- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2S-1240-1043/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- S. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. skundą dėl antstolės A. A. 2021 m. vasario 24 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nevykdymo akto vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/00257, suinteresuoti asmenys antstolė A. A., A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. P. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolės A. A. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/00023, panaikinti 2021 m. vasario 24 d. priimtą sprendimą, įpareigojantį skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą.
2. Pareiškėja skunde nurodė, jog 2021 m. kovo l d. buvo gautas skundžiamas sprendimas, kuriame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, išvados padarytos tikėtina remiantis vien suinteresuoto dukros tėvo pasisakymais. Fiksuoti pažeidimai: 2020 m. lapkričio 16 d. neperdavė tėvui pakaitinių dukters rūbų; 2020 m. gruodžio 20 d. neperdavė tėvui pakaitinių dukters rūbų; 2021 m. sausio 30 d. neperduoti vaiko gydymui reikalingi vaistai. 2021 m. vasario 9 d. išieškotojas neinformuotas apie telefono numerio pasikeitimą bendravimui su vaiku. Išieškotojas kreipėsi į vaiko motiną 2020 m. lapkričio 2 d., teiraudamasis dėl dukters vizito pas gydytojus, tačiau atsakymo nesulaukė. Sekančią dieną pakartotinai užklausė, tačiau taip pat atsakymas nebuvo pateiktas. Skolininkė neinformavo išieškotojo apie 2021 m. sausio 14 d. planuojamą vizitą ir jo tikslą gydymo įstaigoje. Antstolė, nenurodė terminų, kuriais remiantis S. P. turėtų atlikti tam tikrus veiksmus, netaikė jokių įpareigojimų, nepareikalavo jokių įrodymų, paaiškinimų, nesikreipė į Vaiko teisių apsaugos tarnybą (toliau – VTAT) ir neinformavo apie tokių veiksmų atlikimą. Teismo sprendimas vykdomas ir akivaizdu, kad dukros tėvas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, siekia turėti didesnį pranašumą vaiko atžvilgiu, todėl antstolės sprendimai nepagrįsti.
3. Antstolė A. A. 2021 m. kovo 22 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė Kauno apylinkės teismui Kauno rūmams. Patvarkyme antstolė nurodė, kad su skolininkės skundu nesutinka, nurodė, kad dėl 2020 m. lapkričio 16 d. tėvui neperduotų pakaitinių dukters rūbų, nemini, kad su dukros tėvu buvo tartasi, kad karantino metu dukra trečiadieniais visada pasiims su nakvyne, kadangi visos viešos lankytinos įstaigos užsidariusios, visą susitikimo laiką leisti lauke yra netinkamos oro sąlygos. Šis laikas būtų užskaitytas, kaip kompensacija už ankstesnius S. P. pažeidimus, kuriuos yra nurodęs teismas kompensuoti. 2020 m. gruodžio 20 d. bendravimo metu tėvui neperduoti pakaitiniai rūbai. Skolininkės teigimu, rūbai perduoti, tačiau A. K. netenkino perduoti vaiko rūbai. Dėl šio punkto trūko platesnės informacijos, todėl šis punktas buvo panaikintinas iš 2021 m. vasario 24 d. akto, tačiau esant pagrįstiems įrodymams bus priimamas atskiras aktas. Bus aiškinamasi dėl kokių priežasčių perduoti rūbai išieškotojui atrodo netinkami. Taip pat bus sprendžiama, ar skolininkė teismo sprendimą šioje dalyje vykdė realiai, o ne formaliai, t. y. ar pateikti dukros rūbai yra tinkami ir atitinka oro sąlygas. 2021 m. kovo 30 d. neperduoti vaiko gydymui reikalingi vaistai. S. P. teigimu vaistai buvo paskirti neapibrėžtam laikui iki dukros savijauta pagerės. Vaistai neįdėti, nes tokio poreikio nebebuvo, o gydymo laikas praėjęs. Skolininkė vietoj to, kad būtų pateikusi gydytojo rekomendaciją dukros tėvui, šią informaciją teikė tik su skundu. Susidaro įspūdis, kad S. P. tyčia slepia informaciją ir vengia konstruktyvaus dialogo su A. K., taip inicijuodama tolimesnius teisinius ginčus. S. P. nenurodo, kaip vyksta dukros skatinimas, kokiais veiksmais stengiamasi vykdyti šį teismo sprendimą. Skolininkė nepateikia jokių įrodymų, kad apie pasikeitusį telefono numerį informavo išieškotoją ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną. Skolininkė pripažįsta, kad tinkamai neinformavo išieškotojo apie planinius apsilankymus ir vizitų tikslus gydymo įstaigoje ir pažeidė teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką. Atliktą pažeidimą teisino tuo, kad pamiršo informuoti, tačiau to nedarė piktybiškai.