- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-367-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03184-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Suinteresuotas asmuo
- S. P., A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų S. P. ir A. K. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-7785-1052/2021 pagal antstolės A. A. patikslintą pareiškimą dėl teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų nevykdymo vykdomosiose bylose, suinteresuoti asmenys S. P., A. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolei A. A. 2020 m. sausio 3 d. buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-812-1045/2019, išduotas 2019 m. lapkričio 29 d., dėl skolininkės S. P. įpareigojimo, kuriuo nustatyta, jog abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Pradėta vykdomoji byla Nr. 0036/20/00023.
2. Antstolei 2020 m. sausio 29 d. buvo pateiktas vykdyti kitas Vilniaus apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-812-1045/2019, išduotas 2020 m. sausio 13 d., dėl skolininkės S. P. įpareigojimo laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Pradėta vykdomoji byla Nr. 0036/20/00257.
3. Bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai užfiksuoti antstolio 2020 m. spalio 23 d. trijų dalių Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktuose. Šiuose aktuose nustatyti pažeidimai patvirtinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-27565-1126/2020.
Žemesnės instancijos teismas
4. Antstolė pakartotinai fiksavo skolininkės padarytus bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimus ir 2021 m. vasario 24 d. surašė dar vieną Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
5. Antstolė A. A. teismui pateiktu patikslintu prareiškimu (II t., b. 1. 119–123) prašė paskirti suinteresuotam asmeniui S. P. po 300 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną, skaičiuojant ją nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos, išieškotojo A. K. naudai.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo S. P. su prašymu dėl baudos skyrimo nesutiko (III t., b. 1. 77–84).
Šalies argumentai
7. Suinteresuotas asmuo A. K. su prašymu dėl baudos skyrimo sutiko, prašė įpareigoti S. P. per vieną mėnesį nuo teismo nutarties priėmimo dienos pasiūlyti A. K. kompensuojamo laiko terminus ir tvarką (I t., b. 1. 9–21, II t., 127–184, III t., b. 1. 5–76).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi pareiškėjos antstolės A. A. patikslintą pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė suinteresuotam asmeniui S. P. fiksuotą 350 Eur dydžio baudą, nurodydamas ją išieškoti išieškotojo A. K. naudai.
9. Teismas nurodė, kad 2020 m. spalio 23 d. antstolė A. A. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (1 dalis) Nr. S-20-36-21510, neįvykdymo aktą (2 dalis) Nr. S-20-36-21509 ir neįvykdymo aktą (3 dalis) Nr.S-20-36- 21508, kuriuose nustatė, jog bendravimas (su vaiku) nevyko dėl ieškovės kaltės. Neįvykdymo aktų teisėtumas ir pagrįstumas išspręstas 2020 m. gruodžio 21 d. įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-27565-1126/2020.
10. Antstolė 2021 m. vasario 24 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti veiksmus, neįvykdymo aktą. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-9879-1126/2021, panaikino minėto akto dalį, kurioje pripažinta, kad S. P. 2021 m. sausio 30 d. neperdavė vaistų A. K., kad 2021 m. vasario 9 d. išieškotojas neinformuotas apie telefono numerio pakeitimą bendravimui su vaiku.
11. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-655-920/2021, kuriuo pakeitė Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
12. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-l331-273/2021, Kauno miesto teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimas iš dalies panaikintas ir patikslintas.
13. Teismas nurodė, kad iš pateiktų į bylą suinteresuotų asmenų elektorinių laiškų ir žinučių matyti, jog vaiko abiejų tėvų santykiai yra ypač konfliktiški, jie nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendraudami nėra pagarbūs vienas kitam, į konfliktus įtraukia vaiką, sukuria jam diskomfortą ir provokuoja vaiką vertinti santykius su tėvais. Kaip iš tiesų buvo paimtas vaikas, kuriomis dienomis ir kiek laiko jis praleido su tėvu, nustatyti neįmanoma, todėl vienintelis kriterijus šiai bylai išnagrinėti yra faktai, su kuriais sutinka abu vaiko tėvai.
