Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-825-933/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-22
Bylos Nr.: e2A-825-933/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00496-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Aldona Tilindienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas: R. K.
Atsakovas: akcinei bendrovei „Kauno grūdai“

Kategorijos

2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
2.6.2.2Laidavimas
2.6.2.5Kiti su prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-825-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00496-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.4.3; 2.6.2.2; 2.6.2.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno grūdai“ dėl laidavimo sutarties, vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, notaras M. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. K. prašė pripažinti negaliojančiais ieškovo ir atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Kauno grūdai“ sudarytą 2016 m. balandžio 13 d. laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01 (toliau – ir laidavimo sutartis); ieškovo pasirašytą 2016 m. balandžio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – ir vekselis) 105 118,60 Jungtinių Valstijų dolerių (toliau – JAV doleriai) sumai; panaikinti Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro M. V. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. MV-6426; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas paaiškino, kad 2010 m. liepos 16 d. darbo sutarties pagrindu ėjo AB „Kauno grūdai“ Žaliavų ir kombinuotų pašarų pardavimo Vidurinei Azijai vadovo pareigas. Jo darbo funkcijos buvo gyvulių pašarų gamybai naudojamų žaliavų bei kombinuotų pašarų pardavimas Vidurio Azijos šalyse veikiančioms įmonėms. Šios darbo funkcijos nesikeitė ir po to, kai ieškovas, atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agro logistic Service“ sudarė 2016 m. sausio 22 d. susitarimą, kurio pagrindu nuo 2016 m. vasario 1 d. ieškovas buvo perkeltas dirbti į UAB „Agro logistic Service“. Nuo 2015 m. vidurio visi dokumentai turėjo būti apskaityti AB „Kauno grūdai“ sistemoje „Oracle“, kurioje išrašyti PVM sąskaitas faktūras buvo galima tik lietuvių kalba. Kadangi Azijos šalių pirkėjai reikalavo PVM sąskaitų faktūrų rusų kalba, jiems buvo rengiamos bei teikiamos apmokėti rusų kalba išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių duomenys turėjo būti suvesti į atsakovės „Oracle“ sistemą lietuvių kalba. Dėl didelio darbo krūvio ieškovas nesuvedė į „Oracle“ sistemą rusų kalba išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų bei pateiktų Uzbekijos pirkėjai ribotos civilinės atsakomybės bendrovei (toliau – ir RAB) „PARRANDA OZUQASI“. Ieškovas neturėjo ketinimų nuslėpti nuo atsakovės prekių pardavimo fakto. Rusų kalba išrašyta 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra KGP Nr. 0063563 buvo perduota atsakovės buhalterijai iškart po jos išrašymo, todėl AB „Kauno grūdai“ žinojo, kad 2015 m. spalio mėn. buvo įvykdytas trijų vagonų prekių pakrovimas (pardavimas) pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“ (du vagonai prekių buvo išvežti 2015 m. spalio 9 d., trečias – 2021 m. spalio 15 d.). Kitoje rusų kalba išrašytoje 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KGP Nr. 0076262 irgi nurodyti pakrauto krovinio vagonų numeriai, krovinio svoris, mokėtina suma, pardavėja AB „Kauno grūdai“ bei jos banko sąskaitos numeris.

3. Ieškovas pastebėjo neatitikimus tarp savo vedamos parduotų prekių apskaitos ir „Oracle“ apskaitos sistemoje esančių duomenų, todėl kreipėsi į atsakovę, prašydamas leisti suvesti rusų kalba išrašytų PVM sąskaitų faktūrų visus duomenis (nebuvo įvestos dvi PVM sąskaitos faktūros dėl 105 118,60 JAV dolerių prekių pardavimo) į AB „Kauno grūdai“ „Oracle“ apskaitos sistemą. Ieškovas buvo apkaltintas siekiu nuslėpti prekių pardavimą ir neteisėtai pasipelnyti bendrovės sąskaita. Ieškovui buvo daromas spaudimas, grasinama kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, dėl baudžiamosios bylos pradėjimo bei atleidimo iš darbo. Ieškovui buvo iškelta sąlyga, kad jeigu laiduos už Uzbekijos pirkėjos RAB „PARRANDA OZUQASI“ įsipareigojimų įvykdymą, teisminiai ginčai ir baudžiamosios bylos nebus keliamos. Ieškovas sutiko sudaryti ginčijamą laidavimo sutartį, kurią parengė atsakovė. Ieškovui buvo nurodyta su AB „Kauno grūdai“ darbuotoju nuvykti pas notarą pasirašyti ginčijamą vekselį 105 118,60 JAV dolerių sumai, t. y. tokiai pačiai sumai, kurios vertės prekės buvo parduotos RAB „PARRANDA OZUQASI“.

4. Ieškovas buvo įsitikinęs, jog RAB „PARRANDA OZUQASI“ atsiskaitys su atsakove bei, kol dirbo (iki 2016 m. balandžio 18 d. darbo sutarties nutraukimo), galėjo kontaktuoti bei kontroliuoti šios pirkėjos (į)vykdytus atsiskaitymus. Po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovui buvo nurodyta parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo savo iniciatyva arba jis bus atleistas už darbo drausmės pažeidimą darbdavio valia. Suprasdamas, kad neturi kito pasirinkimo, ieškovas parašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva. Nuo 2016 m. balandžio 18 d. ieškovas nedirba AB „Kauno grūdai“, todėl negali žinoti, ar RAB „PARRANDA OZUQASI“ (ne)atsiskaitė su atsakove. RAB „PARRANDA OZUQASI“ ieškovui žodžiu patvirtino, jog su atsakove atsiskaitė. Atsakovė galimai apmokėjimą už pakrautus vagonus yra gavusi iš už Azijos šalių pirkėjų mokėjimus atlikusios „ATCA TRANS L.P“, bet siekia nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita, nes yra pradėjusi priverstinio skolos išieškojimo veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė; atsakovės AB „Kauno grūdai“ prašymą ieškinį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnyje nustatytas priemones atmetė.

6. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės paaiškinimus dėl jos vėlesnio sužinojimo apie faktiškai atkrautą pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“ prekių kiekį, kadangi apskaita tvarkyta lietuvių kalba, o rusų kalba išrašytos PVM sąskaitos faktūros atsakovės „Oracle“ apskaitos sistemoje tuo metu nebuvo sudaromos (apskaitomos). Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog ieškovas dėl jam vienam žinomų priežasčių laiku nepateikė atsakovės buhalterijai rusų kalba išrašytos 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaitos faktūros, kurios duomenys skyrėsi nuo lietuvių kalba išrašytos PVM sąskaitos faktūros duomenų apie prekių kiekį ir kainą, dėl to iki 2016 m. kovo mėnesio tokie duomenys nebuvo įvertinti atsakovės bei neapskaityti. Teismas vertino kaip gynybinį ir klaidinantį ieškovo paaiškinimą, kad rusų kalba išrašyta 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra buvo iš karto pateikta buhalterijai. Teismas pažymėjo, jog „Oracle“ apskaitos sistemoje nebuvo apskaitomos ne lietuvių kalba išrašytos PVM sąskaitos faktūros, todėl jos buhalterijai buvo nereikalingos, o ieškovui nebuvo praktinės svarbos jas perduoti atsakovei.

7. Teismas nustatė, kad pirkėjai pagal rusų kalba išrašytą 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr. 0076262 buvo parduota sojos rupinių (toliau – ir prekės) 140,75 t už 70 357 JAV dolerių sumą. Muitinės dokumentai patvirtina, jog pakrautas prekių krovinys išvežtas 2015 m. gruodžio mėn. Tačiau toks užsakymas „Oracle“ apskaitos sistemoje nebuvo suformuotas bei tokiu pačiu numeriu lietuvių kalba PVM sąskaita faktūra atsakovės apskaitoje neregistruota, ji buvo suformuota tik 2016 m. kovo 30 d. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas vėl nepateikė atsakovės buhalterijai rusų kalba išrašytos PVM sąskaitos faktūros arba kitokios informacijos apie inicijuotą prekių atkrovimą. Tik 2016 m. kovo mėnesį, kai kilo abejonės dėl prekių atsargų kiekių, ieškovas pateikė atsakovei rusų kalba išrašytą 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą.

8. Teismas kaip gynybinį ir klaidinantį vertino ieškovo paaiškinimą, kad rusų kalba išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo iš karto pateiktos buhalterijai. Ieškovo teiginiai, kad jis dėl klaidos, užimtumo ir panašių priežasčių į „Oracle“ apskaitos sistemą laiku neįkėlė duomenų apie prekių pardavimus, sprendžiant ginčą iš esmės teisiškai nereikšmingi, t. y. nesvarbu dėl kokių priežasčių, tyčia ar dėl nerūpestingumo ieškovas laiku (bent iki darbo teisinių santykių pabaigos 2016 m. vasario 1 d.) nepateikė atsakovės buhalterijai rusų kalba išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ar bent kitokios informacijos apie įvykdytus prekių pardavimus. Svarbu, jog tokie veiksmai galėjo sudaryti ir, tikėtina, sudarė sąlygas nesąžiningiems asmenims užvaldyti svetimą turtą ar lėšas (išvengti mokėjimų).

9. Teismas iš paaiškinimų, pateiktų buhalterinių dokumentų bei susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatė, kad pagal 2015 m. spalio 9 d. KGP Nr. 0063563 PVM sąskaitą faktūrą atsakovė negavo iš pirkėjos RAB „PARRANDA OZUQASI“ (ar šios pirkėjos mokėtojų) 34 743,60 JAV dolerių. Pagal 2015 m. gruodžio 4 d. KGP Nr. 0076262 PVM sąskaitą faktūrą negavo 70 375 JAV dolerių, iš viso 105 138,60 JAV dolerių (pagal 2016 m. balandžio 13 d. Lietuvos banko skelbiamą JAV dolerių ir eurų santykį, ši suma sudarė 93 041,78 Eur). Duomenų apie teisminius procesus dėl skolos iš pirkėjos RAB „PARRANDA OZUQASI“ priteisimo teismui nepateikta. Atsakovė nurodė, kad teisminiai procesai nebuvo inicijuoti kaip neperspektyvūs, o ieškovas pateikė tinkamus skolos apmokėjimo užtikrinimus.

