Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2022-04-27 · Civilinė byla Nr. e2-157-755/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-04-27Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-22Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-27
Bylos Nr.
e2-157-755/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00496-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
akcinės bendrovės „Kauno grūdai “
Trečiasis asmuo
notaras M
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-157-755 /2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00496-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;2.6.2.2.;2.6.8.11.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovui advokatui J. B., atsakovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai “ atstovui advokatui J. E., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei “Kauno grūdai”, tretysis asmuo notaras M. V. dėl laidavimo sutarties, vekselio pripažinimo negaliojančiais, vykdomojo įrašo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas R. K. (toliau ir Ieškovas) prašo pripažinti negaliojančiais tarp jo ir Atsakovo akcinės bendrovės ( toliau ir - AB, Atsakovas) „Kauno grūdai“ 2016 m. balandžio 13 d. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01, Ieškovo pasirašytą 2016 m. balandžio 13 d., paprastąjį neprotestuotiną vekselį ( toliau ir vekselis) 105 118,60 JAV dolerių sumai, panaikinti Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro M. V. atliktą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš Atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jis ir jo atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, jog jis AB „Kauno grūdai“ pagal 2010 m. liepos 16 d. darbo sutartį dirbo (duomenys neskelbtini)vadovo (duomenys neskelbtini)pareigose. Jo darbo funkcijos buvo susijusios su žaliavų, naudojamų gyvulių pašarų gamybai, kombinuotų pašarų pardavimu vidurio Azijos šalyse veikiančioms įmonėms. Darbo funkcijos nesikeitė iki darbo teisinių santykių pasibaigimo. Tokias pačias darbo funkcijas Ieškovas vykdė ir po to, kai šalių 2016 m. sausio 22 d. susitarimu, sudarytu tarp Ieškovo, Atsakovo ir UAB „Agro logistic Service“ nuo 2016 m. vasario 1 d. buvo perkeltas dirbti į UAB „Agro logistic Service“, kuri buvo įkurta tikslu atskirti dalį Atsakovo vykdomos veiklos ir teikti prekių pardavimo ir logistikos paslaugas atskiroje nuo Atsakovo įmonėje. Po Ieškovo perkėlimo dirbti į UAB „Agro logistic Service“ jo darbo funkcijos ir vieta nepasikeitė.

Atsakovas pirkdavo Prekes - sojų rupinius iš užsienio kompanijų tiek savo reikmėms, tiek perpardavimui. Vykdant Prekių pardavimą, pirmiausia būdavo ruošiamos pirkimo-pardavimo sutartys. Parengtą ir suderintą sutartį pasirašyti teisę turėjo tik generalinis direktorius. Sudarius prekių pirkimo-pardavimo sutartis, su pirkėjais buvo derinami parduotų prekių pervežimo formalumai: užsakomi traukinių vagonai, kuriais Prekės buvo pervežamos, ekspeditoriams persiunčiami krovinio įforminimui reikalingi dokumentai, atliekamos muitinės procedūros, gaunamos reikalingos pažymos ir sertifikatai – viso to atlikti nepasirašius sutarčių su pirkėjais nebūtų galimybės. Po to, kai vagonai būdavo pakrauti, ekspeditoriai atsiųsdavo informaciją kiek Prekių pakrauta ( svorį), kurią gavęs Ieškovas išrašydavo PVM sąskaitas faktūras ir pateikdavo jas apmokėjimui pirkėjams. PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodomi vagonų identifikaciniai numeriai, kuriais Prekės bus gabenamos. Atlikus šias procedūras, vagonai su kroviniais išvykdavo pas pirkėjus. Kitą darbo dieną po vagonų su Prekėmis išvykimo, Ieškovui buvo pateikiami antspauduoti pakrovimą ir išvežimą patvirtinantys dokumentai. Pagal nustatytą tvarką nuo 2015 metų vidurio visi dokumentai turėjo būti suvedami į Atsakovo naudojamą verslo apskaitos sistemą Oracle. I. O. sistemos naudojimo pradžios, Atsakovas buvo nustatęs tvarką, kad visi su Prekių pardavimu susiję dokumentai turėjo būti pateikti Atsakovo buhalterijos skyriaus darbuotojams kiekvieno mėnesio pabaigoje. 2015 m. pabaigoje Ieškovas pradėjo Prekių pardavimo OOO „(duomenys neskelbtini)“- pirkėjui iš Uzbekistano (toliau - Pirkėjas) procedūrą. Su juo 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 27/08-15. Gavus dokumentus, buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Pažymi, kad Atsakovo naudojamoje Oracle sistemoje išrašyti PVM sąskaitas faktūras galima buvo tik lietuvių kalba, tuo tarpu Azijos pirkėjams reikdavo pateikti sąskaitas faktūras rusų kalba, todėl Ieškovas PVM sąskaitas faktūras šiems klientams pats parengdavo rusų kalba. Įvykdžius Prekių pakrovimą, atlikus dokumentų forminimo procedūras, Ieškovas turėjo suvesti išrašytas PVM sąskaitas faktūras į Oracle sistemą, tačiau dėl didelio darbo krūvio kelis kartus iškart to nepadarė. PVM sąskaitos faktūros į Oracle apskaitos sistemą nebuvo suvestos tiesiog dėl ieškovo žmogiškos klaidos, pamiršus tai padaryti ir esant dideliam darbo krūviui. Pažymi, kad 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra rusų kalba buvo perduota į Atsakovo buhalteriją iškart po jos išrašymo ir išsiuntimo Pirkėjui. Taigi, Atsakovas žinojo, kad 2015 m. spalio 9 d. buvo vykdytas trijų vagonų prekių pardavimas. Ieškovas neturėjo ketinimų nuslėpti šių atliktų pardavimų. Šių vagonų prekių pervežimas buvo vykdomas standartine tvarka - Atsakovo vardu užsakyti traukinių vagonai, suforminti reikalingi dokumentai, atliktos muitinės procedūros, gauti sertifikatai ir leidimai, atsakovas apmokėjo už šias paslaugas, todėl akivaizdu, kad tikslo nuslėpti sudarytų Prekių pirkimo-pardavimo sutarčių Ieškovas neturėjo. Aplinkybė, kad Atsakovas apmoka už Prekių transportavimą ir konkretus pervežimas priskiriamas konkrečių Prekių pardavimui, aiškiai būtų atskleidusi, kad buvo pervežtos Prekės, kurios nebuvo apskaitytos. Pirkėjui 2015 m. spalio 9 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra (invoice) Nr. KGP Nr. 0063563 pagal Pardavimo sutartį. Šioje sąskaitoje yra nurodyti 3 vagonų numeriai, krovinio svoris 203,89 t, mokėtina suma 110 100,60 JAV dolerių, sąskaita, į kurią turi būti atliktas mokėjimas, priklausanti AB „Kauno grūdai“. Iš šios sąskaitos faktūros matyti, kad krovinio dalis (vagonas Nr. 95845707, kurio pardavimą, pasak Atsakovo, Ieškovas norėjo nuslėpti) buvo įtrauktas į Pirkėjui Atsakovo vardu išrašytą sąskaitą ir apmokėjimas turėjo būti atliktas į Atsakovo banko sąskaitą. Nesuprantama, kokiu būdu jis tariamai galėjo nuslėpti šį pardavimą ir gauti iš jo naudos, jei Atsakovo vardu išrašytoje sąskaitoje faktūroje šis krovinys yra įtrauktas, o atsiskaitymą už jį nurodyta atlikti į Atsakovo sąskaitą. Gavęs tokią sąskaitą faktūrą, Pirkėjas negalėjo niekaip kitaip vykdyti atsiskaitymo, kaip tik tiesiogiai į Atsakovo sąskaitą. Tad, apgauti Atsakovą ar pasisavinti lėšas už šios krovinio dalies pardavimą pagal pateiktus dokumentus paprasčiausiai nebuvo galimybės. Atsakovo pareiškimai, kad iš Oracle sistemos išrašytose PVM sąskaitose faktūrose lietuvių kalba nebuvo nurodytas vienas iš vagonų ir nurodyta mažesnis krovinio svoris bei mokėtina suma yra klaidinantys. Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad 2015 m. spalio 9 d. buvo išrašytos dvi sąskaitos PVM sąskaitos faktūros tuo pačiu numeriu KGP Nr. 0063563, kurių bendra suma ir svoris atitinka rusų kalba išrašytoje sąskaitoje nurodytus duomenis: 203,89 t, mokėtina suma 110 100,60 dolerių. Mokėjimo sąskaita ir gavėjas tiek rusų ,tiek lietuvių kalba išrašytose sąskaitose nurodytai tie patys. Ieškovo teiginiai, kad viena iš šių PVM sąskaitų faktūrų buvo išrašyta vėliau neatitinka faktinių aplinkybių. Abiejų sąskaitų faktūrų išrašymo data -2015 m. spalio 9 d. nurodyta pačiose sąskaitose faktūrose. Sąskaitos faktūros buvo išrašytos dvi, nes vagonai buvo pakrauti ne visi vienu metu.- du vagonai buvo išvežti 2015 m. spalio 9 d., o vienas vagonas 2021 m. spalio 15 d.

