Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-124-889/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-29
Bylos Nr.: e2A-124-889/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00091-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
Atsakovas: V. Z., K. P., P. P.
Ieškovas: I. K., J. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-124-889/2024Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00091-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;

2.4.2.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. K., J. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. Z., K. P., P. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagal atsakovės V. Z. priešieškinį ieškovams I. K., J. K., atsakovams K. P., P. P. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų K. P., P. P. patikslintą priešieškinį ieškovams I. K., J. K., atsakovei V. Z. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai I. K. ir J. K. pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydami nustatyti tokią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

a. Ieškovams J. K. ir I. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 25 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane (toliau – 2021 m. spalio 25 d. Planas) pažymėta indeksu „A“.

b. Atsakovams V. Z., K. P. ir P. P. priskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 25 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „B+C “.

Arba nustatyti alternatyvią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

a. Ieškovams J. K. ir I. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 23 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „A“ (rausva spalva).

b. Atsakovams K. P. ir P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 23 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtomis indeksais „B1“ ir „B2“ (geltona spalva).

c. Atsakovei V. Z. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 23 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „C“ (žalia spalva).

d. Atsakovai K. P. ir P. P. kartu su atsakove V. Z. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 23 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „F“.

e. Ieškovai J. K. ir I. K. kartu su atsakovais K. P. ir P. P. bei V. Z. naudojasi žemės sklypo dalimi, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 23 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „E“.

Šalies argumentai

Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovai teismui pateiktame ieškinyje, dublike nurodė, kad ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,3859 ha, savininkai: ieškovams priklauso 862/3859 dalys žemės sklypo, atsakovei V. Z. – 2135/3859 dalys, atsakovams K. ir P. P. – 862/3859 dalys. Minėtame žemės sklype yra du pastatai: karvidė, unikalus (duomenys neskelbtini), ir daržinė, unikalus (duomenys neskelbtini). Ieškovei I. K. priklauso 26/100 dalys karvidės, atsakovei K. P. – 26/100 dalys karvidės, o atsakovei V. Z. – 48/100 dalys karvidės bei daržinė. Ieškovai nori atskirai naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, todėl MB „(duomenys neskelbtini)“ parengė du žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, su kuriais atsakovai buvo supažindinti, tačiau sutikimo nusistatyti žemės naudojimosi tvarką neteismine tvarka nedavė.

1.2. Ieškovų įsitikinimu, tiek 2021 m. spalio 25 d. planas, tiek 2023 m. gegužės 23 d. planas yra geriausi ir tinkamiausi šiam ginčui sureguliuoti. Abu byloje pateikti ieškovų siūlomi nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantai yra patys tinkamiausi, racionaliausi, protingiausi, labiausiai atitinkantys nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu ir statiniu jame tvarką. Tačiau atsakovams yra priimtina situacija, kai nė vienam iš bendraturčių nėra nustatytos aiškios jų naudojamos ginčo žemės sklypo dalys, tai leidžia atsakovams bet kaip naudotis ginčo žemės sklypu, važinėti aplink ieškovų naudojamą statinio dalį bei savo techniką, padargus ir šiukšles laikyti bet kur, kur jiems tinkama.

1.3. Ieškovai taip pat atkreipė dėmesį, jog nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iš karto nėra patenkama į ginčo žemės sklypą. Pirmiausia yra patenkama į bendro naudojimo kelią ir tik tada į žemės sklypo dalį, 2023 m. gegužės 23 d. Plane pažymėtą indeksu „A“. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis matyti, kad ties šiaurine ginčo žemės sklypo dalimi per visą 38,98 m (20,32 m + 18,66 m) ilgį tęsiasi registruotas bendro naudojimo kelias. Be to, žemės sklypo plane yra tiek V. Z., tiek K. P. parašai, todėl joms yra žinoma, kad ties ginčo žemės sklypo šiaurine riba eina bendro naudojimo kelias. Maža to, ant aptariamo bendro naudojimo kelio atsakovai buvo susikrovę nenaudojamas metalo ir kitas atliekas, rakandus, tačiau teisminio proceso metu atsakovai patys atlaisvino bendro naudojimo kelią, netgi jį pataisė ir padarė tinkamą pravažiuoti. Taigi patekimo iki atsakovams prašomos nustatyti žemės sklypo dalies galimybė niekaip nevaržoma.

Atsiliepimas

2. Atsakovai V. Z., K. P. ir P. P. atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes pateikta žemės sklypu naudojimosi tvarka yra neracionali, netinkama ir ydinga. Siūlomu naudojimosi tvarkos projektu atsakovams būtų apsunkintos galimybės patekti ne tik į žemės sklypą, bet ir į turtą, ir yra siekiama išimtinai tenkinti tik ieškovų interesus kitų bendraturčių sąskaita, iškreipiama bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

3. Atsakovė V. Z. atsiliepime į patikslintą ieškovų ieškinį prašo jį atmesti ir tenkinti jos priešieškinį. Atsakovės teigimu, naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti nustatoma ginčo žemės sklypo ribose, o patekimas į žemės sklypą, jo dalis ar prie sklype esančių statinių – atsižvelgiant į esantį įvažiavimą (nuovažą). V. Z. pažymi, kad ji neketina įrengti privažiavimo kelius prie ginčo žemės sklypo ir jame esančių statinių ar naudoti kito jai priklausančio turto. Nurodo, jog ieškovai nepateikia jokių motyvų, kodėl ir kokiu pagrindu jie nori priskirti silosinės naudojimą tik atsakovams. Atsakovės nuomone, žemės sklypo dalimi ir silosine turėtų turėti teisę naudotis visi bendraturčiai, įskaitant ir ieškovus. Pagal 2023 m. gegužės 23 d. Planą, privažiavimas nuo bendro naudojimo kelio „E“ ir „F“ dalyse išplatėja beveik iki 8 metrų, tačiau tokio pločio kelias nėra pakankamas pravažiuoti didelių gabaritų transporto priemonėmis. Nors ieškovai teigia, jog į žemės sklypą nuo bendro naudojimo kelio V. Z. galės patekti per 22,50 metrų ilgio ribą, tačiau šiuo atveju nėra pateikta jokių duomenų, kad yra bendro naudojimo kelias, koks jo plotis ir t. t. Ieškovai siekia užvaldyti vienintelį įvažiavimą į žemės sklypą ir sklype susiformavusį bendrą kiemą, kuris buvo prižiūrimas V. Z.. Atsakovės teigimu, ieškovų patikslintame ieškinyje pateikta / pasiūlyta naudojimosi tvarka neatitinka visų bendraturčių interesų, neužtikrina racionalaus žemės sklypo naudojimosi, tuo tarpu būtent V. Z. pasiūlyta naudojimosi tvarka yra artimiausia nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, užtikrina visų bendraturčių teisę tinkamai naudotis pastatų dalimis, t. y. racionaliausia ir efektyviausia.

4. Atsakovai K. P. ir P. P. atsiliepime į patikslintą ieškovų ieškinį prašė jį atmesti ir tenkinti atsakovų K. P. ir P. P. patikslintą priešieškinį.

Šalies argumentai

5. Atsakovė V. Z. teismui pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti tokią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

a. Ieškovams J. K. ir I. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis, matininko S. L. 2022 m. kovo 29 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtomis indeksu „A“ ir „E”.

b. Ieškovams J. K., I. K. ir atsakovams V. Z., K. P., P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, matininko S. L. 2022 m. kovo 29 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „B“.

c. Ieškovams J. K., I. K. ir atsakovams K. P., P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, matininko S. L. 2022 m. kovo 29 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „C“.

d. Atsakovei V. Z. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, matininko S. L. 2022 m. kovo 29 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „D“.

e. Atsakovams V. Z., K. P., P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, matininko S. L. 2022 m. kovo 29 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „B1“.

f. Atsakovams K. P., P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimis, matininko S. L. 2022 m. kovo 29 d. parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „F” ir „F1“.

Taip pat atsakovė prašo priteisti iš ieškovų Irenos ir J. K. atsakovų V. Z., K. ir P. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5.1. Atsakovė V. Z. nurodė, jog palaiko ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus nesutikimo su ieškovų siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka ir pateikė savo siūlomą naudojimosi tvarką, kuri parengta, siekiant suderinti visų bendraturčių interesus, išsakytas pastabas ir pastebėjimus susitikimų metu. Atsakovė pateikė pasiūlymą, kuriuo siekia nustatyti tvarką, kuri iš dalies yra artima esamai nusistovėjusiai faktinei naudojimosi tvarkai, įvertinant kiekvieno bendraturčio turimas idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

6. Ieškovai atsiliepimu į atsakovės V. Z. priešieškinį teismo prašė atmesti priešieškinį kaip nepagrįstą, pažymėdami, kad V. Z. siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, neefektyvi, neaiški, sudėtinga, praktiškai neįgyvendinama, nepatogi ir niekaip neprisidės prie geresnio nuosavybės valdymo, o priešingai – inicijuos naujus ginčus ateityje. Nors atsakovė ir mėgina įrodyti, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi, tačiau pati teikia priešieškinį ir siūlo tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kokia niekada nė vienas bendraturtis, taip pat ir pati atsakovė V. Z., nesinaudojo.