10. Teismas nustatė, kad AB „Kauno grūdai“ buvo įprasta praktika, jog už kai kuriuos pirkėjus sumokėdavo kiti asmenys, kurie iki mokėjimų rašytinėmis sutartimis nebuvo susieti su atsakove. Nežinoma kokie teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp pirkėjos (RAB „PARRANDA OZUQASI“) ir mokėtojos („ATCA TRANS L.P“). Pati pirkėja RAB „PARRANDA OZUQASI“ mokėjimų atsakovei nevykdė, už ją mokėjimus atlikdavo „ATCA L.P“, kuri taip pat mokėjo už kitas Azijos šalių įmones.

Šalies argumentai

11. Ieškovas paaiškino, jog jis vedė savo vykdytų pardavimų apskaitą ir sekė mokėjimus. Pirkėja RAB „PARRANDA OZUQASI“ (ir kitos įmonės) pateikdavo atsakovei raštus, kuriuose nurodydavo kokios gautos iš „ATCA L.P.“ sumos priskirtinos mokėjimams. Ieškovo el. susirašinėjimas su atsakovės darbuotojais patvirtina, jog ieškovas gaudavo informaciją apie mokėjimus ir atitinkamais atvejais buvo nurodęs atsakovei kam atlikti ir kokio dydžio įskaitymus atlikti. Ieškovas pateikė „Whats App“ programėle gautą neva pirkėją atstovavusio asmens patvirtinimą apie atliktus mokėjimus. Teismas vertino kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovo teiginį, kad su atsakove atsiskaityta pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras. Ieškovas negalėjo nurodyti kas yra asmuo „Aboka“, kokie jo ryšiai su RAB „PARRANDA OZUQASI“ ir (ar) mokėtoja „ATCA L.P.“ Ši informacija nepatikrinama. Pridėtos kaip atliktų pavedimų kopijos, bet jų autentiškumo patikrinti neįmanoma, nes, pasak ieškovo, jas elektroniniu būdu atsiuntė „Aboka“.

Žemesnės instancijos teismas

12. Byloje nėra ginčo, kad paaiškėjus aplinkybei, jog į atsakovės „Oracle“ apskaitos sistemą nebuvo įvestos dvi PVM sąskaitos faktūros 105 118,60 JAV dolerių sumai, ieškovas buvo kviečiamas į susitikimus, buvo aiškinamasi situacija. Atsakovė neneigia, jog ieškovui buvo išaiškinta, kad gali kreiptis į teisėsaugos institucijas, teismą, jeigu skola nebus sumokėta.

13. Teismas iš 2016 m. balandžio 13 d. laidavimo sutarties Nr. 2016/04/13/01 nustatė, jog ja laiduotojas įsipareigojo neatlygintinai atsakyti kreditoriui, jeigu RAB „PARRANDA OZUQASI“ (Uzbekijos juridinis asmuo), tinkamai nevykdys savo prievolių pagal kreditoriaus skolininkui išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Laidavimo sutarties 1.1 papunktis). Laidavimo sutarties 4.3 papunktyje šalys sulygo nustatyti, kad įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti laiduotojas pasirašys vekselį prievolės dydžio sumai kreditoriaus naudai. Tą pačią dieną ieškovas papildomai pasirašė 2016 m. balandžio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 105 118,60 JAV dolerių. Vekselio suma yra analogiška pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“ parduotų prekių vertei. Vekselio apmokėjimo terminas suėjo 2016 m. spalio 13 d. Antstolis 2017 m. vasario 15 d. informavo ieškovą apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą iš jo turto, pateikė turto arešto aktą. Buvo skelbtos ieškovo turto varžytinės, vykdymo veiksmai keletą kartų buvo sustabdyti, vykdomoji byla neužbaigta ir yra sustabdyta dėl šioje byloje teismo 2021 m. spalio 29 d. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

14. Iš 2016–2019 metų ieškovo ir atsakovės darbuotojų el. susirašinėjimo teismas nustatė, kad ieškovas siūlė skolos grąžinimo grafikus. Ieškovas 2016 m. spalio 18 d. el. laiške nurodė, kad neneigia fakto, jog laiku neįvykdė prievolės ir prašė bei klausė, ar yra galimybė pratęsti ar pasirašyti naują skolos vekselį, kad galėtų atsiskaityti; nurodė, jog nesislepia, neatlieka neteisėtų veiksmų, nori atsiskaityti. Susirašinėjime su antstoliu 2019–2021 metais nurodė, kad jau padarė pavedimus, nedelsiant juos atsiųs ir pan., tačiau pavedimai nebuvo atlikti, skola atsakovei nesugrąžinta.

15. Ieškovas laidavimo sutartį, vekselį ginčija keliais pagrindas: 1) sandoriai sudaryti dėl apgaulės, nes atsakovei PVM sąskaitos faktūros apmokėtos ir, atsakovė šias aplinkybes nuo ieškovo nuslėpė ir taip jį apgavo; 2) dėl ekonominio spaudimo bei dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių sudarė laidavimo sutartį ir prisiėmė įsipareigojimus pagal vekselį.

16. Teismas vertino, kad bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, jog prekės pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras buvo išvežtos pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“ iš atsakovės sandėlio Liepojoje, ir už jas iki šiol pirkėja ar kiti mokėtojai su atsakove neatsiskaitė. Taigi, atsakovė negalėjo nutylėti to, kas apskritai nepadaryta ir taip apgauti ieškovą.

17. Nenustatyta ekonominio spaudimo bei susidėjusių sunkių aplinkybių. Nors atsakovė pripažįsta įkalbinėjusi, įtikinėjusi ieškovą sudaryti laidavimo sutartį, išduoti vekselį, tačiau tokie jos veiksmai buvo adekvatūs susidariusiai situacijai. Nenustatyta, jog atsakovė, siekdama įtikinti ieškovą, būtų naudojusi neteisėtus veiksmus. Ieškovas savo veiksmais sukūrė situaciją, kai didelės vertės turtas buvo perleistas kitiems asmenims, to laiku neužfiksuojant atsakovės apskaitoje, kas savaime keltų abejones dėl galimumo jam toliau dirbti tokį darbą. Prekes pirko pirkėjas ne iš Europos Sąjungos erdvės, jis pats nebuvo atlikęs mokėjimų atsakovei, mokėtoja su atsakove rašytinės formos sutartiniais teisiniais santykiais nesusieta, nemokėjimas pastebėtas praėjus 4–6 mėnesiams po prekių išgabenimo. Tai turėjo kelti abejones dėl realios galimybės atgauti prekes ar mokėjimą už jas. Nurodymas, jog atsakovė gali kreiptis į teisėsaugos institucijas, nevertinamas kaip neteisėtas „spaudimas“ ar „grasinimas“ ekonominiais padariniais. Laidavimo sutarties sudarymo ir vekselio išdavimo metu ieškovas nedirbo (nuo 2016 m. sausio mėn.) AB „Kauno grūdai“, todėl atsakovė tiesiogiai negalėjo atleisti ieškovą iš darbo ar įtakoti jo tolesnę darbinę veiklą. Ieškovas pripažįsta, jog laidavimo sutartis sudaryta ir vekselis išduotas ne pirmą šalių derybų dieną, taigi, jis turėjo laiko gauti būtiną teisinę konsultaciją, pagalbą, pasitarti ir įvertinti savo veiksmų galimas pasekmes. Kaip ir laidavimo sutarties sudarymo atveju, nėra pagrindų vekselį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudaryti sandorį dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnis). Abu šie sandoriai buvo sudaryti vienodomis aplinkybėmis ir dėl tų pačių priežasčių, todėl, pasisakydamas dėl vekselio galiojimo, teismas nusprendė tų pačių argumentų nekartoti.

18. Teismas nusprendė, kad nėra pakankamų prielaidų ieškinio pateikimą ir ieškovo inicijuotą procesą vertinti kaip aiškiai nesąžiningą ir nepagrįstą veiksmą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Ieškovas R. K. apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

19.1. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo ir vekselio išdavimo metu ieškovas nedirbo (nuo 2016 m. sausio mėn.) AB „Kauno grūdai“, todėl atsakovė nei galėjo atleisti ieškovą iš darbo, nei įtakoti jo tolesnę darbinę veiklą. Perkėlimas dirbti iš AB „Kauno grūdai“ į UAB „Agro logistic Service“ tebuvo formalumas. UAB „Agro logistic Service“ yra su atsakove susijusi įmonė, t. y. AB „Kauno grūdai“ įsteigta įmonė, siekiant atskirti atsakovės verslo dalis. Nors apeliantas buvo perkeltas dirbti į kitą įmonę, tačiau realiai liko dirbti AB „Kauno grūdai“ ir atliko tas pačias darbines funkcijas bei nurodymus gaudavo iš tų pačių asmenų. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo.

19.2. Byloje nėra ginčo kaip buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Apeliantas Azijos klientams rusų kalba išrašytas PVM sąskaitas faktūras pateikdavo buhalterijai asmeniškai. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kokia PVM sąskaita faktūra buvo pateikta pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“. Į bylą pateikta rusų kalba išrašyta 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje yra nurodyti tokie duomenys: prekių pardavėja – AB „Kauno grūdai“, parduodamas kiekis – trys vagonai, 203,890 t už 110 100,60 JAV dolerių. Ši PVM sąskaita faktūra buvo pateikta pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“. Teismas nevertino, kokiu būdu apeliantas galėjo piktnaudžiauti ar apgauti atsakovę, jei mokėjimas už visą parduotą kiekį turėjo būti mokamas į AB „Kauno grūdai“ specialią banko sąskaitą. Teismas nepagrįstai prioritetą teikė atsakovės buhalterinėje programoje apskaitytoms PVM sąskaitoms faktūroms. Atsakovės buhalterijoje apskaitytos dvi PVM sąskaitos faktūros, kurių numeriai yra 63563, t. y. tokie patys, kaip ir rusų kalba išrašytos 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaitos faktūros.