Analogiška situacija buvo ir su kitu pardavimu, kurio pagrindu 2015 m. gruodžio 4 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. KGP Nr. 0076262. Šis pardavimas buvo vykdomas 2015 m. gruodžio 4 d. Tokia yra ir sąskaitų faktūrų, tiek rusų , tiek lietuvių kalbomis data. Rusų kalba išrašytoje sąskaitoje yra nurodyto krovinio vagonų numeriai, krovinio svoris 140,75 t, mokėtina suma 70 375,00 dolerių pardavėjas - AB „Kauno grūdai“ bei jo banko sąskaita banke. Pirkėjas privalėjo vykdyti atsiskaitymus pagal sąskaitoje faktūroje nurodytus duomenys, t. y. atlikti mokėjimą Atsakovui į jo banko sąskaitą.

Ieškovas nuolat stebėjo savo darbo rezultatus ir vedė savo atliktų pardavimų suvestinę. Pats Ieškovas pradėjo kelti klausimą, kad yra kažkoks neatitikimas tarp Ieškovo vedamos parduotų Prekių apskaitos ir Oracle sistemoje pateikiamos informacijos. Paaiškėjus kodėl susidarė šis neatitikimas, Ieškovas pats kreipėsi į Atsakovo vadovus, prašydamas leisti suvesti PVM sąskaitas faktūras į Oracle sistemą. Esant ketinimui nuslėpti Prekių pardavimą Pirkėjui, Ieškovas nebūtų kėlęs klausimo kodėl jo vedamoje pardavimų suvestinėje yra užfiksuoti didesni pardavimai negu Oracle sistemoje pažymėti.

Paaiškėjus aplinkybei, kad į sistemą nebuvo įvestos dvi PVM sąskaitos faktūros 105 118,60 JAV dolerių sumai (ginčo sandorių sudarymo dieną, t. y. 2016 m. balandžio 13 d. pagal Lietuvos banko oficialiai skelbiamą JAV dolerių ir eurų santykį, ši suma atitiko 93 041,78 EUR), ieškovas buvo apkaltintas, kad jis siekė nuslėpti Prekių pardavimą ir neteisėtai pasipelnyti. Jis buvo kviečiamas į kelis susitikimus su Atsakovo atskirų skyrių vadovais, kuriuose dalyvavo ir teisės skyriaus, prevencijos skyriaus direktoriai. Ieškovas paaiškino atliktų pardavimų ir PVM sąskaitų faktūrų išrašymo aplinkybes, patikino, kad įvyko klaida. Tačiau po kelių dienų ieškovui buvo pradėtas daryti spaudimas, grasinama kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, į policiją dėl baudžiamosios bylos pradėjimo bei atleisti Ieškovą iš darbo. Jam nurodyta, kad tuo atveju, jei Ieškovas laiduos už Pirkėjo įsipareigojimų įvykdymą, teisminiai ginčai ir baudžiamosios bylos ieškovui nebus keliamos. Todėl jis dėl daromo spaudimo sutiko sudaryti 2016 m. balandžio 13 d. laidavimo sutartį Nr. 2016/04/13/01 (toliau - Laidavimo sutartis). Laidavimo sutartis buvo parengta Atsakovo ir pateikta Ieškovui pasirašyti. Joje nustatyta, kad „šia sutartimi Laiduotojas įsipareigoja neatlygintinai atsakyti Kreditoriui, jeigu OOO „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 255 72750, PVM mokėtojo kodas 303338834, adresas S. M. 210, (duomenys neskelbtini), Uzbekistan (toliau - Skolininkas) tinkamai nevykdys savo prievolių pagal Kreditoriaus Skolininkui išrašytas PVM sąskaitas - faktūras <...>“ (Laidavimo sutarties 1.1. punktas). Laidavimo sutarties 4.3. punkte nustatyta, kad „Šalys susitaria, kad įsipareigojimų pagal šią Sutartį įvykdymui užtikrinti Laiduotojas pasirašys vekselį Prievolės dydžio sumai Kreditoriaus naudai. Vekselio apmokėjimo terminas - 2016 m. spalio 13 diena <...>“. Sudarius Laidavimo sutartį, Ieškovui buvo nurodyta kartu su Atsakovo darbuotoju nuvykti pas notarą, kur jam buvo pateiktas pasirašyti 2016 m. balandžio 13 d. Paprastasis neprotestuotinas vekselis 105 118,60 JAV dolerių sumai (toliau - Vekselis) . Vekselis buvo išrašytas tokiai pačiai sumai, kuriai buvo parduotos Prekės bei sudaryta Laidavimo sutartis, Vekselio apmokėjimo terminas 2016 m. spalio 13 d.

Ieškovui nebuvo sudaryta galimybės kreiptis į teisininkus dėl sudaromų sandorių, viskas buvo daroma labai greitai, su Ieškovu bendravo Atsakovo darbuotojas prieš tai dirbęs policijos struktūrose, kuris, Ieškovo manymu, sugebėjo paveikti ieškovą sudaryti ginčo sandorius. Laidavimo sutartį ir Vekselį jis pasirašė tik dėl jam daromo ekonominio spaudimo ir grasinimų pradėti teismines procedūras bei kreiptis į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, grasinimų, nepasirašius reikalaujamų dokumentų, atleisti Ieškovą iš darbo. Kadangi Ieškovas su Pirkėju buvo sudaręs ne pirmą pirkimo-pardavimo sutartį, Ieškovas buvo tikras, kad Pirkėjas ir šį kartą atsiskaitys su Atsakovu. Ieškovui dirbant ir turint ryšį su Pirkėju, Ieškovas galėjo bendrauti ir kontroliuoti vykdomus atsiskaitymus. Nors Ieškovas sudarė Laidavimo sutartį ir Vekselį, kurių paskirtis buvo neteisėtai išsireikalauti iš Ieškovo Pirkėjui parduotų Prekių kainą, Ieškovui buvo nurodyta, kad jis turi galimybę pats parašyti prašymą dėl jo atleidimo iš darbo darbuotojo iniciatyva arba jis bus atleistas iš darbo už darbo drausmės pažeidimą darbdavio valia. Suprasdamas, kad neturi kito pasirinkimo, jis parašė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva ir 2016 m. balandžio 18 d. buvo nutraukta darbo sutartis tarp jo ir UAB „Agro logistic Service“.

Atleidus Ieškovą iš darbo, jis neteko galimybės stebėti vykdomų atsiskaitymų ir kontroliuoti ar Pirkėjas atsiskaitė už Prekes, bet Ieškovui žodžiu Pirkėjo atstovas patvirtino, kad Pirkėjas jau yra atsiskaitęs su Atsakovu, buvo atliekami keli daliniai mokėjimai. Susitikimo tarp Ieškovo ir Atsakovo atstovų metu, Ieškovui buvo patvirtinta, kad Pirkėjo skolą atitinkanti suma buvo gauta keliais pavedimais, tačiau šiuos pavedimus atliko ne pats Pirkėjas, todėl Atsakovas negali jų priskirti Pirkėjo skolos sudengimui. Pažymi, kad atsiskaitymai iš vidurio rytų šalyse veikiančių įmonių dažniausiai yra vykdomi per ofšorines kompanijas, todėl dažniausiai mokėjimus už atlieka ne patys Prekių pirkėjai. Tai yra įprasta ir Atsakovui gerai žinoma praktika. Nepaisant to, kad Atsakovas galimai yra gavęs Pirkėjo skolos apmokėjimą, jis siekia nepagrįstai pasipelnyti Ieškovo sąskaita ir be pagrindo gauti 93 041,78 EUR.