Šalies argumentai

7. Atsakovė K. P. ir P. P. teismui pateikė patikslintą priešieškinį, prašydami nustatyti tokią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

a. Atsakovams K. P. ir P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 3 d. parengtame patikslintame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“.

b. Ieškovams J. K. ir I. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 3 d. parengtame patikslintame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“.

c. Atsakovei V. Z. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 3 d. parengtame patikslintame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C“.

Taip pat prašo iš ieškovų J. K., I. K. ir atsakovės V. Z. priteisti atsakovams K. P. ir P. P. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Atsakovų K. ir P. P. įsitikinimu, tiek ieškovų, tiek atsakovės V. Z. siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos yra neracionalios ir neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

7.2. Pagal ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovams K. ir P. P. iš esmės pasunkės naudojimasis jiems priklausančia pastato – karvidės – dalimi. Realiai naudą šalys gauna ne iš paties žemės sklypo, t. y. konkrečių kiekvieno iš bendraturčių turimų žemės sklypo dalių, o būtent iš karvidės, kuri stovi ant žemės sklypo ir pasitarnauja šalims ūkinėje veikloje. Ieškovų pageidavimas 2023 m. gegužės 23 d. Plane pažymėtą „A“ dalį, kurią iki šiol visi bendraturčiai naudoja bendrai, priskirti naudotis tik jiems, yra visiškai nepagrįstas, nes, patvirtinus tokią jų pageidaujamą nustatyti tvarką, atsakovams K. ir P. P. bus faktiškai nebeįmanoma su technika ir kitais ūkio padargais patekti (privažiuoti, išvažiuoti, apsisukti, išsikrauti, pasikrauti ir pan.) prie karvidės dėl per siauro ieškovų plane numatyto privažiavimo prie karvidės, pažymėto „E“, „F“. Patekimas prie karvidžių įėjimo su žemės ūkio technika ar kita didelių gabaritų turinčia žemės ūkio technika atsakovams K. ir P. P. yra būtinas, nes šie atsakovai užsiima aktyvia ūkininkavimo veikla.

7.3. Ieškovų plano dalys, pažymėtos „E“, „F“, „D“, ir toliau lieka naudojamos bendraturčių bendrai, tai tik dar kartą patvirtina, kad ieškovų pageidavimas 2023 m. gegužės 23 d. Planu nėra nustatytas optimaliausias variantas – žemės sklypo dalių naudojimas atskirai nuo kitų bendraturčių.

7.4. Atsakovė V. Z., be įėjimo į karvidės dalį, esančią prie atsakovų K. ir P. P. įėjimo į karvides, turi dar du įėjimus, per kuriuos galima laisvai patekti į visas atsakovės V. Z. priklausančias karvidės dalis iš vidaus. Todėl atsakovei V. Z. nebus suvaržyta galimybė patekti į karvides pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 3 d. parengtą patikslintą žemės sklypo planą.

7.5. Atsakovų K. ir P. P. plane punktyrinėmis linijomis yra pažymėti griuvėsiai (pamatai), kurie pagal nusistovėjusią tvarką buvo faktinė naudojimosi žemės sklypu riba, t. y. pagal nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, žemės sklypo dalimi nuo griuvėsių (pamatų), dar kitaip vadinama silosine, iki greta esančio atsakovės V. Z. žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-4508-2255, naudodavosi atsakovė V. Z., taip pat ant šių griuvėsių (pamatų) ji laikydavo sukrautus šieno rulonus ir pan., o žemės sklypo dalimi nuo griuvėsių (pamatų) iki atsakovės K. P. žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), naudodavosi atsakovai K. ir P. P.. Todėl atsakovų K. ir P. P. planu siūloma palikti tokią faktinę naudojimosi tvarką.

7.6. Kitomis žemės sklypo dalimis atsakovai K. ir P. P. nesinaudoja ir neplanuoja naudotis, todėl ieškovų plane įbrėžtos atsakovams K. ir P. P. siūlomos priskirti žemės sklypo dalys atsakovams nėra priimtinos.

7.7. Su žemės sklypu besiribojančiuose žemės sklypuose niekada nebuvo projektuojami privažiavimai prie žemės sklypo, o tuo labiau prie karvidžių ar atsakovams nuosavybės teise priklausančių atskirų karvidės dalių. Nustačius ieškovų pageidaujamą naudojimosi tvarką, atsakovai neabejotinai susidurtų su papildomomis finansinėmis sąnaudomis, kad galėtų įgyvendinti savo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalis ar karvidės dalį.

Atsiliepimas

8. Ieškovai pateikė atsiliepimą į patikslintą atsakovų K. P. ir P. P. priešieškinį. Esminiai atsiliepimo argumentai:

8.1. Visi atsakovai pagal ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką gali netrukdomai ir nevaržomai patekti ir privažiuoti su žemės ūkio ar kita technika tiek į jiems priskirtinas naudoti žemės sklypo dalis, tiek ir iki jų naudojamų karvidės (fermos) dalių. Deklaratyvūs atsakovų teiginiai apie tai, kad su žemės ūkio technika nebus galima patekti prie pastatų, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

8.2. Pagal atsakovų K. P. ir P. P. siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantą atsakovė V. Z. nebetenka vienintelio įėjimo į jai priklausančią karvidės (fermos) dalį.

8.3. Patikslintame priešieškinyje atsakovai K. P. ir P. P. nurodo, kaip jie norėtų, kad atrodytų jiems priskirtina naudotis žemės sklypo dalis už jiems priklausančios karvidės dalies (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės). Ieškovai, atsižvelgdami į šį pageidavimą, numatė tokią galimybę 2023 m. gegužės 23 d. naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane.

8.4. Atsakovai K. P. ir P. P. priešieškiniu patvirtina ir sutinka su tuo, kad bendraturčiui yra priimtina ir jis neabejotinai patogiausiai gali naudotis ta ginčo žemės sklypo dalimi, į kurią jis gali patekti iš jam priklausančio ir greta ginčo žemės sklypo esančio kito žemės sklypo (sklypų), nes taip jam yra patogiausia ir sukelia mažiausius nepatogumus (arba iš viso nesukelia jokių nepatogumų). Būtent tai ieškovai ir įrodinėja viso bylos nagrinėjimo metu.

9. Atsakovė V. Z. atsiliepime į patikslintą atsakovų K. P. ir P. P. priešieškinį prašo jo netenkinti. Esminiai atsiliepimo argumentai yra šie:

9.1. Atsakovų K. ir P. P. siūloma nustatyti tvarka prieštarauja priešieškinio pagrindą sudarančioms aplinkybėms, t. y. jų ir ieškovų siūloma nustatyti tvarka iš esmės siekiama pakeisti nusistovėjusią tvarką bei yra pažeidžiama V. Z. teisė tinkamai naudotis jai priklausančia pastato dalimi, t. y. privažiuoti, prieiti ir įeiti į jos valdomą ir naudojamą pastato dalį.

9.2. Patikslintame ieškinyje teigiama, jog atsakovė V. Z., be įėjimo į karvidės dalį, esančią prie atsakovų K. ir P. P. įėjimo į Karvides, turi dar du įėjimus, per kuriuos galima laisvai patekti į visas atsakovės V. Z. priklausančias karvidės dalis iš vidaus, todėl atsakovei V. Z. nebus suvaržyta galimybė patekti į karvides pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 3 d. parengtą patikslintą Žemės sklypo planą. V. Z. su tokiais teiginiais nesutinka, nes būtent V. Z. yra aktualus patekimas į patalpas / privažiavimas per įėjimą iš kiemo pusės, nes minėtos patalpos yra pritaikytos pašarų ruošimui ir t. t.

9.3. V. Z. neginčija aplinkybės, kad dalimi silosinės ji naudojosi, o bendraturčiai taip pat turėjo galimybę ja naudotis. Silosinė yra bendra bei atitinkamai kiekvienam iš bendraturčių turėtų būti priskirta naudotis. Nėra teisinga tik V. Z. priskirti naudotis žemės sklypo dalį, kuri iš esmės yra mažiausiai naudinga ir vertinga bei kuria kiti apskritai nenori naudotis.