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo A. K., pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos skundo dėl antstolės A. A. 2021 m. sausio 24 d. nurodymo Nr. S-21-36-4763 vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/00257 netenkinti kaip nepagrįsto. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 16 d. buvo pirmadienis, ir tuo metu dukra negalėjo būti su tėvu. Minimas pažeidimas dėl neperduotų rūbų buvo fiksuotas 2020 m. lapkričio 11 d. Pareiškėja neneigė, kad rūbų neperdavė, tačiau, kaip priežastį nurodė, kad neva dukrą paimti tik porai valandų. 2021 m. lapkričio 9 d. vaiko motina buvo informuota, kad minimą dieną 2020 m. lapkričio 11 d. dukrą tėvas paims su nakvyne, kaip kompensaciją už tai, kad 2020 m. lapkričio 4 d. vaiko motina su dukra neleido pasimatyti, taip išvengiant papildomo kreipimosi į antstolius dėl pareiškėjos nubaudimo. Praleisdama visus šiuos faktus ir nutylėdama šioje situacijoje svarbius, jo atliktus veiksnius, vaiko motina sąmoningai siekė suklaidinti teismą. Todėl, tai, kad dukra keliaus su tėvu su nakvyne jai buvo žinoma. Taip pat ji į pateiktą informaciją atrašė, kad su tuo nesutinka, iš savo pusės nepateikdama, jokio alternatyvaus pasiūlymo, kaip ją įpareigoja teismas. Į klausimą, kaip siūlo tuomet kompensuoti neatsakė. Taigi, jos teiginiai, kad turėjo būti tik 2 valandas, ir nutylėdama, kad tinkamai buvo informuota, iškreipia situaciją. Dėl perduodamų vaistų, vaiko motina ne tik, kad neperdavė vaistų, bet neteikė per nustatytą laikotarpį jokios informacijos apie vizitą pas gydytojus. Tėvas pats kreipėsi į pareiškėją, radęs informaciją esveikata.lt sistemoje. Kaip vėliau pati skolininkė išsireiškė, ji neprivalo teikti ataskaitų, tuo šiurkščiai pažeisdama ir ignoruodama teismo sprendimą, kuriuo yra įpareigota ne tik perduoti vaistus bet ir informuoti apie vizitus pas gydytojus. To nėra nei karto padariusi. Po 2 savaičių po minimo vizito pas gydytojus, paėmęs vaiką ir matydamas, kad nepastebimas joks pagerėjimas tėvas kreipėsi į vaiko motiną raštu, klausdamas kur vaistai. Tačiau jokio atsakymo negavo, taip pat kaip ir negavo informacijos ar buvo kreiptasi vėliau į gydytojus. Detalesnę informaciją pavyko gauti, tik antstoliams surašius patvarkymą. Taigi akivaizdžiai buvo nustatytas vaiko motinos piktnaudžiavimas turima informacija ir faktu, kad vaikas gyvena su ja. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ragelis apskritai nekeliamas, taip faktiškai nesudaroma jokių realių galimybių bendrauti su vaiku. Šiai dienai tarp susitikimų su vaiku jau ne pirmus metus tėvui neleidžiama bendrauti su vaiku. Taip pat pati vaiko motina ne vieną kartą yra pripažinusi, kad tokio amžiaus vaikas negeba dar pats formuoti savo norų. S. P., teigė, kad dukra nenori bendrauti su tėvu, o ji skatina, tačiau nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, pagrįsti šiems savo teiginiams. Ji pripažino pati, kad telefono nekėlimo atvejai yra ne kas kita, o teismo nutarties pažeidimai. Vasario mėnesį vykusiame atvejo vadybos posėdyje ir dalyvaujant tiek atvejo vadybininkėms, tiek vaikų teisių atstovams, pasisakydama šiuo klausimu pareiškė, kad esama teismo nutartis ir punktas, neįpareigoja jos atsiliepti. Rašydama skundą melagingai nurodė, kad dukrą skatina bendrauti, tačiau nepateikė įrodymų. Bendravimui su vaiku kaip ji išsireiškė yra kitas, „vaiko“, numeris, numerio ji tiksliai neįvardijo, todėl nepateikdama šios informacijos, jau pažeidė teismo nutartį, dėl informacijos pateikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjos S. P. skundą antstolės A. A. 2021 m. vasario 24 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nevykdymo akto vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/00257 tenkino iš dalies, panaikino 2021 m. vasario 24 d. antstolės A. A. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-36-47632021 apimtyje, kurioje pripažinta, kad S. P. 2021 m. sausio 30 d. neperdavusi vaistų A. K., bei 2021 m. vasario 9 d. išieškotojas neinformuotas apie telefono numerio pasikeitimą bendravimui su vaiku, likusioje apimtyje skundas atmestas.
6. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolė atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, iš esmės pagrįstai surašė skundžiamą sprendimą, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, todėl nebuvo teisinio pagrindo jo naikinti visoje apimtyje. Antstolė vykdydama vykdomąją bylą, veikė laikydamasi įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, jokių teisės normų nepažeidė. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja S. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės civilinės teisės normas, neteisingai taikant ir aiškinant procesines teisės normas, vertinant skolininkės – apeliantės veiksmus tik formaliais pagrindais, neteisingai vertinant net pateiktus svarbius rašytinius įrodymus, taip pat nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamos ir vienodinamos vieningos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
1.2. Formalūs pažeidimai, jei jie padaryti dėl ne nuo skolininkės veiksnių priklausančių aplinkybių, negali būti laikytini teismo sprendimo nevykdymu, taip suteikiant išieškotojui didesnį pranašumą, neginant vaiko ir su juo gyvenančios motinos interesų. Taigi neva teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurias nurodo išieškotojas ir antstolė, savaime neįrodo, kad apeliantė nebendradarbiavo vykdydama teismo sprendimą, kad nevykdė teismo sprendimo be jokios priežasties ar savo ambicijų, siekio atriboti vaiką nuo tėvo, nes įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą, kad, S. P. dedant pastangas įvykdyti teismo sprendimą, bendradarbiauti atsisakė pats išieškotojas. Teismas nevertino, kad skolininkė dėjo aktyvias pastangas atkuriant ir sustiprinant tėvo ir dukros ryšius (psichologų išvados, VTAT nustatytos faktinės aplinkybės, kurios bylose dėl vaikų yra svarbesnės nei formaliai nustatytos antstolės faktinės aplinkybės), kad pats išieškotojas nėra motyvuotas gilinti tėvystės įgūdžius, lankytis pas psichologus, dalyvauti mediacijoje, apsisaugoti ir apsaugoti dukrą nuo neigiamo poveikio. Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo faktines aplinkybes, kad apeliantė vykdydama bendravimo tvarką pagal dar kol kas galiojantį teismo sprendimą, siekia bendradarbiauti, sąmoningai laikosi psichologo, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų rekomendaciją ir nemanipuliuoja vaiku.
Atsiliepimas
1.3. 2021 m. kovo 5 d. skųsdama antstolės veiksmus ir 2021 m. balandžio 19 d. teikdama teismui atsiliepimą, skolininkė nurodė reikšmingas aplinkybes, kurios tik iš dalies buvo įvertintos:
1.3.1 Dėl drabužių neperdavimo. Išieškotojas niekada vaiko nepasiima pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑812-1045/2019 nustatytą bendravimo tvarką – vienai dienai, todėl teismas skundžiamoje nutartyje minėto sprendimo 20 punktą interpretuoja savaip, vertina jį pažodžiui, bet ne logine prasme. Skolininkė yra nurodžiusi, kad minėtomis dienomis ji turėjo būti su vaiku, todėl vaiko rūbų ir neįdėjo, arba įdėjo rūbus, bet jie netiko išieškotojui, arba paskambinus išieškotojui, ji sutiko, kad vaikas būtų grąžintas kitą dieną. Kuo netiko įdėti rūbai taip ir lieka neaišku, nes tikima vien išieškotojo žodžiais. Iš paties pateikto susirašinėjimo fakto matyti, kad vis tik rūbai buvo įdėti, tačiau jų kiekis netenkino vaiko tėvo. Pasak apeliantės, vaiko tėvas turėtų būti pajėgus nupirkti vaikui rūbų, faktiškai mokėdamas dukrai tik 130 Eur išlaikymą (priteista 200 Eur, tačiau vaiko pinigai iki šios dienos mokami ne motinai, su kuria gyvena vaikas, bet pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019 juos gauna išieškotojas, tik įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2‑665‑920/2021, skolininkė gaus vaiko pinigus).