Tarp Ieškovo ir Atsakovo nebuvo sudaryta sandorių, iš kurių būtų atsiradusi tokio dydžio Ieškovo skola Atsakovui. Pačioje Laidavimo sutartyje nurodyta, kad ji yra sudaryta dėl to, kad Atsakovas turi pagrįstų abejonių, jog Pirkėjas gera valia neapmokės už Prekes, t. y. ši sutartis sudaryta nesant teisinio suinteresuotumo dėl jos sudarymo ir naudos Ieškovui. Ieškovas dėl Atsakovo spaudimo sudarė sau ir savo šeimai nenaudingą sandorį, kuriuo priverstas atsakyti už kitos šalies, Atsakovo verslo partnerio, su kuriuo Ieškovas neturi jokių sąsajų, prievoles. Nei vienas asmuo, nesant spaudimo, nesudarytų sandorių, kuriais įsipareigotų sumokėti kitam asmeniui didžiulius pinigus, o iš tokio sandorio negautų jokios naudos sau. Vekselis buvo sudarytas tai pačiai sumai bei tą pačią dieną kaip ir Laidavimo sutartis, jie yra tarpusavyje susiję sandoriai, kuriais buvo reikalaujama iš Ieškovo užtikrinti Pirkėjo prievolių įvykdymą.

2017 m. vasario 15 d. iš antstolio S. U. gautas turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr. 0034/17/00193 , kuriuo areštuotas Ieškovui priklausantis turtas bei pradėta vykdyti priverstinė skolos išieškojimo procedūra. Ieškovas kreipėsi į Atsakovą prašydamas nutraukti vykdymo veiksmus, tačiau Atsakovas atsisakė tai daryti. Atsakovas teigė, kad yra gavęs mokėjimus, tačiau neturi pagrindo jų susieti su sandoriu, už kurį laidavo Ieškovas. Jis bandė gauti patvirtinimus dėl šių mokėjimų iš Pirkėjo. Ieškovui žodžiu buvo patvirtinta, kad kažkokie dokumentai iš Pirkėjo yra gauti, tačiau jų Ieškovui nesutiko parodyti. 2019 m. pabaigoje Ieškovas ir Atsakovas buvo praktiškai išsprendę šį ginčą ir tarp šalių vyko derybos dėl vykdymo išlaidų padengimo. Nepaisant to, po kurio laiko Ieškovas vėl gavo pranešimą dėl naujai atliekamų veiksmų ir tolimesnio įsiskolinimo išieškojimo. Ieškovo žiniomis visus mokėjimus už Pirkėjo įsigytas prekes atliko įmonė ATCA TRANS L.P. Pirkėjo atstovas jam elektroninių ryšių priemonėmis ( per Whats App programėlę) patvirtino, kad visi šie mokėjimai atlikti būtent pagal ginčo sandorį. Taigi, jau 2015 m. pabaigoje Pirkėjas buvo visiškai atsiskaitęs su Atsakovu, o Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai privertė Ieškovą pasirašyti Laidavimo sutartį ir Vekselį. Atsakovas neabejotinai žinojo, kad Pirkėjas yra atsiskaitęs, bet netinkamai apskaitęs (neapskaitęs) gautų mokėjimų už parduotas Prekes, suklaidino Ieškovą, teigdamas, kad mokėjimų už parduotas Prekes negavo ir taip privertė Ieškovą pasirašyti ginčo Laidavimo sutartį ir Vekselį .Jis buvo priverstas sudaryti ginčo sandorius ir dėl ekonominio spaudimo bei susidėjus aplinkybėms, kurių pasėkoje buvo priverstas sudaryti sandorius labai nenaudingomis sąlygomis. Ginčo sandoriai buvo sudaryti ir dėl Atsakovo apgaulės, t. y. Atsakovas netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, neužskaitė visų gautų mokėjimų už Pirkėjo pirktas Prekes ir, pasinaudodamas tuo, kad Ieškovas laiku nesuvedė duomenų į Oracle sistemą, įtikino Ieškovą, kad už šiuos sandorius nėra atsiskaityta, ir taip privertė Ieškovą sudaryti ginčo sandorius. Jei Atsakovas būtų tinkamai atlikęs gautų mokėjimų užskaitymą ir nebūtų melavęs Ieškovui, kad už ginčo pardavimus nėra atsiskaityta, Ieškovas nebūtų sudaręs ginčo Laidavimo sutarties ir Vekselio. Ginčo sandoriai neatitiko Ieškovo laisvos valios, todėl laikytini sandoriais turinčiais valios trūkumą ir dėl to turi būti pripažinti negaliojančiais. Yra visos sąlygos, kad pripažinti sudarytą Laidavimo sutartį, išduotą vekselį sudarytais dėl ekonominio spaudimo: Atsakovas reikalavo sudaryti sutartį, nurodydamas, kad priešingu atveju pradės teisminius procesus prieš Ieškovą reikalaudamas priteisti iš Ieškovo 93 041,78 EUR, kreipsis į policiją dėl baudžiamosios bylos pradėjimo bei atleis iš darbo. Nesant tokio reikalavimo, Ieškovas pats nebūtų inicijavęs ginčo sandorių, kurie yra aiškiai nenaudingi Ieškovui, sudarymo. Atsakovas grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų ,o pats Ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o tiesiog neįvedė dokumentų į sistemą. Ieškovas buvo ekonomiškai priklausomas nuo Atsakovo. Viena iš aplinkybių, lėmusių ginčo Vekselio ir Laidavimo sutarties sudarymą, yra noras išsaugoti darbo vietą bei turėti galimybę kontroliuoti kaip yra vykdomi Pirkėjo atsiskaitymai. Ieškovo nuomone, Atsakovas pasinaudojo šia aplinkybe, kadangi buvo įspėjęs Ieškovą, kad jam nesudarius ginčo sandorių, atleis jį iš darbo ir imsis kitų veiksmų, kurie iš esmės sugriautų normalų Ieškovo gyvenimą arba įveltų į sudėtingus ir didelių išlaidų, nervų kainuojančius bylinėjimosi procesus, kurių padarinius tektų justi ne tik Ieškovui, bet ir jo šeimos nariams. Taip pat būtų suduotas didžiulis smūgis Ieškovo reputacijai, ko pasėkoje Ieškovui būtų labai sudėtinga susirasti darbą. Atsakovas yra viena didžiausių Lietuvos veikiančių verslo įmonių, tuo tarpu Ieškovas yra eilinis gyventojas, neturintis nei didelio turto, nei santaupų., todėl galimi teisminiai ginčai su Atsakovu Ieškovui kėlė didelį nerimą bei baimę. Nepaisant to, kad ginčo sandorių sudarymo metu Ieškovas jau dirbo nebe pas Atsakovą, o UAB „Agro logistic Service“, faktiškai abi šias įmones valdė ir sprendimus priėminėjo tie patys asmenys, todėl grasinimai atleisti iš darbo buvo realūs ir sudarius ginčo sandorius, buvo įvykdyti.

Laidavimas negali galioti nesant pagrindinės prievolės. Kadangi prievolės, už kurią laidavo Ieškovas - Pirkėjo įsiskolinimo pagal sąskaitas faktūras Nr. KGP Nr. 0063563 ir KGP Nr. 0076262 apmokėjimas buvo įvykdytos dar iki Laidavimo sutarties ir Vekselio pasirašymo, Ieškovui negali atsirasti prievolės pagal Laidavimo sutartį ir Vekselį.

