Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-958-232/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-26
Bylos Nr.: 2A-958-232/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-01642-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Liuda Uckienė, Henrichas Jaglinskis, Aldona Tilindienė
Ieškovas: P. P.
Atsakovas: I. P.

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-958-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01642-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 77.4.2; 78.2.1; 116.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. P. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovei I. P., išvadą teikianti institucija byloje Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei atsakovės I. P. priešieškinį ieškovui P. P., išvadą teikianti institucija byloje Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nutraukti P. P. ir I. P. 2008 12 31 Ukmergės rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 260, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnametės dukters K. P., gim. gyvenamąją vietą kartu su motina - atsakove I. P.; nustatyti nepilnamečio sūnaus S. P., gim. gyvenamąją vietą kartu su tėvu - ieškovu P. P.; priteisti iš ieškovo P. P. nepilnametės dukters K. P. išlaikymui iki vaiko pilnametystės, mokant po 425 Lt periodinėmis įmokomis kas mėnesį, dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus S. P., gim. išlaikymui iki vaiko pilnametystės, mokant po 425 Lt periodinėmis įmokomis kas mėnesį, sūnaus lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – P.; priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių pateikiami įrodymai teismui.

Nurodė, kad jis ir atsakovė susituokė 2008 12 31 d. Iki šios santuokos sudarymo, ieškovas su atsakove buvo sudarę santuoką dar 1998 metais, kuri buvo nutraukta 2002 metais. Šalys iki 2008 12 31 santuokos susilaukė dviejų vaikų: S. P., gim. ir K. P., gim.. Ieškovui Lietuvoje rasti gerai apmokamą darbą buvo sunku, reikėjo išlaikyti šeimą, todėl 2001 m. vasario mėnesį jis išvyko dirbti į Švediją, o 2008 m. sausio mėnesį įsidarbino nuolatiniam darbui Norvegijoje. Nuo santuokos sudarymo šalys gyveno draugiškai ir darniai, kartu rūpinosi šeimos gerove, vienas kitu, stengdavosi kilusius konfliktus išspręsti taikiai ir gyventi pilnavertėje šeimoje. 2011 m. gegužės mėnesį ieškovo ir atsakovės, kaip sutuoktinių, santykiai nutrūko ir šalys nutarė gyventi atskirai. Ieškovas toliau liko dirbti ir gyventi Norvegijoje, o atsakovė kartu su vaikais gyveno šalių bendrame šeimos bute, esančiame D. g., Nr., U.. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesį atsakovė su vaikais pakeitė gyvenamąją vietą į Santuokos g., Nr. 10, Ukmergėje, pradėjo bendrą gyvenimą su sugyventiniu. Ieškovo ir atsakovės santuoka faktiškai iširo nuo 2011 m. gegužės mėnesio, nuo to laiko jie bendro santuokinio gyvenimo negyvena ir neveda bendro ūkio. Ieškovas teigė, kad nėra tikimybės, jog jis ir atsakovė pradės gyventi kartu kaip sutuoktiniai, todėl ieškovas prašė teismo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskiriant termino susitaikyti. Ieškovas visą laiką pilnai išlaikydavo šeimą, nes atsakovė niekur nedirbo. Dėl šių priežasčių iš ieškovo pervedamų pinigų buvo išlaikomi ne tik vaikai bet ir atsakovė, buvo apmokami komunaliniai mokesčiai bei kitos su buto išlaikymu susijusios išlaidos. Iki 2011 m. atsakovė naudodavosi ieškovo dubliuota kreditine DNB banko Norvegijoje išduota kortele į kurios sąskaitą buvo pervedamas ieškovo darbo užmokestis. Nuo 2011 m. atsakovė naudojosi ir Nordea banko Norvegijoje sąskaita, į kurią kas mėnesį periodiškai buvo pervedama išmoka už vaikus, skiriama iš Norvegijos valstybės, sudaranti 1940 NOK (apie 910 Lt). Ieškovas kiekvieną mėnesi pervesdavo atsakovei dar maždaug po 2000-3000 NOK (maždaug 900 Lt - 1400 Lt) sumas buto ir vaikų išlaikymui papildomai. Atsižvelgiant į tai ieškovo pervedamos sumos kas mėnesį sudarė apie 1800 - 2400 Lt. Ieškovas teigia, kad pilnai rūpinosi ir iki šiol rūpinasi šeimos išlaikymu, o atsakovė būdama santuokoje su ieškovu siekė tik materialinio išlaikymo. Ieškovas teigia, kad šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu, tačiau ieškovas sutinka, jog tiek jis, tiek ir atsakovė šių pareigų tinkamai nevykdė. Ieškovas neneigia ir savo kaltės ta apimtimi, jog galimai per mažai laiko skyrė šeimai, dėl darbo Norvegijoje į Lietuvą grįždavo retai. Nurodė, kad bendras gyvenimas tapo negalimas ir šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes radikaliai skyrėsi abiejų šalių požiūris į šeimyninį gyvenimą. Ieškovas savo, kaip sutuoktinio pareigas vykdydavo iš esmės tinkamai: visiškai išlaikė šeimą, buvo rūpestingas ir atsakingas vyras bei tėvas - nuolat rūpinosi vaikų mokslų rezultatais ir kitais pasiekimas, bendraudavo su jais, leido su jais vasaros atostogas. Abu nepilnamečiai vaikai jam yra labai svarbūs. Jis jais nuolat rūpinasi ir labai juos myli. Kai šalys sutarė gyventi atskirai, abu vaikai paskutines dvi vasaras atostogavo Norvegijoje pas ieškovą be atsakovės. 2011 m. ieškovas pats atvyko automobiliu į Lietuvą pasiimti vaikų į Norvegiją, kur jie penkias vasaros atostogų savaites praleido kartu su ieškovu, o 2012 m. vasarą vaikai patys atskrido lėktuvu pas ieškovą į Norvegiją, kur vėl atostogavo penkias savaites. Vaikams labai patinka leisti laiką su ieškovu. Suprasdamas, kad visgi dukters Karolinos ir atsakovės, kaip dukters ir mamos, tarpusavio santykiai ir ryšiai yra natūraliai glaudesni ir stipresni, nei dukters ir tėvo, be to, atsižvelgdamas į tai, kad dukrai natūraliai yra reikalinga didesnė motinos globa, sutinka ir neprieštaravo, kad dukters K. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su atsakove. Tačiau prašė teismo sūnaus S. gyvenamąją vieą nustatyti su ieškovu, nes pats sūnus ne kartą yra pareiškęs norą likti gyventi Norvegijoje kartu su tėvui. Pažymėjo, jog sūnus gerai moka anglų kalbą, kuri Norvegijoje vartojama ir yra viena iš pagrindinių šioje šalyje. Ieškovo gyvenamojoje vietoje yra puikios galimybės sūnui mokytis - mokykla, kurią sūnus lankytų, yra netoli namų, moksleivius į mokyklą kas rytą veža nemokamas mokyklinis autobusas, mokykla yra šalia gražaus ežero. Sostinėje Osle yra Norvegijos lietuvių bendrijos įkurta sekmadieninė mokykla, kur vaikai mokomi lietuvių kalbos, taip pat veikia keletas papildomų ugdymo būrelių. Ieškovas gyvena netoli Norvegijos sostinės Oslo, jo gyvenamojoje vietoje yra graži natūrali gamtos aplinka, miškai, ežerai. Jis gyvena nuomojamame name, kuriame yra atskiras įėjimas į jo gyvenamąsias patalpas. Name yra visi patogumai, visa buitinė technika, naujai įrengtas 20 kv.m ploto vaiko kambarys, kurį įrengė pagal sūnaus pageidavimus, lauko terasa su vaizdu į miškelį. Šalia namo įrengtas batutas, kieme įrengta vaikų žaidimų aikštelė, kur sūnus atostogų metu žaisdavo su kaimynų vaikais. Jo gyvenamojoje vietoje, tame pačiame name, gyvena dar trys lietuvių šeimos, kurios turi panašaus amžiaus vaikų, su kuriais sūnus šią vasarą labai daug bendravo ir artimai susidraugavo. Jis su sūnumi ne kartą yra kalbėjęs ir aptaręs ateities perspektyvas dėl mokslų, popamokinės veiklos bei laisvalaikio praleidimo galimybių Norvegijoje, pvz. esančioje Kultūros mokykloje yra šokių, piešimo/dažymo, įvairių kt. užsiėmimų būrelių, kuriuos sūnus norėtų lankyti. Sūnus nuo penkerių metų lanko šokius „Line dance“, todėl tokių šokių lankymą būtų galimybė pratęsti ir Norvegijoje. Sūnui gyvenant su ieškovu, jam būtų suteiktos visos galimybės nevaržomai ir įvairiapusiškai naudingai leisti laisvalaikį - galima sportuoti, iškylauti, pramogauti, vykti į pažintines keliones, lankytis kultūriniuose renginiuose ir kt. Ieškovas gali užtikrinti pilnavertę sūnaus gyvenimo kokybę bei garantuoti puikiais vystymosi ir gyvenimo sąlygas. Vaikams leidžiant atostogas su ieškovu, šis tinkamai juos prižiūri ir puikiai susitvarko su kasdieniais vaikų auklėjimo ir auginimo rūpesčiais, todėl abejoti ieškovo, kaip tėvo, tinkamais sugebėjimais auklėjant bei auginant savo vaikus - nėra jokio pagrindo. Sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų vaiko norus gyventi su tėvu, o atsižvelgimas į tokius sūnaus norus bei nuomonę, neprieštarautų vaiko interesams, kadangi taip būtų užtikrintos visos vaiko teisės tiek į mokslą, tiek į laisvalaikį, tiek ir į puikias gyvenimo sąlygas. Ieškovas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad dukters K. P. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, o sūnaus S. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, į tai, kad abu tėvai turi vienodai materialiai prisidėti prie abiejų vaikų auklėjimo ir priežiūros, bei atsižvelgiant į vaikų realių poreikių patenkinimą, ieškovas sutiktų, kad iš jo dukters K. P. išlaikymui būtų priteista mokėti išlaikymo teisinga ir proporcinga jo turtinei padėčiai suma - po 425 Lt. Tuo tarpu ieškovas reikalaus, kad iš atsakovės sūnaus S. P. išlaikymui būtų priteista mokėti išlaikymą taip pat po 425 Lt. Nurodė, jog ieškovas yra darbingas, sveikas, vidutinės pajamos per mėnesį sudaro 5312 Lt ir padengia būtiniausius poreikius, todėl gali išlaikyti save pats ir išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka iš esmės iširo dėl abiejų šalių kaltės, bei į tai, kad atsakovė taip pat yra darbinga ir sveika bei galinti save išlaikyti, todėl išlaikymas atsakovei taip pat nepriteistinas. Ieškovo ir atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Ieškovės vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į butą su rūsiu, unikalus Nr. 8197-9000-9010:0033, esantį adresu Dariaus ir Girėno g. 8-21, Ukmergėje, kuris buvo įgytas iki santuokos - 2005 m. rugsėjo 2 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Santuokos metu bendro nekilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo, todėl tokio dalytino turto nėra. Ieškovas asmeninių kreditorių neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovas nori pasilikti P. pavardę bei neprieštarautų, jeigu atsakovė pageidautų pasilikti santuokinę pavardę.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama netenkinti ieškovo reikalavimų, kaip jie išdėstyti ieškinyje.

Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka iš dalies. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl kurių jo manymu nutrūko šalių santuoka neatitinka tikrovės. Santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Teigė, nesutinkanti su reikalavimu nustatyti skirtingas nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas. Šis reikalavimas nepagrįstas prieštaraujantis nepilnamečių vaikų interesams. Reikalavimas priteisti pusės minimalios mėnesinės algos 425 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui iš skyriumi gyvenančio vieno iš tėvų neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, kadangi ieškovas vadovaujasi tik minimalių poreikių patenkinimui teismų praktikoje nustatytu orientaciniu kriterijumi – minimalia mėnesine alga. Tuo tarpu pats ieškovas nurodo, kad vaikų interesus atitiktų nevaržomos galimybės sportuoti, iškylauti, pramogauti, vykti į pažintines keliones, lankytis kultūriniuose renginiuose ir kita. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo, šalims liktų turimos pavardės.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau tekste VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad jų skyriaus specialistai siekiant nustatyti atsakovės ir nepilnamečių vaikų aplinkos ir gyvenimo sąlygas, lankėsi jų gyvenamojoje vietoje, Santakos g. 10, Ukmergėje. Atsakovė dirba iki 19.30 valandos, todėl lankymosi metu teko bendrauti su jos sugyventiniu, kuris paaiškino, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jam priklausančiame nuosavame name. Namas didelis ir erdvus, su patogumais, jame yra visi reikalingi buities daiktai ir baldai, švaru ir tvarkinga. Vaikai turi savo atskirus kambarius, kuriuose yra po kompiuterį, daug žaislų. Nepilnametė K. P. lanko linijinius šokius, jos kambaryje daug medalių ir diplomų už pasiekimus šioje srityje. Atsakovės namuose vaikams sudarytos puikios sąlygos augti ir lavėti. Nurodė, kad skyrius neturi galimybės patikrinti ieškovo aplinkos ir gyvenimo sąlygų, kadangi jis gyvena Norvegijoje. Tokiais atvejais vaiko nuomonė gali būti išklausoma ir fiksuojama padedant vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų ar psichologų. Lankantis atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, buvo siekiama nustatyti vaikų nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Nepilnametė K. P. išreiškė norą gyventi kartu su mama. Paaiškino, jog pastaruoju metu su tėčiu bendrauja retai, pasak mergaitės, jis pats nerodo iniciatyvos. N. S. P. teigė, jog nežino, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Su tėčiu berniukas dažnai bendrauja internetu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, tarnyba neprieštarauja, kad nepilnametės K. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su mama. Ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. VTAS nurodė jog išvadą dėl berniuko gyvenamosios vietos nustatymo tikslins teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, prašydama santuoką sudarytą tarp jos ir ieškovo nutraukti dėl ieškovo P. P. kaltės; nepilnamečių vaikų;:K. ir S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš tėvo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis kasmėnesinėmis 1 MMA dydžio išmokomis kiekvienam iš vaikų iki kiekvieno iš jų pilnametystės; priteisti iš P. P. 452 Lt dydžio išmokas kiekvienam nepilnamečiui vaikui - K. P. ir S. P., kurias P. P. gauna, kaip išmokas vaikams iš Norvegijos Karalystės vykdomųjų institucijų; priteisti iš P. P. išlaikymą I. P. periodinėmis kasmėnesinėmis 500 Lt dydžio išmokomis iki šalių nepilnamečių vaikų pilnametystės; po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes „P.", „P.“.