19.3. Nesutinka, kad 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra 34 734,60 JAV dolerių sumai buvo išrašyta 2016 m. kovo 29 d. Teismas, spręsdamas dėl šios PVM sąskaitos faktūros išrašymo datos, vadovavosi pateikta kompiuterio ekrano nuotrauka, iš kurios pamatė PVM sąskaitos faktūros įvedimo į atsakovės apskaitos programą datą – 2016 m. kovo 29 d. PVM sąskaita faktūra yra oficialus, griežtos atsakomybės dokumentas, joje yra išrašymo data – 2015 m. spalio 9 d. Teismas turėjo vadovautis nurodytais duomenimis, o ne PVM sąskaitos faktūros „Oracle“ apskaitos sistemoje data. Atsakovė teigia, jog tokio pardavimo apskirtai nebuvo, tariamai ieškovas prekes pardavė be AB „Kauno grūdai“ žinios, pasisavindamas prekes ir mokėjimą už jas, tačiau atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą dėl prekių pardavimo ir ją įtraukė į savo apskaitą. Tokia pati situacija yra ir su 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra. PVM sąskaita faktūra Nr. 63563, kurios suma 34 743,60 JAV dolerių, į buhalterinę apskaitą įtraukta 2015 m. spalio 9 d. To negalėtų būti padaryta, jei ši PVM sąskaita faktūra būtų išrašyta 2016 m. kovo 29 d. Iš 2022 m. kovo 23 d. pateiktų priedų matyti, jog pagal šią PVM sąskaitą faktūrą buvo atliktas 1 707,09 JAV dolerių mokėjimas.

19.4. Teismas turėjo nustatyti kada 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra KGP Nr. 0076262 buvo išrašyta ir pateikta pirkėjai. Byloje yra rusų kalba išrašyta 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra, kuri buvo pateikta pirkėjai. Joje nurodyti visi atsakovės AB „Kauno grūdai“ rekvizitai, mokėjimas turėjo būti daromas į atsakovės naudojamą banko sąskaitą. Paaiškinimai, kad lietuvių kalba išrašyta PVM sąskaita faktūra yra ne 2015 m. gruodžio 4 d., o 2016 m. kovo 30 d. grindžiami kompiuterio ekrano nuotrauka. Teismas turėjo vertinti ne aplinkybę, kada padarytas (sukurtas) įrašas „Oracle“ sistemoje apie PVM sąskaitos faktūros išrašymą, bet kada PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta. Į buhalterinę apskaitą ši PVM sąskaita faktūra įtraukta 2015 m. gruodžio 4 d. To negalėtų būti padaryta, jei ši PVM sąskaita faktūra būtų išrašyta 2016 m. kovo 30 d. Atsakovė visą laiką žinojo, kiek vagonų buvo parduota pirkėjui, kadangi mokėjo už pervežimo paslaugas. Dėl to atsakovės teiginys, jog dėl didelio pardavimų kiekio galėjo būti nesusektas prekių kiekio neatitikimas, turėtų būti atmestas.

19.5. Visus mokėjimus už pirkėją RAB „PARRANDA OZUQASI“ atliko mokėtoja „ATCA TRANS LP“. Visuose „ATCA TRANS LP“ mokėjimuose nurodyta, kad mokėjimai atliekami už sojų rupinius pagal sutartį Nr. 27/08-15, t. y. pagal pardavimo sutartį, sudarytą su pirkėja RAB „PARRANDA OZUQASI“. Todėl visi iš „ATCA TRANS L.“ gauti mokėjimai atsakovės buhalterinėje apskaitoje turėjo būti nukreipti pirkėjos RAB „PARRANDA OZUQASI“ įsiskolinimams dengti. Pardavimo sutartis su pirkėja RAB „PARRANDA OZUQASI“ sudaryta dėl 189 000 JAV dolerių prekių pateikimo, o pagal AB „Kauno grūdai“ pateiktus duomenis, šiai pirkėjai buvo parduota 434 644,85 Eur (488 339,82 JAV dolerių) vertės prekių. Net ir atėmus tariamai apgaulingai apelianto padarytus pardavimus, atsakovė įvykdė daugiau pardavimų pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“. Nepagrįsti AB „Kauno grūdai“ paaiškinimai, kad pardavimų kiekis, viršijantis pardavimo sutartyje nurodytas sumas, patvirtina, jog apeliantas vykdė pardavimus be atsakovės žinios. Parduotų prekių kiekis pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“ ir už ją mokėjusios „ATCA TRANS LP“ atlikti mokėjimai patvirtina, kad pardavimų buvo daugiau, nei nurodyta pardavimo sutartyje.

Atsiliepimas

19.6. Atsakovė pateikė teismui suvestinę (lentelę), kurioje nurodyta, jog iš „ATCA TRANS LP“ gavo 640 119,20 JAV dolerių. Iš šios sumos už pirkėjo pirktas prekes buvo įskaityta 380 235,60 JAV dolerių. Ieškovo vertinimu, šie neteisingai ir neteisėtai buhalterijoje atlikti įskaitymai lėmė, kad atsakovė dirbtinai sukūrė pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“ skolą ir apgaulės būdu įtikino apeliantą apie tariamo šios pirkėjos įsiskolinimo buvimą. Dėl to ieškovas buvo priverstas pasirašyti ginčijamus laidavimo sutartį ir vekselį. Mokėjimus už pirkėją atliko „ATCA TRANS LP“, kurios mokėjimų paskirtyje nurodyta, jog mokėjimai atliekami už sojų rupinius pagal sutartį Nr. 27/08-15. Atsakovė privalėjo vadovautis mokėtojos „ATCA TRANS LP“ mokėjimo dokumentuose nurodytomis paskirtimis ir mokėjimus įskaityti taip, kaip nurodė mokėtojas. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi įskaitymus, visi mokėjimai būtų nukreipti pirkėjo įsiskolinimui dengti pagal pardavimo sutartį, pirkėjo įsiskolinimo nebūtų buvę. Apeliantas prašo įvertinti iš mokėtojos „ATCA TRANS LP“ gautų mokėjimų paskirstymą bylos įrodymų kontekste ir nuspręsti, ar atsakovė teisėtai atliko įskaitymus už kitas įmones.

19.7. Atsakovė nesiėmė teisinių priemonių 93 041,78 Eur pirkėjos skolai išsiieškoti ir į bylą nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į pirkėją RAB „PARRANDA OZUQASI“ dėl skolos sumokėjimo. Ieškovas įsitikinęs, kad šių veiksmų nebuvo imtasi tik todėl, jog atsakovė žinojo, kad yra gavusi mokėjimus už visas parduotas prekes pirkėjui ir neturi teisinio pagrindo reikšti jai pretenzijas, t. y. įsiskolinimo nebuvo ir nėra.

19.8. Atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, nurodė, kad iš „ATCA TRANS LP“ gautus mokėjimus paskirstė ir į bylą pateikė „neaiškius“ raštus, kurie neturi teisinės reikšmės. Mokėjimus už pirkėją RAB „PARRANDA OZUQASI“ atlikusi „ATCA TRANS LP“ mokėjimo paskirtyje nurodė, jog moka pagal konkrečią (pardavimo) sutartį. Pakeisti šių mokėjimų paskirtį ar nurodyti kitaip disponuoti šiomis lėšomis turėjo teisę tik „ATCA TRANS LP“. Tretieji asmenys, neturintys „ATCA TRANS LP“ įgaliojimų, neturi teisės atsakovei nurodyti kitaip įskaityti iš „ATCA TRANS LP“ gautas lėšas. Visuose 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 27 d., 2015 m. gruodžio 7 d., „Schamshiddin Chorvador“ bei 2015 m. lapkričio 17 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. kovo 15 d., 2016 m. kovo 29 d. „Rixsivoy Parrandasi“ raštuose antspaudas ir parašas yra lygiai toje pačioje raštų vietoje, parašo, pareigų pavadinimo ir antspaudo išsidėstymas vienas kito atžvilgiu yra toks pats, o parašas yra idealiai vienodas.

19.9. Iš atsakovės pateiktos lentelės ir priedų matyti, kad apeliantas į buhalteriją persiuntė tik šešis raštus iš šešiolikos. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas paaiškino, kad šiuos raštus gaudavo iš bendro biuro skanerio jau nuskanuotus į savo el. paštą ir persiųsdavo juos į buhalteriją. Net ir sudėjus mokėjimų sumą, dėl kurios nebuvo pateikta apelianto el. laiškų, gaunasi 507 599,20 JAV dolerių suma, kuri viršija atsakovės nurodytą sumą, sudarančią pirkėjui parduotų prekių vertę. Tai patvirtina, kad AB „Kauno grūdai“ yra gavusi mokėjimą už prekes ir neturi teisės reikalauti šių sumų iš apelianto. Visi mokėjimai atsakovei atlikti iki ginčijamų laidavimo sutarties ir vekselio pasirašymo.

19.10. Apeliantui kelia abejones pirkėjų raštų dėl įskaitymų tikrumas. 2016 m. gruodžio 5 d. rašte, surašytame daugiau nei po metų nuo pirmojo surašymo, prašoma lėšas įskaityti pagal 2016 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios eilės numeris yra daug mažesnis nei 2015 m. rugsėjo 30 d. surašytame rašte: Nr. KGP 00513031 (2015 m. rugsėjo 30 d. rašte) ir Nr. KGP 0051304 (2016 m. gruodžio 5 d. rašte). Iš į bylą pateiktų raštų nėra galimybės įskaityti „Schamshiddin Chorvador“ rekvizitų, adreso, direktoriaus pavardės. Tikėtina, kad visos raštų kopijos buvo išspausdintos naudojant tą patį ruošinį. Šiems raštams pagaminti buvo naudojamas tas pas „paruoštukas“ arba kitas raštas, kurio ankstesnis tekstas galimai buvo uždengtas arba užtušuotas, o ant padarytos kopijos parašytas naujas tekstas. Pirmosios instancijos teismas į visas nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, dėl bylos įrodymų visumos nepasisakė ir bylą išnagrinėjo neteisingai.