Atsiliepimas

Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog prašo atmesti ieškinį. Tikrasis Ieškovo siekis yra kuo ilgesniam laikui sustabdyti jo turto pardavimą iš varžytinių. Jeigu Ieškovas iš tiesų nesutiktų su Sutartimi ir Vekseliu, jis būtų nedelsiant, o ne praėjus 5 metams po Sutarties sudarymo, pateikęs ieškinį su reikalavimu pripažinti Sutartį ir Vekselį negaliojančiais.

Šalies argumentai

Ieškovas melagingai nurodo ir tai, jog susitikimo tarp Ieškovo ir Atsakovo atstovų metu Ieškovui buvo patvirtinta, kad Pirkėjo skolą atitinkanti suma gauta keliais pavedimais, tačiau šiuos pavedimus atliko ne pats Pirkėjas, todėl Atsakovas negali jų priskirti Pirkėjo skolos sudengimui.

Ieškovas patikslintu ieškiniu nurodo, kad sulyginus Atsakovo pateiktą gautų Įplaukų žiniaraštį ir Ieškovo tiesiogiai iš OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovo „Aboka“ neva gautas mokėjimo pavedimų kopijas, matyti, kad Atsakovas Įplaukų žiniaraštyje nurodė ne visus gautus žiniaraštyje, o prie nurodytos gautų mokėjimų sumos pridėjus trūkstamas sumas, kurios yra pagrįstos OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateiktais mokėjimo pavedimais, neva matyti, kad OOO „(duomenys neskelbtini)“ yra visiškai sumokėjusi Atsakovui už visas įsigytas prekes

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodomus mokėjimo pavedimus gavo būtent iš OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, kadangi iš pridėto susirašinėjimo su nenustatytu asmeniu „Aboka“ nėra aišku ar jis išvis vyko, jeigu taip tai kuomet vyko, tarp kokių asmenų.

Atsiliepimas

Atsakovo pateiktame Įplaukų žiniaraštyje yra nurodytos visos sumos, kurios iš ATCA TRANS L.P. gautų pavedimų pagal paties Ieškovo Atsakovo finansininkams pateiktus pirkėjų raštus ar nurodymus buvo užskaitytos kaip pirkėjo OOO „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos sumos. Tą patvirtina pateikti išrašai iš SEB banko sąskaitos apie ATCA TRANS L.P. sumokėtas sumas už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. sausio 13 d. ir paties Ieškovo Atsakovo finansininkams pateikti raštus pagal kuriuos gautos iš ATCA TRANS L.P. lėšos buvo priskirtos pirkėjui OOO „(duomenys neskelbtini)“ ir kitiems pirkėjams, su kuriais tiesiogiai Atsakovo vardu verslo santykius palaikė pats Ieškovas. Pvz 2015 m.lapkričio 25 d. elektroniniame laiške Ieškovas nurodo, kad mokėjimas „ATCA TRANS L.P. 10 000 USD <...> CONTRACT 27/08-15 D.D. 27.08.2015“ yra už „S. C.“ ir t.t., t. y. pats Ieškovas nurodo kokios užskaitos kiekvienu atveju turi būti atliekamos dėl ATCA TRANS L. P. mokėjimų ir pateikia tai patvirtinantį dokumentą.

Iš ATCA TRANS L. P. gauti mokėjimai, kurių paskirtyje nurodyta: „27/08- 15“, buvo paskirstyti ir užskaityti sekančiai:

Iš ATCA TRANS L.P. gauti mokėjimai Gautų mokėjimų paskirstymas Priskyrimo pagrindas Data Suma, USD P. O. priskirta suma Kito pirkėjo, kuriam priskirtas mokėjimas/ dalis mokėjimo pavadinimas ir jam priskirta gauto mokėjimo suma USD 2015-08-28 106 920,00 106 920,00 0 2015-08-28 35 640,00 35 640,00 0 2015-09-11 100 000,00 100 000,00 0 2015-09-11 59 840,00 57 113,47 „S. C.", 2 726,53 2015-09-29 85 000,00 4 432,93 „S. C.", 67 520,00 2015-09-30 „P. O." raštas,2015-09-30 S. C.“ n" raštas, Ieškovo laiškas finansininkei 2015-10-09 76 129,20 76 129,20 0 2015-10-19 „P. O." raštas 2015-11-04 30 000,00 0 „S. C.", 30 000,00 2015-11-04 „S. C." raštas 2015-11-13 50 000,00 0 „R. P.", 50 000,00 2015-11-17 „R. P." raštas 2015-11-24 10 000,00 0 „S. C.", 10 000,00 2015-11-27 „S. C." raštas, Ieškovo laiškas finansininkei 2015-12-04 9 070,00 0 „S. C.", 9 070,00 2015-12-07 „S. C." raštas 2015-12-22 35 000,00 0 (duomenys neskelbtini)GmbH, 35 000,00, grąžinti sumokant už (duomenys neskelbtini)GmbH 2015-01-18 (duomenys neskelbtini)GmbH raštas 2016-02-22 10 000,00 0 „(duomenys neskelbtini)", 10 000,00 2016-02-23 „(duomenys neskelbtini)" raštas, Ieškovo laiškas finansininkei 2016-03-02 7 520,00 0 „R. P.", 7520,00 2016-03-03 „R. P." raštas, Ieškovo laiškas finansininkei 2016-03-16 10 000,00 0 „R. P.", 10 000,00 2016-03-15 „R. P." raštas, Ieškovo laiškas finansininkei 2016-03-30 10 000,00 0 „R. P.", 10 000,00 2016-03-29 R. P. raštas, Ieškovo laiškas finansininkei

Ieškovui visuomet buvo žinoma kokia buvo OOO „(duomenys neskelbtini)“ skola ir jis niekada jos dydžio neginčijo. Pastebi, kad su pirkėju OOO „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis Nr. 27/08-15 yra vienkartinė ir jos pagrindu prekių galėjo būti parduota tik už 189 000 USD. Jokių šios sutarties priedų ar kitų sutarčių Atsakovo verslo valdymo sistemoje „Oracle“ nėra. Tuo atveju, jei tokios papildomos sutartys buvo sudarytos, Ieškovas atlikdamas savo darbines pareigas privalėjo pasirašytas sutartis ir (ar) jų priedus patalpinti „Oracle“ sistemoje, ko nepadarė. Ieškovas klaidindamas teigia esą jis pastebėjo neatitikimus tarp parduotų faktinio ir apskaityto kiekių , kadangi PVM sąskaitos faktūros rusų kalba buvo pateiktos tik kilus sojos rupinių kiekio neatitikimams tarp Ieškovui priklausančius sojos rupinius Liepojoje sandėliuojančios įmonės ir Atsakovo buhalterijos derinant sojos rupinių kiekio likučius. Minėtą patvirtina 2015 m. spalio 9 d. el. laiškas, iš kurio matyti, kad Ieškovas prašo Atsakovo buhalterės išrašyti sąskaitą faktūrą pagal PU 63335, kuriame nurodyti tik 2 vagonai.

