Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Marijampolės kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 20 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. skundas atmestinas.

8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.

9. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis J. M. siekia sudaryti pozityvaus teigiamo žmogaus įvaizdį, neigiamas savybes ir aplinkybes linkęs minimalizuoti, nuneigti, išryškindamas gerąsias. Kalėjime turėjęs emocinio nestabilumo epizodų, lankęsis pas psichologus, psichiatrą, vartojęs raminamuosius vaistus. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes, galima teigti, kad nuteistasis yra gana ūmaus būdo, nesunkiai išprovokuoja konfliktus (šiuo metu neigia tokią savybę), jų metu linkęs naudoti smurtą. Bausmės atlikimo metu taip pat pasireiškė nuteistojo negebėjimo savęs valdyti epizodai (sugadino įstaigos turtą, smurtavo prieš kitą nuteistąjį, grubus elgesys prieš pareigūnus). Nuteistasis yra impulsyvus, savitvarda silpna, tai ypač išryškėja, apsvaigus nuo alkoholio. Pagal išsakytus teiginius nuteistasis piktnaudžiavimo alkoholiu problemos savo elgesyje ir nusikaltimuose neįžvelgia. Bausmės atlikimo metu nuteistojo požiūrį į priežiūrą ir apribojimus galima laikyti nepalankiu, nes drausminėmis nuobaudomis jis ne kartą buvo baustas už režimo reikalavimų nesilaikymą, t. y. nurodymų nevykdymas, draudžiamų daiktų turėjimas ir kt.,

11. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. J. M. nustatyti ir du nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: formaliai patvirtintos įdarbinimo galimybės laisvėje ( konkrečių duomenų apie galimą darbdavį nepateikta) ir palaikomi ryšiai su artimaisiais, tačiau vertinant juos aukščiau paminėtų kriminogeninių veiksnių kiekio bei pobūdžio kontekste, bei tai, kad apsauginiai veiksniai galimai egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo ir kurių buvimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, neduoda pagrindo manyti, jog jie šiuo metu išskirtinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotino nuteistojo nusikalstamo elgesio.

12. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, J. M. galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 15 kartų baustas drausmine tvarka, paskutinė nuobauda skirta 2020 m. kovo 5 d., be to, 4 kartus fiksuoti režimo reikalavimų pažeidimai, už kuriuos nuobaudos J. M. skirtos nebuvo, apsiribota pokalbiu. Paskutinis toks pažeidimas fiksuotas 2021 m. liepos 8 d. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptacijos sunkumai, tačiau aštuonerių metų pataisos įstaigoje bėgyje. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai, kas atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ir 4 kartus paskatintas, tačiau po paskatinimų ir vėl sekė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kad rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

13. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

14. J. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vienos labai sunkios, smurtinės nusikalstamos veikos padarymą (nužudymą), anksčiau jis teistas vieną kartą, taip pat už analogiško smurtinio nusikaltimo padarymą. Nuteistasis savo nusikalstamo elgesio priežasčių nenurodė, pasak nuteistojo, nusikaltimą įvykdė gindamas kitus asmenis, pats besigindamas ir šiek tiek viršydamas savigynos ribas, nurodė, kad nesusitvardė. Nuteistasis, kalbėdamas apie pirmąjį nusikaltimą, taip pat teigė, kad gynė savo motiną, todėl ir padarė nusikalstamą veiką. Jis teigė, kad nusikaltimus padarė neapsvaigęs nuo alkoholio, teigė, kad laisvėje alkoholio vartojo mažai, tačiau Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes pateikta medžiaga patvirtina, jog nusikalstamą veiką, už kurią atlieka bausmę, jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, be to, remiantis administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis yra eilę kartų baustas administracinėmis baudomis už padarytus administracinius teisės pažeidimus, kurie dažniausiai buvo padaryti nuteistajam esant neblaiviam. ANR duomenis nuteistasis 2003 - 2012 metų laikotarpyje yra padaręs mažiausiai 30 administracinių teisės pažeidimų. Alkoholio vartojimas ir elgesys, esant neblaiviam, buvo pagrindinė administracinių teisės pažeidimų padarymo priežastis (beveik visi teisės pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu).

15. Skunde nuteistasis nurodė, kad komisija tinkamai įvertino jo pastangas pasitaisyti ir vykdyti nurodytus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad remiantis BVK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo J. M. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.