19.11. Teismas nepagrįstai didelį dėmesį skyrė šalių atstovų susirašinėjimui 2016 – 2019 metais. Be to, vertino ne visą susirašinėjimą. Vertindamas 2016 m. spalio 18 d. el. laiško turinį, teismas neatsižvelgė, jog, vykstant šiam susirašinėjimui, jau buvo sudaryti ginčijami laidavimo sutartis ir vekselis. Esant sudarytiems ir galiojantiems sandoriams, teisine prasme, kol sutartys yra nenuginčytos ir galiojančios, apeliantas laikytinas skolininku, todėl rašė ne apie įsiskolinimą už tariamai neteisėtą turto pardavimą, o apie įsiskolinimą pagal sudarytus sandorius. Apeliantas derino atsiskaitymo klausimus su pirkėju ir su antstoliu bei atsakovės atstovui rašė, kad mokėjimus turi padaryti „realus skolininkas“, t. y. prekių pirkėjas. Šiuose laiškuose rašoma: „suprantu, vėluoju <...> vakar iš Uzbekijos (t. y. realaus skolininko) buvo atliktas pirmas pavedimas“. 2016 m. spalio 18 d. laiške yra nurodyta, kad atsiskaitymo klausimas buvo derinamas su pirkėju, t. y. apeliantas laikė, jog tikrasis skolininkas yra pirkėjas ir dėjo pastangas, kad skolą padengtų pirkėjas.

19.12. Atsakovės apgaulė pasireiškė netinkamu duomenų apie mokėjimus, atliktus už pirkėjo pirktas prekes, atskleidimu apeliantui, nutylėjimu, kad šie mokėjimai yra gauti ir įtikinimu, jog pirkėjas yra skolingas atsakovei. Atsakovė, nuslėpusi nuo ieškovo informaciją apie gautus mokėjimus, suklaidino ieškovą ir privertė sudaryti ginčijamus sandorius. Atsakovė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, neįskaitė visų gautų mokėjimų už pirkėjo pirktas prekes ir, pasinaudodama tuo, kad apeliantas laiku nesuvedė duomenų į „Oracle“ apskaitos sistemą, įtikino bei privertė jį sudaryti ginčijamus sandorius. Jeigu atsakovė būtų tinkamai atlikusi iš „ATCA TRANS L.P“ gautų mokėjimų įskaitymą ir nebūtų melavusi, kad už pardavimus nėra atsiskaityta, apeliantas nebūtų pasirašęs laidavimo sutarties ir vekselio. Kadangi prievolės (pirkėjo įsiskolinimo pagal sąskaitas faktūras KGP Nr. 0063563 ir KGP Nr. 0076262 sumokėjimas), už kurias laidavo apeliantas buvo įvykdytos dar iki laidavimo sutarties ir vekselio pasirašymo, apeliantui negali atsirasti prievolės pagal laidavimo sutartį ir vekselį, o šie sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais.

19.13. Apeliantas buvo priverstas sudaryti ginčo sandorius dėl ekonominio spaudimo, nes atsakovė reikalavo sudaryti ginčo sandorius ir grasino, jog pradės teisminius procesus dėl 93 041,78 Eur skolos, kreipsis į policiją dėl baudžiamosios bylos pradėjimo ir atleis iš darbo. Apeliantas neatliko neteisėtų veiksmų, o tiesiog neįvedė dokumentų į „Oracle“ apskaitos sistemą. Atsakovė žinojo apie visus pardavimus, nes apmokėdavo už prekių pervežimą. Vienintelė ieškovo padaryta klaida – laiku nesuvedė informacijos apie pardavimą į „Oracle“ apskaitos sistemą. Apeliantas buvo ekonomiškai priklausomas nuo atsakovės, nepaisant to, kad dirbo UAB „Agro logistic service“, nes abi šias įmones faktiškai valdo AB „Kauno grūdai“. Grasinimai atleisti iš darbo buvo realūs, nes ieškovui, sudarius ginčo sandorius, buvo realiai įvykdyti. Tiek vekselis, tiek laidavimo sutartis sukūrė apeliantui pareigą sumokėti labai didelę sumą už AB „Kauno grūdai“ kontrahentą (pirkėją), su kuriuo apeliantas neturi ryšių ir sąsajų. Ginčo sandoriai sudaryti akivaizdžiai nenaudingomis ieškovui sąlygomis, nes jis įsipareigojo sumokėti atsakovei ženklią sumą už trečiąjį asmenį. Ginčijami sandoriai neatitiko ieškovo laisvos valios ir be ekonominio spaudimo jie nebūtų nesudaryti. Ieškovas dirbo su atsakove susijusioje ir faktiškai atsakovės valdomoje įmonėje, taigi, ekonomiškai buvo priklausomas nuo atsakovės, kuri mokėjo jam darbo užmokestį. Viena iš aplinkybių, lėmusių ginčo vekselio ir laidavimo sutarties sudarymą, buvo ieškovo noras išsaugoti darbo vietą bei turėti galimybę kontroliuoti kaip yra vykdomi pirkėjo atsiskaitymai. Galimi teisminiai ginčai ieškovui kėlė didelį nerimą bei baimę.

19.14. Tiek laidavimas, tiek vekselis yra šalutinės prievolės, jų galiojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės. Skundžiamame sprendime padaryta išvadą, kad pagrindinės prievolės nebuvo, todėl nei laidavimo sutartis, nei vekselis, būdami šalutine prievole, negali galioti.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Kauno grūdai“ prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus:

20.1. Ieškovas, panaudodamas „Oracle“ apskaitos sistemoje buhalterės išrašytos PVM sąskaitos faktūros datą ir numerį, pats išrašydavo rusų kalba PVM sąskaitą faktūrą pagal iš anksto susikurtą formą ne „Oracle“ apskaitos sistemoje, ją pasirašydavo ir išsiųsdavo kartu su kroviniu. Ieškovas, gavęs iš ekspeditorių krovinio išsiuntimą patvirtinančius dokumentus, juos bei su kroviniu išsiųstos rusų kalba išrašytos PVM sąskaitos faktūros kopiją privalėjo nedelsiant pateikti atsakovės buhalterijai. Ieškovas 2015 m. spalio 9 d. „Oracle“ apskaitos sistemoje suvedė pardavimo užsakymą Nr. 63335, kuriame nurodė, jog pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“ parduodama 139,55 t sojos rupinių ir buhalterė šiam prekių kiekiui išrašė lietuvių kalba PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr. 0063563. Ieškovas, išrašydamas rusų kalba PVM sąskaitą faktūrą, panaudojo lietuvių kalba surašytos PVM sąskaitos faktūros datą ir numerį, tačiau rusų kalba išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodė kitokį parduodamų prekių kiekį (vietoj 139,55 t (du vagonai) nurodė 203,890 t (trys vagonai) sojos rupinių). Suvesti pardavimo įsakymą į „Oracle“ apskaitos sistemą ir išrašyti PVM sąskaitas faktūras galima tik tuomet, kai vagonai yra jau pakrauti ir pasverti, t. y. paruošti išsiųsti pirkėjai, o ne iš anksto. Ieškovas, suvesdamas į „Oracle“ apskaitos sistemą pardavimo užsakymą, žinojo, kad pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI” pakrauti išsiųsti yra trys vagonai prekių (203,890 t), o ne du vagonai (139,55 t), tačiau pardavimo užsakymą sąmoningai užpildė dėl 139,55 t (dviejų vagonų) prekių.

20.2. Apeliantas rusų kalba išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr.0063563 pateikė bendrovei tik 2016 m. kovo mėn. pabaigoje, kai jau buvo išsiaiškinta apie „Oracle“ apskaitos sistemoje neįtrauktą prekių (sojos rupinių) pardavimą. Atsakovės buhalterija „Oracle“ apskaitos sistemoje išrašė dar vieną tuo pačiu numeriu (KGP Nr.0063563) PVM sąskaitą faktūrą, kuria užfiksavo papildomo 64,340 t prekių kiekio pardavimą pirkėjui OOO „PARRANDA OZUQASI“. Taigi, 2015 m. gruodžio 4 d. apeliantas, nesuformavęs privalomo pardavimo užsakymo „Oracle“ apskaitos sistemoje, savavališkai pakrovė pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI” prekių (du vagonus), išrašė rusų kalba PVM sąskaitą faktūrą su sugalvotu numeriu (0076262) ir ją pateikė atsakovei tik 2016 m. kovo mėn. pabaigoje. Atsakovė 2016 m. kovo mėn. pabaigoje išrašė PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr. 0076262 ir ją įtraukė į savo finansinę atskaitomybę. Apelianto paaiškinimai apie PVM sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybes vertintini išimtinai kaip gynybinė versija. Suformuodamas užsakymą apeliantas nuslėpė tikrąjį krovinio svorį, tikėdamasis, kad bendrovė šio fakto nepastebės. Apeliantas išrašė pirkėjai PVM sąskaitą faktūrą visam kiekiui, idant pirkėjas turėtų tokio prekių kiekio gavimą pagrindžiantį dokumentą, tačiau tai sudarė prielaidas pirkėjai neatsiskaityti su atsakove už perviršį. Galimai už perviršį ir dėl tarpusavio atsiskaitymo pirkėja RAB „PARRANDA OZUQASI“ susitarė su apeliantu.

Šalies argumentai

20.3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2016 m. kovo 29 d. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2015 m. spalio 9 d. Ši PVM sąskaita faktūra buvo sukurta 2016 m. kovo 29 d. 12: 16:04 val. Tai patvirtina išrašas iš „Oracle“ apskaitos sistemos. Taip pat 2016 m. kovo 30 d. 08:15:36 val. buvo sukurta 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra. Tai patvirtina išrašas iš „Oracle“ apskaitos sistemos, kurios tikrumu nėra pagrindo abejoti. 2015 m. spalio 9 d. buvo atkrauti pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“ du vagonai prekių ir 2015 m. spalio 9 d. 13:09:48 val. sukurta PVM sąskaita faktūra, kurios laikas sutampa su prekių išsiuntimo laiku. Apeliantas informuodavo buhalteriją kaip ir kokius įskaitymus reikia padaryti pagal gautus duomenis. Apeliantas nurodydavo kokie įskaitymai turi būti atliekami pagal iš „ATCA TRANS L.P“ gautus mokėjimus ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovė privalėjo vadovautis išskirtinai mokėtojos „ATCA TRANS LP“ mokėjimo dokumentuose nurodytomis paskirtimis ir mokėjimus užskaityti taip, kaip nurodė mokėtojas.