Dėl 2015 m. gruodžio 4 d. prekių atkrovimo Ieškovas išvis nesuformavo pardavimo užsakymo „Oracle“ sistemoje, o PVM sąskaitą faktūrą rusų kalba išrašė savo paties sugalvotu sąskaitos numeriu. Siekį nuslėpti šį pardavimą patvirtina ir tai, jog Ieškovas nesuformavo net pardavimo užsakymo „Oracle“ sistemoje be kurio Atsakovo buhalterė pagal jai suteiktas galimybes dirbti su „Oracle“ sistema nebūtų galėjusi išrašyti PVM sąskaitos faktūros lietuvių kalba . Ieškovas akcentuoja, jog jis turėjo į „ Oracle“ sistemą suvesti 2015 m. spalio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0063563 ir 2015 m. gruodžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0076262, tačiau to nepadarė dėl didelio darbo krūvio. Atsakovo manymu, Ieškovas nesuvedė į apskaitos sistemą minėtų PVM sąskaitų faktūrų ne dėl klaidos, bet dėl to, kad siekė nuslėpti galimai savo padarytą nusikalstamą veiką, o būtent - tai, kad jis turėjo tikslą nuslėpti nuo Atsakovo prekių pardavimą OOO „(duomenys neskelbtini)“ be apskaitos dokumentų , tikintis,jog dėl didelių prekybos apimčių liks nepastebėta, ir tokiu būdu neteisėtai pasipelnyti Atsakovo sąskaita. Atsakovas neneigia, kad su Ieškovu vyko pokalbiai, kurių metu buvo kalbama apie ketinimą kreiptis į teisėsaugos institucijas ir jas informuoti apie galimai Ieškovo padarytą nusikalstamą veiką, kreiptis į teismą dėl nuostolių, kuriuos padarė Ieškovas, priteisimo. Tačiau, Ieškovas pripažino savo kaltę ir įtikino Atsakovą, kad geranoriškai atlygins padarytus nuostolius tik jam reikia papildomo laiko. To pasėkoje ir buvo sudaryta Laidavimo sutartis bei pasirašytas Vekselis. Taigi, priešingai nei, kad nurodo Ieškovas būtent jis ir įtikino Atsakovą, kad geranoriškai atlygins jam padarytą žalą, ko pasėkoje ir buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Po jų sudarymo, pasibaigus vekselyje nustatytam apmokėjimo laikui , pats Ieškovas savo elektroniniais laiškais, pvz. 2016 m. spalio 18 d. elektroniniame laiške, adresuotame Atsakovo atsakingam asmeniui, nurodo, kad „aš neneigiu šio fakto, kad laiku neįvykdžiau šios prievolės <...> Turiu šią prievolę įvykdyti aš. Mano prašymas ir klausimas - ar yra galimybė pratęsti ar pasirašyti naują skolos vekselį ir aš atsiskaityčiau savo jėgomis? Aš nesislapstau, nepriiminėju jokių neteisėtų veikų, tikrai noriu atsiskaityti“. Tokio turinio laiškas parašytas praėjus pusmečiui nuo Sutarties sudarymo momento, todėl Ieškovo melagingai teigiamai, kad neva „jam nebuvo sudaryta galimybės kreiptis į teisininkus dėl sudaromų sandorių, viskas buvo daroma labai greitai“. Ieškovas net pasiūlė skolos grąžinimo grafiką, tačiau nei pačio Ieškovo pasiūlyto grafiko, nei žodžiu su Atsakovo atsakingu asmeniu suderinto skolos grąžinimo grafiko, Ieškovas nesilaikė, o tik dalino nepagrįstus pažadus ir nuolat ieškojo pasiteisinimų dėl vėlavimo. Jeigu Ieškovas iš tiesų būtų sudaręs ginčijamą Sutartį ir Vekselį dėl ekonominio spaudimo, vėlesniais savo laiškais (2016 m. spalio 18 d.. 2017 m. sausio 24 d., 2019 m. gegužės 28 d.ir t.t.) jis nebūtų pripažinęs savo skolos ir neprašęs Atsakovo pratęsti skolos grąžinimo terminus, nebūtų ieškojęs įvairiausių pasiteisinimų. Kadangi OOO „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016 m. spalio 13 d. neatsiskaitė su Atsakovu, pastarasis pareikalavo Ieškovo įvykdyti sutartinį įsipareigojimą ,o jam negrąžinus Atsakovui skolos, pastarasis kreipėsi į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal Vekselį. 2016 m. lapkričio 24 d. Kauno m. 28-ojo notarų biuro notaras M. V. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 99 009,90 Eur dydžio skolos išieškojimo iš Ieškovo. Atkreipia dėmesį, kad Atsakovas tik 2017 m. vasario 13 d. kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo pagal išduotą vykdomąjį įrašą, t. y. Ieškovui buvo suteiktas papildomas terminas prievolei įvykdyti. Galiausia ,atsižvelgiant į tai, kad Ieškovas, pažadėjo, kad visai netrukus grąžins skolą, Atsakovas kreipėsi į antstolį su prašymu iki 2019 m. balandžio 23 d. sustabdyti paskelbtas dėl Ieškovo turto pardavimo varžytines. Ieškovas ir toliau tik dalino nepagrįstus pažadus dėl skolos grąžinimo ir tokiu būdu vilkino laiką . Nėra nei vienos būtinosios sąlygos, kas leistų ginčijamus sandorius pripažinti sudarytais dėl ekonominio spaudimo, o būtent: a) atsakovas nereikalavo Ieškovo sudaryti Sutartį, kadangi išspręsti žalos atlyginimo klausimą pasiūlė pats Ieškovas. Minėtą patvirtina susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp šalių, iš kurio matyti, kad Ieškovas ir po ginčijamų sandorių sudarymo pripažino savo prievolę; b) atsakovas negrasino ekonominiais padariniais Ieškovui, o tik nurodė, kad gins savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka. Tokių aplinkybių nurodymas nelaikytinas ekonominiu spaudimu. Ieškovas sandorių nenaudingumą grindžia tuo, kad Sutartimi ir Vekseliu įsipareigojo sumokėti Atsakovui 93 041,78 Eur, tuo tarpu pats iš šių sandorių negavo jokios naudos. Nesuvokiama apie kokią naudą galima kalbėti, kai Sutartis buvo sudaryta siekiant išspręsti Ieškovo padarytos žalos Atsakovui atlyginimo klausimą. Atsakovas mokėjimų, kurie buvo atlikti už OOO „(duomenys neskelbtini)“ pirktas prekes nuo Ieškovo ar ko kito nenuslėpė, nes pats Ieškovas pateikdavo Atsakovo darbuotojams pirkėjų prašymus, nurodančius kurio pirkėjo skolai dengti skirtos ATCA TRANS L.P. pervestos pinigų sumos. Ieškinys yra nepagrįstas ir pareikštas dėl vienintelio tikslo - kuo ilgesniam laikui sustabdyti antstolio paskelbtas varžytines dėl Ieškovo turto pardavimo, todėl turėtų būti sprendžiama ir dėl Ieškovo piktnaudžiavimo procesu. Ieškinys atmetamas. Šalių atstovų paaiškinimais, pateiktais dokumentais nustatyta, jog tarp R. K. ir Atsakovo AB „Kauno grūdai“ 2010 m. liepos 16 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2619 (ieškinio Priedas Nr. 1). Ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini)vadovo (duomenys neskelbtini)pareigose. Jo darbo funkcijos buvo susijusios su žaliavų, naudojamų gyvulių pašarų gamybai, ir kombinuotų pašarų pardavimu vidurio rytų rinkoms - vidurio Azijos šalyse veikiančioms įmonėms. Ieškovo darbo funkcijos nesikeitė nuo pat darbo teisinių santykių pradžios iki darbo teisinių santykių pasibaigimo. 2016 m. sausio 22 d. trišaliu susitarimu, sudarytu tarp Ieškovo, Atsakovo ir UAB „Agro logistic Service“ (ieškinio Priedas Nr. 2) nuo 2016 m. vasario 1 d. buvo perkeltas dirbti į UAB „Agro logistic Service“. Šalių paaiškinimais nustatyta, jog nuo 2015 m. pas atsakovą prekių pardavimai buvo registruojami ir forminami pradėtoje naudoti Oracle apskaitos sistemoje. Pagal sutartis gavus užsakymus buvo parengiamos ir išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Tuo metu ( 2015 metais) Oracle sistemoje išrašyti PVM sąskaitas faktūras galima buvo tik lietuvių kalba. Kadangi kai kurie Azijos pirkėjai reikalaudavo sąskaitų faktūrų rusų kalba, tokias sąskaitas Ieškovas parengdavo jis pats. Dėl prekių pardavimo pirkėjui OOO „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 25572750, PVM mokėtojo kodas 303338834, adresas S. M. 210, (duomenys neskelbtini), Uzbekistan (toliau - Pirkėjas) 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 27/08-15. Vykdant sojos rupinių pardavimą šiam pirkėjui 2015 m. spalio 9 d. pagal užsakymą Nr.63335, kuriame pardavėjo kontaktiniu asmeniu nurodytas ieškovas , buvo lietuvių kalba išrašyta sąskaita faktūra (invoice) Nr. KGP Nr. 0063563, kuri tą pačią dieną registruota įmonės Oracle sistemoje ( išrašė buhalterė G. Š.) . Pagal ją OOO „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti parduota 139,55 tonos sojos rupinių už 75 357 JAV dolerių, pakrovimo vieta Latvijoje( Liepaja), pervežimas geležinkeliu . Sąskaitos faktūros lietuvių kalbą ir užsakymo duomenys dėl kiekio ir kainos sutampa. Tos pačios dienos sąskaitoje faktūroje ( invoice) tuo pačiu numeriu surašytoje rusų kalba jau įrašyta, jog parduodamas didesnis kiekis – trys vagonai, 203,890 tonos už 110 100,60 JAV dolerių. Pasak ieškovo šią sąskaitą parengė jis ir neatidėliojant ji buvo pateikta įmonės buhalterijai. Iš krovinio dokumentų matyti ,jog iš Liepojos pirkėjui pagal sąskaitą faktūra (invoice) Nr. KGP Nr. 0063563 išvyko trys vagonai su didesniu - 203,890 tonos nei sąskaitoje faktūroje Nr. KGP Nr. 0063563 lietuvių kalba buvo nurodytu 139,55 tonos sojos rupinių kroviniu. Skirtumas apie 65 tonos ( vienas vagonas).Pasak atsakovo nesutapimas tarp nurodyto kaip parduoto ir faktiškai atkrauto kiekių buvo pastebėta maždaug 2016 metų kovą, kai buvo atliktas sandėlio Liepojoje likučių patikrinimas ir sulyginimas su parduotu „Oracle“ sistemoje užfiksuotu kaip parduotas kiekiu. Tik tada ieškovas pateikė sąskaitą faktūrą rusų kalba ir buvo įsitikinta koks tikrasis atkrautas sojų kiekis, todėl buvo išrašyta papildoma sąskaita faktūra pačiu numeriu trūkstamam kiekiui ir ji įtraukta į sistemos apskaitą. Iš atsakovo pateikto apskaitos „Oracle“ sistemos įrašų matyti, jog ši papildoma sąskaita , turinti tokį pat kaip ir pirmoji sąskaita numerį KGP Nr. 0063563 , išrašyta ir užregistruota sistemoje 2016 m. kovo 29 d., t.y. maždaug po 5 mėnesių nuo faktinio pardavimo ( dokumento DOK-1879 priedai). Teismas atsakovo paaiškinimus dėl vėlesnio sužinojimo apie faktiškai atkrautą OOO „(duomenys neskelbtini)“ kiekį laiko pagrįstais, nes juos patvirtina vėlesnis papildomos sąskaitos lietuvių kalba išrašymas. Minėta, apskaita tvarkyta lietuvių kalba, o sąskaitos rusų kalba šioje sistemoje tuo metu nebuvo sudaromos. Labiausia tikėtina, jog ieškovas dėl jam vienam žinomų priežasčių įmonės buhalterijai savalaikiai nepateikė sąskaitos faktūros rusų kalba, todėl jos duomenys, kurie skyrėsi nuo lietuviškai išrašytoje sąskaitoje įrašytų duomenų apie prekių kiekį ir kainą, iki kovo mėnesio nebuvo įvertinti ir atitinkamai apskaityti. Ieškovo aiškinimą, jog sąskaita-faktūrą rusų kalba buvo iš karto pateikta buhalterijai teismas vertina kaip gynybinį ir klaidinantį. Pastebima, jog sąskaitos faktūros ne lietuvių kalba apskaitos sistemoje apskritai nebuvo apskaitomos, taigi jos buhalterijai buvo „nereikalingos“, tad ieškovui nebuvo praktinės svarbos jas perduoti atsakovei. Tuo tarpu jų ( surašytų ne lietuvių kalba) pateikimas pirkėjui, tikėtina vežėjui , muitinės tarnybai ir pan., akivaizdu, jog buvo reikalingas. Aplinkybė, kad atsakovas sumokėjo už viso pakrauto kiekio pervežimą irgi nevertinama kaip sužinojimas apie tikrąjį atkrautą kiekį dar spalio mėnesį. Tikėtina, dėl neatidumo, didelių pardavimo apimčių ar kitų priežasčių tas nebuvo laiku pastebėta. Tam pačiam pirkėjui pagal 2015 m. gruodžio 4 d. rusų kalba išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ( invoice) Nr. KGP Nr. 0076262 parduota sojos rupinių 140,75 tonos už 70 357 dolerio ( dokumento Nr.DOK-1879 priedai, tripliko priedų 23 l.). Muitinės dokumentai rodo, jog krovinys išvežtas 2015 metų gruodį, pasak atsakovo ir dokumentų už pervežimą apmokėta. Toks užsakymas „Oracle“ sistemoje apskritai nebuvo suformuotas, sąskaita faktūra tokiu numeriu pas atsakovą lietuvių kalba neregistruota , ji buvo suformuota tik 2016 m. kovo 30 d. ( dokumento DOK-1879 priedai). Kaip ir ankstesniu ( spalio mėnesio) atveju daroma išvada, jog ieškovas įmonės buhalterijai vėl nepateikė sąskaitos faktūros rusų kalba ar kitokios informacijos apie inicijuotą prekės atkrovimą. Tik kovo mėnesį, kai kilo abejonės dėl atsargų kiekių jis pateikė atsakovui sąskaitą faktūrą rusų kalba. Ieškovo aiškinimą, jog sąskaita-faktūrą rusų kalba buvo iš karto pateikta buhalterijai teismas vertina kaip gynybinį ir klaidinantį. Ieškovo aiškinimas , kad jis dėl klaidos, užimtumo ir panašių priežasčių į sistemą savalaikiai neįkėlė į „Oracle“ sistemą duomenų apie pardavimus sprendžiant ginčą iš esmės teisiškai nereikšmingi. Nesvarbu dėl kokių priežasčių , tyčia ar dėl nerūpestingumo ieškovas savalaikiai ( bent iki darbo pas atsakovo pabaigos - 2016 m. vasario 1 d.) nepateikė buhalterijai sąskaitų faktūrų rusų kalba ar bent kitokios informacijos apie įvykdytus pardavimus , o svarbu pats faktas, jog tokie veiksmai galėjo sudaryti ir ,labiausia tikėtina, sudarė sąlygas nesąžiningiems asmenims užvaldyti svetimą turtą ar lėšas išvengti mokėjimų. Iš dalies Ieškovo paaiškinimais, pateiktais buhalteriniais dokumentais, susirašinėjimo elektroniniu paštu , atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog pagal PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. spalio 9 d. KGP Nr. 0063563 atsakovas negavo iš OOO „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų mokėtojų už OOO „(duomenys neskelbtini)“ 34 743,60 JAV dolerių ir pagal 2015 m. gruodžio 4 d. KGP Nr. 0076262 negavo 70 375 JAV dolerių, iš viso 105 138,60 JAV dolerių ( 2016 m. balandžio 13 d. pagal Lietuvos banko skelbiamą JAV dolerių ir eurų santykį, ši suma atitiko 93 041,78 EUR). Duomenų apie teisminius procesus, kad prisiteisti skolą iš OOO „(duomenys neskelbtini)“ nepateikta, pasak atsakovės, jie nebuvo inicijuoti kaip neperspektyvūs, o ieškovas pateikė tinkamus skolos apmokėjimo užtikrinimus . Nustatyta, jog bendrovėje buvo įprasta praktika, jog už kai kuriuos pirkėjus apmokėdavo kiti asmenys, kurie iki mokėjimų rašytinėmis sutartimis nebuvo susieti su atsakovu. Kokie susiklostę pirkėjo ir mokėtojo santykiai nežinoma. Šiuo konkrečiu atveju už OOO „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimus atliko įmonė ATCA L.P., o pati OOO „(duomenys neskelbtini)“ už prekes atsakovui nemokėjo. ATCA L.P. taip pat mokėjo už kitas įmones- S. C.“, R. P., (duomenys neskelbtini). Ieškovas patvirtino, jog jis vedė jo vykdytų pardavimų apskaitą ir sekė mokėjimus pagal juos. OOO „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo ( kaip ir kitos įmonės, kai buvo mokama už jas ) atsakovui raštus , kuriuose nurodydavo kokios gautos iš ATCA L.P. sumos yra priskirtinos jos mokėjimams. Ieškovo el. susirašinėjimas su atsakovės darbuotojais rodo, jog ieškovas gaudavo informaciją apie mokėjimus, kai kuriais atvejais nurodydavo kam atlikti ir kokio dydžio užskaitas (Atsiliepimo į patikslintą ieškinį , DOK-1054 2,5,8 priedai). Antai , 2016 m. kovo 17 d.el. laišku ieškovas atsakovo finansininke R. T. į jos laišką, jog gautos neatpažintos įplaukos, atsakė, kad čia už R. ( minėto priedų 32 l.). Apibendrintai mokėjimo paskirstymas , proporcijos, priskyrimo pagrindas pateikiami lentelėje. Ją parengė atsakovas , teismas sutinka su nuorodomis, jas patvirtinantys dokumentai pateikti su atsiliepimu.