14. Teismas nurodė, kad skolininkė S. P., duodama paaiškinimus, iš dalies pripažino, jog bendravimas nevyko taip, kaip nustatyta teismo patvirtintoje bendravimo su vaiku tvarkoje, tačiau akcentavo ne savo, o vaiko tėvo veiksmus, jo nenorą bendradarbiauti. Ji pripažino, jog neįvykdė antstolės įpareigojimo ir nepranešė, kokia tvarka ir grafiku kompensuos tėvo ir dukros nebendrautą laiką. Suinteresuotas asmuo A. K. nesutiko, jog S. P. nurodytas laikas butų pripažintas kompensacija.
15. Teismas, remdamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, konstatavo, kad S. P. iš dalies kompensavo už bendravimo tvarkos pažeidimus. Nustatęs, kad S. P. pažeidė teismo nustatytą vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, teismas nurodė, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas skirti skolininkei CPK 771 straipsnyje numatytą baudą.
16. Parinkdamas baudos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad S. P. iš dalies pripažino savo kaltę, ėmėsi priemonių dukros psichologinei būsenai ir bendravimo įgūdžiams lavinti (naudojosi psichologo konsultacijomis) (III t., b. 1. 149), nors iš dalies, tačiau kompensavo tėvui dalį nebendrauto su vaiku laiko, taip pat į tai, kad šalių santykiai yra ypač konfliktiški, ką patvirtina ne tik šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu, bet ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos planai, vaiko situacijos vertinimo anketos, Vaiko situacijos aptarimų su vaiko atstovai anketos, informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus, duomenys apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėtą ikiteisminį tyrimą (III tomas, b. 1. 85-133, 140-148). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad S. P. šiuo metu augina ne tik dukrą, bet ir nesenai gimusį kūdikį, dėl to turi ribotas galimybes gauti pajamas, o išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, jog 300 Eur per dieną bauda yra neproporcingai didelė.
17. Vadovaudamasis tuo, kas paminėta, ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas nutarė paskirti S. P. vienkartinę 350 Eur dydžio baudą už visus iki 2021 m. spalio 21 d. galiojusios bendravimo tvarkos su vaiku pažeidimus.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
18. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. P. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atskirasis skundas ir atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Byloje pateikti suinteresuoto asmens A. K. susirašinėjimai su apeliante yra nepakankami vertinti, kad S. P. nuolatos nesutinka su pasiūlymais. Šie nesutikimai yra pateisinami, nes apeliantė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, taip pat planuoja savo laiką su vaiku ir negali taikytis tik su vaiko tėvo norais. Teismas nevertino, kad savo norus ir pageidavimus vaiko tėvas laiko prioritetu, nepaisydamas vaiko norų ir interesų. Vaiko teisių apsaugos darbuotojams A. K. buvo ne kartą pateikęs skundus, buvo išklausyta vaiko nuomonė ir mergaitė ne kartą nurodė apie tėvo elgesį su vaiku, jos nenorą vykti pas tėvą ir tokio elgesio priežastis, tačiau išvadoje šie faktai neatsispindi, kas taip pat galėjo turėti įtakos priimant ginčijamą sprendimą. Apeliantė ne kartą bendravo su vaiko tėvu, siūlė jam įvairius variantus, tačiau konfliktas neišsisprendė.