Nurodė, kad šalys pirmą kartą santuoką buvo sudariusios 1998 m., kuri 2002 m. buvo nutraukta. 2002 m. šalių sprendimas nutraukti santuoką buvo sąlygotas nepriimtino ieškovo elgesio šeimos ir sutuoktinės atžvilgiu. 2008 m. atsakovė tikėdama ieškovo teiginiais, esą jis pakeitė gyvenimo būdą, siekdama šalių nepilnamečius vaikus auginti darnioje ir pilnoje šeimoje, dar kartą ištekėjo su ieškovu sudarydama santuoką 2008 12 31. Antrą kartą sudarius santuoką šalys kurį laiką gyveno darniai ir kartu rūpinosi šeimos gerove, nepriklausomai nuo to, kad ieškovas uždarbiavo Norvegijos Karalystėje, kurioje iki šiol gyvena ir dirba. Šalys sutarė gerai, atsakovė su vaikais ne kartą lankėsi pas ieškovą Norvegijoje, atitinkamai ir ieškovas grįždavo į Lietuvą pas šeimą. Tačiau ilgainiui šalių santykiai pašlijo ir kaip paaiškėjo 2011 m. vasarą to priežastis yra ieškovo palaikomi artimi santykiai su kita moterimi. Šiuo atveju ieškovas pažeidė lojalumo pareigą ir šis pažeidimas laikytinas esminiu, kadangi ieškovo palaikomi artimi santykiai ir bendras gyvenimas su kita moterimi yra nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Nurodė, kad ieškovui palaikant artimus santykius su kita moterimi bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ieškovui iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, kadangi lojalumo pareiga įpareigoja sutuoktinius tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio ir visos šeimos interesais ir šių interesų nesupriešinti. Lojalumo pareiga apima ir abipusės pagalbos, pagarbos bei ištikimybės pareigas, ieškovui iš esmės pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas santuoka sudaryta tarp šalių nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo bei kilnojamojo (registruotino) turto bendros jungtinės nuosavybės teise. Atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu, unikalus Nr., adresu D. ir G g., Ukmergė, įgytas iki santuokos sudarymo pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. RS-15432, yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir į dalintiną turtą neįtraukiamas. Kito nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, įgyto santuokoje ir dalintino santuokos nutraukimo metu, šalys neįgijo. Atsakovė nurodė, jog vienas iš vaiko interesų turinio elementų yra turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą bei turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Nepilnamečiai vaikai nuo gimimo visada gyveno su motina, jų gyvenamoji vieta nustatytina su ja, motina, nes aplinka, kurioje vaikai gyvena yra tinkama vaikų vystymuisi, vaikai yra prisirišę prie savo gyvenamosios aplinkos. Atsakovė teigė asmeniškai nuolatos rūpinusis visos šeimos gerove. Nuolatinis rūpinimasis šeima apima ne tik finansinį šeimos išlaikymą, bet ir visų buitinių darbų atlikimą namuose, nuolatinį ir betarpišką bendravimą su vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuolatos rūpinasi ne tik vaikų būtinųjų poreikių patenkinimu, bet ir visą savo laisvalaikį skiria jiems, stengdamasi, kad vaikų laisvalaikis būtų ir turiningas, ir įvairus. Atsakovę ir vaikus sieja glaudus ryšis, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta atitinka vaikų poreikius, nepažeidžia ir neriboja vaikų teisių ir teisėtų interesų, nesant aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti keičiama vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniškai 35000 Norvegijos kronų, kas atitinkamai yra 16335 Lt per mėnesį, ieškovas turi visas finansines galimybes didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Abu nepilnamečiai vaikai jau eilę metų lanko linijinius šokių užsiėmimus, kas sąlygoja papildomas išlaidas tenkinant vaikų poreikius (speciali avalynė bei drabužiai, išvykos į konkursus bei pasirodymus). Vienam vaikui išlaikyti reikalinga 1200 Lt per mėnesį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, todėl visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Abu tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Atsižvelgiant į ieškovo ženkliai geresnę finansinę padėtį nei atsakovės, prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš ieškovo kasmėnesinėmis išmokomis po 1 (vieną) Vyriausybės patvirtinto minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kiekvienam vaikui, mokamo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės. Pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus aišku, kad Norvegijos valstybė kiekvieną mėnesį ieškovui išmoka 1940 Norvegijos kronų (kas atitinkamai yra 905 Lt) dydžio išmoką už vaikus. Atsižvelgiant į tai, kad išmokos skirtos vaikams yra išmokamos jų įstatyminiams atstovams, tačiau išmokų paskirtis yra tenkinti vaikų interesus, teismo prašė iš ieškovo priteisti nepilnamečių vaikų naudai po 435 Lt (970 Norvegijos kronų) kiekvienam vaikui, kuriuos ieškovas gauna kaip išmokas vaikams. Taip pat, atsakovė nurodė, jog ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus, galintis pats save išlaikyti bei yra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl išlaikymas ieškovui iš atsakovės nepriteistinas. Kadangi ji bylos nagrinėjimo metu augina sutuoktinių nepilnamečius vaikus remiantis CK 3.72 straipsnio 2 dalimi prašė priteisit jai išlaikymą iš ieškovo periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį iki vaikų pilnametystės.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, prašydamas priešieškinį netenkinant jo reikalavimų, kaip jie nurodyti priešieškinyje.

