priešieškinio parengimu (PVM sąskaita faktūra serija AST Nr. 00000225 ir 2023 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymas; 726 Eur išlaidos, susijusios su 2023 m. birželio 16 d. atsiliepimo į ieškovų patikslintą ieškinį parengimu (PVM sąskaita faktūra serija AST Nr. 00000254 ir 2023 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymas); 605,00 Eur išlaidos, susijusios su pasirengimu bylai ir atstovavimu 2023 m. birželio 27 d. (PVM sąskaita faktūra serija AST Nr. 00000255 ir 2023 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymas). Kadangi 2023 m. birželio 27 d. teismo posėdis buvo atidėtas, ši PVM sąskaita faktūra yra įskaitytina už pasirengimą bylai ir atstovavimą 2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje.

65. Teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, daro išvadą, kad visos atsakovų P. patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis. Taip pat nustatyta kad atsakovų K. ir P. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Todėl visos šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų J. K. ir I. K. bei atsakovės V. Z.. Atsižvelgiant į tai, kad visas šias išlaidas realiai patyrė atsakovė K. P., būtent jai šios išlaidos ir priteistinos, t. y. iš ieškovų J. K. ir I. K. bei atsakovės V. Z. atsakovei K. P. priteistina po 1492,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (4477 Eur / 3).

66. Valstybė šioje byloje patyrė 163,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei iš ieškovų J. K. ir I. K. bei atsakovės V. Z. priteistina po 54,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).

Dėl valstybės įmonės Registrų centro informavimo

67. CPK 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto reisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

68. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, apie priimtą sprendimą informuotina VĮ Registrų centras.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovų I. K., J. K. patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovės V. Z. priešieškinį atmesti.

Atsakovų K. P. ir P. P. patikslintą priešieškinį tenkinti –nustatyti tokią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovams K. P. ir P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, mažosios bendrijos „Geometita“ 2023 m. kovo 3 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“; ieškovams J. K. ir I. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, mažosios bendrijos „Geometita“ 2023 m. kovo 3 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“; atsakovei V. Z. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, mažosios bendrijos „Geometita“ 2023 m. kovo 3 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C“.

Iš ieškovų J. K. ir I. K. bei atsakovės V. Z. atsakovei K. P. priteisti po 1492,33 Eur bylinėjimosi išlaidų bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovų J. K. ir I. K. bei atsakovės V. Z. priteisti valstybei po 54,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Apie priimtą sprendimą informuoti valstybės įmonę Registrų centrą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.