1.3.2 Dėl telefoninių skambučių. Priešingai nei teigia antstolė ir vaiko tėvas, S. P. vykdo teismo sprendimą ir siekia dukrą skatinti bendrauti su tėvu, tačiau mergaitė kartais kategoriškai atsisako su tėvu kalbėti telefonu, nurodydama, kad ji nenori kalbėtis su tėvu, siekia išvengti bet kokio mamos skatinimo, nukreipia jos dėmesį (tokie įrodymai ne kartą buvo teikiami daugkartiniuose teisminiuose procesuose), šis opus klausimas ne kartą buvo nagrinėtas VTAT. Pareiškėja kreipėsi į psichologus, prašant padėti atskleisti priežastis dėl ko kartais vaikas nesutinka kalbėtis su tėvu telefonu, dėl ko sakanti, kad tėvas verčia meluoti, kad skriaudžia ar kt. 2020 m. kovo 6 d. buvo paskirtas mergaitės pirmas vizitas pas psichologus, tačiau telefonu buvo pranešta, kad terapinis seansas neįvyks, nes vaikas per mažas, kad psichologai galėtų dirbti. Su vaiku dirba ugdymo įstaigos psichologai, kuriems vaikas neišsako šios problemos, tačiau paties fakto negalima vertinti kaip pareiškėjos piktybinio veiksmo, siekiant nevykdyti teismo sprendimo. Beje apie tai, kad dukra įvairiais motyvais siekia pati išvengti kalbėtis su tėvu telefonu nenori kalbėtis, buvo konsultuotasi ir su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, jiems ši informacija kaip ir antstolei, kaip ir suinteresuotam asmeniui yra žinoma. Iš nurodytų antstolės teiginių be jokių tam pagristų įrodymų, negalima vertinti, kad S. P. tyčia ir be svarbios priežasties, siekdama atskirti vaiką nuo tėvo nevykdo ir/ar netinkamai vykdo teismo sprendimą, o paties vaiko tėvo suinteresuoto asmens A. K. veiksmai vertinti kaip psichologinis smurtas vaiko ir jo motinos atžvilgiu, siekiant savo principų patenkinimo, perkeliant šiuos principus į teisminius besitęsiančius procesus (beje teismas šiuos suinteresuoto asmens teiginius užfiksavo, t. y. kad tėvo elgesys nėra tinkamas ar pateisinamas). Net ir VTAT svarstant atvejo vadybą, pats suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis neketina dalyvauti mediacijoje, kad visus klausimus spręs teisme, kas ir vyksta nuo 2018 m.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. K. prašo pareiškėjos S. P. atskirąjį skundą atmesti ir suinteresuoto asmens antstolės A. A. 2021 m. vasario 24 d. priimtą sprendimą tenkinti pilna apimtimi. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
2.1. Su atsiliepimu pateikiami įrašai, pačios dukros pasakojimai, paneigia motinos teiginius apie dukros savarankišką „nenorą“. Iš įrašų akivaizdu, kad vaiko motina ne tik neskatina dukros bendrauti, dukrai dažnu atveju nesako, jog skambina tėtis, o garsas išjunginėjamas. Taip pat iš dukros pasakojimo, kad „mama sako, jog tėtis išmokino nekalbėti“ paneigia pačios pareiškėjos teiginius, kad vaikas tai daro savo noru. Vaiko motina teismą klaidina, o vaiką nuteikinėdama prieš tėvą, teigdama, kad neva pats išmokino su pačiu savimi nebendrauti, atskleidžia jos siekį klaidinti teismą ir nuslėpti savo neigiamą įtaką vaikui tėvo atžvilgiu. Faktas, kad dukra pasisako, jog net neatsimena, dėl kokių priežasčių atmeta ragelį įrodo, kad tai nėra paties mažamečio vaiko sprendimas, o elgesys įtakojant suaugusiam asmeniui.