9.4. Sutiktina su atsakovų K. ir P. P. argumentais, jog šiuo konkrečiu atveju jokio objektyvaus racionalumo neatitinka ieškovų teiginiai, kad atsakovai į jiems siūlytinas priskirti žemės sklypo dalis gali pakliūti neva per kitus žemės sklypus, kurie ribojasi su žemės sklypu ir kuriuos atsakovai valdo nuosavybės teise. Nagrinėjamas ginčas turėtų apsiriboti ginčo žemės sklypo ribomis, o aplinkybės apie kitus byloje dalyvaujantiems asmenims priklausančius žemės sklypus teisiškai nereikšmingos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovų I. K., J. K. patikslintą ieškinį atmetė, atsakovės V. Z. priešieškinį atmetė, atsakovų K. P. ir P. P. patikslintą priešieškinį tenkino. Teismas nusprendė nustatyti tokią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovams K. P. ir P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 3 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A“; ieškovams J. K. ir I. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 3 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“; atsakovei V. Z. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 3 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C“.

11. Teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus šalių dokumentus, teismo posėdžio metu teiktus šalių paaiškinimus, nėra galima išvada, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypo tvarka. Tačiau šalys pripažino, jog pietinėje žemės sklypo dalyje vieta, kuri atsakovės pateiktame plane žymima silosine, atsakovų P. plane – griuvėsiais, visuomet naudojosi tik atsakovė V. Z..

12. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai matininkai, ieškovų ir atsakovų K. ir P. P. užsakymu rengę planus, patvirtino, jog rengdami planus įvertino kiekvienam bendraturčiui priklausančią karvidės dalį, koks žemės sklypo plotas, esantis po karvide turi būti priskiriamas kiekvienam bendraturčiui, taip pat įvertino, koks kiekvienam bendraturčiui reikalingas plotas, esantis šalia karvidės, ir šias dalis priskyrė naudotis kiekvienam bendraturčiui atskirai, kadangi karvidės dalys yra aiškios, atskirtos, atidalytos, todėl nėra pagrindo šių plotų palikti bendraturčiams naudotis bendrai.

13. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovų pateiktą MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 25 d. planą, teismas nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal šį žemės sklypo planą negali būti nustatyta, nes ieškovų pateiktas 2021 m. spalio 25 d. planas nėra patogus bendraturčiams naudotis, kadangi jis nėra racionalus ir neužtikrins proporcingumo, naudojimosi žemės sklypu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų. Šis 2021 m. spalio 25 d. planas iš esmės pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus, sudaro prielaidas šalių konfliktinei situacijai kilti ir toliau gilėti.

14. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovų pateiktą MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 23 d. planą teismas padarė išvadą, jog 2023 m. gegužės 23 d. planas turi esminių trūkumų – neproporcingai suvaržo atsakovų teises ir sudaro prielaidas kilti ginčams ateityje, todėl negali būti pripažįstamas tinkamu.

15. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal atsakovės V. Z. pateiktą S. L. parengtą 2022 m. kovo 29 d. planą, teismas nusprendė, kad jis negalėtų būti tvirtinamas, kadangi neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų kriterijų, kuriais remiantis vertinamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano tinkamumas. Pagrindinės plano netinkamumo priežastys:

15.1. Pirma, iš 2022 m. kovo 29 d. plano matyti, kad žemės sklypas yra suskirstytas į daug dalių, kai kurios jų itin mažo ploto – tai, teismo vertinimu, apsunkins bendraturčių naudojimąsi jomis, taip pat gali sukelti / sukels problemų dėl ne bendro naudojimo dalių atskyrimo, neužtikrins jų naudojimo efektyvumo ir pan. (pvz., „F1“ ir „F“ dalys). Kaip matyti, atsakovams P. asmeniškai naudotis yra priskiriama „F1“ dalis (13,29 m x 4 m). Iki „F1“ dalies P. privažiuoti turėtų per bendrai naudotis priskiriamą „B“ dalį. Taigi situacija iš esmės nesikeistų nuo šiuo metu esančios – privažiavimo prie P. priklausančios karvidės dalies galimybės priklausytų nuo to, ar bendrai naudotis priskiriamame plote („B“) nebūtų kitoms šalims priklausančių daiktų, sudarančių kliūtis privažiuoti prie pastato.

15.2. Antra, 2022 m. kovo 29 d. plano didžioji dauguma dalių įvardijamos kaip bendro valdymo dalys (pvz., „B“, „B1“, „C“). Paliekant bendrai naudotis „B“ ir „C“ dalis, šioje byloje siekiamas tikslas – nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, ne tik užtikrinančią visų šalių teises ir interesus, tačiau ir siekiant ateityje išvengti ginčų dėl naudojimosi žemės sklypu, – nebūtų pasiektas.

15.3. Trečia, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 29 d. žemės sklypo plano matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės yra bendro naudojimo kelias, minėtame plane pažymėtas „6“. 2022 m. kovo 29 d. plane šis kelias nėra žymimas. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog bendro naudojimo kelias nėra pažymėtas 2022 m. kovo 29 d. plane, leidžia teigti, jog pateiktas planas nėra tikslus.

15.4. Ketvirta, sutiktina su ieškovų argumentais, jog nėra aišku ir suprantama, ką žymi punktyrinė linija, patenkanti į žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais „A/143“ ir „B/564“. Kaip nurodo ieškovai, toje vietoje nėra jokių statinių, tvenkinių ar kitų nenaudojamų plotų, kuriuos šios punktyrinės linijos galėtų žymėti.

15.5. Penkta, jau minėta, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog pietine žemės sklypo dalimi visuomet naudojosi tik atsakovė V. Z.. Todėl siekis „F“ dalį priskirti naudotis ieškovams šiuo atveju nebūtų suderinamas nei su poreikiu atsižvelgti į faktinį žemės sklypo naudojimą, nei atitiktų efektyvumo bei proporcingumo kriterijus.

15.6. Šešta, panaši situacija ir dėl žemės sklypo dalies, žymimos indeksu „C“. Ši dalis niekada nebuvo skirta bendram šalių pravažiavimui / naudojimui.

15.7. Teismo posėdžio metu V. Z. akcentavo, jog pietinės žemės sklypo dalies, ypač dalies, kuri žymima silosine ir kuri yra mažiausiai vertinga, priskyrimas naudotis visiems bendraturčiams, atitiktų šalių lygiateisiškumo principą. Kaip jau minėta, šioje byloje šalys neneigė, jog visą žemės sklypo naudojimosi laikotarpį pietine žemės sklypo dalimi ir būtent dalimi, kuri planuose žymima silosine ar griuvėsiais, naudojosi tik atsakovė V. Z.. Todėl siekis šią faktinę daugybę metų egzistavusią naudojimosi žemės sklypu tvarkos dalį pakeisti iš esmės, t. y. nustatyti, kad šia dalimi turi naudotis ir ieškovai, ir atsakovai P., neatitiktų racionalumo kriterijaus.

15.8. Teismo vertinimu, 2022 m. kovo 29 d. Planas negali būti tvirtinamas, kadangi jis neatitinka racionalumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų tinkamo įgyvendinimo, taip pat sudaro prielaidas kilti naujiems konfliktams dėl žemės sklypo naudojimo. Be kita ko, kaip jau minėta, 2022 m. kovo 29 d. Planas nėra tikslus.

Šalies argumentai

16. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal atsakovų K. ir P. P. pateiktą MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 3 d. planą, atsakovai priešieškiniu prašo: atsakovams K. P. ir P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, 2023 m. kovo 3 d. plane pažymėta indeksu „A“; ieškovams J. K. ir I. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, 2023 m. kovo 3 d. plane pažymėta indeksu „B“; atsakovei V. Z. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, 2023 m. kovo 3 d. plane pažymėta indeksu „C“. Teismo vertinimu, atsakovų K. ir P. P. užsakymu parengtas naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarkos planas iš esmės atitinka visų žemės sklypo bendraturčių interesus ir teisėtus lūkesčius, mažiausiai suvaržo jų teises. Teismas nurodė, kad turėtų būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2023 m. kovo 3 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą, nes:

16.1. Teismas sutinka su atsakovų K. ir P. P. vertinimu, jog karvidės ir daržinės išsidėstymas žemės sklype, bendraturčių nuosavybės teise naudojamos karvidės dalys, jų išdėstymas bei patekimas į atskiras karvidžių dalis sąlygoja tai, kad objektyviai yra neįmanoma priskirti atskirai naudoti realiąsias žemės sklypo dalis, joms visiškai sutampant su idealiosiomis dalimis, kad būtų patenkinti visų bendraturčių interesai ir pageidavimai.