18.2. Priešingai nei nurodė teismas, apeliantė vykdo teismo sprendimą. Vaikas turi du tėvus ir mama, priešingai nei vaiko tėvas, aktyviai lanko psichologų užsiėmimus, taip siekdama padėti sau ir vaikui. Užsitęsusi vaiko tėvų konfliktinė situacija yra žalinga psichologinei vaiko gerovei, mergaitė ir jos motina jaučiasi nesaugiai, o vaiko tėvas nesiekia keisti bendravimo ypatumų. Mergaitė išgyvena vis stipresnį lojalumo konfliktą ir vaikui yra emociškai lengviau ištverti tėvų tarpusavio nesantaiką, ypač atvirus ginčus jos akivaizdoje, kai ji demonstruoja didesnį palankumą kartu gyvenančiai mamai ir vengia/atsisako kontakto su kartu negyvenančiu tėvu. Tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnametės dukros interesai bei palaikomas normalus vaiko ir tėvo (motinos) bendravimas, todėl tam būtinas abiejų tėvų bendradarbiavimas ir kooperavimasis, o ne vien tik motinos bevaisės pastangos.
18.3. Antstolė nepranešė apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, todėl vaiko teisių apsauga nebuvo užtikrinta. Tam, kad būtų galima svarstyti klausimų dėl baudos skolininkui skyrimo, būtina išsiaiškinti, ar teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra galimas vykdyti apskritai, ar buvo įvykdytas, ar skolininkas/ kreditorius sąžiningas vykdymo procese. Įstatymas neleidžia priimti sąlyginių sprendimų.
18.4. Teismas net nesiaiškino apeliantės turtinės padėties ir nubaudė ją 350 Eur bauda kreditoriaus naudai net ir po to, kuomet teismas dalį skolininkės nurodyto papildomo tėvo bendrauto laiko su dukra užskaitė kaip kompensuotą nebendrautą laiką. Pareiškėja šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, jai tenka pareiga išlaikyti du mažamečius vaikus, kai gaunamos pajamos nėra didelės. Be to, anot apeliantės nėra pagrindo kažką kompensuoti, kai iki šios dienos vaiko tėvui pilna apimtimi yra kompensuotas visas nebendrautas su vaiku laikas.
18.5. Šiuo atveju taikytina CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostata, kai šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Todėl teismas pagrįstai apeliantui nepriteisė turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
19. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. K. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį – iš motyvuojamosios dalies pašalinti motyvą: „esant šioms aplinkybėms, remdamasis tikėtinumo taisykle ir ištirtais įrodymais, teismas sprendžia, jog S. P. nurodytomis dienomis buvo kompensuota už bendravimo tvarkos pažeidimus: ...<...> nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 25 d. vakaro (trys papildomos dienos);...<...>“. taip pat prašo priteisti jam iš S. P. pirmosios instancijos teisme patirtas 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens S. P. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atskirasis skundas ir atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Apeliantas savo nesutikimą su teismo išvada minėtoje apylinkės teismo nutarties dalyje grindžia tuo, kad pagal tuo metu galiojusią tvarką vaiko tėvui A. K. priklausė pusė moksleivių atostogų nurodytu laikotarpiu, t. y. trys dienos, tačiau jis susitarė su vaiko motina, kad atostogaus ilgiau, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020m. gruodžio 25 d. su sąlyga, kad vaiko tėvas nepraleis su dukra jam priklausančių trijų atostogų dienų ir nebendraus su dukra jam priklausančius du trečiadienius. Pažymi, kad į aukščiau nurodomą bendravimo laikotarpį pateko vaiko tėvui priklausančios dienos – tėvo gimtadienis (gruodžio 19 d.) ir tėvui priklausiusios Šv. Kūčios bei pirmoji Šv. Kalėdų diena. Taigi teismas nepagrįstai tris šio tėvo bendrauto laikotarpio dienas užskaitė kaip papildomai kompensuotą laiką. Minėta aplinkybei pagrįsti apeliantas prideda prie bylos suinteresuotųjų asmenų susirašinėjimą bei susitarimą ir prašo juos prijungti.