2.2. Pareiškėja, byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos keitimo, 2020 m. kovo 30 d posėdyje nurodė, kad tėvui skambinant, ji atsiliepia, tačiau iš antstolio fiksuotų pažeidimų akivaizdu, kad visais atvejais pareiškėja neatsiliepė. Tokiu būdu, pati pareiškėja pripažįsta, kad tai jos sąmoningas ir sistemingas veiksmas, nukreiptas išskirtinai prieš išieškotojo ir vaiko bendravimą.
2.3. Vasario – kovo mėnesiais, vaiko motina tris kartus vedė dukrą pas gydytojus, ir visais atvejais „pamiršo“ informuoti. Tokie nuolatiniai „pamiršimai“ byloja, kad tai daroma sistemingai ir sąmoningai, siekiant kuo mažiau vaiko tėvui suteikti informacijos apie dukrą.
2.4. Vaiko motina, pasisakydama, kad A. K. neieško taikaus sprendimo, klaidina teismą siekdama formuoti neigiamą nuomonę apie vaiko tėvą ir šmeižti teismo akyse bei formuoti klaidinančią nuomonę apie save, kaip geranoriškai nusiteikusį asmenį.
2.5. Pareiškėja bando teisintis psichologų išvadomis, tačiau nutyli, kad su dukra bendravusi psichologė neturi kompetencijos minimoms problemoms spręsti, o jos užsiėmimai su vaiku, buvo nukreipti ne į situacijos šeimoje sprendimą, tačiau į vaikui reikalingą emocijų pažinimą. Vaiko motina remiasi VTAT išvadomis, tačiau jas interpretuoja išskirtinai savo naudai. VTAT atstovai yra nurodę, kad turi būti užtikrintas realus bendravimas vaiko su tėvu ir turi būti laikomasi teismo nutarties. Kad vaikas gali ne visada norėti bendrauti. Tačiau ne tai, kad nenori visiškai, kaip stengiasi įrodyti vaiko motina. Lygiai taip pat jie pasisakė ir apie tai, kad dukra jiems pasakė, kad patinka laikas su tėvu ir nori matytis, tą patį dukra pakartojo ir atvejo vadybos specialistei, apie ką vėl gi vaiko motina nemini.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino 2021 m. vasario 24 d. antstolės A. A. sprendimo, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-36-47632021 apimtyje, kurioje buvo pripažinta, kad S. P. 2021 m. sausio 30 d. neperdavusi vaistų A. K., bei 2021 m. vasario 9 d. išieškotojas neinformuotas apie telefono numerio pasikeitimą bendravimui su vaiku, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje
11. Suinteresuotas asmuo A. K. kartu su atsiliepimu apeliacinėje instancijoje pateikė garso įrašus, teksto redagavimo programa sukurtas rinkmenas ir antstolės kreipimąsi dėl baudos paskyrimo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi minėtose procesinėse teisės normose įtvirtinta įrodymų sąsajumo ir leistinumo taisyklė. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo pateikė 6 garso įrašus, išieškotojo parengtą skolininkės elgesio chronologiją, garso įrašų paaiškinimus bei 2021 m. balandžio 16 d. patikslintą kreipimąsi dėl baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą. Garso įraše Nr. 5 girdimas moters balsas, išieškotojas nurodo, kad tai 2021 m. kovo 30 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo ištrauka, tačiau nepateikiama jokių tai pagrindžiančių duomenų. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų negalima spręsti nei kokio asmens pasisakymai yra įrašyti nei kokiomis aplinkybėmis tai buvo padaryta, t. y. ar garso įrašas buvo padarytas nepažeidžiant asmens teisės į privatumą. Kiti garso įrašai yra itin trumpos pakalbių ištraukos, iš kurių negalima nustatyti nei viso pokalbio konteksto nei kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti garso įrašai. Dėl šios priežasties garso įrašai atsisakomi priimti kaip neatitinkantys sąsajumo ir leistinumo reikalavimų. Išieškotojo parengta skolininkės elgesio chronologija, t. y. išieškotojo parengta pokalbių / susirašinėjimų suvestinė, paties išieškotojo pateikti komentarai ir skolininkės pasisakymų vertinimas taip pat garso įrašų paaiškinimas nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme. Nesutikimo su atskiruoju skundu argumentams, byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos išdėstymui yra skirtas procesinis dokumentas (šiuo atveju atsiliepimas į atskirąjį skundą) dėl ko nėra teisinio pagrindo priimti aukščiau nurodytus išieškotojo parengtus dokumentus (raštus). 2021 m. balandžio 16 d. patikslintas kreipimasis dėl baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą atsisakomas priimti kaip negalintis nei patvirtinti nei paneigti šios bylos išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, nes šioje byloje vertinama ar antstolė 2021 m. vasario 24 d. akte pagrįstai konstatavo, kad skolininkė nevykdo atitinkamos dalies teismo nustatytos bendravimo tvarkos.
