Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, paleistas iš kalėjimo, turės darbą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausminės nuobaudos negaliojančios, daug kartų skatintas, turi įgijęs profesines kvalifikacijas, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nepažeidė lygtinio paleidimo sąlygų, vykdo lygtinio paleidimo rekomendacijas. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje, nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad J. M. teistas 2013 m. balandžio 26 d. Šiaulių apygardos teismas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jam paskirta bausmė 12 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 mėnesiai 13 dienų.

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje bus įdarbintas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įgijo profesiją. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Praeityje buvo teistas 2 kartus. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis ir anksčiau buvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo padarymą. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis - nusikaltimai žmogaus gyvybei (du kartus teistas už nužudymą). Nuteistasis yra baustas administracinėmis baudomis už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Administraciniai teisės pažeidimai dažniausiai buvo padaryti nuteistajam esant neblaiviam. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo, nagrinėjant baudžiamąją bylą, ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėto nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoja pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Asmens bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, drausmine tvarka baustas 15 kartų. 4 kartus už režimo reikalavimų pažeidimus nuobaudos neskirtos, apsiribota pokalbiu. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Kaip jau minėta, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ne pirmą kartą, todėl laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės nuteistajam turėtų būti gerai žinomos. Atsižvelgiant į nurodytą, negalima teigti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas. Nurodyti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog nuteistasis net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje negeba laikytis nustatytų reikalavimų.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pirminio vertinimo atlikto pagal OASys metodiką metu buvo nustatyta vidurinė rizika. 2023 m. spalio 20 d. atlikto pakartotinio vertinimo metu nustatyta vidutinė rizika. Nuo vertinimo atlikto 2023 m. balandžio 4 d. iki paskutinio vertinimo rizika nepakito. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad nuteistasis deda nepakankamas pastangas, siekdamas maksimaliai sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti net 9 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti: būdingas nusikalstamo elgesio modelis; gyvenimo sąlygos (neturi patvirtinto adresu kur gyvens paleistas iš kalėjimo); nuostatos į darbą ir darbinės patirties stygius laisvėje (atsižvelgus į nuteistojo amžių turima legali darbinė patirtis yra maža); lėšų tvarkymas ir pajamos (turi skolų antstoliams, priklausomas nuo kitų finansinės paramos); gyvenimo stilius ir draugai (asocialus gyvenimo būdas, girtavimas skatino nusikalstamą elgesį); piktnaudžiavimas alkoholiu (administraciniai ir baudžiamieji teisės pažeidimai susiję su piktnaudžiavimu alkoholiu); emocinė gerovė (save žalojęs, manipuliavęs savižudybe, turėjęs galvos traumą); mąstymas ir elgesys (nepasimoko iš praeities klaidų, jas kartoja, pasireiškęs impulsyvus, agresyvus, savitvarda nepasižymintis elgesys); nuostatos (pasireiškęs nepalankus požiūris į priežiūrą ir apribojimus). Teismas pažymi, kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu jokio objektyvaus pagrindo nėra. Taip pat tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę, teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Be to, pažymėtina, jog Komisija, priimant sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nebuvo vieninga, 3 Komisijos nariai balsavo „už“, 1 – „prieš“.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. spalio 26 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-8331 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam J. M..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos ( nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.