20.4. Teismas teisingai nusprendė, kad apeliantui sudarant ginčijamus sandorius nebuvo panaudota apgaulė. Prekės pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras buvo pateiktos pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“ iš atsakovės sandėlio Liepojoje, bet sąskaitos tiesiogiai pirkėjo ar per kitus asmenis neapmokėtos. Taip išspręsti žalos atlyginimo bendrovei klausimą pasiūlė apeliantas. Tą patvirtina šalių susirašinėjimas. Atsakovė negrasino apeliantui ekonominiais padariniais, o tik nurodė, kad gins savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka. Laidavimo sutartis buvo sudaryta siekiant išspręsti apelianto padarytos žalos bendrovei atlyginimo klausimą.

20.5. Ieškinys ir apeliacinis skundas pateikti tik siekiant sustabdyti antstolio paskelbtas varžytines.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

23. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

24. AB „Kauno grūdai“ (darbdavys) ir R. K. (darbuotojas) sudarė 2010 m. liepos 17 d. darbo sutartį Nr. 2619, kurios pagrindu R. K. priimtas dirbti Žaliavų ir kombinuotųjų pašarų prekybos skyriuje žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo Vidurinei Azijai pareigose.

25. AB „Kauno grūdai“ (darbdavys; perkeliantis asmuo), UAB „Agro logistic service“ (priimantis asmuo) ir R. K. (darbuotojas) sudarė 2016 m. sausio 22 d. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbuotojo perkėlimo dirbti UAB „Agro logistic service“ Žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo Vidurinei Azijai pareigose.

26. UAB „Agro logistic service“ (darbdavys) ir R. K. (darbuotojas) sudarė 2016 m. vasario 1 d. darbo sutartį Nr. 2016/04 dėl darbo žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo Vidurinei Azijai pareigose. Darbo sutartis 2016 m. balandžio 18 d. nutraukta R. K. (darbuotojo) prašymu.

27. AB „Kauno grūdai“ (pardavėjas) ir Uzbekijos RAB „PARRANDA OZUQASI“ (pirkėjas) sudarė 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutartį Nr. 27/08-15. Pagal jos 1.1 papunktį pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas nupirkti sojų rupinius (kilmės šalis Argentina, Olandija) (toliau – ir prekės), kiekis 35 MT + / - 5 proc. už 540 JAV dolerių už toną, bendra suma 189 000 JAV dolerių. Pagal šios sutarties 1.2 papunktį prekių kaina ir kiekis galėjo būti pakeisti šalių papildomu susitarimu. Pristatymo terminas – 2015 m. rugsėjis (2.3 punktas). Pristatymas atliekamas tik gavus išankstinį mokėjimą (2.4 punktas). Už prekes mokamas 100 proc. išankstinis mokėjimas skaičiuojant, kad vagono grynasis (neto) svoris – 66 t. Jei pakraunamas didesnis arba mažesnis kiekis – mokama priemoka arba grąžinama trūkstamo grynojo svorio suma (3.2 punktas). Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki 2015 m. spalio 31 d., o su piniginiais atsiskaitymais susijusios sąlygos – iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo (9.1 punktas). Sutartis ir visi jos pakeitimai bei papildymai galioja tik tada, jei jie sudaryti raštu ir yra pasirašyti abiejų šalių, o įforminus faksimiliniu ryšiu vėliau turi būti apsikeista originalais (9.3 punktas). Visais šioje Sutartyje neaptartais klausimais šalys vadovaujasi Uzbekistano Respublikos įstatymais (9.4 punktas).

28. AB „Kauno grūdai“ 2015 m. spalio 9 d. užsakyme Nr. 63335 (užsakovė RAB „PARRANDA OZUQASI“) nurodyti tokie duomenys: sojų rupiniai, pristatymo data: 2015-10-09; kiekis: 139,55; kaina: 540 JAV dolerių, suma: 75 357 JAV dolerių.

29. Rusų kalba išrašytoje 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje KGP Nr. 0063563 prie 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutarties 24/08-15 nurodyti tokie duomenys: pardavėja AB „Kauno grūdai“, krovinio siuntėja RAB „Grostatrans“ (Latvija), krovinio gavėja ir pirkėja RAB „PARRANDA OZUQASI“ (Uzbekistanas); sojų rupiniai (Argentina); vagonų numeriai: 95845707, 95002663, 95846051; tonos: 64,340, 70,440, 69,110; vienos tonos kaina JAV doleriais: 540, 540, 540; sumos JAV doleriais: 34 743,60, 38 037,60, 37 319,40, iš viso 101 100,60 JAV dolerių.

30. Lietuvių kalba išrašytoje 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje KGP Nr. 0063563 nurodyti tokie duomenys: sojų rupiniai, pristatymo data: 2015 m. spalio 9 d.; kiekis: 139,55; kaina: 540 JAV dolerių, suma: 75 357 JAV dolerių.

31. Rusų kalba išrašytoje 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje KGP Nr. 0076262 prie 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutarties 24/08-15 nurodyti tokie duomenys: padavėja AB „Kauno grūdai“, krovinio siuntėja RAB „Grostatrans“ (Latvija), krovinio gavėja ir pirkėja RAB „PARRANDA OZUQASI“ (Uzbekistanas); sojų rupiniai (Argentina); vagonų numeriai: 95026589, 95164109; tonos: 70,250, 70,500; vienos tonos kaina JAV doleriais: 500, 500; sumos JAV doleriais: 35 125, 35 250, iš viso 70 375 JAV dolerių.

32. Byloje nėra ginčo, kad AB „Kauno grūdai“ vedė apskaitą „Oracle“ apskaitos sistemoje, kurioje 2015 m. buvo galima sukurti PVM sąskaitas faktūras tik lietuvių kalba. Kaip paaiškinta pirmosios instancijos teisme, Azijos pirkėjai reikalavo PVM sąskaitų faktūrų rusų kalba. Tokiems pirkėjams rusų kalba buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurių duomenys turėjo būti suvedami į „Oracle“ apskaitos sistemą (sukurta analogiška PVM sąskaita faktūra).

33. Pasak apelianto R. K., dėl žmogiškos klaidos (didelio darbo krūvio) jis pamiršo tam tikrus rusų kalba išrašytos PVM sąskaitos faktūros duomenis suvesti į „Oracle“ apskaitos sistemą.

34. AB „Kauno grūdai“ pateikto išrašo iš „Oracle“ sistemos duomenimis, įrašas apie 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr. 0063563, neapmokėta 33 036,51 JAV dolerių suma, padarytas (sukurtas) 2016 m. kovo 29 d.,12:16:04 val. Įrašas apie 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr. 0076262, neapmokėta 70 375 JAV dolerių suma, padarytas 2016 m kovo 30 d., 08:15:36 val.

35. AB „Kauno grūdai“ (kreditorius) ir R. K. (laiduotojas) sudarė 2016 m balandžio 13 d. laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01. Joje nurodyta, kad:

35.1. Laiduotojas, būdamas kreditoriaus materialiai atsakingu darbuotoju ir eidamas Žaliavų pardavimo vadovo Vidurinei Azijai pareigas, pasinaudojęs jam suteiktais įgaliojimais, savavališkai atkrovė OOO „PARRANDA OZUQASI“ tris vagonus sojos rupinių, ir neįvedė šių pardavimų į kreditoriaus verslo apskaitos sistemą, t. y. neužfiksavo prekių pardavimo OOO „PARRANDA OZUQASI“ fakto ir neišrašė pardavimo PVM sąskaitų faktūrų taip nuslėpdamas įvykusį prekių atkrovimą (įžanginė dalis);

35.2. Kreditoriui išsiaiškinus apie laiduotojo įvykdytus, bet į Verslo valdymo sistemą nesuvestus ir neužfiksuotus pardavimus OOO „PARRANDA OZUQASI“, kreditorius išrašė atitinkamus pardavimus patvirtinančias sąskaitas-faktūras ir pateikė jas laiduotojui, kad pastarasis pateiktų apmokėjimui OOO „PARRANDA OZUQASI“ (įžanginė dalis);

35.3. Kreditorius turi pagrįstų abejonių, kad OOO „PARRANDA OZUQASI“ gera valia neapmokės už laiduotojo savavališkai ir nuslepiant nuo kreditoriaus atkrautas prekes, ir kreditorius bus priverstas kreiptis į teismines institucijas Uzbekijos Respublikoje, kad susigrąžintų skolą už laiduotojo atkrautas OOO „PARRANDA OZUQASI“ prekes (įžanginė dalis);

35.4. Tarp kreditoriaus ir laiduotojo 2012 m. spalio 24 d. buvo sudaryta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 716 (įžanginė dalis);

35.5. Laiduotojas gera valia ir niekieno verčiamas sutinka laiduoti kreditoriui, jei OOO „PARRANDA OZUQASI“ neįvykdys prievolės apmokėti už aukščiau nurodytas atkrautas prekes (įžanginė dalis).

35.6. Laiduotojas įsipareigojo neatlygintinai atsakyti kreditoriui, jeigu RAB „PARRANDA OZUQASI“ (skolininkas) tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal kreditoriaus skolininkui išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. spalio 9 d. KGP Nr. 0063563 34 743,60 JAV dolerių ir 2015 m. gruodžio 4 d. KGP Nr. 0076262 70 375 JAV dolerių iki šalių sutarto termino – 2016 m. spalio 13 d. (1.1 punktas).

35.7. Už prievolės neįvykdymą laiduotojas atsako kreditoriui solidariai su skolininku visa apimtimi (1.2 punktas);

35.8. Pagal sutarties 2.3 punktą laiduotojas atsisako teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą (2.3 punktas);

35.9. Šalys susitarė, jog įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti laiduotojas pasirašys kreditoriaus naudai vekselį prievolės dydžio sumai; vekselio apmokėjimo terminas – 2016 m. spalio 13 d. (4.3 punktas);

35.10. Laiduotojas patvirtino ir pareiškė kreditoriui, kad jam yra žinomos ir suprantamos visos prievolės sąlygos, įskaitant skolininko įsipareigojimus ir jų tinkamą vykdymą nustatančias sąlygas (5.1.2 punktas).