Nurodė nesutinkąs, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovės teiginiai, dėl ieškovo neva palaikomų artimų ryšių su kita moterimi niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, nepagrįsti jokiais įrodymais. Jei, kaip teigia atsakovė, jai dar 2011 metais paaiškėjo aplinkybės, jog jis neva palaiko artimus ryšius su kita moterimi, kas jos manymu ir nulėmė faktinį santuokos iširimą. Tokiu atveju, atsakovė, veikdama atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t.y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasi savo bei vaikų galbūt pažeistų teisių gynyba, galėjo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, tačiau to nepadarė iki tol, kol ieškovas pats nesikreipė į teismą dėl to paties dalyko, kas leidžia daryti išvadą, kad nurodomos aplinkybės apie neva ieškovo neištikimybę yra viso labo tik sugalvotas atsakovės pasirinktos gynybinės pozicijos rezultatas. Atsakovė, šioje byloje atstovaujama profesionalios teisininkės, priešieškinyje apskritai savo pozicijos dėl santuokos iširimo esant tik ieškovo kaltei (dėl neva artimo jo bendravimo su kita moterimi) jokiais įrodymais nepagrindė, todėl laikytina, kad ir neįrodė aplinkybių, jog dėl santuokos nutraukimo yra ne abiejų šalių, bet tik ieškovo kaltė. Susipažinus su nagrinėjamoje byloje pateikta VTAS 2013-01-21 išvada akivaizdu, kad ši išvada patvirtina aplinkybes, jog būtent pati atsakovė turi sugyventinį, su kuriuo bendravo vaiko teisių apsaugos atstovai, siekdami išsiaiškinti nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas. Be to, iš byloje esančios išvados aišku, kad sugyventiniui priklausančiame nuosavame name atsakovė gyvena kartu su vaikais (ieškovo žiniomis atsakovė su sugyventiniu kartu apsigyveno nuo 2011 m. vasaros). Darytina pagrįsta išvada, kad ne ieškovas, tačiau būtent atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės lojalumo pareigą ieškovo atžvilgiu. Toks elgesys, kuomet būdama santuokoje atsakovė realiai gyvena su kitu vyru palaikydama artimus ryšius, ne tik, kad nėra tinkamas pavyzdys kartu gyvenantiems nepilnamečiams vaikams, tačiau tai akivaizdžiai neigiamai iškreipia jų suvokimą apie šeimą ir jos vertybes, rūpestinga motina neturėtų taip elgtis vaikų atžvilgiu. Ieškovo pagrįstu įsitikinimu santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas neneigia ir savo kaltės ta apimtimi, jog norėdamas kuo daugiau prisidėti prie šeimos išlaikymo ir gerovės per mažai laiko skyrė šeimai (ieškovas dėl darbo Norvegijoje į Lietuvą grįždavo retai), bet bendras gyvenimas tapo negalimas ir šeima faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi radikaliai skyrėsi abiejų šalių požiūris į šeimyninį gyvenimą. Ieškovui išvykus į Norvegiją, atsakovė apsigyveno su kitu vyru (su kuriuo gyvena ir iki šiol), o tai neabejotinai rodo jos, kaip sutuoktinės, lojalumo pareigos nevykdymą ieškovo atžvilgiu. Ieškovas nurodė, kad nesutinkąs su ieškovės reikalavimu nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nors ir sutinka, kad vaikams yra sudarytos neblogos sąlygos gyvenant su atsakove, kad ji vaikais rūpinasi kiek išgali, tačiau nurodė taip pat galįs užtikrinti ir visuomet užtikrinąs visas reikalingas sąlygas kokybiškam ir pilnaverčiui vaiko gyvenimui Norvegijoje kartu su juo. Nėra duomenų, kad S. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu dėl kokių nors priežasčių prieštarautų vaiko interesams. Darytina išvada, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu visiškai atitiktų vaiko interesus. Ieškovo manymu, jo dabartinės finansinės galimybės leistų skirti kartu gyvenančiam vaikui didesnę dalį gaunamų pajamų, todėl ir S. P. gyvenimo sąlygos, nustačius jo gyvenamąją vietą su ieškovu dar geriau atitiktų jo interesus ir poreikius, kurie su laiku tik didės. Be to, labai svarbu ir tai, kad nepilnametis sūnus Simonas ne kartą yra išreiškęs norą gyventi Norvegijoje su tėvu. Pažymėjo, kad ieškovas dar ieškinyje iškėlė abejones dėl atsakovės sugyventinio galimos neigiamos įtakos nepilnamečiams vaikams, kurio asmenines, dorovines savybes bei nuomonę dėl vaikų ir jų gyvenamosios vietos taip pat svarbu išsiaiškinti, nes jos gali prieštarauti kartu gyvenančių vaikų interesams. Nepaisant to, atsakovė su priešieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad jos sugyventinis yra teigiamai charakterizuojamas, kad nėra teistas, nėra baustas už ATPK pažeidimus, nėra priklausomas nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ir pan. Nurodė jog tikrovės neatitinka informacija, neva pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniškai 35000 Norvegijos kronų, kas atitinkamai yra 16335 Lt per mėnesį. Pažymėjo, jog ieškovo vidutinės pajamos per mėnesį iš tiesų sudaro bene tris kartus mažesnę sumą, negu nurodo atsakovė - apie 5.312,00 Lt (vidutiniškai po 11340,78 NOK skaičiuojant už paskutinius 6 mėnesius). Tokias pajamas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti prie ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad Norvegijoje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, negu Lietuvoje, minimalių poreikių patenkinimui Lietuvoje ir Norvegijoje reikalinga pinigų suma ženkliai skiriasi. Atskaičius išlaidas, kurias ieškovas skiria gyvenamojo būsto nuomai, ieškovui lieka apie 1800 Lt savo poreikiams patenkinti bei vaikų išlaikymui mokėti. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga skirti po 1200 Lt kas mėnesį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, todėl tokio išlaikymo dydžio (šiai dienai tai sudaro 1000 Lt per mėnesį vienam vaikui) įrodinėti nereikia. Atsakovės nurodyta suma yra kur kas didesnė už nurodytą orientacinę sumą (iš viso 2400 Lt vietoj 2000 Lt abiem vaikams), todėl atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad vaikų poreikių patenkinimui iš tiesų yra reikalinga tokia didesnė suma. Ieškovė įrodinėjimo pareigos ir šiuo atveju nesilaiko bei teismui nepateikia nei paskaičiavimų dėl vaikams reikalingo konkretaus išlaikymo, nei jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį išleidžia nurodytas sumas. Atsakovė savo teiginių dėl didesnio nei orientacinio išlaikymo vaikams nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais ar aplinkybėmis, todėl ir reikalavimas priteisti didesnę sumą vaiko išlaikymui, nei 1 MMA vienam vaikui - nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovui per mėnesį savo nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriant po atsakovės prašomą priteisti 1000 Lt kiekvienam vaikui, jam tai būtų nepakeliama našta, kadangi ieškovas negalėtų patenkinti net savo minimalių būtiniausių poreikių, tai yra būsto nuomos mokestis, maistas, vaistai, išlaidos degalams, drabužiams, avalynei bei kitiems namų apyvokos daiktams įsigyti. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad sūnaus S. gyvenamoji vieta nustatytina, kartu su ieškovu, o dukters Karolinos gyvenamoji vieta nustatytina kartu su atsakove, ieškovas sutiktų pastarosios išlaikymui mokėti didesnę sumą negu prašė priteisti ieškinyje - po 500 Lt (penkis šimtus litų) periodinių išmokų kas mėnesį. Tuo tarpu atsižvelgiant į atsakovės nurodytą reikalingą vaikams priteistiną išlaikymo dydį, ieškovas prašys teismo iš atsakovės priteisti sūnaus S. P. išlaikymui taip pat po 500,00 Lt (penkis šimtus litų), nes iš žemiau nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovės turtine padėtimi bei gyvenimo sąlygomis, galima spręsti, jog atsakovės turtinė padėtis yra pakankama teikti tokį išlaikymą savo sūnui. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad esant galimybėms nevengs ir papildomai prisidėti prie vaikų išlaikymo tiek reguliariai mokama papildoma pinigų suma, tiek įvairiais daiktais, todėl konkreti teismo nustatytina išlaikymo suma kas mėnesį jokiu būdų nereikš to, kad tai yra visas vaikams skiriamas išlaikymas iš ieškovo pusės. Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad išlaikymo įsiskolinimo vaikams nėra, ieškovas vaikais rūpinasi visokeriopai tiek teikdamas jiems kasmėnesinį išlaikymą, tiek vaikams būnant pas ieškovą Norvegijoje, kur jiems suteikiamos visos galimybės aktyviai leisti laisvalaikį, pramogauti, nuperkama jiems įvairių daiktų, reikalingų drabužių, ir pan. Dėl atsakovės prašomų jai priteisti periodinių išmokų, kurias moka Norvegijos valstybė, ieškovas nurodo, jog teismui nustačius skirtingas vaikų gyvenamąsias vietas, ieškovas praras teisę gauti išmokas už vaiką (-us), kurio (-ių) gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo bus nustatyta su atsakove. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo su atsakove Lietuvoje vis tiek liks gyventi bent vienas vaikas arba abu vaikai, todėl ieškovas negalės teisėtai gauti už tą vaiką (tuos vaikus) išmokos(-ų) iš Norvegijos valstybės, tad atsakovės reikalavimas priteisti tokias išmokas iš ieškovo yra perteklinis ir visiškai niekuo nepagrįstas. Ieškovas pažymi, kad jeigu jis po santuokos nutraukimo ateityje gaus išmokas iš Norvegijos valstybės, jis ir toliau jas skirs (kaip ir iki šiol visą laiką skyrė) tik vaikų išlaikymui. Atsakovė jau kurį laiką dirba UAB „Narbutas ir KO", yra baigusi Ukmergės profesinę mokyklą, įgijusi siuvėjos specialybę, turėdama išsilavinimą, gali užsidirbti, išlaikyti tiek save, tiek ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovė gyvena su savo sugyventiniu jam priklausančiame erdviame name, todėl atsakovei nereikia papildomai skirti lėšų kitos gyvenamosios vietos nuomai ar įsigijimui, juolab, kad pačios atsakovės vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į pakankamai didelį 50 kv. ploto, 2 kambarių butą su rūsiu. Atsakovei negyvenant jai priklausančiame būste, ji gali gauti pajamas išnuomojus ar pardavus jį kitiems asmenims, todėl atsakovė turi visas galimybes gauti dar didesnes pajamas, nei šiuo metu ji gauna. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės finansinė našta gyvenamosios vietos išlaikymo atžvilgiu yra ženkliai mažesnė nei ieškovo, kuris būsto nuomai užsienio šalyje kas mėnesį skiria didžiąją dalį savo darbo užmokesčio. Taip pat, ieškovas nurodė, nesutinkąs su ieškovės prašymu priteisti jai po 500 Lt išlaikymą iki vaikų pilnametystės, nes teisė į išlaikymą pripažįstama sutuoktiniui, jeigu jo paties turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Atsakovė savo teisę į išlaikymą sieja su nepilnamečių vaikų išlaikymu, priežiūra ir auklėjimu, šį reikalavimą grindė CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad - kartu su ja gyvena šalių nepilnamečiai vaikai. Pagal šią teisės normą prašantis išlaikymo sutuoktinis neįrodinėja išlaikymo reikalingumo, nes pripažįstama, kad jam reikalingas išlaikymas, jeigu sutuoktinis, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, neįrodo priešingai. Visais atvejais, net ir galiojant išlaikymo reikalingumo prezumpcijai, išlaikymo priteisimo klausimą sprendžiantis teismas privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, į jų darbingumą nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t.y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Taigi išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek galimybė išlaikymą teikti. Ieškovas pažymėjo, kad tiek atsakovė, tiek ir ieškovas yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, abu sveiki. Atsakovės vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į butą su rūsiu, kuriame galima gyventi net jei atsakovė nuspręstų nebegyventi pas sugyventinį, taigi papildomų išlaidų būsto nuomai atsakovė nepatirtų, o ieškovas, kaip jau minėta, nekilnojamųjų daiktų savo vardu nėra įregistravęs. Kaip nurodė aukščiau, atsakovė šiuo metu dirba, yra įgijusi pakankamai paklausią profesiją, kas leidžia jai aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, ieškotis darbo ir gauti pajamų savo pačios pragyvenimui. Atsakovės išlaikymui pinigus skiria jos dabartinis sugyventinis, su kuriuo ji kuria šeimyninius santykius, dėl ko jos išlaikymo našta, tuo atveju jeigu jos pačios gaunamų pajamų neužtektų, turi tekti sugyventiniui, o ne buvusiam sutuoktiniui.