Iš ATCA TRANS L.P. gauti mokėjimai Gautų mokėjimų paskirstymas Priskyrimo pagrindas Data Suma, USD P. O. priskirta suma Kito pirkėjo, kuriam priskirtas mokėjimas/ dalis mokėjimo pavadinimas ir jam priskirta gauto mokėjimo suma USD 2015-08-28 106 920,00 106 920,00 0 2015-08-28 35 640,00 35 640,00 0 2015-09-11 100 000,00 100 000,00 0 2015-09-11 59 840,00 57 113,47 „S. C.", 2 726,53 2015-09-29 85 000,00 4 432,93 „S. C.", 67 520,00 2015-09-30 „P. O." raštas, 2015-09-30 „S. C." raštas, Ieškovo laiškas finansininkei 2015-10-09 76 129,20 76 129,20 0 2015-10-19 „P. O." raštas 2015-11-04 30 000,00 0 „S. C.", 30 000,00 2015-11-04 „S. C." raštas 2015-11-13 50 000,00 0 „R. P.", 50 000,00 2015-11-17 „R. P." raštas 2015-11-24 10 000,00 0 „S. C.", 10 000,00 2015-11-27 „S. C." raštas, Ieškovo laiškas finansininkei 2015-12-04 9 070,00 0 „S. C.", 9 070,00 2015-12-07 „S. C." raštas 2015-12-22 35 000,00 0 (duomenys neskelbtini)GmbH, 35 000,00, grąžinti sumokant už (duomenys neskelbtini)GmbH 2015-01-18 (duomenys neskelbtini)GmbH raštas 2016-02-22 10 000,00 0 „(duomenys neskelbtini)", 10 000,00 2016-02-23 „(duomenys neskelbtini)" raštas, Ieškovo laiškas finansininkei 2016-03-02 7 520,00 0 „R. P.", 7520,00 2016-03-03 „R. P." raštas, Ieškovo laiškas finansininkei 2016-03-16 10 000,00 0 „R. P.", 10 000,00 2016-03-15 „R. P." raštas, Ieškovo laiškas finansininkei 2016-03-30 10 000,00 0 „R. P.", 10 000,00 2016-03-29 R. P. raštas, Ieškovo laiškas finansininkei 2016-08-04 5 000 0 „S. C.", 5 000 „S. C." 2016-12-05 raštas