19.2. Apeliantas, kurio teises pažeidžia vaiko motina S. P., patiria bylinėjimosi išlaidas civilinėse bylose, kadangi neišvengiamai turi teikti procesinius dokumentus, todėl būtų neteisinga, jeigu šios išlaidos nebūtų jam atlyginamos, kaip šiuo konkrečiu atveju sprendė pirmosios instancijos teismas. Suinteresuotojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetimas neatitiktų protingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str.). Kadangi vaiko tėvų interesai yra visiškai priešingi, o teismas antstolės A. A. pareiškimą tenkino, buvo pagrindas priteisti iš apeliantės ir jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
19.3. Atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą A. K. nurodo, kad pasisakydama dėl interpretacijų vaiko motina siekia klaidinti teismą ir nuolat savaip ir savo naudai perfrazuoja teismų procesinius sprendimus, remdamasi tik jai vienai žinomais kriterijais, kada leisti arba neleisti tėvui matytis su vaiku. Nuolat nuteikinėdama vaiką prieš tėvą motina siekia išgauti ir išgauna jai reikalingus mažametės atsakymus, kuriais vėliau ji naudojasi siekdama nepagrįstai riboti tėvo ir dukters bendravimą.
Šalies argumentai
19.4. Apeliantė pastoviai teigia, kad neva dukra nenori bendrauti su tėvu, tačiau teismui buvo pateikti įrodymai, iš kurių turinio matyti priešingi faktai, t. y. kaip dukra pati pasakoja tėvui, jog mama draudžia kalbėti, atiminėja ir užkėlinėja telefoną, išjunginėja garsus ir kitais savo aktyviais netoleruotinais bei neteisėtais veiksmais trukdo ir riboja dukros ir tėvo bendravimą. Nagrinėjant bylą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, vaiko motina nurodė, jog ji nesiruošia leisti dukrai bendrauti su tėvu vaizdo skambučiais, nors pačiame teismo sprendime nurodyta, kad tokia galimybė yra.
19.5. Tiek vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai, tiek socialines paslaugas teikiantys specialistai vaiko motinai S. P. ne kartą yra nurodę, kad vaikas nori bendrauti su abiem tėvais, kad laikas, praleistas su tėvu, mergaitei labai patinka. Akivaizdu, kad ignoruodama šiuos faktus, būtent vaiko motina ir kenkia vaikui, taip siekdama maksimaliai žlugdyti vaiko bendravimą su tėvu.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens S. P. atskirąjį skundą antstolė A. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
20.1. Skolininkė S. P. savo veiksmais pažeidė teismo vykdomajame dokumente nurodytą tėvo ir dukros bendravimo tvarką. Tai konstatavo ne tik antstolis, surašydamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, tačiau ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai bei Kauno apygardos teismas, nagrinėję šių aktų teisėtumo klausimą.
20.2. Apeliantė už teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų nevykdymą šiose vykdomosiose bylose buvo bausta 2020 m. birželio 12 d., paskiriant jai piniginę baudą, tačiau paskirta bauda neatliko savo prevencinės funkcijos skatinti laikytis teismo sprendime nurodytos bendravimo tvarkos. Vaiko motina ir toliau vykdė teismo sprendimą sau patogiu būdu, pažeisdama teismo nustatytą tvarką ir teisėtus A. K. interesus tinkamai įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra. Apeliantė tokiu pačiu principu kompensuoja ir bendravimo laiką, t. y. kai tėvas negalėjo bendrauti su dukra ne dėl jo kaltės – ji vienašališkai nusprendžia kas yra teisėta, nustato naują bendravimo tvarką, konstatuoja, kad visas bendravimo laikas kompensuotas.
20.3. S. P. tyčia ir ne pirmą kartą klaidina teismą. Nurodo, kad antstolė nepranešė apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių institucijai, todėl vaiko teisių apsauga nebuvo užtikrinta. Tačiau vykdomosiose bylose esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė tinkamai informavo vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių instituciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
21. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus: suinteresuotų asmenų susirašinėjimą ir susitarimą, vykusį 2020 m. Kalėdiniu laikotarpiu, dėl bendravimo su dukra bei prašo juos prijungti prie bylos (DOK 827/2022-01-04 priedai, V tomas, b. l. 121–122).