16.2. Antra, 2023 m. kovo 3 d. Plane, vieninteliame iš keturių teismui pateiktų žemės sklypo naudojimo tvarkos planų, nėra numatyta jokių atskirų bendrai naudotinų žemės sklypo dalių. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, itin reikšminga vertinant naudojimosi žemės sklypu tvarkos planų tinkamumą.

16.3. Trečia, žemės sklypo dalys, priskirtinos naudotis bendraturčiams, yra gana taisyklingų formų – tai eliminuoja sunkumus fiziškai pažymėti / atskirti žemės sklypo ribas. Taisyklingos žemės sklypo dalių formos taip pat sąlygoja patogesnį jų naudojimą.

16.4. Ketvirta, 2023 m. kovo 3 d. Plane visiems bendraturčiams užtikrinamas tinkamas ir racionalus patekimas prie jų valdomų karvidės dalių.

16.5. Penkta, aplinkybė, jog, pagal 2023 m. kovo 3 d. Planą, atsakovė V. Z. netenka įėjimo į jai priklausančią karvidės dalį, kuris yra iš šiaurės-vakarų pusės, teismo vertinimu, savaime nesuponuoja išvados dėl esminio atsakovės V. Z. teisių suvaržymo. Nors teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose V. Z. akcentavo, jog minėtas įėjimas į jai priklausančią karvidės dalį yra būtinas, kadangi patalpose Nr. 1-2 ir 1-3 yra įrengta plovykla bei malūnas, todėl eliminavus galimybę patekti į minėtas patalpas iš šiaurės-vakarų pusės ji privalėtų keisti / pertvarkyti minėtas patalpas, teismas pastebi, jog objektyvios būtinybės keisti ir perplanuoti šias patalpas, bent jau dėl priežasties, jog V. Z. nebeturėtų galimybės įeiti į karvidę iš šiaurės-vakarų pusės, nėra. Nors atsakovė V. Z. teismo posėdžio metu akcentavo, jog įėjimas į jai priklausančią karvidės dalį pro priestato duris būtų itin nepatogus dėl labai didelių ir aukštų priestato durų, teismo vertinimu, ši aplinkybė, viena vertus, nepaneigia įėjimo galimybės. Kita vertus, priestato pastatymas visiems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype neturint bendraturčių sutikimo ir dėl to patiriami nepatogumai laikytini natūraliomis atsakovės veiksmų pasekmėmis ir nepatogumais, kilusiais tik dėl atsakovės veiksmų.

16.6. Šešta, 2023 m. kovo 3 d. Plane punktyrinėmis linijomis pažymėti griuvėsiai (pamatai), priskiriami naudotis atsakovei V. Z., atitinka faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. būtent šie pamatai, remiantis šalių paaiškinimais, pagal nusistovėjusią tvarką buvo faktinė naudojimosi žemės sklypu riba. Nors atsakovė V. Z. akcentavo, jog ši silosinės / griuvėsių vieta yra mažiausiai vertinga žemės sklypo dalis, ir įrodinėjo, kad silosine – karvidės priklausiniu – turėtų naudotis visi pagrindinio pastato – karvidės – bendraturčiai, teismas pastebėjo, kad, viena vertus, silosinės kaip karvidės priklausinio statusas kelia abejonių, kita vertus, faktas, kad silosine / griuvėsiais turėjo ar turi teisę naudotis ir kiti bendraturčiai, nekeičia faktinio naudojimosi silosine reikšmės ir įtakos nustatant naudojimosi tvarką. Be to, silosine / griuvėsiais visą žemės sklypo naudojimo laikotarpį naudojosi tik atsakovė V. Z.. Be kita ko, šį faktą nedviprasmiškai išviešinusi apsitverdama šią vietą tvora-piemeniu. Įtikinamų argumentų, kodėl po nuolatinio šios žemės sklypo dalies naudojimo ji nebenori naudotis silosine / griuvėsiais, atsakovė V. Z. nenurodė.

16.7. Septinta, aplinkybė, jog 2023 m. kovo 3 d. Plane nėra numatytas patekimas į P. naudotis priskirtiną „A289“ dalį, savaime nereiškia minėtų atsakovų teisių esminio pažeidimo. Kaip nurodė atsakovai, įvertinę visų bendraturčių teisę turėti privažiavimą prie karvidės nuo (duomenys neskelbtini) g., jie sutinka, jog jų teisės būtų suvaržytos nustatant, kad į žemės sklypo „A289“ dalį atsakovai P. pateks iš besiribojančio ir atsakovei K. P. priklausančio žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

17. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovų K. ir P. P. pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas labiausiai atitinka įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, taip pat labiausiai atitinka kitų bendraturčių teises bei teisėtus interesus, eliminuoja galimybes ateityje kilti ginčams tarp bendraturčių, todėl jis ir tvirtintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18. Atsakovė V. Z. pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – arba atmesti ieškovų I. K., J. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. Z., K. P., P. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovės V. Z. priešieškinį ieškovams I. K., J. K., atsakovams K. P., P. P. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų K. P., P. P. patikslintą priešieškinį ieškovams I. K., J. K. bei atsakovei V. Z. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovų I. K., J. K. ir atsakovų K. P., P. P. apeliantei V. Z. pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

18.1. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, byloje patvirtindamas atsakovų P. pateiktą naudojimosi sklypu tvarką ir įvertindamas šią tvarką kaip geriausią iš visų pasiūlytų, visiškai ignoravo aplinkybes, jog atsakovų P. prašoma nustatyti tvarka prieštarauja teisės aktų reikalavimams, nepagrįstai pažeidžia kitų sklypo bendraturčių interesus, nes pastato juos į tokią padėtį, kad, lyginant su P., kiti sklypo bendraturčiai, norintys naudotis jiems priklausančiu turtu (karvide), turi daryti didelio masto investicijas pritaikant karvidę tolimesnės ūkinės veiklos galimumui, kartu neužtikrinant bendraturčių galimybių prižiūrėti ir tvarkyti jiems priklausančio turto – karvidės dalių.

18.2. Patvirtinta naudojimosi sklypu tvarka yra neteisėta, kadangi ja nepagrįstai yra suabsoliutinami vieno iš sklypo bendraturčių (atsakovų P.) interesai, nustatyta tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir sudaro pagrindą kilti naujiems teisminiams ginčams tarp bendraturčių dėl Sklypo naudojimo, pati Sklypo tvarka yra neracionali ir neleidžia tiek pačiai apeliantei, tiek ir ieškovams efektyviai naudotis sklypu ir savo turima nuosavybe, t. y. karvidės dalimi.

18.3. Pažymima, kad nors apeliantei V. Z. priklausanti žemės sklypo dalis yra didžiausia iš visų bendraturčių, tačiau ši aplinkybė negali lemti išvados, jog dėl to turi / ar gali būti labiausiai apribojamos jos teisės ir teisėti interesai. Atitinkamai minėtame Sklype yra du pastatai, t. y.: pastatas – karvidė ir pastatas – daržinė. Apeliantei priklausanti karvidės dalis yra didžiausia iš visų bendraturčių, lyginant su kitais šio turto bendraturčiais, tačiau tai taip pat nereiškia, jog dėl šių aplinkybių yra pagrindas labiausiai riboti apeliantės teisėtus interesus.

18.4. Atsakovės nuomone, į bylą taip ir nebuvo pateikta objektyviai subalansuotos sklypo naudojimo tvarkos, kuri atspindėtų visų bendraturčių interesus, minimaliai ribotų jų interesus, todėl, esant šiai situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti visų šalių pateiktus naudojimosi sklypu tvarkos planus arba turėjo pasiūlyti šalims pateikti naujus naudojimosi sklypu tvarkos planus.

18.5. Ši pasiūlyta tvarka išimtinai labiausiai atitinka tik atsakovų K. ir P. P. interesus, pažeidžia ir visiškai neužtikrina teisėtų ir pagrįstų apeliantės interesų, visiškai užkerta apeliantei V. Z. priėjimą prie jai priklausančių statinių – karvidės šiaurinės– vakarinės dalies, skirtos ūkiniams poreikiams tenkinti, todėl ji praranda galimybę prižiūrėti ir remontuoti šią jai priklausančią karvidės dalį. Be to, ieškovai ir apeliantė turi patirti reikšmingų finansinių išlaidų tam, kad galėtų bent iš dalies eksploatuoti priklausančią jiems nuosavybę (karvidę), o atsakovai P. nepatiria visiškai jokių nepatogumų ir išlaidų dėl galimybės naudotis jiems tenkančia karvidės dalimi. Atsakovai P. neatlygintinai gauna kitų bendraturčių sukurtą infrastruktūrą, o tai nėra nei sąžininga, nei teisinga, kai vienas iš bendraturčių kitų bendraturčių sąskaita įgauną nepagrįstai didelę naudą, lyginant su kitais bendraturčiais.