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį ir prieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui P. P. palikti pavardę – P., atsakovei I. P. palikti pavardę – Puzanovienė. Nustatė abiejų nepilnamečių vaikų: K. P. ir S. P. gyvenamąją vietą kartu su motina. Priteisė iš ieškovo P. P. nepilnametės dukters K. P., ir nepilnamečio sūnaus S. P., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt kiekvienam vaikui nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2013 10 14 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo leido vykdyti skubiai. Panaikino 2013 08 23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo ir laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Kitose ieškinio ir priešieškinio dalyse reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovo 8,48 Lt pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovės 3164,30 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Priteisė iš atsakovės I. P. 25,44 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teismas nustatė, kad šalys santuoką sudarė ir įregistravo 2008 12 31 ir kad 1998 m. šalys jau buvo sudarę santuoką, kuri buvo nutraukta 2002 metais, nepilnamečių vaikų K. ir S. gyvenamąją vietą nustatant su motina. Atsakovė posėdžio metu paaiškino, jog pirmoji santuoka su ieškovu nutrūko dėl to, kad ieškovas girtavo, vartojo narkotines medžiagas, namuose triukšmaudavo, su juo gyventi būdavo baisu. Atsakovė posėdžio metu taip pat paaiškino, kad mylėjo ieškovą, todėl jam atleido ir sudarė antrą santuoką. Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, 50.02 kv.m. bendro ploto, esantis Dariaus ir Girėno g., Nr. 8-21, Ukmergėje, kuriame ji negyvena ir gali nuomoti bei gauti nuomą, iš Sodros pažymos nustatęs, kad ieškovės darbo užmokestis nuo 2013-11-06 iki 2013-07-01, neatskaičius mokesčių, sudarė 902 Lt. Taip pat nustatė, kad ieškovas nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neturi, jo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, ieškovas nuomojasi gyvenamąjį namą už 7500 kronų per mėnesį, kas atitinka apie 3097 Lt, jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012-04-27 iki 2012-09-14, atskaičius mokesčius, gyvenamojo būsto nuomą, sudaro – 11340,74 kronų, kas atitinka apie 4683,72 Lt kas mėnesį. Ieškovas posėdžio metu nurodė, jog jo gaunamas atlyginimas Norvegijoje yra apie 4000 Lt., atskaičius gyvenamojo būsto nuomos mokestį ir kitus mokesčius. Nurodė, kad gauna iš Norvegijos valstybės 1940 kronų išmokų per mėnesį už vaikus, kas atitinka apie 801,22 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovė turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti, užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį ir jos priešieškinį dalyje dėl išlaikymo jai priteisimo atmetė. Kadangi ginčo dėl dukters gyv. vietos nėra, dukra teismo posėdžio metu taip pat išreiškė norą gyventi su atsakove, neprieštaraujant VTAS nepilnametės šalių dukters K. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina. Argumentuodamas sūnaus gyvenamosios vietos nustatymą su motina teismas pažymėjo, kad ieškovas jau 12 metų kaip dirba, o paskutiniu metu ir nuolat gyvena, Norvegijoje. Į Lietuvą grįždavo tik per atostogas arba atostogoms veždavosi vaikus į Norvegiją. Daugiausiai su vaikais bendrauja internetu, su sūnumi S. bendrauja internetu žaisdamas karinius žaidimus. Jo mokslo rezultatų nežino. Jam smagu su sūnumi leisti vasaros atostogas. Ieškovas nurodė, jog jo ryšys su sūnumi yra artimas, jis myli sūnų, tačiau posėdžio metu pagrindinis ieškovo argumentas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo buvo tai, jog pats vaikas nori pas jį gyventi. Taip pat teismas atsižvelgė, kad atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimais, nurodė, jog visą laiką, nuo pat gimimo, gyveno ir gyvena kartu su sūnumi Simonu ir dukra K.. Atsakovė prižiūri savo abu vaikus nuo gimimo iki šiol, juos auklėja, jais rūpinasi. Abu vaikai yra pripratę prie savo gyvenamosios vietos, lanko mokyklas, abu lanko šokių būrelį, turi draugų. Tarp sesės ir brolio yra artimas ryšys, taip pat vaikus jų gyvenamojoje vietoje sieja ryšys su močiute. Kad vaikams sudarytos sąlygos atsakovės sugyventiniui R. Š. priklausančiame erdviame name, kur vaikai turi atskirus kambarius, kur jiems užtikrintos reikiamas gyvenimo sąlygas, abu yra prižiūrėti, gerai mokosi, užsiima popamokine veikla būreliuose. Tiek atsakovė, tiek abu nepilnamečiai vaikai posėdžio metu patvirtino, kad jiems pas mamą gyventi yra gerai, kad jie gerai sutaria su mamos draugu. N. K. paaiškino, jog mamos draugas jais rūpinasi, nuveža juos į šokių būrelius. Kad nepilnametė šalių dukra yra nurodžiusi jog Tėčio draugė nereiškia noro, kad brolis gyventų su tėčiu. Su tėčio drauge Laura ji ir brolis nelabai bendravo. Ji nenori, kad brolis gyventų atskirai, ji bendrauja su broliu, eina kartu į šokių repeticijas. N. S. parodė, kad su mama sutaria gerai, su sese kartais pasipyksta. Norą gyventi su tėvu motyvavo tuo, kad jam ten labai patiko, ten yra jo kambarys, ten turi tik vieną draugę, kuri yra lietuvė, bet ji dar maža. Kad nori gyventi su tėčiu, nusprendė kai tėtis jam pasiūlė ir jam patiko Norvegijoje per atostogas, nes važiavo su tėčiu į karuseles, į vandens parką, namie žaisdavo žaidimus. Jo santykiai su mamos draugu Raimondu yra geri. Raimondas labai mėgsta bendrauti, nuveža jį į šokių būrelį. Jis nežino ar jam būtų gerai gyventi toli nuo sesės. Teismas taip pat rėmėsi VTAS išvada, kad apsilankymo namuose metu šalių sūnus nebuvo apsisprendęs, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, kad teismo posėdyje VTAT atstovė, nurodė jog tikslinga atsižvelgti į nepilnamečio vaiko norą gyventi kartu su tėvu, bet taip pat pažymėjo, kad išskyrus kartu gyvenančius brolį ir seserį būtų vaikams įtampa, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į vaiko interesus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Teismas atsižvelgė, kad šalių sūnus nuo pat gimimo gyvena Lietuvoje kartu su atsakove, kad pas motiną vaikams sudarytos visos buitinės sąlygos jie turi atskirus kambarius, kuriuose yra po kompiuterį, daug žaislų. Ieškovas taip pat pripažino jog atsakovė yra užtikrinusi tinkamas sąlygas vaikams augti. Teismas taip pat konstatavo jog pagrindiniai ieškovo argumentai dėl sūnaus gyvenamosios vietos su juo nustatymo tai paties vaiko noras bei galimybės nevaržomai ir įvairiapusiškai naudingai leisti laisvalaikį, galimybės mokytis ir lankyti būrelius bei galimybė mokytis lietuvių kalbos Osle įkurtoje sekmadieninėje mokykloje, kad gyvendamas su juo vaikas galėtų sportuoti, iškylauti, pramogauti, vykti į pažintines keliones, lankytis kultūriniuose renginiuose. Teismas pažymėjo, kad, tėvams pradėjus gyventi skyrium, bendru abiejų tėvų susitarimu, vaikai liko gyventi su motina ir gyvena kartu su ja nuo pat gimimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje yra tai, kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių, kas byloje nenustatyta. Tuo tarpu toje pačioje išvadoje nurodoma, jog VTAT neturi galimybės patikrinti ieškovo P. P. aplinkos ir gyvenimo sąlygų, kadangi jis gyvena Norvegijoje. Ieškovas neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, gyvena nuomojamame name kartu su sugyventine L. N., kuri turi 5 metų sūnų Lauryną, gyvenantį Lietuvoje su močiute. Ieškovas yra sudaręs darbo sutartį, pateikia teismui fotonuotraukas, kurios patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad šiuo metu jis turi reikiamas vaikui buitines gyvenimo sąlygas. Be to, pateikia pažymą, kuri nurodė, kad visi Norvegijoje gyvenantys vaikai nuo 6 iki 16 metų, turi teisę lankyti mokyklą. Vaikai, gyvenantys adresu Osloveien 715, turi teisę lankyti Y. E. mokyklą. Duomenų, kad būtų susitarta dėl S. P. mokslų konkrečioje mokykloje, byloje nepateikė. Nurodė kad vaiko nuomonė teismui nėra privaloma, teismas gali į ją neatsižvelgti, jeigu konstatuoja, kad vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų neatitinka jo interesų. Vertinant vaiko nuomonę teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms dar 2013 metų sausio mėnesį S. sakė, kad nežino su kuo nori gyventi, kad vaiko norą gyventi su tėčių galėjo suformuot taii, kad su juo jis praleidžia vasaros atostogas pramogaudamas ir ilsėdamasis ir patirdamas tik malonias akimirkas. Remdamasis šiais pastebėjimais teismas priėjo išvados, kad vaiko nuomonė gali būti paviršutiniška, nulemta netiesioginės įtakos ar malonių įspūdžių. Be to, teismas atsižvelgė į šalių sūnaus brandą, vaikui bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu buvo 12 metų jis mokėsi jau šeštoje klasėje, kartu su seserimi lanko linijinių šokių užsiėmimus, kur dalyvaudamas varžybose laimi prizines vietas. Vaikui pradedant lankyti mokyklą tėvas nedėjo pastangų pasiimti vaiką, kad šis pradėtų mokytis Norvegijoje. Pirmos santuokos tarp šalių nutraukimo metu ieškovas neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Todėl gyvenamosios vietos pakeitimo atveju S. patektų į visiškai svetimą aplinką, kurioje bendraujama svetima kalba, be mamos bei sesers, su kuriomis vaiką sieja glaudus emocinis ryšys. Toje naujoje aplinkoje nebūtų jam artimų ir pažįstamų žmonių. Neaišku kaip vaikas sutartų su tėčio drauge, su kuria yra bendravęs tik vienų atostogų metu. Tuo labiau, kad ieškovo sugyventinė L. N. pati savo 5 metų sūnaus gyventi į Norvegiją iki šiol nėra atsivežusi. Jos vaikas gyvena su močiute Lietuvoje. Nepilnametis nurodė, kad tėčio gyvenamojoje vietoje turi tik vieną draugę, kuri, pasak vaiko, yra maža. S. anglų kalba praeitais metais mokykloje buvo įvertinta septynetui. Byloje nėra aišku kokiu būdu vaikas galėtų prisitaikyti prie iš esmės pasikeitusios aplinkos, kaip išgyventų ilgesnį atsiskyrimą nuo motinos ir sesers ir įprastos aplinkos. Atsakovė posėdžio metu paminėjo, kad pirma santuoka su ieškovu iširo dėl to, kad ieškovas vartodavo alkoholį, narkotines medžiagas, namuose triukšmaudavo, su juo būti būdavo baisu. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė be to yra atlikęs bausmę kolonijoje. Teismas pažymėjo jog byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad gyvendamas su motina šiuo metu S. yra saugus, tačiau nepakanka įrodymų, kad būdamas dabartinio amžiaus jis saugiai ir užtikrintai galėtų jaustis tėčio gyvenamoje aplinkoje. Teismas nurodė, kad šalių nepilnamečių vaikų išskyrimas sukeltų jiems praradimo, netekties jausmus su visais galimais lydinčiais psichologiniais veiksniais, lemiančiais vaikų vystymąsi. Brolio ir sesers išskyrimas – dar viena netektis, kuri komplikuotų vieno iš tėvų netekties išgyvenimą. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą svarbu susiformavę faktiniai santykiai tarp vaiko ir abiejų tėvų. Teismas nustatė, kad iki pradėto teismo proceso motina netrukdė tėvui bendrauti su sūnumi, leisdavo jį išsivežti atostogų bendrauti su vaiku Lietuvoje. Todėl priėjo išvados, kad tokios sąlygos šiuo metu labiausiai atitinka dvylikos metų vaiko interesus: gyvenimas saugioje, jam pažįstamoje aplinkoje ir netrukdomas bendravimas su tėčiu, kai šis grįžta į Lietuvą, išsiveža vaiką per atostogos į Norvegiją.

