Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų SIA „Proviteks“ ir Rudcom Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria nutarta grąžinti pareiškėjams SIA „Provikes“ ir Rudcom Limited skundą dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Iviltra“ kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

9. Apeliantai kartu su skundu pateikė papildomus įrodymus – nemokumo administratoriaus laiškų kreditoriams kopijas.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

12. Kaip matyti iš apeliantų skundo turinio, apeliantai naujai pateiktais įrodymais iš esmės siekia pagrįsti savo argumentus, kad nemokumo administratorė kreditoriams visada siųsdavo bankroto byloje teismo priimtas nutartis. Tačiau pažymėtina, kad į BUAB „Iviltra“ bankroto bylą administratorė jau yra pateikusi įrodymus, patvirtinančius šiuos apeliantų argumentus, t. y. jog elektroniniais laiškais informavo kreditorius, tarp jų ir apeliantus, apie bankroto byloje teismo priimtas nutartis. Taigi, ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, jas patvirtinantys įrodymai į bylą jau pateikti. Todėl siekiant neapkrauti bylos pertekline informacija, užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimą, papildomus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl termino skundui dėl kreditorių susirinkimo pateikti skaičiavimo

13. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditoriai SIA „Provikes“ ir Rudcom Limited skundą dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. BUAB „Iviltra“ kreditorių susirinkime priimtų sprendimų teismui pateikė 2022 m. spalio 10 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundą padavę kreditoriai apie 2022 m. rugsėjo 12 d. sušauktą BUAB „Iviltra“ kreditorių susirinkimą, kuriam neįvykus, sušauktas pakartotinis 2022 m. rugsėjo 15 d. susirinkimas, buvo informuoti ir žinojo. Šių aplinkybių pagrindu teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad kreditoriai, tinkamai domėdamiesi BUAB „Iviltra“ susirinkimų eiga, turėjo galimybę sužinoti apie 2022 m. rugsėjo 15 d. įvykusios pakartotinio BUAB „Iviltra“ kreditorių susirinkimą ir šiame susirinkime priimtus sprendimus susirinkimo dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 15 d.

15. Apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad fiziškai nedalyvavo 2022 m. rugsėjo 15 d. įvykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime, kadangi visais darbotvarkės klausimais balsavo, nemokumo administratoriui pateikdami balsavimo raštu biuletenį, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes, susijusias su faktiniu sužinojimu apie priimtus skundžiamus kreditorių susirinkimo sprendimus.

16. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas kreditorių nutarimų apskundimo terminus, nustatė kreditoriams pareigą elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-294/2012), todėl termino pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pradžią jis susiejo tiek su objektyviomis, tiek ir su subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. su momentu, kai suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Dėl šios priežasties teismas, siekdamas įvertinti, ar asmuo, teikiantis skundą, tinkamai ir laiku realizuoja šią savo procesinę teisę, visų pirma, turi nustatyti, kada jis sužinojo apie ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir kada jis turėjo sužinoti apie jį, jeigu būtų elgęsis apdariai ir rūpestingai. Teismų praktikoje vertinant šias aplinkybes, be kita ko, yra išaiškinta, kad termino skaičiavimo pradžios momentas (asmens sužinojimas apie priimtą nutarimą) nėra siejamas su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu, tačiau su momentu, kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-790/2022).

17. Taigi, apeliantai iš esmės teisingai nurodo, kad sprendžiant klausimą, ar buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo pateikti, svarbu nustatyti, kada skundą pateikęs asmuo galėjo sužinoti apie priimtus nutarimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad jiems apie 2022 m. rugsėjo 15 d. įvykusį pirmąjį pakartotinį BUAB „Iviltra“ kreditorių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus galėjo būti žinoma ne anksčiau kaip 2022 m. rugsėjo 26 d., kai nemokumo administratorė pateikė susirinkimo posėdžio protokolą ir teisėjas jį rezoliucija priėmė.

18. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad terminas skundui paduoti dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo kreditoriui, kuris dalyvavo susirinkime, skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-450/2021).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantai pateiktu skundu prašė panaikinti 2022 m. rugsėjo 15 d. pirmajame pakartotiniame BUAB „Iviltra“ kreditorių susirinkime priimtus sprendimus 1-uoju, 5-uoju, 6-uoju, 7-uoju, 8-uoju, 10-uoju, 11-uoju, 12-uoju darbotvarkės klausimais. Byloje nėra ginčo, kad apeliantai buvo informuoti apie 2022 m. rugsėjo 12 d. kreditorių susirinkimą ir jame balsavo, bankroto administratorei pateikdami balsavimo raštu biuletenius, kuriuose išdėstė savo poziciją dėl kreditorių susirinkime keliamų klausimų, be kita ko, nurodydami, kad nepritaria nutarimams 1-uoju, 5-uoju, 6-uoju, 7-uoju, 8-uoju, 10-uoju, 11-uoju, 12-uoju darbotvarkės klausimais. Apeliantas SIA „Proviteks“ taip pat pateikė savo siūlomus nutarimus 10-uoju ir 11-uoju darbotvarkės klausimais ir abu apeliantai už juos balsavo.