18.6. Pažymima, kad, atsižvelgiant į karvidės išsidėstymą ginčo sklype, bendraturčių nuosavybės teise naudojamas karvidės dalis, jų išsidėstymą bei patekimą į atskiras karvidžių dalis, objektyviai yra būtina nustatyti sklype bendrai naudojamą sklypo dalį, kad atsakovai P., kurių karvidės dalis yra per vidurį karvidės pastato, galėtų iš visų pusių patekti prie jiems priklausančios karvidės dalies. Apeliantės teigimu, atsakovams P. patekti prie karvidės pagal karvidės ir sklypo konfigūraciją būtų galimybė tik nustačius bendro sklypo naudojimo zonas.

18.7. Pastebima, jog pagal pirmosios instancijos teismo patvirtintą skundžiamą sklypo naudojimo tvarką, atsakovai P. negali prieiti prie savo valdomos karvidės galinės sienos dalies, nes pagal patvirtintą tvarką jiems priskirtoje „A573“ dalyje yra išsikišimas, kurio ilgis atitinka jų valdomos karvidės dalies galinės sienos ilgį, šis išsikišimas „A573“ dalyje pažymėtas taškais 19-18-17-16, todėl prie šios karvidės dalies, esančios sklype, pagal pirmosios instancijos teismo patvirtintą tvarką, nėra numatyta jokio priėjimo, todėl yra negalima tvarkyti atsakovams P. priklausančio turto dalies, prie jos patekti, nebent iš oro. Pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių santykiai yra konfliktiški, todėl šių sklypo dalių savininkams nesutikus leisti atsakovams P. prieiti prie jiems priskirto „apendikso“, jie juo negalės naudotis, todėl užprogramuotai kils konfliktas.

18.8. Tai, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta naudojimosi sklypu tvarka įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo parodo ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo patvirtintame plane „A573“ daliai priskirto sklypo linija (taškai plane 16-15-14) eina palei pat apeliantei priklausančią karvidės dalį, kuri yra iš šiaurės–vakarų pusės, todėl apeliantė dėl tokios pirmosios instancijos teismo patvirtintos naudojimosi sklypu tvarkos prarado galimybę prieiti prie šios savo karvidės pastato sienos, ją prižiūrėti ir remontuoti.

18.9. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas nagrinėjamoje byloje, visiškai nesilaiko vienodo požiūrio principo. Analogiškoje situacijoje vertindamas kitų bendraturčių pateiktus naudojimosi sklypu planus, pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl savininko priėjimo prie priklausančios karvidės dalies ir galimybę ją tvarkyti laiko esmine ir nurodo, jog kitų sklypo bendraturčių pateiktuose naudojimo tvarkos planuose nenumačius laisvo priėjimo prie karvidės, atsakovams P. yra apsunkinama galimybė tvarkyti ir remontuoti jiems priklausančią karvidės dalį ir ja naudotis, ir šią aplinkybę laiko esminiu atsakovų P. interesų pažeidimu, o dėl tų pačių / analogiškų aplinkybių, kai tokia pati teisė, pagal patvirtintą atsakovų P. pasiūlytą 2023 m. kovo 2 d. sklypo naudojimo tvarką, yra apribojama apeliantei (negalėjimo prieiti ir tvarkyti bei remontuoti priklausančios karvidės dalies), šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes jau nelaiko esminiais apeliantės interesų suvaržymais.

18.10. Remiantis pirmosios instancijos teismo patvirtintu naudojimosi sklypu planu, apeliantė negali ne tik kad prieiti, tačiau negali ir prižiūrėti, tvarkyti jai priklausančio karvidės priestato, jo remontuoti, nes neturi jokio priėmimo prie šios jai priklausančios statinio dalies, be to, ji turės pertvarkyti visą karvidės priestate esančią pieno technologinę sistemą tam, kad galėtų iškrauti į pienovežį pagamintą žaliavinį pieną, todėl ji papildomai patirs didelių išlaidų.

18.11. Pažymima, kad tai, jog techniškai į apeliantei priklausančią karvidės dalį galima įeiti pro priestatą, nepaneigia nepatogumo tokiu būdu patekti į karvidę. Pastebėtina, jog pati aplinkybė, kad apeliantei priklausantis priestatas pastatytas karvidės gale ir pastatytas neturint kitų bendraturčių sutikimo, negali lemti ar pateisinti teismo apeliantei nustatomos neracionalios ir apsunkintos naudojimosi jai priklausančiu daiktu tvarkos. Pastebėtina, kad priestatas nors ir pastatytas neturint kitų bendraturčių sutikimo, tačiau jis niekaip nepažeidžia kitų Sklypo bendraturčių interesų ir neturi jokios įtakos jų valdomo turto dalių naudojimui.

18.12. Pažymima, kad apeliantei priklausančioje karvidės dalyje (priestate), kuri yra teisėta ir įtraukta į kadastro bylą, patalpose, pažymėtose indeksais 1-2; 1-3; 1-4; 1-5; 1-6; 1-7, yra vykdoma technologinė pieno gamybos veikla, todėl apeliantei labai svarbu į šias patalpas patekti per minėtame priestate numatytą įėjimą, kuriuo apeliantė naudojosi nuo pat šių patalpų įgijimo 1992 metais, o pirmosios instancijos teismo nustatyta sklypo naudojimosi tvarka tokią galimybę apeliantei nepagrįstai užkerta.

18.13. Akcentuojama, jog apeliantės valdomoje karvidės dalyje du įėjimai numatyti dėl technologinių bei sanitarinių reikalavimų, keliamų žalio pieno gamybai, tačiau vieną įėjimą apeliantė nepagrįstai praranda dėl pirmosios instancijos teismo neteisėtai nustatytos naudojimosi sklypu tvarkos. Apeliantė, norėdama toliau vystyti žalio pieno gamybą, turi iš esmės pertvarkyti jai priklausančią karvidės dalį, o tai pareikalaus labai didelių investicijų, kurių apeliantė negali skirti.

18.14. Taip pat, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gindamas atsakovų P. pasirinktą tvarką, nepagrįstai suabsoliutino manevravimo žemės ūkio technika kiekvienam iš bendraturčių tenkančioje sklypo dalyje aplinkybes.

18.15. Pirmosios instancijas teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pastebėtina, jog proceso pradžioje ilgą laiką apeliantei ir atsakovams P. atstovavo tas pats advokatas E. K.. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nesiaiškino, todėl nepagrįstai apeliantei priteisė atsakovams P. sumokėti dalį to paties advokato, kuris kartu atstovavo tiek atsakovams P. ir apeliantei, išlaidų, kai šalių pozicija buvo vienoda.

Atsiliepimas

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai J. K. ir I. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

19.1. Pagrindinė ginčo priežastis yra ta, kad apeliantė V. Z. naudojasi Žemės sklypo dalimi, kurioje yra kiemas (aikštelė), nepaisydama kitų likusių bendraturčių interesų, savo ūkine technika, didelių gabaritų sunkvežimiais ir pan. nuolat užstato atsakovams K. ir P. P. įvažiavimą prie jų valdomos karvidės dalies. Tokias ginčo priežastis bylos nagrinėjimo metu ir savo atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodė ieškovai I., J. K..

19.2. Atsakovai K. ir P. P. negali sutikti su tuo, kad nėra galimybės nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nenustatant bendrų naudojimosi dalių (zonų). Pažymėtina, kad būtent toje žemės sklypo dalyje (kieme, aikštelėje), kurioje ieškovai ir apeliantė prašė nustatyti bendrą naudojimąsi žemės sklypu tvarką, dažniausiai ir kyla visi bendraturčių ginčai.

19.3. Negalima sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką jai labiausiai yra apribotos galimybės naudotis žemės sklypu.

19.4. Taigi tai, kad pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintą atsakovų K. ir P. P. 2023 m. kovo 3 d. planą atsakovė V. Z. netenka įėjimo į jai priklausančią karvidės dalį, kuris yra iš šiaurės vakarų pusės, jai neužkerta galimybės į savo valdomas karvidės patalpas patekti pro antrąjį įėjimą, kuris yra iš šiaurės rytų pusės.

