- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-179-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01396-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., L. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- L. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. P., A. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo L. P., mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas L. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, siekdamas paveldimą turtą įgyti nuosavybėn, 2022 m. lapkričio 7 d. su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą kreipėsi į Plungės rajono 1-ojo notaro biuro notarę I. Š.; pareiškime notarui nurodė, kad yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, po tėvo mirties likusį nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini), valdo, juo disponuoja, prižiūri, moka visus mokesčius ir prašė notaro nustatyti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo L. P. mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti bei išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į turtą likusį po jo tėvo mirties. Notarė 2022 m. lapkričio 28 d. raštu nurodė, kad jis yra praleidęs įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir pasiūlė jam kreiptis su pareiškimu į teismą dėl termino palikimo priėmimui atnaujinimo. Pareiškėjas nurodo, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti po tėvo mirties likusį turtą. Jis prižiūri, valdo, disponuoja palikėjo butu (duomenys neskelbtini), taip pat laisvai disponuoja palikėjui priklausiusiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) – yra susitaręs dėl šio žemės sklypo nuomos su UAB „Domaga“. Po palikėjo mirties priėmė ir visus jo paliktus asmeninius ir namų apyvokos daiktus. Pareiškėjas nurodytą turtą valdo nuo pat tėvo mirties, tai daro nepertraukiamai ir netrukdomai iki pat šios dienos. Joks kitas asmuo iki pat šiol neprisidėjo prie minėto palikėjo turto valdymo ar finansinio išlaikymo. Visu tuo pareiškėjas rūpinasi asmeniškai, savo jėgomis ir piniginėmis lėšomis. Pareiškėjo tėvas L. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs Lietuvoje, čia turi daug nekilnojamojo turto, į Jungtinę Karalystę buvo išvykęs laikinai, todėl jam mirus palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepimu į pareiškimą su prašymu sutiko, prašo jį tenkinti.
3. Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepimu į pareiškimą su prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti, nes pareiškėjas ir jo brolis elgėsi nesąžiningai neinformuodami jos pilnai apie palikėją bei po jo mirties likusį turtą.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau - ir VĮ) Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
6. Institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadomis tenkinus pareiškimą bus pažeisti nepilnamečio vaiko A. P. interesai, nes ji taip pat turi teisę pretenduoti į palikėjo L. P. palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškimą tenkino; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. P. po savo tėvo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą; nurodė, kad juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai:
7.1. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų bei įrodymų, jog palikėjas L. P. Jungtinėje Karalystėje būtų įsigijęs gyvenamąjį būstą, ar/ir kitą nekilnojamą turtą, bei kad siekė perkelti savo nuolatinę gyvenamąją vietą bei socialinius ir/ar ekonominius interesus, o byloje esantys registro duomenys patvirtina, kad palikėjui nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto Lietuvoje.
7.2. Nurodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika (CPK 178 straipsnis).
Šalies argumentai
7.3. Pažymėjo, jog pareiškėjas 2022 m. lapkričio 7 d., siekdamas paveldimą tėvo turtą įgyti nuosavybėn, su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą kreipėsi į Plungės rajono 1-ojo notaro biuro notarę I. Š. ir nurodė, kad yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, po palikėjo mirties likusį nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo, juo disponuoja, prižiūri, moka visus mokesčius ir prašė nustatyti, kad jis, L. P., priėmė palikimą po savo tėvo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti bei išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į turtą likusį po jo tėvo L. P. mirties.
7.4. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė byloje įrodymus, jog priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti po palikėjo mirties likusį turtą, t. y. nepertraukiamai ir iš savo asmeninių lėšų prižiūri, valdo palikėjo butą adresu (duomenys neskelbtini) - moka komunalinius mokesčius už būsto administravimo ir priežiūros paslaugas UAB „Civinity namai Klaipėda“, patalpų šildymą ir karštą vandenį AB „Klaipėdos energija“, vandens tiekimo, nuotekų priežiūros paslaugas AB „Klaipėdos vanduo“, elektros tiekimo paslaugas UAB „Ignitis“, atliekų tvarkymo paslaugas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prižiūri ir remontuoja buto patalpas, siekdamas pagerinti jų būklę; taip pat tvarko, prižiūri ir palikėjui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) - yra susitaręs dėl šio žemės sklypo nuomos su UAB „Domaga“; taip pat pareiškėjas po palikėjo mirties priėmė ir visus jo paliktus asmeninius ir namų apyvokos daiktus.