36. Apeliantas R. K. tą pačią dieną (2016 m. balandžio 13 d.) išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame be sąlygų įsipareigojo AB „Kauno grūdai“ (vekselio gavėjai) sumokėti 105 118,60 JAV dolerių. Vekselis patvirtintas notaro M. V., notarinio registro Nr. MV-1680.

37. Notaras M. V. išdavė 2016 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį įrašą Nr. MV-6426 dėl 99 009,90 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų. AB „Kauno grūdai“ 2017 m. vasario 13 d. kreipėsi į antstolį S. U. dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. K. pagal notaro M. V. išduotą 2016 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį įrašą.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ieškinio dalyko

38. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2010; kt.).

39. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

40. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.). Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/ 2001; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009).

41. Vertinant ieškovo (apelianto) poziciją dėstomą tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, pažymėtina, kad: i) didelis dėmesys skiriamas atitinkamų sąskaitų faktūrų aplinkybėms; ii) įrodinėjama, kad atsakovė galimai netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą; iii) įrodinėjama, kad atitinkamos prievolės, su kuriomis susietas laidavimas, galimai yra įvykdytos; iv) ieškovo reikalavimų esmė – atitinkamų sandorių pripažinimas negaliojančiais.

42. Bendrai vertinant minėtus teiginius pažymėtina, kad: i) pats ieškovas tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde pripažįsta tinkamai neįvykęs atitinkamų savo pareigų, t. y. ieškovas turėjo suvesti išrašytas PVM sąskaitas faktūras į „Oracle“ sistemą, tačiau dėl didelio darbo krūvio iš karto to nepadarė; ii) pirmosios instancijos teismas priėmė 2022 m. balandžio 27 d. atskirąją nutartį, kuria nurodė pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie tai, kad 2015 – 2016 metais AB „Kauno grūdai“ gavo iš ATRA TRANS L.P. virš 640 tūkstančių JAV dolerių dydžio sumą už parduotas prekes. Teismas nurodė, kad jam kilo abejonių, ar atliktos finansinės operacijos (mokėjimai už prekes) atitiko Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo sąlygas, ar turėjo būti tikrinama, ar buvo tikrinta ir kaip tikrinta gautų lėšų kilmė, ar nebūtinas papildomas tyrimas, todėl ši informacija perduodama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; iii) kadangi tiek laidavimo sutartis, tiek vekselis buvo sudaryti 2016 m. balandžio 13 d., vertinant ieškinio dalyką, aktualu yra tai, ar atsakovė atskleidė visas aplinkybes ieškovui dėl prievolių apmokėjimo, kurios siejamos su atsakovės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis RAB „PARRANDA OZUQASI“: 2015 m. spalio 9 d. KGP Nr.0063563 34 743,60 JAV dolerių ir 2015 m. gruodžio 4 d. KGP Nr. 0076262 70 375 JAV dolerių; iv) teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nebuvo pareikšta materialaus reikalavimo dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis (CK 6.123 straipsnis), o yra pareikštas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, todėl aplinkybės apie galimą atitinkamų prievolių pasibaigimą jų tinkamu įvykdymu po ginčo sandorių sudarymo neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą nurodyto byloje pareikšto reikalavimo pagrindu.

43. CK 1.91 straipsnis reglamentuoja sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimą negaliojančiais. CK 1.91 straipsnis nustato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį:

43.1. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007, 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006). Pagal faktinius bylos duomenis nustatęs, kad atsakovas suklaidino ieškovą, tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikšmę, teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, kurį prašoma pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, t. y. CK 1.91 straipsnyje nustatytu pagrindu, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo, t. y. CK 1.90 straipsnyje nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007).

43.2. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam, jog būtų galima pripažinti sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, būtina šių sąlygų visuma: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Kreditoriaus veiksmai, kuriais jis siekia teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iš sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/ 2012, kt.).

Dėl 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaitos faktūros bei 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitos faktūros aplinkybių

44. Prašomos pripažinti negaliojančia laidavimo sutarties 1.1 punkte numatyta, kad laiduotojas įsipareigojo neatlygintinai atsakyti kreditoriui (AB „Kauno grūdai“), jeigu RAB „PARRANDA OZUQASI“ (skolininkas) tinkamai neįvykdys savo prievolių pagal kreditoriaus skolininkui išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. spalio 9 d. KGP Nr. 0063563, 34 743,60 JAV dolerių ir 2015 m. gruodžio 4 d. KGP Nr. 0076262 70 375 JAV dolerių iki šalių sutarto termino – 2016 m. spalio 13 d. (1.1 punktas).

45. Atsakovė paaiškino, kad kiekvienam prekių pakrovimui, pagal AB „Kauno grūdai“ su kontrahentais sudarytas sutartis, prekių perdavimą pirkėjui organizuojantis darbuotojas privalėjo „Oracle“ sistemoje suformuoti vidinį dokumentą – užsakymą, kuriame turi būti nurodyti: prekės kodas ir aprašas (pavadinimas), masė (t), pristatymo data, kiekis (t), tonos kaina ir bendra suma JAV doleriais. Pagal bendrovės vidinę tvarką už tolesnį sutarties įgyvendinimą – prekių pakrovimo įvykdymą buvo atsakingi darbuotojai, inicijavę sutarties sudarymą ir užpildę užsakymus „Oracle“ apskaitos sistemoje, t. y. geležinkelio vagonų užsakymą, krovinių įforminimui reikalingų dokumentų surinkimą ir jų persiuntimą ekspeditoriams, prekių pardavimo sąskaitų faktūrų išrašymą ir t. t.

46. Už AB „Kauno grūdai“ ir pirkėjos RAB „PARRANDA OZUQSI“ sudarytos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sutarties Nr. 27/08-15 vykdymą buvo atsakingas apeliantas R. K.. Kaip nurodo pats ieškovas (apeliantas), įvykdžius prekių pakrovimą, atlikus dokumentų forminimo procedūras, jis turėjo suvesti išrašytas PVM sąskaitas faktūras į „Oracle“ sistemą, tačiau dėl didelio darbo krūvio to nepadarė; ieškovas (apeliantas) laiku nesuvedė PVM sąskaitų faktūrų į „Oracle“ sistemą, nors rusų kalba išrašytas PVM sąskaitas faktūras pateikė pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQSI“ apmokėti.

47. Byloje nėra ginčo, kad 2015 m. „Oracle“ apskaitos sistemoje nebuvo techninių galimybių suformuoti (išrašyti) rusų kalba PVM sąskaitas faktūras, todėl apeliantas, kaip atsakingas už atsakovės prekių pateikimą (pakrovimą) Uzbekijos pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQSI“, šiai pirkėjai išrašydavo rusų kalba PVM sąskaitas faktūras, jas pasirašydavo ir kartu su kroviniu (pirkėjos užsakytomis prekėmis) išsiųsdavo.

48. PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas). PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes. Prekių perdavimas pirkėjui pagal pirkimo–pardavimo sutartį įrodinėjamas ne tik PVM sąskaitomis faktūromis, bet ir kitais byloje pateiktais įrodymais (pvz., krovinio važtaraščiais, aktais ir pan.), tai įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą vertinti šių įrodymų visumą ir iš jų daryti išvadą dėl prekių pirkėjui perdavimo ir jo pareigos atsiskaityti už šias prekes atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008, 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).

49. Nors apeliantas didelį dėmesį skiria aplinkybėms, kokios PVM sąskaitos buvo pateiktos pirkėjai, kas buvo jose nurodyta, tačiau pažymėtina, kad pats apeliantas pripažįsta, jog jis turėjo suvesti išrašytas PVM sąskaitas faktūras į „Oracle“ sistemą, tačiau dėl didelio darbo krūvio to nepadarė; ieškovas (apeliantas) laiku nesuvedė PVM sąskaitų faktūrų į „Oracle“ sistemą, nors rusų kalba išrašytas PVM sąskaitas faktūras pateikė pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQSI“ apmokėti. Šiuo aspektu ieškovo (apelianto) atsakomybės klausimas siejamas su jo atitinkamomis pareigomis būtent AB „Kauno grūdai“, o tuo pačiu įvertintinos ir pačioje laidavimo sutartyje nurodytos aplinkybės, su kuriomis ir yra (buvo) siejamas laidavimo sutarties pasirašymas (žr. laidavimo sutarties įžanginę dalį). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad svarbi tik ta PVM sąskaita faktūra, kuri turėjo būti pateikta pirkėjui. Be to, šiuo atveju pagal pareikštą ieškinio dalyką, proceso dalyvius byloje, aktualios tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su paties ieškovo (ne)atliktais veiksmai būtent atsakovės atžvilgiu.

50. Atsakovė nurodė, kad 2016 metų kovo mėn. atliko savo sandėlio Liepojoje likučių patikrinimą, palygino pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“ parduotų ir „Oracle“ sistemoje apskaitytų prekių kiekius ir nustatė nesutapimą tarp parduotų ir apelianto pakrautų vagonuose prekių kiekių. Todėl AB „Kauno grūdai“ „Oracle“ apskaitos sistemoje 2016 m. kovo 29 d. 12:16:04 val. suformavo PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr. 0063563 (tuo pačiu numeriu) dėl 2015 m. spalio 9 d. pakrautų papildomų 64,34 t 34 743,60 JAV dolerių prekių pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“. Atsakovė AB „Kauno grūdai“ „Oracle“ sistemoje 2016 m. kovo 29 d. pagrįstai retrospektyviai apskaitė lietuvių kalba PVM sąskaitą faktūrą KGP Nr. 0063563 dėl apelianto 2015 m spalio 15 d. pakrautų vagone Nr. 95845707 prekių, išvežtų pardavėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“.