19.5. Apeliacinio skundo argumentas, kad įėjimo į karvidę iš šiaurės rytų pusės išvis nėra, neatitinka tikrovės ir todėl nepagrįstas. Taip pat nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad, norint naudotis šiuo įėjimu, būtina nugriauti stoginę ir išmušti sieną į karvidės patalpas, pažymėtas indeksu 1-7. Pagal faktinę situaciją, kurią patvirtina ir kadastrinių matavimų byla, apeliantė į nurodytas patalpas laisvai gali patekti per stoginę ir jų rekonstrukcija nėra būtina.

19.6. Akcentuojama, kad tas faktas, jog kitame įėjime į karvidę, esančiame šiaurės rytų pusėje, yra įrengtos didelės durys, ir todėl apeliantei bus nepatogu per jas vaikščioti pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi tvarką, savaime nereiškia, jog dėl to iš esmės bus pažeisti apeliantės interesai.

19.7. Nors apeliantė teigia, kad jos valdomose karvidės patalpose vykdoma pieno gamybos veikla ir teismo sprendimu netekus įėjimo į karvides iš šiaurės vakarų pusės apeliantė turės inicijuoti brangiai kainuojančius statybos darbus, pertvarkyti visą priestate esančią technologinę pieno liniją, tačiau šie apeliantės teiginiai yra melagingi. Apeliantė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu net neužsiminė apie pieno gamybą, o 2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad ji 2023 m. pavasarį pardavė visas karves.

19.8. Apeliantė pirmosios instancijos teismui nenurodė ir nepagrindė būtinumo daryti pertvarkymą ir visiškai perplanuoti karvidės patalpas, norint naudotis įėjimu į jas iš šiaurės rytų pusės.

19.9. Pažymima, kad tai, jog apeliantei prie sienos, kur yra įėjimas iš šiaurės vakarų pusės, nėra palikto jokio priėjimo, nereiškia, kad ji šios sienos negalės tvarkyti ar remontuoti. Apeliantė tai galės daryti gavusi atsakovų K. ir P. P. sutikimą

19.10. Nurodoma, kad žemės sklypo dalis, apeliantės apeliaciniame skunde vadinama „apendiksu“, pirmiausiai yra reikalinga tam, kad nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka kaip įmanoma labiau atitiktų realiąsias, kiekvienam iš bendraturčių atitenkančias naudojimosi žemės sklypu dalis, pagal jų valdomas karvidės pastato dalis. Todėl tokiu būdu yra užtikrinama jiems tenkanti naudotis Žemės sklypu proporcija. Taip pat atsakovams K. ir P. P. nėra būtinumo patekti į aptariamą žemės sklypo lopinėlį per kitų bendraturčių valdomas žemės sklypo dalis. Atsakovai tai gali padaryti atskirai paprašę ieškovų I ir J. K. leidimo arba per savo valdomos karvidės langą.

19.11. Atsakovų K. ir P. P. pateiktas 2023 m. kovo 3 d. žemės sklypo planas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas kaip atitinkantis visus teisės aktų reikalavimus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, taip pat labiausiai atitinkantis kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, eliminuojantis galimybes ateityje kilti ginčams tarp bendraturčių.

19.12. Šiuo konkrečiu atveju atsakovai K. ir P. P. bylą iš pradžių vedė per tą patį advokatą E. K., kaip ir apeliantė, tačiau už advokato E. K. suteiktas paslaugas apeliantė ir atsakovai mokėjo atskirai. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovų K. ir P. P. patirtos išlaidos už advokato E. K. paslaugas turėjo būti nepriteistos, nes apeliantė ir atsakovai iš pradžių laikėsi bendros pozicijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apeliantė pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo visiškai nemotyvavo. Atsakovų nuomone, toks apeliantės prašymas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, visos bylos šalys buvo apklaustos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, papildomos šalių ir (ar) liudytojų apklausos poreikio apeliaciniame skunde nenurodyta.

23. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra pasisakyta, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti išimtinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Taigi byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

24. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka niekaip nepagrindė ir neargumentavo.

25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad šios bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepažeidžia šalių teisių ir užtikrina civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

26. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, tenkinus patikslintą atsakovų K. P. ir P. P. priešieškinį ir atmetus ieškovų I. K., J. K. patikslintą ieškinį, atsakovės V. Z. priešieškinį, nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

27. Byloje nustatyta, jog ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams I. ir J. K. priklauso 862/3859 dalys žemės sklypo. Atsakovei V. Z. priklauso 2135/3859 dalys žemės sklypo. Atsakovams K. ir P. P. priklauso 862/3859 dalys žemės sklypo. Ieškovai I. Ir J. K. nuosavybes teisės dalis į žemės sklypą įgijo 2020 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 6 d. perdavimo–priėmimo akto (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovai K. ir P. P. – 2020 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 9 d. perdavimo–priėmimo akto (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovė V. Z. – 2021 m. spalio 4 d. nuosavybės teisės liudijimo (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. spalio 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (duomenys neskelbtini) pagrindu (iki šio momento žemės sklypo dalys V. Z. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su S. Z. 2020 m. lapkričio 25 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. lapkričio 25 d. perdavimo–priėmimo akto (duomenys neskelbtini) pagrindu).

28. Šiame žemės sklype yra du pastatai, t. y.: pastatas – karvidė, unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir karvidė) ir pastatas – daržinė, unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir daržinė). Ieškovei I. K. priklauso 26/100 dalys karvidės. Atsakovei V. Z. priklauso 48/100 dalys karvidės ir daržinė. Atsakovei K. P. priklauso 26/100 dalys karvidės. Nurodytas nuosavybes teisės dalis į žemės sklype esančius pastatus šalys įgijo tokiu būdu: atsakovė V. Z. įgijo nuo 2014 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2015 m. kovo 6 d. Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-417-220/2014 ir 2015 m. kovo 3 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; ieškovė I. K. įgijo nuo 2015 m. vasario 12 d., 2015 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu; atsakovė K. P. įgijo nuo 2015 m. birželio 8 d., 2015 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu.

29. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos – ieškovai ir atsakovai pareiškė reikalavimus nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktus planus.

Dėl apeliacinio skundo

30. Ieškovai prašė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal pateiktą MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 25 d. planą arba MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės 23 d. planą, atsakovė V. Z. – pagal pateiktą S. L. parengtą 2022 m. kovo 29 d. planą, o atsakovai K. ir P. P. – pagal pateiktą MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 3 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų K. ir P. P. patikslintą priešieškinį, o ieškovų I. K., J. K. patikslintą ieškinį ir atsakovės V. Z. priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog, įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, atsakovų K. ir P. P. pasiūlytas naudojimosi ginčo žemės sklypu 2023 m. kovo 3 d. tvarkos projektas labiausiai atitinka įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus tokios tvarkos nustatymo kriterijus, taip pat labiausiai atitinka kitų bendraturčių teises bei teisėtus interesus, eliminuoja galimybes ateityje kilti ginčams tarp bendraturčių. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovė V. Z..

31. Atsakovės V. Z. apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi daiktu aiškinimą ir taikymą, netinkamai įvertino į bylą pateiktus šalių naudojimosi daiktu (žemės sklypu) tvarkos planus sąžiningumo ir teisėtumo prasme, klaidingai įvertino įrodymus ir jų įrodomąją galią, savo išvadomis nepagrįstai suabsoliutindamas vieno iš ginčo žemės sklypo savininko interesus kitų bendraturčių atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius.

32. Išanalizavusi civilinės bylos duomenis ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ginčo klausimu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė bylai aktualias teisės normas, rėmėsi tinkama teismų praktika ir pateikė savo išvadas dėl šalių pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime argumentuotai pateikė pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko.

33. Prieš vertinant skundžiamą sprendimą, pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė atsakovės reikalavimą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu nustatymą pagal jos pateiktą planą. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo tariamai padarytų proceso teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikia savą faktinių aplinkybių interpretaciją. Apeliantė iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė klausimą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

35. Bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo), taip pat bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas (teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir pareigą jį išlaikyti, teisę didinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį, pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės) reglamentuoja CK 4.75–4.81 straipsniai.

36. Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

37. Spręsdamas klausimą, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

38. Byloje nustačius, kad yra poreikis ir būtinybė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, spręstinas klausimas dėl to, kokia naudojimosi žemės sklypu tvarka (ieškovų ar atsakovų) būtų patogiausia bendraturčiams, racionali ir pasitarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

39. Kaip jau minėta, atsakovai K. ir P. P. prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal pateiktą MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 3 d. planą, pagal kurį: atsakovams K. P. ir P. P. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, 2023 m. kovo 3 d. plane pažymėta indeksu „A“; ieškovams J. K. ir I. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, 2023 m. kovo 3 d. plane pažymėta indeksu „B; atsakovei V. Z. priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, 2023 m. kovo 3 d. plane pažymėta indeksu „C“.

40. Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas savo sprendimą, kodėl, jo vertinimu, turėtų būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka būtent pagal 2023 m. kovo 3 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu planą, visų pirma nurodė tai, kad atsakovų K. ir P. P. užsakymu parengtas naudojimosi žemės sklypu naudojimosi tvarkos planas iš esmės atitinka visų žemės sklypo bendraturčių interesus ir teisėtus lūkesčius, mažiausiai suvaržo jų teises.

41. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovų P. pateiktoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nėra numatyta jokių bendrai naudotinų žemės sklypo dalių, kadangi plane pažymėtos „A“ dalys priskirtos naudotis atsakovams K. ir P. P., „B“ dalis – ieškovams, o „C“ dalis – apeliantei V. Z.. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, tai laikytina itin reikšminga aplinkybe, vertinant naudojimosi žemės sklypu tvarkos planų tinkamumą.

42. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu negalima sutikti, kadangi, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į karvidės išsidėstymą ginčo sklype, bendraturčių nuosavybės teise naudojamas karvidės dalis, jų išsidėstymą, patekimą į atskiras karvidžių dalis, objektyviai yra būtina nustatyti sklype bendrai naudojamą sklypo dalį, kad atsakovai P., kurių karvidės dalis yra per vidurį karvidės pastato, galėtų iš visų pusių patekti prie jiems priklausančios karvidės dalies.

43. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai P. akcentuoja, kad apeliantė V. Z. nuolat užstato privažiavimą atsakovams K. ir P. P. prie jų valdomos karvidės dalies. Šių aplinkybių apeliantė, apklausta 2023 m. rugsėjo 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, neneigė. Taip pat apeliantė V. Z. žemės sklypo dalyje ties atsakovų K. ir P. P. valdomos karvidės dalies siena laiko metalo laužą ir nesutinka jo pašalinti, grasina iškviesti policiją, jeigu kas nors jį pajudins. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat patvirtino, kad pagrindinis bendraturčių ginčų šaltinis – atsakovės V. Z. nevaržomas ir neūkiškas elgesys visame žemės sklype.

44. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo atveju negali būti nustatyta tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią žemės sklypo dalies zonos kieme (aikštelėje) būtų priskirtos bendraturčių bendram naudojimui, nes būtent dėl naudojimosi šia žemės sklypo dalimi ir kyla visi nesutarimai tarp šalių. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgus į tai, kad pasiūlytame 2023 m. kovo 3 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane nebuvo numatyta jokių bendraturčių bendrai naudotinų žemės sklypo dalių, pirmosios instancijos teismas tokiam planui pagrįstai teikė prioritetą.

Žemesnės instancijos teismas

45. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų siūlomą patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nurodė, jog ta aplinkybė, kad, pagal 2023 m. kovo 3 d. planą, atsakovė V. Z. netenka įėjimo į jai priklausančią karvidės dalį, kuris yra iš šiaurės vakarų pusės, teismo vertinimu, savaime nesuponuoja išvados dėl esminio atsakovės V. Z. teisių suvaržymo.

46. Nors apeliantė su tokiais pirmosios instancijos teismo teiginiais nesutinka, tačiau svarbu akcentuoti tai, kad pati apeliantė į savo valdomą karvidės dalį turi net 4 įėjimus, o konkrečiai 2 įėjimus ji turi į karvidės patalpas, kurios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 87/8130 yra pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7. Tarp nurodytų patalpų, pažymėtų indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, yra vidiniai perėjimai, todėl į visas iš jų galima pateikti per abu išorės įėjimus.

47. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad nors pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintą atsakovų K. ir P. P. 2023 m. kovo 3 d. planą atsakovė V. Z. netenka įėjimo į jai priklausančią karvidės dalį iš šiaurės vakarų pusės, tačiau jai neužkertama galimybė į savo valdomas karvidės patalpas patekti pro kitą įėjimą, kuris yra iš šiaurės rytų pusės.

48. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad bylai pateiktos karvidės nuotraukos neva aiškiai patvirtina, jog nėra išėjimo į lauką iš patalpos, pažymėtos indeksu 17-7, kaip kad teigia pirmosios instancijos teismas, nes kadastrinėje byloje 1-7 patalpoje pavaizduotas išėjimas realiai neegzistuoja.

49. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su šiais apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, nes minėtas įėjimas egzistuoja ir nėra eliminuotas.

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė V. Z. be bendraturčių sutikimo žemės sklype pasistatė priestatą, 2023 m. kovo 3 d. plane žymimą „N“. Minėtame plane pažymėta ir atsakovė V. Z., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neneigė, jog į pastatytą priestatą yra patenkama pro duris, esančias nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Būtent 2023 m. rugsėjo 13 d. vykusio teismo posėdžio metu apeliantė V. Z. patvirtino, kad įėjimas iš priestato į patalpas, pažymėtas indeksu 1-7, nebuvo panaikintas ir jis vis dar yra, tačiau ji nenaudoja šio įėjimo dėl didelių durų (2023 m. rugsėjo 13 d. posėdžio garso įrašas nuo 1.33.38 val. iki 1.34.20 val.).

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentas, jog įėjimo į karvidę iš šiaurės rytų pusės išvis nėra, neatitinka tikrovės, todėl jis yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad, norint naudotis šiuo įėjimu, būtina nugriauti stoginę ir išmušti sieną į karvidės patalpas, pažymėtas indeksu 1-7. Pagal faktinę situaciją, kurią patvirtina ir kadastrinių matavimų byla, apeliantė į nurodytas patalpas laisvai gali patekti pro stoginę ir jų rekonstrukcija nėra būtina.

52. O ta aplinkybė, kad šiaurės rytų pusėje esančiame įėjime į karvidę yra įrengtos didelės durys, ir todėl apeliantei bus nepatogu pro jas vaikščioti pagal pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintą 2023 m. kovo 3 d. naudojimosi tvarką, savaime nereiškia, jog tokiu būdu bus iš esmės pažeisti apeliantės interesai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad priestato pastatymas visiems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype neturint bendraturčių sutikimo ir dėl to atsakovės patiriami nepatogumai laikytini natūraliomis atsakovės veiksmų pasekmėmis ir nepatogumais, kilusiais tik dėl atsakovės veiksmų. Dėl minėto priestato pastatymo pati atsakovė yra atsakinga už jai kilusius nepatogumus (jeigu tokie išvis yra) naudotis apeliantei priklausančia karvidės dalimi pro įėjimą iš šiaurės rytų pusės.

53. Vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo, nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką, garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga, nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pagal atsakovų K. ir P. P. pateiktą 2023 m. kovo 3 d. planą apeliantė į savo karvidės dalį pateks ne pro įprastą įėjimą, o pro kitą įėjimą, kuris galbūt nėra toks patogus, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu nustatydamas naudojimosi tvarką pagal atsakovų K. ir P. P. pateiktą 2023 m. kovo 3 d. planą, pažeidė teisės aktus ir neatitinka formuojamos teismų praktikos.

54. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai įėjimas iš šiaurės vakarų pusės yra būtinas, nes patalpose Nr. 1-2 ir 1-3 yra įrengta plovykla ir malūnas, patalpoje 1-4 yra įrengta pieno šaldymo įranga, taip pat šiame priestate technologiškai yra įrengtas visas pieno blokas. Apeliantė pažymi, kad karvidės dalyje, priestate šiaurės vakarų pusėje yra įėjimas tiek į pačią karvidę, tiek ir į jos pieno paruošimo–išdavimo technologines zonas, pro šią priestato vietą technologiškai į pienovežį yra tiekiamas pienas. Apeliantės teigimu, nustačius, jog apeliantė negali naudotis šia sklypo dalimi, nes ji skundžiamu sprendimu yra priskirta atsakovams P., ir pažymėta kaip „A573“ sklypo dalis, apeliantė, be to, kad turės inicijuoti brangiai kainuojančius statybos darbus, dar turės pertvarkyti visą priestate esančią technologinę pieno liniją, o tai, pasak apeliantės, pareikalaus didelių piniginių investicijų. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus vertina kritiškai, atkreipdama dėmesį į tai, kad apeliantė nei 2023 m. rugsėjo 13 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei ankstesniuose teismo posėdžiuose net neužsiminė apie pieno gamybą ir tuo tikslu neva įsirengtą pieno šaldymo įrangą karvidės patalpoje, kuri yra pažymėta indeksu 1-4. Kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 13 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo, apeliantė nurodė tik tai, kad indeksu 1-4 pažymėtoje karvidžių patalpoje yra kalvė, kuria naudojasi jos sūnus; indeksu 1-2 pažymėta patalpa yra plovykla; 1-5 ir 1-6 indeksais pažymėtos patalpos yra sandėliukai; 1-7 indeksu pažymėta patalpa yra malūnas. Aplinkybę, kad apeliantė karvidės patalpose vykdo pieno gamybos veiklą, paneigia ir tai, kad V. Z. minėto teismo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji 2023 m. pavasarį pardavė visas karves (2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 56.48 min. iki 56.55 min.). Pažymėtina, kad apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, net neužsiminė ir nepateikė nė vieno objektyvaus įrodymo apie tai, kad karvidės dalyje yra įrengtos pieno gaminimo, laikymo ir šaldymo sistemos. Apeliantės naujai nurodytos aplinkybės apie tai, kad karvidės dalyje ir jos priestate egzistuoja technologinė pieno linija, prieštarauja pirmosios instancijos teisme duotiems pačios apeliantės paaiškinimams.