Ieškovo teigimą, kad atsakovas gavo visišką atsiskaitymą pagal ginčo sąskaitas teismas vertina kaip nepagrįstą. Šiam teiginiai pagrįsti jis pateikė gautą Whats App programėle neva pirkėjo atstovavusio asmens pavirtinimą apie atliktus mokėjimus( patikslinto ieškinio DOK-133 priedai).

Teismo vertinimu toks teiginys neįrodytas. Ieškovas negalėjo nurodyti kas yra asmuo „A.“, kokie jo ryšiai su OOO „(duomenys neskelbtini)“ ar ATCA L.P., todėl niekaip nepatikrinama neva jo pateikta informacija. Pridėtos banko neva atliktų pavedimų kopijos, bet jų autentiškumo patikrinti neįmanoma, nes , pasak ieškovo, jas elektroniniu būdu atsiuntęs „Aboka“ . Tuo tarpu atsakovas savo teiginius apie atsiskaitymus apimtis , gautų lėšų priskyrimą vienam ar kitam pirkėjui, mokėjimų faktą pagrindė dokumentais, kurių patikimumu abejoti priežasčių nenustatyta.

Nėra ginčo, jog paaiškėjus aplinkybei, kad į „Oracle“ sistemą nebuvo įvestos dvi PVM sąskaitos faktūros 105 118,60 JAV dolerių sumai, ieškovas buvo kviečiamas į susitikimus su Atsakovo vadovais, aiškintasi situacija. Atsakovas neneigia, jog ieškovui buvo išaiškinta apie tai, jog atsakovas gali kreiptis į teisėsaugos institucijas, teismą, jeigu skola nebus sumokėta. Teismo vertinimu labai tikėtina, jog ieškovui nurodyta, kad tuo atveju jei Ieškovas laiduos už Pirkėjo įsipareigojimų įvykdymą, teisminiai ginčai ir baudžiamosios bylos prieš Ieškovą nebus keliamos.

2016 m. balandžio 13 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 2016/04/13/01. Joje nustatyta, kad „šia sutartimi Laiduotojas įsipareigoja neatlygintinai atsakyti Kreditoriui, jeigu OOO „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 255 72750, PVM mokėtojo kodas 303338834, adresas S. M. 210, (duomenys neskelbtini), Uzbekistan (toliau - Skolininkas) tinkamai nevykdys savo prievolių pagal Kreditoriaus Skolininkui išrašytas PVM sąskaitas - faktūras <...>“ (Laidavimo sutarties 1.1. punktas). Laidavimo sutarties 4.3. punkte nustatyta, kad „Šalys susitaria, kad įsipareigojimų pagal šią Sutartį įvykdymui užtikrinti Laiduotojas pasirašys vekselį Prievolės dydžio sumai Kreditoriaus naudai. Vekselio apmokėjimo terminas - 2016 m. spalio 13 diena <...>“. Tą pačią dieną ieškovas papildomai pasirašė 2016 m. balandžio 13 d. Paprastasis neprotestuotiną vekselį 105 118,60 USD sumai . Vekselis buvo išrašytas tokiai pačiai sumai, kuriai buvo parduotos Prekės Pirkėjui bei sudaryta Laidavimo sutartis, Vekselio apmokėjimo terminas 2016 m. spalio 13 d. ( ieškinio priedai) 2017 m. vasario 15 d. antstolis informavo, jog pradėjo priverstinį išieškojimą iš ieškovo turto , pateikė turto arešto aktą. Buvo skelbtos turto varžytinės, vykdymo veiksmai keletą kartų buvo sustabdyti, vykdomoji byla iki šiol tęsiama( šiuo metu sustabdyta teismui 2021 m. spalio 29 d. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones).

Iš elektroninio ieškovo ir atsakovo darbuotojų susirašinėjimo 2106-19 metais matyti, jog ieškovas siūlė skolos grąžinimo grafikus, tikino grąžinsiąs skolą. Antai, 2016 m. spalio 18 d. Ieškovas laiške, adresuotame Atsakovo atsakingam asmeniui, nurodo, kad „aš neneigiu šio fakto, kad laiku neįvykdžiau šios prievolės <...> Turiu šią prievolę įvykdyti aš. Mano prašymas ir klausimas – ar yra galimybė pratęsti ar pasirašyti naują skolos vekselį ir aš atsiskaityčiau savo jėgomis? Aš nesislapstau, nepriiminėju jokių neteisėtų veikų, tikrai noriu atsiskaityti“. (atsiliepimo į patikslintą ieškinį DOK-211111 Priedas Nr. 2 5-9 l.).Susirašinėjime su antstoliu 2019-21 metais jis yra teigęs, jog pavedimai jau padaryti, nedelsiant juos atsiųs ir pan.(DOK – 27337 priedų Nr.1-14 45-56 l.). Nepaisant pasakyto, pavedimai nebuvo atlikti skola nesugrąžinta.