51. 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą apeliantas pateikė AB „Kauno grūdai“ tik 2016 m. kovo mėn. pabaigoje, todėl AB „Kauno grūdai“ „Oracle“ apskaitos sistemoje 2016 m. kovo 30 d. 08:15:36 val. buvo sukurta PVM sąskaita faktūra KGP Nr. 0076262 dėl 2015 m. gruodžio 4 d. pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“ pakrautų ir išvežtų 70 375 JAV dolerių vertės prekių.

52. Vertindamas aptariamas aplinkybes, kurios siejamos su 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra ir 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaita faktūra bei atitinkamomis ieškovo pareigomis prieš atsakovę, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios padarytos dėl paiminėtų sąskaitų faktūrų aplinkybių įvedimo į „Oracle“ apskaitos sistemą.

53. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje pareiškus reikalavimą dėl sandorių negaliojimo atitinkamais pagrindais (CK 1.91 straipsnis), esminę reikšmę turi būtent tų sandorių sudarymo metu buvusios aplinkybės, kurios (ne)sudarytų pagrindą ginčijamus sandorius pripažinti (ne)galiojančiais.

Dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo

54. Kaip minėta, ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais tarp jo ir atsakovės 2016 m. balandžio 13 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01, ieškovo pasirašytą 2016 m. balandžio 13 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 105 118,60 JAV dolerių sumai, panaikinti Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro M. V. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. MV-6426.

55. Ginčijant sandorį CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Todėl sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015, 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas).

56. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas).

57. Net ir nustačius sandorio nenaudingumą vienai šaliai, turi būti įvertinta, ar sandoris nebūtų sudarytas nesant ekonominio spaudimo. Ši sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlyga reiškia, kad turi būti nustatyta, jog nebuvo protingumo kriterijus atitinkančio pagrindo ginčijamam sandoriui sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2011).

58. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad bylos aplinkybių visumoje nėra visiškai teisinga pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog laidavimo sutarties sudarymo ir vekselio išdavimo metu ieškovas jau nebedirbo (nuo 2016 m. sausio mėn.) AB „Kauno grūdai“, todėl atsakovė negalėjo nei atleisti R. K. iš darbo, nei įtakoti jo tolesnę darbinę veiklą.

59. Byloje nėra ginčo, kad AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Agro logistic service“ yra susijusios bendrovės ir apeliantas iš esmės dirbo AB „Kauno grūdai“ (ėjo tas pačias pareigas, atliko tas pačias funkcijas, nurodymus gaudavo iš tų pačių asmenų ir pan.). Laidavimo sutarties sudarymo ir vekselio išdavimo metu (2016 m. balandžio 13 d.) apeliantas dirbo su atsakove susijusioje UAB „Agro logistic service“ žaliavų ir kombinuotųjų pašarų pardavimo vadovo Vidurinei Azijai pareigose (iki 2016 m. balandžio 18 d.).

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad ginčo sandoriai neatitiko jo laisvos valios, todėl laikytini sandoriais, turinčiais valios trūkumą, ir dėl to turi būti pripažinti negaliojančiais. Apeliantas neįrodė atsakovės atliktų tyčinių veiksmų, kurie turėjo lemiamą įtaką apelianto valiai susiformuoti – sudaryti ginčijamą laidavimo sutartį, ar lėmė neteisingai jo suvoktą sudaromo vienašalio sandorio – įsipareigojimo pagal vekselį, esmę. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, šalių elgesys iki ginčijamų sandorių sudarymo, jų sudarymo metu ar po jų sudarymo, taip pat laidavimo sutarties turinys sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė AB „Kauno grūdai“ neapgavo apelianto.

61. Pirma, pats apeliantas, kaip žaliavų ir kombinuotų pašarų pardavimo Vidurinei Azijai vadovas, vykdydamas darbines pareigas, nebuvo pakankamai apdairus, kiek buvo būtina. Užsakymų ir lietuvių kalba PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į atsakovės buhalterinę apskaitą priklausė išimtinai nuo apelianto valios ir buvo jo darbo pareiga. Apeliantas, kaip materialiai atsakingas darbuotojas, dirbęs su didelių kiekių ir verčių pardavimais, galėjo ir turėjo kontroliuoti savo vykdomus bei įvykdytus pardavimus, inter alia (be kita ko) (pa)tikrinti (pasak atsakovės, kartą per savaitę) duomenis apie pirkėjams parduotas prekes.

62. Antra, ginčijamos 2016 m. balandžio 13 d. laidavimo sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad laiduotojas (apeliantas) gera valia ir niekieno neverčiamas sutiko laiduoti kreditorei AB „Kauno grūdai“, jei RAB „PARRANDA OZUQASI“ neįvykdys prievolės apmokėti už apelianto pakrautas (išgabentas pirkėjai / skolininkei) prekes. Apeliaciniame skunde patvirtinta, jog apeliantas visuomet laikė, kad kreditorės AB „Kauno grūdai“ skolininkė yra pirkėja RAB „PARRANDA OZUQASI“ ir jis kaip laiduotojas dėjo pastangas (pvz. 2016 m. spalio 18 d. el. laiškas), kad RAB „PARRANDA OZUQASI“ įvykdytų įsipareigojimą (apmokėtų jai apelianto pateiktas prekes).

63. Trečia, apelianto išduotas vekselis yra prievolės atlyginimo laidavimo sutartyje šalių sulygto žalos dydžio sumai. Apeliantas vekselio panaudojimui iki suėjo jo apmokėjimo terminas neprieštaravo ir, pažymėtina, nekvestionavo po ginčijamų sandorių sudarymo (2016 m. balandžio 13 d.) iki suėjo vekselio apmokėjimo terminas (2016 m. spalio 13 d.) bei iki atsakovė AB „Kauno grūdai“ inicijavo priverstinio išieškojimo veiksmus (2017 m. vasario 13 d. kreipėsi į antstolį).

64. Ketvirta, apeliantas turėjo pakankamai laiko kreiptis teisinės pagalbos ir ginčyti laidavimo sutartį ir vekselį, pasitarti dėl sudaromų sandorių, tačiau daugiau nei penkerius metus (nuo 2016 m balandžio 13 d. iki 2021 m. spalio 25 d. ieškinio pateikimo) laidavimo sutarties ir vekselio neginčijo. Be to, nors tam tikras aplinkybes su jam sukeltu ekonominiu spaudimu sieja su jo atleidimu iš darbo, tačiau nėra įrodymų ir apie tai, jog ir atleistas iš darbo būtų ėmęsis tam tikrų priemonių savo teisių realizavimui, jeigu jos iš tikrųjų buvo pažeistos ginčijamų sandorių sudarymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo kreiptasi dėl bylos nagrinėjimo perdavimo į kitą teismą ir nurodyta, jog ieškovo R. K. sūnus K. K. dirba Kauno apygardos teisme Baudžiamųjų bylų skyriuje teisėjo padėjėju. Be to, nors ieškovas teisminiuose procesuose, kurie susiję su vykdomojo įrašo vykdymu, ginčijo tam tikrus išieškojimo iš jo turto veiksmus, tačiau nenurodė aplinkybių apie tai, kad ginčijami sandoriai sudaryti nesant jo tikrosios valios.

65. Penkta, apeliantas 2016 m. spalio 18 d. laiške, adresuotame atsakovės darbuotojai, iš esmės patvirtino, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėn. RAB „PARRANDA OZUQASI“ pradėjo slapstytis bei turi prievolę atsakovei įvykdyti bei klausė, ar yra galimybė pratęsti skolos mokėjimo terminą arba pasirašyti naują vekselį. Kitos dienos (2016 m. spalio 19 d.) el. laiške apeliantas pateikė skolos sumokėjimo terminus: pirmos PVM sąskaitos faktūros iki 2017 m. sausio mėn. vidurio, antros PVM sąskaitos faktūros iki 2017 m. kovo mėn., trečios PVM sąskaitos faktūros – 2017 m. gegužės 1 d. Apeliantas 2017 m. sausio 24 d. el. laiške prašė atsakovės atidėti skolos pagal RAB „PARRANDA OZUQASI“ neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras grąžinimo terminus. Apeliantas 2019 m. gegužės 28 d. el. laiške teigė, kad turėjo būti padarytas pavedimas, bet Uzbekijos bankas pareikalavo dokumentų, kad sojų rupiniai buvo gauti, tikrai įvežti į Uzbekiją, todėl užims kelias dienas tai įrodyti, dėl to prašė atsakovės neskelbti įkeisto turto varžytynių ir leisti atsiskaityti. Taigi, iki notaro vykdomo įrašo išdavimo (2016 m. lapkričio 24 d.) ir išieškojimo proceso metu (2019 m.) apeliantas žinojo bei suvokė, jog nėra įvykdęs prisiimtų sutartinių įsipareigojimų atsakovei atlyginti jos patirtus materialinius nuostolius, pats su prekių turėtoju Uzbekijos juridiniu asmeniu derino atsiskaitymo už pateiktas prekes klausimus. Teikto susirašinėjimo turinys neleidžia sutikti su apeliaciniame skunde nurodytu jo turinio aiškinimu.

66. Šešta, vertinant ieškovo vykdytų funkcijų pobūdį dirbtose įmonėse, užimtas vadovaujančias pareigas, sudarytos laidavimo sutarties turinį, jame išdėstytas aplinkybes, kodėl apskritai yra sudaroma laidavimo sutartis, darytina išvada, kad ieškovas (apeliantas) tikrai turėjo suprasti ginčijamais sandoriais prisiimamų įsipareigojimų esmę bei jų sudarymo sąlygas.

67. Septinta, laidavimo sutarties preambulėje nurodyta, jog tarp AB „Kauno grūdai“ ir R. K. buvo sudaryta 2012 m. spalio 24 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 716.

68. Aštunta, teisėjų kolegija nekartoja atsakovės AB „Kauno grūdai“ procesiniuose dokumentuose bei atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų faktinių aplinkybių, susijusių su priverstinio išieškojimo veiksmais, o tuose procesuose nebuvo nurodyta aplinkybių dėl sudarytų ginčijamų sandorių valios trūkumų.