20. Neįvykus šiam susirinkimui, buvo sušauktas pakartotinis 2022 m. rugsėjo 15 d. susirinkimas, kuriame surašytas šio susirinkimo protokolas Nr. 1. Protokole įrašyta, kad neįvykus suplanuotam 2022 m. rugsėjo 12 d. susirinkimui, sušauktas pakartotinis susirinkimas ir paskelbta jo darbotvarkė. Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. susirinkime apeliantai balsavo, bankroto administratorei pateikdami balsavimo raštu biuletenius, kuriuos pateikė 2022 m. rugsėjo 12 d. susirinkimui.

21. Nors apeliantai akcentuoja, kad fiziškai nedalyvavo 2022 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkime, todėl, pasak apeliantų, nėra pagrindo skaičiuoti termino skundui pateikti nuo kreditorių susirinkimo dienos, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad apeliantai apie susirinkimą buvo informuoti ir jame balsavo. Pažymėtina, kad pagal JANĮ 51 straipsnio 4 dalį, kreditorių susirinkime iš anksto balsuojama raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, vien aplinkybė, kad į kreditorių susirinkimą apeliantai fiziškai nebuvo atvykę, nesudaro pagrindo pripažinti, kad kreditoriams negalėjo būti žinoma apie susirinkime svarstomus klausimus.

22. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantams buvo žinoma, jog kreditorių susirinkimo metu bus sprendžiami klausimai, kuriems jie nepritarė, taip pat buvo žinomi ir nutarimų projektų šiais klausimais turinys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būdami suinteresuoti, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, su kuriais jie nesutinka, nebūtų priimti, apeliantai, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditoriai, kuriems pagal JANĮ 43 straipsnio 4 punktą yra suteikta teisė gauti informaciją iš nemokumo administratorės apie nemokumo procesą, galėjo ir turėjo sužinoti apie kreditorių susirinkimo nutarimus dar jų priėmimo dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 15 d. Atitinkamai paskutinė diena skundui dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti buvo 2022 m. rugsėjo 30 d. Apeliantai skundą teismui pateikė 2022 m. spalio 10 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pateiktas praleidus JANĮ nustatytą terminą.

23. Kita vertus, net ir pripažinus, kad apeliantai apie kreditorių susirinkimą sužinojo ne kreditorių susirinkimo dieną, o kaip patys nurodo tik 2022 m. rugsėjo 23 d., bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui rezoliucija priėmus nemokumo administratorės pateiktą 2022 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo protokolą, būtų pagrindas spręsti, kad terminas skundui pateikti pasibaigė 2022 m. spalio 7 d. Apeliantai, kaip jau buvo minėta, skundą pateikė tik 2022 m. spalio 10 d., taigi taip pat praleidę nustatytą terminą.

Dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti

24. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).

25. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).

26. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017 ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų argumentus, kuriais jie grindžia prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantų nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą.

28. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantų nurodoma aplinkybė, kad nemokumo administratorius visada siųsdavo bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartis kreditoriams, todėl jie pagrįstai tikėjo gauti iš nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo protokolą, nelaikytina svarbia priežastimi, pateisinančia termino praleidimą. Kaip jau buvo minėta, pagal JANĮ 43 straipsnio 4 punktą kreditoriams yra suteikta teisė gauti informaciją iš nemokumo administratoriaus, tačiau JANĮ nėra įtvirtinta nemokumo administratoriaus pareiga pateikti kreditoriams susirinkimo protokolus be kreditorių prašymo, todėl vien apeliantų subjektyvus įsitikinimas, kad nemokumo administratorius susirinkimo protokolą jiems atsiųs, nepateisina jų pasyvumo, nesidomint bankroto proceso eiga. Nors apeliantai akcentuoja, kad yra užsienio juridiniai asmenys ir Lietuvoje jų interesus atstovauja advokatų kontora, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent aplinkybė, kad apeliantai yra atstovaujami profesionalių atstovų – advokatų, sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantai turėjo ir galėjo suvokti tokio pasyvaus procesinio elgesio pasekmes.

29. Pažymėtina, kad apeliantai byloje nepateikė jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie aplinkybes, kurios sutrukdė jiems operatyviai (tą pačią dieną) gauti ginčo kreditorių susirinkimo protokolą (sužinoti apie nutarimo priėmimą) ir jį apskųsti nustatytu terminu. Apeliantų subjektyvūs svarstymai, kad nemokumo administratorė dėl didelio kreditorių kiekio galėjo susirinkimo dieną nesurašyti susirinkimo protokolo, yra visiškai nepagrįsti. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu pateikti susirinkimo protokolą ir nemokumo administratorė atsisakė jį pateikti.

30. Apeliantų siekis apginti jų kaip bendrovės kreditorių teises ir interesus, niekaip nepateisina jų pasyvumo. Apeliantai turėjo pareigą domėtis bankroto proceso eiga, galėjo teikti prašymus įmonės bankroto administratorei dėl juos dominančios bankroto bylos medžiagos, tačiau to nepadarė, todėl jiems tenka tokio elgesio pasekmės.

31. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau padarytas išvadas, sprendžia, kad kreditoriai SIA „Provikes“ ir Rudcom Limited, turėdami pareigą domėtis bendrovės nemokumo bylos eiga, neabejotinai turėjo ir galėjo anksčiau sužinoti apie priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus. Kreditorių teisių bei pareigų nemokumo procese neįgyvendinimas laiku, nesidomėjimas vykstančia nemokumo byla, negali būti pagrindu spręsti, jog egzistuoja svarbios priežastys, sąlygojusios tai, kad kreditoriai negalėjo laiku pateikti skundo dėl kreditorių surinkimo nutarimų panaikinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.