Dėl ginčo esmės
12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
13. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja S. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais antstolės A. A. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0036/20/00023, panaikinti 2021 m. vasario 24 d. priimtą sprendimo, įpareigojantį skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Antstolės A. A. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-812-1045/2019 dėl bendravimo su vaiku tvarkos: 1) motina perduoda tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo vaikui priskirtus vaistus, jeigu pastarasis serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirta gydymą ir gydytojų rekomendacijas (20 punktas); 2) abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu nuo 19 val. ryto iki 21 val. vakaro (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kita iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma (21 punktas); 3) kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiam su vaiku klausimais ir/ar su vaiku palaikyti, pasikeitimą (22 punktas); 4) vaiko motina įpareigojama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną informuoti vaiko tėvą vaikui susirgus, bei apie numatomus vizitus pas gydytoją: jeigu jie planiniai prieš 1 dieną, jeigu jie skubūs, esant pirmai galimybei, bet ne vėliau, nei per 2 (dvi) valandas (24 punktas).
14. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju antstolė A. A. 2021 m. vasario 24 d. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad 1) 2020 m. lapkričio 16 d. skolininkė neperdavė tėvui pakaitinių dukters rūbų; 2020 m. gruodžio 20 d. neperdavė tėvui pakaitiniu dukters rūbų; 2021 m. sausio 30 d. neperduoti vaiko gydymui reikalingi vaistai; 2) išieškotojui nebuvo sudarytos galimybės bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis ir/ar telefonu nustatytomis valandomis: 2020 m. spalio 20, 26 dienomis; 2020 m. lapkričio 3, 4, 5, 6, 9, 11, 12, 18, 20, 22, 23, 24 dienomis; 2020 m. gruodžio 1, 4, 5, 6, 7, 14, 29, 31 dienomis; 2021 m. sausio 3, 4, 8, 19, 22, 23, 24, 25, 27 dienomis; 2021 m. vasario 2, 5, 6, 7, 8, 11 dienomis; 3) 2021 m. vasario 9 d. išieškotojas neinformuotas apie telefono numerio pasikeitimą bendravimui su vaiku; 4) skolininkė neinformavo išieškotojo apie 2021 m. sausio 14 d. planuojama vizitą ir jo tikslą gydymo įstaigoje.
16. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog patvarkyme dėl skundo netenkinimo 2021 m. kovo 22 d. Nr. S-21-36-6822 antstolė panaikino akto punktą apimtyje, kurioje konstatuota dėl 2020 m. vasario 20 d. neperduotų pakaitinių rūbų, kadangi trūko platesnės informacijos. Atitinkamai skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas dėl rūbų neperdavimo fakto 2020 m. gruodžio 20 d. nepasisakė, kadangi tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino 2021 m. vasario 24 d. antstolės A. A. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-36-47632021 apimtyje, kurioje buvo pripažinta, kad S. P. 2021 m. sausio 30 d. neperdavė vaistų A. K. bei 2021 m. vasario 9 d. išieškotojas nebuvo informuotas apie telefono numerio pasikeitimą bendravimui su vaiku. Atsižvelgiant į tai, kad atskiruoju skundu apeliantė neginčija šių faktų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl šios skundžiamos nutarties dalies.
18. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog byloje surinktų įrodymų visuma įrodo faktines aplinkybes, kad apeliantė vykdydama bendravimo tvarką pagal dar kol kas galiojantį teismo sprendimą, siekia bendradarbiauti, sąmoningai laikosi psichologo, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų rekomendacijų ir nemanipuliuoja vaiku, todėl formalūs pažeidimai, jei jie padaryti dėl ne nuo skolininkės veiksnių priklausančių aplinkybių, negali būti laikytini teismo sprendimo nevykdymu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
19. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Aptariamuoju aspektu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Todėl vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas (nutartis) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog antstolės patvarkyme pagrįstai konstatuotas 2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑812-1045/2019 patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos 20 punkto pažeidimas, kadangi šis punktas taikomas visais atvejais, o ne tik tada kai vaikas paimamas nakvoti pas tėvą, vaikui turi būti užtikrinamas ir tinkamas oro sąlygas, patogus (atsižvelgiant į laiko trukmę) apsirengimas. Apeliantės nurodomi argumentai, kad vaiko tėvas turėtų būti pajėgus nupirkti vaikui rūbų, įvertinus jo skiriamą lėšų sumą vaiko išlaikymui, neturi teisinės reikšmės vertinat ar buvo vykdoma teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas teismo nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo klausimas, o skolininkės veiksmai vertinami pagal skolininkės veiksmų atlikimo metu galiojančios bendravimo tvarkos nuostatas. Pareiga perduoti vaiko pakaitinius rūbus niekaip nesusijusi su skyriumi gyvenančio tėvo teikiamu išlaikymo dydžiu.
21. Pasisakant dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis vykdymo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apeliantės nurodomam argumentui, jog dėl vaiko nedidelio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.) apeliantei gali būti sudėtinga užtikrinti bendravimo tvarkos reikalavimą vaiko tėvui bendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis su vaiku kiekvieną dieną dvi valandas (nuo 19 val. iki 21 val.). Neabejotinai galimos gyvenimiškos situacijos kuomet dėl objektyvių priežasčių ar tiesiog mažamečio vaiko nusiteikimo gali nepavykti preciziškai užtikrinti nustatyto bendravimo. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti į neįvykusių bendravimų skaičių per sąlyginai neilgą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus – skambučių (atmestų) išklotinę ir pagrįstai atsižvelgė į tai, jog minėtos bendravimo su vaiku tvarkos 21 punkto pažeidimas padarytas net 37 kartus per keturių mėnesių laikotarpį, taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog šio pažeidimo atsiradimui esminės įtakos turėjo nuolatinė motinos aktyvumo, kooperavimosi stoka, o ne vaiko valios trūkumas. Teismas neturi teisinio pagrindo pritarti apeliantės nuomonei, kad pažeidimai yra formalūs. Sistemingai nevykdoma bendravimo su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis nustatyta tvarka negali būti laikoma formaliu pažeidimu nei pagal savo pobūdį nei pagal mastą. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į susirašinėjimą tarp šalių ir tai, kad pati pareiškėja pripažino, jog pamiršta informuoti apie planuojamus vizitus pas gydytoją (el. susirašinėjimas 2021 m. sausio 18 d. laiškas A. K.), daugiau kaip tris dienas, konstatavo, kad antstolės veiksmai šioje apimtyje, priimant 2021 m. vasario 24 d. antstolės A. A. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-36-47632021, teisėti.
22. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti priešingai nei, kad skolininkė S. P. pažeidė nustatytą bendravimo tvarką. Konkrečiu atveju apeliantės nurodytos priežastys, dėl kurių apeliantė neužtikrino nustatytos vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos vykdymo, nėra pateisinamos ir nėra objektyvios. Tuo atveju, jei šalims sudėtinga užtikrinti vaikų bendravimo su išieškotoju tvarką pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją, jos turėtų spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Akivaizdu, kad tik abiejų šalių pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai bei užtikrintas sklandus vaiko ir jo tėvo bendravimas, todėl tam būtinas S. P. bendradarbiavimas ir kooperavimasis su vaiko tėvu A. K.. Iš byloje esančių duomenų (pagalbos plano) matyti, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški dėl ko bendravimas ir bendradarbiavimas klausimais, susijusiais su šalių vaiku, yra apsunkintas. Atkreiptinas abiejų vaiko tėvų dėmesys, jog Civilinio kodekso 3.170 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje ypatingai ginama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.
23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.