69. Atsakovė paaiškino, kad AB „Kauno grūdai“ yra labai didelė bendrovė, jos veikloje atliekama labai daug krovinių importo / eksporto procedūrų, krovinių pervežimo, todėl mokėjimai už muitinės tarpininkų darbą ir / ar krovinių pervežimą pateiktos sąskaitos detaliai patikrinamos ne visada iš karto (nedelsiant). Šiuo atveju tik po to, kai atsakovė iš esmės patikrino apelianto atliktus pardavimus pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“, kilo abejonių dėl pernelyg didelių apmokėtų prekių transportavimo išlaidų, taip pat AB „Kauno grūdai“ buhalterinėje apskaitoje ir Liepojos sandėliuose faktiškai buvę sojos rupinių likutiniai kiekiai, iš kurių buvo vykdyti prekių pakrovimai pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“, nesutapo. AB „Kauno grūdai“ paaiškėjusias aplinkybes aiškinosi su pardavimus vykdžiusiu darbuotoju – apeliantu.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui, buvusiam (ir esant) įsitikinusiam, kad pirkėjai RAB „PARRANDA OZUQASI“ pagrįstai ir teisėtai pateikė atsakovės prekes ir ši pirkėja už gautas prekes su atsakove atsiskaitys, nebuvo pagrindo bijoti, tikėti ar pan. atsakovės darbuotojų teiginiais dėl teisminių bylų iškėlimo, nes teisminio proceso metu būtų išsamiai ištirtos aplinkybės, susijusios su darbdavės AB „Kauno grūdai“ reikalavimu dėl neapskaitytų prekių RAB „PARRANDA OZUQASI“ pateikimo, įskaitant RAB „PARRANDA OZUQASI“ (ne)atsikaitymą už gautas prekes. Savaime vien nurodymas dėl kreipimosi į tam tikras teisėsaugos institucijas, siekiant išsiaiškinti tam tikras aplinkybes, nepatvirtina, kad ginčijamus sandorius apeliantas pasirašė dėl grasinimų ir ekonominio spaudimo. Teisėti reikalavimai bei sutartyje numatyti jų nevykdymo padariniai, tokie kaip siūlymas skolininkui suteikti papildomas prievolės įvykdymo garantijas, kreipimasis į teismą dėl prievolės vykdymo, negali būti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar realus grasinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).

71. Apeliantas, teigiantis, kad nuo 2016 m. kovo mėn. patyrė atsakovės realius grasinimus ir ekonominį spaudimą, turėjo laiko ir galėjo kreiptis teisinės pagalbos iki laidavimo sutarties sudarymo ir vekselio išdavimo (2016 m. balandžio 13 d.), atsisakyti įsipareigoti atsakovei pagal laidavimo sandorį ir (ar) vekselį. Tačiau apeliantas vyko pas notarą, vėliau kontaktavo su AB „Kauno grūdai“ bei antstoliu dėl geranoriško atsiskaitymo su atsakove ir tai sudaro pagrindą vertinti, jog buvo susiformavusi apelianto laisva valia įsipareigoti (laiduoti) atsakovei (kreditorei) AB „Kauno grūdai“ už RAB „PARRANDA OZUQASI“ tam tikras prievoles.

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės AB „Kauno grūdai“ veiksmai – kilusios situacijos aiškinimasis, apelianto įspėjimas dėl galimo baudžiamosios bylos inicijavimo, teisminio proceso pradėjimo ir ginčijamų sandorių sudarymas buvo atsakovės, kaip darbdavio ir prekių savininkės, siekis teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo pažeistas teises ir interesus.

73. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas sudarytos laidavimo sutarties sąlygas, nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovė turėjo imtis teisinių priemonių išieškoti atitinkamas sumas iš RAB „PARRANDA OZUQASI“. Laidavimo sutarties 1.2 punktas nustato, kad už prievolės neįvykdymą laiduotojas atsako kreditoriui solidariai su skolininku visa apimtimi; 2.2 punktas – skolininkui tinkamai neįvykdžius prievolės ar jos dalies, laiduotojas įsipareigoja prievolę ar jos dalį įvykdyti ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo kreditoriaus rašytinio reikalavimo įvykdyti prievolę ar jos dalį gavimo dienos; 2.3 punktas – laiduotojas atsisako teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

74. Apeliantas teigia, kad tiek laidavimo sutartimi, tiek vekseliu jis įsipareigojo sumokėti atitinkamas pinigų sumas, tačiau negavo naudos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju tiek laidavimo sutartis, tiek vekselis sudaryti kaip atitinkamų prievolių užtikrinimo priemonės (būdai), todėl pagal juos ieškovas neturėjo gauti naudos, o tik įsipareigojo atsakyti už tam tikras prievoles. Aplinkybės, su kuriomis yra siejamas prievolių įvykdymo užtikrinimas, yra nurodytos laidavimo sutartyje. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų teisės turi būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014, 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015). Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

Dėl (ne)atsiskaitymo su atsakove už gautas prekes

75. Atsakovė į bylą pateikė savo sąskaitos banke išrašus apie nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. sausio 13 d. iš „ATCA TRANS L.P“ gautas lėšas bei jų priskirstymą pirkėjoms, įskaitant RAB „PARRANDA OZUQASI“.

76. Kaip jau minėta aukščiau, byloje nebuvo pareikšta materialaus reikalavimo dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis (CK 6.123 straipsnis), o yra pareikštas reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, todėl aplinkybės apie galimą atitinkamų prievolių pasibaigimą jų tinkamu įvykdymu po ginčo sandorių sudarymo neturi teisės reikšmės sprendžiant ginčą nurodyto reikalavimo pagrindu.

77. Prievolių įvykdymo momentui šiuo atveju yra aktuali būtent 2016 m. balandžio 13 d. data, nes būtent tą dieną buvo sudaryti ginčijami laidavimo sutartis ir vekselis, o pačioje laidavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovė turi pagrįstų abejonių, jog RAB „PARRANDA OZUQASI“ gera valia neapmokės už laiduotojui savavališkai ir nuslepiant nuo atsakovės atkrautas prekes. Be to, pagal byloje pareikštą materialųjį reikalavimą atsakovei AB „Kauno grūdai“ svarbu tai, ar atsakovė (ne)nuslėpė tam tikrų aplinkybių dėl prievolių įvykdymo nuo ieškovo (apelianto), prieš sudarant ginčijamus sandorius.

78. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantui tiek iki ginčijamų sandorių sudarymo, tiek iki 2016 m. balandžio 18 d. darbo teisinių santykių pabaigos nebuvo galimybės (buvo apribota arba nesuteikta galimybė) susipažinti su AB „Kauno grūdai“ banko sąskaita (pamatyti iš „ATCA Trans L.P“ gautas sumas bei jų paskirstymą). Be to, pats ieškovas šiuo atveju buvo atsakingas dėl tam tikrų prievolių vykdymo RAB „PARRANDA OZUQASI“, kaip AB „Kauno grūdai“ darbuotojas. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad atsakovė (nu)slėpė nuo apelianto informaciją apie gautus iš „ATCA Trans L.P“ mokėjimus bei įskaitymus, ir dėl to apeliantas buvo suklaidintas bei įtikintas sudaryti ginčijamus sandorius.

79. Antra, šiuo atveju atsiskaitymas turi būti siejamas būtent su RAB „PARRANDA OZUQASI“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2015 m. spalio 9 d. KGP Nr. 0063563 34 743,60 JAV dolerių sumai ir 2015 m. gruodžio 4 d. KGP Nr. 0076262 70 375 JAV dolerių sumai.

80. Trečia, ieškovas, byloje pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis (būdu), neįrodė, kad iki 2016 m. balandžio 13 d. buvo atsiskaityta būtent pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras (CPK 178 straipsnis).

81. Ketvirta, teismas, vertindamas proceso dalyvius byloje (ieškovas R. K. ir atsakovė AB „Kauno grūdai“), negali analizuoti aplinkybių, ar ATCA TRANS LP iš tikrųjų atliko tam tikrus mokėjimus už pirkėją RAB „PARRANDA OZUQASI“ pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras, ar atlikti atitinkami sumų užskaitymai (paskirstymai) už tam tikrus mokėjimus yra pagrįsti ir teisėti, kam (už kokią PVM sąskaitą faktūrą) turėjo būti atlikti atitinkami užskaitymai (paskirstymai) ir pan. Be to, tokios aplinkybės iš esmės aktualios sprendžiant klausimą dėl prievolių įvykdymo, tačiau ne dėl sandorių ginčijimo ieškovo ieškinyje įvardintais pagrindais.

Dėl vekselio ir vykdomojo įrašo ginčijimo

82. Kaip minėta aukščiau, aptariamu atveju ieškovas ginčija ne tik sudarytą laidavimo sutartį, tačiau ir vekselį bei vykdomąjį įrašą.

83. Apeliantas nenurodė savarankiškų vekselio ginčijimo pagrindų, o jo ginčijimą sieja su tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir laidavimo sutarties. Jau aukščiau nurodyta, kad vekselis gali būti vertinamas ir kaip prievolės užtikrinimo priemonė konkrečių bylos aplinkybių kontekste.

84. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselis kaip rašytinis dokumentas yra asmens vidinės valios išraiškos, valinio veiksmo rezultatas, todėl vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis bendraisiais sandorio negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Kadangi tiek laidavimo sutartis, tiek vekselis buvo ginčijami tais pačiais pagrindais, apeliacinio teismo teisėjų kolegija papildomai nekartoja tų pačių argumentų, kuriais pasisakė spręsdama klausimą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

85. Pagal ieškovo byloje įrodinėtinas aplinkybes, taip pat nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro M. V. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. MV-6426. Savarankiškų argumentų dėl jo pripažinimo negaliojančiu ieškovas (apeliantas) nenurodė.

Dėl nagrinėjamos bylos procesinės baigties

86. Kiti (likę) ieškovo (apelianto) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus, 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

87. Aptariamu atveju panaikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

89. Apeliacinis skundas netenkintas, todėl apeliantui (ieškovui) neatlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

90. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos Lietuvos apeliacinis teismas negavo atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjai Gintaras PečiulisIrmantas ŠulcasAldona Tilindienė