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
23. Iš minėtų dokumentų matyti, jog jie buvo parengti 2020 m. gruodžio mėnesį, šalims buvo žinomi, todėl galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas šiuos dokumentus atsisakė priimti, byloje nėra. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus, todėl tenkinti apelianto prašymo nėra pagrindo.
Dėl atskirojo skundo esmės
24. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.) ir tokių pagrindų, kurie numatyti CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
25. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas antstolės prašymas dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
27. Bylos duomenimis, Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, yra nustatyta nepilnametės A. K., gim. 2016 m. balandžio 15 d., gyvenamoji vieta su motina S. P., o tėvo A. K. bendravimo tvarka su dukterimi A. K. išdėstyta teismo sprendimo 1.1 – 1.26 punktuose Šio sprendimo pagrindu antstolės A. A. kontoroje yra vykdomi du vykdomieji dokumentai, išduoti 2019 m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. sausio 13 d., bei užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0036/20/00023 ir 0036/20/00257.
28. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi būti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją, suderinus su Finansų ministerija, parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją.
29. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) yra nustatyta, kaip turi būti vykdomi būtent tokie sprendimai. SVI 50 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 17 ir nuo 2021 m. sausio 1 d.) nurodyta, jog vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. SVI 51 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. <...>. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
30. Antstolė 2020 m. spalio 23 d. surašė trijų dalių Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-20-36-21510, Nr. S-20-36-21509 ir Nr. S-20-36-21508, kuriuose konstatuota, kad suinteresuotas asmuo S. P. nevykdė minėtu teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1.1, 1.2, 1.4, 1.7, 1.15, 1.21, 1.24, 1.25, 1.26 punktų sąlygų (vykd. b. l. 351–353).
31. Šių aktų teisėtumas patikrintas teismine tvarka – Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-27565-1126/2020, skolininkės S. P. skundas dėl antstolės 2020 m. spalio 23 d. surašytų trijų dalių Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktų Nr. S-20-36-21510, Nr. S-20-36-21509 ir Nr. S-20-36-21508 (toliau – Aktai) pripažinimo neteisėtais atmestas. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 5 d.
32. Pažymėtina, kad dėl vykusių teisminių ginčų antstolė pagal minėtus Aktus nesikreipė į teismą dėl nuobaudos skolininkei S. P. taikymo, todėl šis klausimas nebuvo sprendžiamas.
33. Antstolė 2021 m. vasario 24 d. surašė dar vieną Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-36-4763, kuriame konstatuota, kad skolininkė S. P. nevykdė minėtu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, numatytos 1.20, 1.21, 1.22, 1.24 punktuose (toliau – Aktai) (vykd. b. l. 476).
34. Šio antstolės Akto pagrįstumas taip pat buvo patikrintas teismine tvarka – Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-9879-1126/2021, kuria teismas tenkino iš dalies pareiškėjos S. P. skundą ir panaikino 2021 m. vasario 24d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-36-47632021 dalyje, kuria pripažinta, kad S. P. 2021 m. sausio 30 d. neperdavė vaistų A. K. (1.20 punkto dalis ) bei 2021 m. vasario 9 d. neinformavo išieškotoją apie telefono numerio pasikeitimą bendravimui su vaiku (1.22 punktas). Kitą skundo dalį teismas atmetė. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 10 d., Kauno apygardos teismui palikus galioti minėtą apylinkės teismo nutartį (civ. byla Nr. e2S-1240-1043/2021).
35. Taigi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad antstolės 2020 m. spalio 23 d. trijų dalių Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai dėl Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu 1.1, 1.2, 1.4, 1.7, 1.15, 1.21, 1.24, 1.25, 1.26 punktuose nustatytų bendravimo su vaikų sąlygų nevykdymo yra pagrįsti ir teisėti, taip pat teisėtas ir pagrįstas 2021 m. vasario 24 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas dėl Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu 1.20, 1.21, 1.24 punktuose nustatytų bendravimo su vaikų sąlygų nevykdymo.