Nėra ginčo, jog laidavimo sutartis yra prievolės užtikrinimo priemonė ir jai taikomas CK 6 knygos V skyriaus 2 skirsnio reglamentavimas. Šiuo atveju buvo išduotas ir vekselis tai pačiai sumai, kuris turėjo atlikti tą pačią funkciją – prievolės atlyginti laidavimo sutartyje aptarto dydžio žalą. Taigi, abi priemonės buvo apnaudotos vienu metu, tam nė viena šalių neprieštaravo.

Ieškovas laidavimo sutartį, vekselį ginčija keliais pagrindas- sandoriai sudaryti dėl apgaulės, nes atsakovui skolos pagal ginčo sąskaitas nebuvo ir nėra, atsakovas šias aplinkybes nuslėpė ir taip jį apgavo, sutartį sudarė, įsipareigojimus pagal vekselį ieškovas prisiėmė ir dėl ekonominio spaudimo bei dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ( CK 1.91 straipsnis),todėl dėl jų pasisakoma.

Dėl apgaulės

Sutinkamai su CK 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Vykdydamas įrodinėjimo pareigą, ieškovas turėjo įrodyti, kad atsakovas, žinodamas, jog ginčo sąskaitos apmokėtos, apmokėjimo faktą nutylėjo ar klaidingai interpretavo ir taip privertė ieškovą sudaryti laidavimo sutartį, pasirašyti vekselį.

Esminis dalykas yra nustatyti ar ginčo sąskaitos iki sandorių sudarymo arba ir vėliau buvo (yra) apmokėtos

Teismo vertinimu, aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog prekės-sojos ruošiniai pagal ginčo sąskaitas buvo išvežti pirkėjui iš atsakovo sandėlio Liepojoje, bet pačios sąskaitos tiesiogiai pirkėjo ar per kitus asmenis iki šiol neapmokėtos. Taigi, atsakovas negalėjo nutylėti to , kas apskritai nepadaryta ir taip apgauti ieškovą.

Dėl ieškovo ekonominio spaudimo bei dėl susidėjusių sunkių aplinkybių

Motyvuojamoji dalis

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realiu grasinimu yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos tokios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011).

Teismo vertinimu, tokiu aplinkybių šiuo atveju nenustatyta.

Nors atsakovas pripažįsta ieškovą įkalbinėjęs, įtikinėjęs sudaryti laidavimo sutartį, išduoti vekselį, teismo vertinimu, tokie jo veiksmai buvo adekvatūs susidariusiai situacijai, nenustatyta, jog atsakovas , siekdamas įtikinti ieškovą, būtų naudojęs neteisėtus veiksmus. Pats ieškovas savo veiksmais sukūrė situaciją, kai didelės vertės turtas buvo perleistas kitiems asmenims to savalaikiai neužfiksuojant įmonės apskaitoje, kas tai savaime keltų abejones dėl galimumo jam toliau tokį darbą dirbti. Prekes pirko pirkėjas ne iš Europos Sąjungos erdvės, jis pats nebuvo atlikęs mokėjimų atsakovui, mokėtojas su atsakovu rašytinės formos sutartiniais santykiais nesusietas, nemokėjimas pastebėtas praėjus 4-6 mėnesiams po prekių išvežimo, kas turėjo kelti abejones dėl realios galimybes atgauti prekes ar gauti apmokėjimą.

Nurodymas, jog atsakovas gali kreiptis į teisėsaugos institucijas nevertinamas kaip neteisėtas „spaudimas“ ar „grąsinimas“ ekonominiais padariniais. Laidavimo sutarties sudarymo ir vekselio išdavimo laikui ieškovas pas atsakovą jau nebedirbo( nuo 2016 m. sausio mėn.),todėl atsakovas tiesiogiai nei galėjo atleisti ieškovą iš darbo, nei įtakoti jo tolesnę darbinę veiklą. Pats ieškovas pripažįsta, jog sutartis sudaryta ir vekselis išduotas ne pirmą jo ir atsakovių „derybų“ dieną, taigi jis laiko turėjo gauti būtiną teisinę konsultaciją, pagalbą, pasitarti ir įvertinti savo veiksmų galimas pasekmes.

Laidavimo sutartis , vekselis pagal savo prigimtį yra asmens įsipareigojimai prieš kitus asmenis ir paprastai tokią sutartį sudariusiam, vekselį išdavusiam asmeniui turtinės naudos nebūna, todėl nepagrįstu vertinamas ieškovo teiginys apie sandorių neatlygintinamumą kaip priežastį dėl kurios šie sandoriai naikintini.

Ieškovas tais pačiai pagrindais ginčija ir jo išduotą vekselį, kuris šiuo atveju išduotas, minėta, prievolės įvykdymui užtikrinti.

Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vekselio abstraktumas ir besąlygiškumas nepaneigia jo galimybės atlikti prievolės užtikrinimo funkciją, sprendžiant iš tokio pobūdžio civilinių santykių kylančius ginčus, gali būti aktualus ir tam tikra apimtimi vertinamas iš vekselio atsirandančio reikalavimo santykis su prievole, kuriai užtikrinti vekselis išduotas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Nėra draudimo į vekselį įrašyti papildomus duomenis. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.). Analogiškos taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai skolininkas kreditoriui pateikia kelis prievolės užtikrinimo būdus, o vekselis – vienas iš jų. Tokiose situacijose kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu prievolės užtikrinimo būdu ar būdais naudotis siekiant patenkinti savo reikalavimus, o jo reikalavimai turi būti tenkinami tiek, kiek jais siekiama apginti pažeistas teises, nesudarant sąlygų kreditoriui neteisėtai praturtėti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013, kt.).

Šiuo atveju kaip ir laidavimo sutarties sudarymo atveju nėra pagrindų jį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudaryto sandorio, dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ( CK 1.91 straipsnis). Abu šie sandoriai buvo sudaryti vienodomis aplinkybėmis ir dėl tų pačių priežasčių, todėl pasisakydamas dėl vekselio galiojimo teismas tokios pačios argumentacijos nebekartoja.

Notaro atliktas vykdomasis įrašas yra išvestinis iš galiojančio vekselio suteikiamų teisių įgyvendinimo veiksmas, todėl, nenuginčijus vekselio CK 1.91 straipsnyje numatytais pagrindais, nėra teisinių prielaidų įrašą panaikinti.

Atsakovas prašė ieškinį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti ieškovui CPK 95 straipsnyje nustatytas priemones.

CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo. Tarp dalyvaujantiems byloje asmenims tenkančių pareigų, sudarančių proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų turinį, yra įtvirtintas reikalavimas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šio procesinio reikalavimo nevykdymas reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).

Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

Teismo vertinimu nėra pakankamų prielaidų vertinti ieškinio pateikimą ir ieškovo inicijuotą procesą kaip aiškiai nesąžiningą ir nepagrįstą veiksmą.

Ieškovas jį pateikė pirmą kartą, tą atliko ieškinio senaties termino ribose. Nuo ieškinio pateikimo 2021 m. spalio pabaigoje procesas pirmos instancijos teisme truko apie šešis mėnesius, ieškovas nepiktnaudžiavo prašymais dėl posėdžio atidėjimo ar kitokiais nepagrįstais prašymais. Pastebima, jog bylą nagrinėjęs teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi nusprendęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones- sustabdė vykdymo veiksmus preliminariai neįvertino ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto.

CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, kai bylos nagrinėjimas baigtas ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Kadangi ieškinys atmestas, tad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos. Atsakovas, nors procesiniuose dokumentuose ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jas patvirtinančių dokumentų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė, todėl šios išlaidos atsakovui nepriteisiamos ( CPK 98 straipsnio 1 dalis). Valstybė patyrė 9,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl, ieškinį atmetus, jos priteisiamos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 93,95, 98, 290-291 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

AB “Kauno grūdai“ atstovo prašymą ieškinį vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti R. K. CPK 95 straipsnyje nustatytas priemones atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje , pritaikytas Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartimi , teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Eigirdas Činka