Spręsdamas priteistino išlaikymo klausimą teismas atsižvelgė, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis , jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismas pažymėjo, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas atsižvelgė į šalių turtinę padėtį nurodė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: butas Dariaus ir Girėno g., Nr. 8-21, Ukmergėje. Ieškovas nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neturi. Nei ieškovo, nei atsakovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Atsakovės vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudarė 902 Lt. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, gyvenamojo būsto nuomą, sudaro – 11340,74 kronų, kas atitinka apie 4683,72 Lt kas mėnesį. Ieškovas posėdžio metu nurodė, jog gauna apie 4000 Lt atlyginimą, ši suma jam lieka atskaičius gyvenamojo būsto nuomos mokestį ir kitus mokesčius. Gauna iš Norvegijos valstybės 1940 kronų išmokų per mėnesį už vaikus, kas atitinka apie 801,22 Lt už abu vaikus, tačiau po ištuokos, jei būtų nustatyta vaikų gyvenamoji vieta kartu su motina, šių sumų ieškovas negautų. Teismas nustatė, kad atsakovė imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Tuo tarpu ieškovas, negyvendamas kartu su nepilnamečiais vaikais, turi didesnes galimybes dirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti, nei šiuo atveju atsakovė. Abu vaikai lanko linijinių šokių studiją, tam reikalinga speciali avalynė ir apranga kainuojančios atitinkamai 300 Lt avalynė, apranga 600 Lt, dalyvio sutartinis mokestis respublikinėse varžybose – 45 Lt., tarptautinėse iki 300 Lt. Dukrai reikalingi akiniai, kuriems atsakovė išleido 551 Lt sumą. Atsakovė posėdžio metu paaiškino, jog šokių studijai išleidžia daugiau pinigų, nei nurodyta pažymoje. Simonui pirko dviratį, kuris kainavo 750 Lt. Vaikams reikia pinigų mokslo reikmėms, maistui, rūbams, avalynei ir kitiems poreikiams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad ieškovas gaudavo iš Norvegijos valstybės 1940 kronų išmokų per mėnesį už vaikus ir šiuos pinigus siųsdavo ieškovei, su kuria gyveno nepilnamečiai vaikai bei leisdavo vaikų poreikiams tenkinti. Nurodęs, kad nutraukus santuoką ir įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovo šeimyninė padėtis pasikeis, teismas šioje dalyje priešieškinį atmetė.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (ieškovas) P. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 10 14 sprendimą, dalyje dėl nepilnamečio sūnaus S. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: nustatyti nepilnamečio sūnaus S. gyvenamąją vietą kartu su tėvu; priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus Simono išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 425 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės; pakeisti pirmosios instancijos, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jį išdėstyti taip: teismui tenkinus ieškovo reikalavimą, dėl nepilnamečio sūnaus S. gyvenamosios vietos nustatymo, „Priteisti iš ieškovo P. P. nepilnametės dukros K. P., gim., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės“; teismui netenkinus ieškovo P. P. reikalavimo, dėl nepilnamečio sūnaus S. P. gyvenamosios vietos nustatymo, „Priteisti iš ieškovo P. P. nepilnametės dukros K. P., gim. ir nepilnamečio sūnaus S. P., gim. , išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės“; priteisti ieškovui P. P. iš atsakovės I. P. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-14 sprendime visiškai nepaisė vaiko nuomonės, kuris pagal savo amžių ir brandą jau gali suformuluoti savo valią, būtų galima tik nustačius, kad toks vaiko noras akivaizdžiai prieštarauja jo interesams, t.y. pas ieškovą jam nebūtų sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, pasiruošti savarankiškam gyvenimui, arba kad tėvo elgesys ir jo asmeninės savybės neigiamai įtakos sūnaus S. P. asmenybės formavimąsi. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Priešingai, ieškovo gyvenamojoje vietoje sūnui yra sudarytos normalios buitinės sąlygos gyventi ir mokytis, visapusiškai vystytis. Ieškovas savo, kaip tėvo, pareigas vykdo tinkamai, tarp jo ir sūnaus, kaip spręstina iš byloje surinktų duomenų, egzistuoja glaudus asmeninis ryšys. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad S. P. negalėjo logiškai pagrįsti savo noro gyventi su tėvu, nesudaro prielaidų neatsižvelgti į jo nuomonę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, pakeitimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, dėl ko yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pažymėjo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, visiškai neanalizavo ir nenustatinėjo nepilnamečių vaikų poreikių, o vien apsiribojo tėvų turtinės padėties nustatymu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Nurodė, kad teismas lygindamas ieškovo ir atsakovės pajamas, turėjo įvertinti tai, jog ieškovas gyvena vienoje iš pasaulyje brangiausių šalių, dėl ko pragyvenimo lygis Norvegijoje yra ženkliai didesnis, nei Lietuvoje. Ieškovui kas mėnesį savo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriant 1600 Lt sumą būtų labai sunku patenkinti savo būtinus, su pragyvenimu ir darbu, susijusius poreikius. Teigia, kad atsakovė turi jai nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių butą, esantį D, Ukmergėje, iš kurio gali gauti pajamas jį išnuomojus arba pardavus. Šalių vaikai patvirtino, kad atsakovei visuomet užtenka pinigų, jie yra viskuo aprūpinti, dėl ko galima pagrįstai manyti, jog jos turtinė padėtis yra geresnė, nei ji ją pateikia teismui. Ieškovas nurodė, kad pirmosios intancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, netinkamai ir nepilnai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, dėl ko yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui.