36. Antstolė, remiantis minėtais Aktais prašė pirmosios instancijos teismo paskirti skolininkei S. P. po 300 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo ir antstolio reikalavimo nevykdymo dieną išieškotojo A. K. naudai.
37. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
38. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019).
39. Nors apeliantai savo atskiruosiuose skunduose iš esmės įrodinėja (ne)bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos pažeidimus, tačiau, kaip minėta, bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai jau yra konstatuoti ir patikrinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tos pačios šalys – antstolė A. A., skolininkė S. P., išieškotojas A. K. ir išvadą duodančios institucijos – vaiko teisių apsaugos tarnybos, o ginčo objektas buvo antstolės A. A. 2020 m. spalio 23 d. ir 2021 m. vasario 24 d. keturi Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai.
40. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, laikytina, kad įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-27565-1126/2020, ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-9879-1126/2021, ir jose konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjant šią civilinę bylą dėl baudos skyrimo, todėl iš naujo šioje byloje bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų nustatinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
41. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir už tai atsakingas tėvas (motina) nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka.
42. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
43. Taigi, teismai jau yra nustatę, kad skolininkė S. P. netinkamai vykdo teismo sprendimą, todėl šioje byloje sprendžiamas tik baudos skolininkei skyrimo ir jos dydžio klausimas.
44. Parinkdamas baudos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad S. P. iš dalies pripažino savo kaltę, ėmėsi priemonių dukros psichologinei būsenai ir bendravimo įgūdžiams lavinti, iš dalies kompensavo tėvui dalį nebendrauto su vaiku laiko, taip pat į tai, kad skolininkė šiuo metu augina ne tik dukrą, bet ir nesenai pagimdė kūdikį, dėl to turi ribotas galimybes gauti pajamas, į išvadą teikiančios institucijos argumentus, kad 300 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną yra neproporcingai didelė. Dėl to teismas skolininkei skyrė vienkartinę 350 Eur dydžio baudą už bendravimo tvarkos su vaiku pažeidimus.
45. Kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl tenkinti apeliantės atskirąjį skundą nėra pagrindo.
46. Apeliantas atskiruoju skundu prašo pašalinti iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies šiuos teiginius: „esant šioms aplinkybėms, remdamasis tikėtinumo taisykle ir ištirtais įrodymais, teismas sprendžia, jog S. P. nurodytomis dienomis buvo kompensuota už bendravimo tvarkos pažeidimus: ...<...> nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 25 d. vakaro (trys papildomos dienos);...<...>“. Kadangi nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas dėl bendravimo su vaiku laikymosi (nesilaikymo) tvarkos, minėta, kad bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir iš naujo nebevertinami, todėl minėti atskirojo skundo argumentai yra pertekliniai ir nelemia pagrindinio bylos rezultato.
47. Be to, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad dėl netinkamai vykdomo teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos kalta ne tik motina, bet ir mergaitės tėvas, kadangi šalys nelinkusios spręsti ginčijamo klausimo bendru sutarimu, o visus ginčus bando spręsti tik teisminiu keliu.
48. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016 46 punktą).
49. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašo priteisti iš skolininkės S. P. 300 Eur pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
50. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus antstolio ar kitų asmenų vykdymo procese pateiktus teismui pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
51. Antstolė vykdymo procese pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir baudos skyrimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytina CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostata, reiškianti, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos, nes tokios išlaidos patenka į CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalies reglamentavimo sritį. Todėl bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo priteisti A. K. bylinėjimosi išlaidas.
52. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad atskirųjų skundų argumentais keisti ar naikinti 2021 m. gruodžio 27 d. teismo nutarties nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
53. Kiti skundų ir atsiliepimų į juos argumentai galutiniam ginčo sprendimo rezultatui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).
54. Apeliantas A. K. apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti iš apeliantės S. P. bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, tačiau tokios išlaidos, vadovaujantis šios nutarties 50–51 punktuose aptartais argumentais, yra neatlyginamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti apelianto A. K. prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.