55. Be to, apeliantė, teigdama, kad norint patekti į karvidės patalpas pro įėjimą iš šiaurės rytų pusės, byloje nenurodė ir nepagrindė būtinumo daryti pertvarkymą ir visiškai perplanuoti karvidės patalpas. Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyviai įvertinus šias patalpas pagal kadastrinių matavimų byloje Nr. 87/8130 esantį karvidės išsidėstymo planą, atsižvelgus į egzistuojančią galimybę patekti į pastatą ir iš vienos patalpos į kitą patalpą, taip pat į patalpų naudojimo paskirtis, nėra reikalo keisti jų paskirties ir išsidėstymo.

56. Apeliantė akcentuoja ir tai, kad prie karvidės sienos toje vietoje, kur yra įėjimas iš šiaurės vakarų pusės, nėra palikto jokio priėjimo, tad apeliantė dėl 2023 m. kovo 3 d. plane nustatytos tvarkos praranda galimybę prižiūrėti ir remontuoti šią pastato dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Kaip matyti iš atsakovų P. atsiliepimo į apeliacinį skundą, jame atsakovai teigia duosiantys atsakovei leidimą, esant reikalui, tvarkyti ar remontuoti minėtą pastato dalį. Be to, karvidės pastato remonto darbai nėra atliekami kasmet.

57. Atsakovė V. Z. apeliaciniame skunde pastebi, kad, pagal pirmosios instancijos teismo patvirtintą skundžiamą sklypo naudojimo tvarką, atsakovai P. negali prieiti prie savo valdomos karvidės galinės sienos dalies, nes jiems priskirtoje „A573“ dalyje yra išsikišimas, kurio ilgis atitinka jų valdomos karvidės dalies galinės sienos ilgį, šis išsikišimas „A573“ dalyje pažymėtas taškais 19-18-17-16. Atsakovai, atsikirsdami į tokius apeliantės argumentus, pažymi, kad apeliantės minima dalis pirmiausiai yra reikalinga tam, kad nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka kaip įmanoma labiau atitiktų realiąsias, kiekvienam iš bendraturčių atitenkančias naudojimosi žemės sklypu dalis, pagal jų valdomas karvidės pastato dalis – tokiu būdu yra užtikrinama jiems tenkanti naudotis žemės sklypu proporcija. Be to, atsakovai nurodo, kad jie į aptariamą žemės sklypo dalį, kuriam nereikia atskiros ir intensyvios priežiūros, gali patekti paprašę ieškovų I. ir J. K. leidimo arba pro savo valdomos karvidės dalies langą.

58. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šios žemės sklypo dalies, kuri yra už karvidės, nustatymas naudotis konkrečiai atsakovams K. ir P. P. niekaip nepažeidžia kitų bendraturčių interesų, o tos žemės sklypo dalies naudojimas gali kelti nepatogumų tik patiems atsakovams.

59. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, gindamas atsakovų K. ir P. P. pasirinktą tvarką, nepagrįstai suabsoliutino manevravimo žemės ūkio technika kiekvienam iš bendraturčių tenkančioje sklypo dalyje aplinkybes. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai konkrečiu atveju individualiai vertino tarp šalių susiklosčiusią situaciją ir stengėsi nustatyti kuo racionalesnę naudojimosi žemės sklypu tvarką, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį konfliktą. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovės 2023 m. birželio 7 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį 11-14 punktus, kuriuose pati atsakovė nurodė argumentus dėl manevravimo žemės ūkio technika, teigdama, kad ūkio transporto priemonei apsisukti yra reikalingas 12,50 m žemės sklypo plotis, o ne 10 m, kaip kad dabar nurodo apeliaciniame skunde. Tokios pozicijos apeliantė ir jos atstovas advokatas E. K. laikėsi ir bylos nagrinėjimo 2023 m. rugsėjo 13 d. posėdyje pirmosios instancijos teisme metu.

60. Apeliaciniu skundu atsakovė V. Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – arba atmesti ieškovų I. K., J. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. Z., K. P., P. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovės V. Z. priešieškinį ieškovams I. K., J. K., atsakovams K. P., P. P. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų K. P., P. P. patikslintą priešieškinį ieškovams I. K., J. K. bei atsakovei V. Z. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

61. Tokį prašymą motyvuoja tuo, jog į bylą taip ir nebuvo pateikta objektyviai subalansuotos sklypo naudojimo tvarkos, kuri atspindėtų ir tenkintų visų bendraturčių interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai niekaip nepatvirtina ginčijamo teismo sprendimo neteisėtumo. Priešingai, aptarti atsakovės argumentai leidžia manyti, jog atsakovė sutinka su teismo nurodytais atsakovės prašyto patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano trūkumais.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo: 1) nustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; 3) jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėjo egzistuojant bent vieną iš nurodytų pagrindų. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, pirmosios instancijos teismui nenustačius, jog visi bendraturčių pateikti projektai yra neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, kad jų nėra įmanoma įgyvendinti, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atmesti visų šios bylos šalių reikalavimus ir ginčą palikti neišspręstą, nenustačius jokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

63. Be to, nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti ir tai, kad patys ieškovai savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta atsakovų K. P. ir P. P. siūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ganėtinai artima ieškovų J. K. ir I. K. siūlytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, ieškovai pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniu skundu neskundė. Taigi, iš esmės ir ieškovus tenkina teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes ieškovams nebelieka kliūčių naudotis jiems priklausančia konkrečia žemės sklypo ir karvidės dalimi.

64. Teikdama apeliacinį skundą, atsakovė V. Z. nesutinka ir su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantė nurodo, kad proceso pradžioje ilgą laiką apeliantei ir atsakovams P. atstovavo tas pats advokatas E. K., vėliau atsakovų pozicijos išsiskyrė, todėl, apeliantės nuomone, byloje atsakovų P. patirtos išlaidos tam pačiam kaip ir apeliantės atstovui advokatui E. K. negalėtų ir neturėtų būti priteisiamos iš apeliantės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, nes, nepaisant to, kad atsakovei V. Z. ir atsakovams K. ir P. P. iš pradžių procese atstovavo tas pats advokatas E. K., tačiau už advokato E. K. suteiktas paslaugas, kaip matyti iš byloje pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, apeliantė ir atsakovai mokėjo atskirai. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti atsakovų K. ir P. P. patirtas išlaidas už advokato E. K. teisinę pagalbą.

65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

66. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teisinius santykius bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės V. Z. turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovai Irena ir J. K. pateikė rašytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 417,45 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovai K. ir P. P. pateikė rašytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 1 452 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

68. Ties ieškovų I. ir J. K., tiek atsakovų K. ir P. P. turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius. Įvertinus nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, jos pripažintinos pagrįstomis ir, atsakovės V. Z. apeliacinį skundą atmetus, ieškovams I. ir J. K. ir atsakovams K. ir P. P. priteistinos iš atsakovės V. Z. (CPK 98 straipsnis).

69. Atsižvelgiant į tai, kad realiai išlaidas patyrė atsakovė K. P., būtent jai 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ir priteistinos iš atsakovės V. Z..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. Z. atsakovei K. P. 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės V. Z. ieškovams I. K. ir J. K. 417,45 Eur (keturis šimtus septyniolika eurų keturiasdešimt penkis centus), t. y. kiekvienam ieškovui po 208,73 Eur (du šimtus aštuonis eurus septyniasdešimt tris centus), teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėMilda Skersienė