Atsiliepimas

A. I. P. atsiliepimu prašė netenkinti ieškovo reikalavimų išdėstytų apeliaciniame skunde. Nurodė, kad apeliantas suabsoliutina CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostatą, jog pagrindinis objektyvus kriterijus sprendžiant ginčą yra vaiko noras. Vaiko noras yra tik vienas iš kriterijų, turinčių reikšmės sprendžiant kilusį ginčą, o sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali būti priimtas tik nustačius eilę svarbių aplinkybių, tame tarpe kaip susiformavo, kas sąlygojo vaiko norą ir ar vaiko noras neprieštarauja jo interesams. N. S. P. paaiškino, kad sprendimą gyventi su tėčiu jis priėmė pernai (2012 m.), kai tėtis jam pasiūlė ir dėl to, kad patiko atostogos Norvegijoje. Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams 2013 m. sausio mėnesį bendraujant su nepilnamečiu vaiku, šis dvejojo su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. Ieškovo nuomonė, jog nepilnametis sūnus S., pagal savo amžių vidutiniškai mokėdamas anglų kalbą ir visiškai nemokėdamas norvegų kalbos, turės galimybę tinkamai lavintis ir ugdytis, yra ne tik nepagrįsta, bet ir prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Faktiškai nutrūkus santuokai 2011 metais, ieškovas neteikė siūlymo sūnui gyventi kartu ir tikėtina toks pasiūlymas sūnui buvo pateiktas po to, kai atsakovė pasiūlė nutraukti santuoką bendru sutarimu 2012 m. spalio 9 d. Ieškovo pasiūlymas sutampa su jo sugyventinės L. N. siekiu savo mažametį vaiką atsivežti į Norvegiją ir pačiai betarpiškai juo rūpintis. Ieškovo tariamas nuoširdus siekis perimti nepilnamečio sūnaus globą ir rūpyba, yra tik jo ir sugyventinės santykių aiškinimosi rezultatus. Nurodė, kad nuo 2013 m. vasario mėnesio atsakovas vienintelį kartą (2013-04-08) pervedė 900 Lt dydžio išmoką atsakovei nepilnamečiams vaikams išlaikyti, dėl ko atsakovė buvo priversta teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisiant laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis. Ieškovas pripažino, kad išlaikymo vaikams neteikė daugiau nei pusę metų ir tai paaiškino siekiu sutaupyti pinigų, kad galėtų surengti įspūdingas ir nepamirštamas atostogas vaikams. Atsakovė nurodė, kad nepriklausomai nuo ieškovo nusišalinimo nuo vaikų išlaikymo pareigos, ne tik vaikus pilnai išlaikė, bet ir neatskleidė vaikams finansinių rūpesčių, taip užtikrindama vaikų teises būti apsaugotiems nuo suaugusių kasdieninių rūpesčių ir problemų. Ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Atsakovė teigia, kad vaikų ryšys priešpastatomas tėvų lygiateisiškumui. Nustatant kelių vaikų gyvenamąją vietą negali būti realizuojamas tėvų lygiateisiškumo principas išskiriant vaikus, nes vaikai gali būti išskirti tik tuo atveju, jeigu tai atitinka abiejų vaikų interesus, taigi vaikų neišskyrimo principas yra prioritetinis. Pažymėjo, kad apeliantas gyvena, dirba ir pajamas gauna ne Lietuvoje todėl patikrinti ieškovo teikiamos informacijos patikimumą galimybės yra ribotos, ypač, kai jis, praklausomai nuo siekiamų tikslų, skirtingai pateikia savo turtinės padėties vertinimą. Vidutinės ieškovo gaunamos pajamos dvigubai didesnės nei nurodo ieškinyje, kadangi vidutinį darbo užmokestį skaičiuodamas apeliantas išskaito darbdavio išskaitas už būsto nuomą, išlaidas kurui, lėktuvo bilietams skolą įmonei. Atsakovės mėnesio pajamos yra vidutiniškai 900 Lt neatskaičius mokesčių gaunamas darbo užmokestis. Teigia, kad sutinka su pirmosios instancijos pagrįstą išvadą, kad ieškovas turi, gali ir privalo didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Dėl šalių sūnaus S. P. gyvenamosios vietos pakeitimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu

Remiantis įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) praktikoje suformuluotos ir nuosekliai išplėtotos esminės taisyklės bei kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turi nagrinėti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų ir jos pakeitimo bylas.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai, kurie beje ne visada sutampa su vaiko norais yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (LAT 2012 12 14nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 04 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Ieškovas savo apeliacinį skundą dėl sūnaus gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo remia teiginiu jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į šalių sūnaus išreikštą nuomonę jog jis nori gyventi su tėvu, šiuo klausimu, neatsižvelgė į tai, kad tarp tėvo ir sūnaus egzistuoja glaudus ryšys, kad pas tėvą sūnui yra sudarytos visos sąlygos gyventi ir mokytis ir visapusiškai vystytis. Kolegija pažymi jog šalių sūnų Simoną ne mažiau glaudus ryšys sieja ir su motina, 3 metais vyresne seserimi K., bei močiute iš motinos pusės, kuri kartu su ieškovės patėviu taip pat gyvena Lietuvoje, nuo vaikų gimimo padeda atsakovei anūkus auginti remia ją ir anūkus materialiai, kad sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, kuris gyvena Norvegijoje bendravimas su šiais nepilnamečiui artimais asmenimis būtų apribotas, kad abiems nepilnamečiams šalių vaikams motinos gyvenamojoje vietoje yra taip pat sudarytos visos tiek buitinės, tiek mokymosi tiek užklasinės veiklos sąlygos sūnus nuo gimimo gyvena būtent su motina jam įprastoje aplinkoje ir joje jaučiasi saugus, gerai sutaria su motinos sugyventiniu. Byloje nustatytos šalių neginčijamos aplinkybės, kad abu tėvai gali sudaryti tinkamas sąlygas gyventi kartu, augti ir lavintis, jų turtinė padėtis nekelia abejonių dėl galimybės išlaikyti vaiką, nors ieškovas nėra pateikęs atitinkamų Norvegijos institucijų išvadų. Sūnus vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų, abu jam vienodai svarbūs, jis juos abu myli. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis iš esmės negalima nustatyti ir identifikuoti, su kuriuo tėvų vaiką sieja artimesni ir stipresni tarpusavio santykiai ir prie kurio iš tėvų šalių nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad vaikas vienodai prisirišęs prie abiejų, vienodai svarbūs santykiai su kiekvienu tėvų.

Sūnaus noras gyventi su tėvu nulemtas aplinkybės, jog jis ilgisi kartu negyvenančio tėvo. Leidžia su juo laiką per atostogas, pramogaudamas bei žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Tačiau toks jo noras nepakankamai motyvuotas negali būti pripažintas pagrindu neginčijamai spręsti dėl gyvenamosios vietos su tėvu. Į vaiko norus reikia atsižvelgti, tačiau jie teismui nėra privalomi ir kiekvienos bylos atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai kas geriausiai atitinka nepilnamečio interesus. Šioje byloje susiklosčius situacijai kai nepilnametis visą savo gyvenimą gyvena Lietuvoje su motina ir seserimi palaikant susiklosčiusius ryšius su čia pat gyvenančiais artimaisiais jo išvežimas į kitą valstybę trikdytų vaiko rimtį, prisirišimą prie esamos aplinkos, būtų apribota galimybė vaikui matytis ne tik su artimais giminėmis, bet ir su esamais draugais. Be to, nors ieškovas yra nurodęs jog jo gyvenamoje vietoje Norvegijoje yra mokykla, kurią galėtų lankyti šalių sūnus, vienok neaišku kokia šioje mokykloje dėstomoji kalba, nes norvegų kalbos S.nemoka, o anglų kalbą moka vidutiniškai 6-7 klasių lygiu, iš anglų kalbos turi 7 balus. Taigi prisitaikyti naujoje mokymo įstaigoje jam būtų sunku. Šalys yra sukūrę naujas faktines šeimas, gyvena su sugyventiniais. S. yra nurodęs jog su mamos draugu R. jis sutaria puikiai, pastarasis rūpinasi abiem vaikais noriai su jais bendrauja. Tuo tarpu su ieškovo sugyventine vaikai bendravo tik vieną vasarą, ji savo 5 metukų vaiką yra palikusi gyventi su savo motina Lietuvoje, šalių dukra K. teisme pasakojo jog būdami Norvegijoje su tėvo drauge vaikai mažai bendravo. Kolegija pažymi, kad aplinkos, kurioje gyvena nepilnametis, stabilumas yra reikšmingas jo psichologinei raidai ir būklei veiksnys, todėl kai vaikas visą savo gyvenimą gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimas be žalos vaiko vystymuisi ir lavėjimui galimas tik esant itin svarbioms priežastims. Tokia galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Kasacinis teismas formuoja praktiką jog sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vienam iš tėvų pareiškus tokį ieškinį būtina įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (LAT 2003 02 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2005 04 06nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Kokios aplinkybės vertintinos kaip esminės, sudarančios pakankamą pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, kasacinio teismo praktikoje konkrečiai nenurodomos, bet pateikiama jų pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas ( LAT 2001 03 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (LAT 2003 02 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003;) skyrium gyvenančio tėvo sveikatos pagerėjimas, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, emocinių ryšių su skyrium gyvenančiu tėvu formavimosi ir palaikymo neužtikrinimas bei vaiko noro pasikeitimas (LAT 2013 04 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (LAT 2010 02 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 12 14 nutartis Nr. 3K-3-569/2012). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (LAT 2012 12 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 04 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pažymi, kad šis teismas, spręsdami šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, tyrė ir vertino įrodymus, patvirtinančius kiekvieno tėvų gyvenimo sąlygas ir finansines galimybes patenkinti būtinuosius vaiko poreikius, bei priėjo prie išvados, jog abiejų tėvų gyvenimo sąlygos ir finansinės galimybės užtikrinti vaiko interesus panašios: abi šalys dirba ir gauna pajamų, turi nuolatines gyvenamąsias vietas, kurios tinkamai įrengtos nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi, žaidimams ir kt.) patenkinti.

Bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas, kurio iš tėvų gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, priėjo teisingos išvados vaiko poreikiai į jam įprastą, stabilią aplinką, ryšius su artimaisiais bus geriau užtikrinami motinos aplinkoje.

Vertinant vaiko nuomonės svarbą EŽTT praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui (byloje Hokkanen v. Finland, teismas nusprendė, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę). Nuoseklus, stiprus vaiko noro reiškimas taip pat gali būti svarbus vertinant nacionalinio teismo motyvų pakankamumą ir svarbumą Konvencijos 8 straipsnio prasme. Tačiau šio Teismo praktikoje kartu pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38).

Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (LAT 2013 02 04 civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013); vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (LAT 2013 04 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (LAT 2009 03 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Kolegija taip pat pažymi jog šioje byloje svarbu yra tai, kad šalių sūnaus S. noras gyventi su tėvu negali būti vertinamas kaip kategoriškas apsisprendimas, nes VTAS darbuotojoms apsilankius atsakovės namuose į klausimą su kuo jis nori gyventi S. atsakė nežinąs (t.1,b.l.98). Savo pasisakymuose iš esmės teismo posėdyje vykusiame 2013 08 22 ieškovė nurodė, jog sūnus S. kartą verkė po pabendravimo su tėvu internetu, jai ir seseriai paklausus kodėl verkia prisipažino jog verkia dėl to, kad tėvas liepė apsispręsti su kuo su juo ar motina sūnus norįs gyventi. Taip pat ieškovė teigė bijanti klausti sūnaus dėl jo apsisprendimo, nes jis pradedąs verkti. Apklausiamas teisme S. nurodė apsisprendęs gyventi su tėvu pernai, šis jo teiginys prieštarauja jo pokalbyje namuose su VTAT darbuotojais pasakymą jog jis nežinąs su kuo norįs gyventi. Motyvuodamas savo apsisprendimą gyventi su tėvu šalių sūnus nurodė jog jam Norvegijoje labai patiko, nes su tėvu važiuodavo į vandens parką, karuseles, namie žaisdavo žaidimus, kad ten gyvenanti maža mergaitė su kuria jis susidraugavo sakiusi, jog Norvegijoje gyventi labai gerai. Taigi, vaiko noras gyventi su tėvu pagrįstas tuo jog tėvas su juo leidžia laisvą laiką, atostogas, pramogauja, sūnus retai matydamas tėvą jo pasiilgsta.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (LAT 2004 04 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (LAT 2009 11 10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 02 09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo turtinę padėtį ir priteisdamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas turi išlaidų už namo nuomą, kad įforminus ištuoką jis nebegaus iš Norvegijos valstybės pinigų skirtų vaikams, kad Norvegijoje pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, kurį ji gali nuomoti ir tokiu būdu gauti papildomas pajamas, kad teismas vertino tik šalių finansines galimybes bet netyrė vaikų poreikių. Taip pat apelianto nuomone būtina atkreipti dėmesį jog vaikai nurodė, kad atsakovei užtenka pinigų ir jie yra viskuo aprūpinti, kas rodo atsakovę turint daugiau pajamų negu ji teigia.

Vertinant apelianto nurodytų argumentų pagrįstumą, pažymėtina tai, kad asmens turtinei padėčiai įvertinti ir nustatyti jo galimybes teikti išlaikymą reikšmingos tik tos to asmens patiriamos išlaidos, kurios yra būtinos, ir kurias įskaičius to asmens gaunamos pajamos yra nepakankamos teikti tam tikrą išlaikymo dydį, dėl to šis dydis gali būti mažinamas. Kolegija nurodo jog tokios apelianto nurodytos išlaidos kaip skola darbovietei nėra būtinos apelianto išlaidos. Tokių nebūtinų išlaidų turėjimas nepakankama priežastis dėl savo turtinės padėties pajėgiam mokėti deramo dydžio išlaikymą asmeniui sumažinti prioritetiškai svarbų išlaikymą savo vaikams. Priešingai nei teigia apeliantas pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistino iš atsakovo išlaikymo dydį įvertino šalių turtinę padėtį jų darbo pajamas, vaikų poreikius, į tai atsižvelgus teismo priteistas išlaikymas iš atsakovo vaikams yra pakankamas ir ne per didelis. Pats apeliantas savo ieškinio pareiškime (t.1,b.l. 3) nurodė jog pervesdavo ieškovei Norvegijos valstybės išmoką skirtą vaikams sudarančią apie 910 Lt, bei pats papildomai vaikų išlaikymui pervesdavo maždaug 900-1400 Lt, kas iš viso kas mėnesį sudarydavo apie 18000 – 2400 Lt kas mėnesį. Reiškia tokią sumą jis pats yra pripažinęs tinkama ir pakankama užtikrinti vaikams normalias sąlygas augti, mokytis ir užsiimti jų mėgstama užklasine veikla ir tokį išlaikymą teikęs faktiškai. Todėl tėvų skyrybos neturėtų drastiškai įtakoti vaikų gyvenimo sąlygų blogėjimo prasme. Apelianto teiginiai neva atsakovė nepateikė, o teismas nevertino vaikų poreikių neteisingas dar ir dėl to jog ieškovė yra nurodžiusi vaikų specialiuosius poreikius tai užsiėmimai šokant linijinius šokius, kas mėnesį vykstantys šokių konkursai, kuriems reikalingi specialūs rūbai bei dukros regėjimo sutrikimai. Apelianto argumentai jog atsakovė galėtų susirasti geriau apmokamą darbą, nuomoti turimą butą Ukmergėje taip pat atmestini, dėl visiems žinoma ir neįrodinėtina pripažintinos aplinkybės (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad rajoniniuose miesteliuose Lietuvoje darbo užmokestis yra mažesnis nei didmiesčiuose, o susirasti darbą už didesnį nei minimalus atlyginimą yra nelengva. Teisme atsakovė nurodė (t.1,b.l. 166) kad butui surado nuomininkams be nuomos mokesčio susitariant, kad nuomininkai apmokės komunalinius mokesčius ir nors ji nėra pateikusi rašytinės nuomos sutarties, turint omenyje buto dislokacijos vietą, tai taip pat tikėtina. Be to, būtina atsižvelgti ir į aplinkybę jog ieškovė nuolat gyvendama su vaikais, rūpindamasi jų buitinėmis sąlygomis, valgio gaminimu, skalbimu, auklėjimu, vaikų mokslais užklasine veikla ir savo veikla šiose srityse prisideda prie vaikų gerovės kūrimo, į ką taip pat turėtų būti atsižvelgta nustatant jos dalį išlaikyme, juolab, kad minėta veikla laiko prasme atima galimybę atsakovei užsiimti papildomais darbais ir papildomai užsidirbti.

Atsižvelgdama į aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, ginčo klausimais išdėstytus teisinius argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog šiuo metu vaiko interesus labiausiai atitinka jo gyvenamosios vietos su atsakove nustatymas bei nustatydamas iš ieškovo priteistiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams , tinkamai aiškino ir taikė vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio nustatymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias materialiosios bei proceso teisės normas, šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotą kasacinio teismo praktiką, todėl, apeliaciniame skunde suformuluotus argumentus, nėra pagrindo panaikinti ar iš esmės pakeisti skundžiamą sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėLiuda UckienėHenrichas Jaglinskis