7.5. Pažymėjo, jog nors suinteresuoto asmens A. P. atstovės bylos nagrinėjimo metu nesutinka su pareiškėjo šiomis nurodytomis aplinkybėmis bei jo pateiktais byloje įrodymais, tačiau savo įrodymų neteikė, nurodytų faktinių aplinkybių bei pareiškėjo pateiktų byloje įrodymų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, jų nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
7.6. Teismas nusprendė, kad patenkinus nagrinėtus pareiškėjo prašymus, nepilnametės A. P. interesai, jos teisės šiame paveldėjimo procese nėra pažeidžiamos, apribojamos ar kitaip suvaržomos, pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5152-1024/2023 pagal pareiškėjos A. P. atstovės V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. P., L. P. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nutarta atnaujinti pareiškėjai V. Ž. įstatymo nustatytą terminą mirusio L. P. palikimui nepilnametės dukters A. P. vardu priimti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
8.1. Pažymėjo, kad ginčijo pareiškėjo pateiktus įrodymus apie komunalinių mokesčių mokėjimą, tačiau neturėjo ir objektyviai negalėjo turėti įrodymų, kurie tiesiogiai paneigtų aptariamus pareiškėjo bylai pateiktus įrodymus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas gyvena Jungtinėje Karalystėje, o mokėjimo kvitai už komunalines paslaugas sugeneruoti Lietuvoje, mokant mokesčiu Perlo terminale. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas patvirtino, kad nevyko į Lietuvą, kad sumokėti komunalinius mokesčius. Tai reiškia, kad pareiškėjas nebuvo vieninteliu asmeniu, besirūpinusiu buto išlaikymu. Teismas, spręsdamas su nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijusį ginčą, turi pareigą būti aktyviu. Mano, kad ginčijant pareiškėjo įrodymus dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, pirmos instancijos teismas privalėjo įpareigoti pareiškėją pateikti įrodymus, koks kitas asmuo (asmenys) taip pat mokėjo minėtus komunalinius mokesčius ir ar pareiškėjas vėliau šiems asmenims komunalinių mokesčių išlaidas kompensavo. Tačiau šios pareigos sprendimą priėmęs teismas nevykdė, tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir savo iniciatyva.
8.2. Teismas nevertino, kad pareiškėjas neinformavo A. P., jog iš savo asmeninių lėšų išlaiko palikėjo turtą, nors būtent šiuo įrodymu pareiškėjas įrodinėja palikimo priėmimo faktą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės turėjo būti vertinamos kartu su tuo, jog paveldėtojas tyčia nuo kito paveldėtojo slepia paveldimo turto faktą ir kiekį, nėra pakankamos palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu faktui įrodyti. Suinteresuotas asmuo L. P. A. P. tyčia melagingai nurodė, kad palikėjas po mirties nepaliko jokio turto ir per šį laiką tikslingai rinko įrodymus (mokėjimo kvitus), kad vėliau šiais įrodymais remdamiesi galėtų inicijuoti šią civilinę bylą. Todėl šie įrodymai, surinkti apgaulės įtakoje, nelaikytini pakankamais palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu įrodyti. Teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas slėpė palikimo faktą. Su A. P. mama V. Ž. bendravęs L. P. ir jo žmona melavo, kad palikėjas po mirties nepaliko jokio turto. Teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas siekė paveikti A. P., kad ši atsisakytų priimti palikimą. Suvokimas, kad ir kitas asmuo turi teisę pretenduoti į palikimą, neleidžia susiformuoti manymui, kad priimamas turtas valdomas kaip savo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės įmonė Turto bankas prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas L. P. ir suinteresuotas asmuo L. P. prašo atmesti A. P. apeliacinį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistu. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:
10.1. Nurodė, kad priešingai nei teigia A. P., sprendime nustatyta, kad pareiškėjo valdymas pasireiškė ne tik butui tenkančių komunalinių mokesčių apmokėjimu, tačiau taip pat ir – nepertraukiama buto priežiūra ir valdymu, t. y. pareiškėjas moka komunalinius mokesčius, prižiūri ir remontuoja buto patalpas, siekdamas pagerinti jų būklę, taip pat tvarko, prižiūri palikėjui priklausiusį žemės sklypą, o taip pat pareiškėjas po palikėjo mirties priėmė visus jo paliktus asmeninius ir namų apyvokos daiktus. Pažymi, kad posėdžio metu taip pat išsamiai nurodė aplinkybes, susijusias su faktiniu turto valdymu. A. P. niekaip savo veiksmais neprisidėjo prie palikėjo turto priežiūros.
10.2. Nurodė, kad pareiškėjas, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, negalėjo kiekvieną mėnesį Lietuvoje sumokėti buto komunalinių mokesčių. Tačiau tai nereiškia, kad komunaliniai mokesčiai nebuvo apmokėti pareiškėjo piniginėmis lėšomis. Dalis mokėjimų buvo atlikta paties pareiškėjo, jam grįžus į Lietuvą, likusi dalis – pasitelkus kitus asmenis (t. y. paprašius juos sumokėti ir atlyginus patirtas išlaidas). Pažymi, kad pareiškėjui yra perduoti originalūs komunalinių mokesčių apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Minėta aplinkybė patvirtina tai, kad buto komunaliniai mokesčiai apmokėti pareiškėjo sąskaita. Byloje nebuvo nustatyta kitų asmenų, kurie, kaip nurodo A. P., galėjo apmokėti minėtas Buto išlaikymo išlaidas, todėl jokio realaus pagrindo abejoti nurodytomis aplinkybėmis nėra. Atliktų mokėjimų už komunalinių mokesčius aplinkybės buvo išsamiai aptartos bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu A. P. neteikė prašymų, susijusių su dokumentų išreikalavimu. Nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti tuo, kad buto išlaikymo išlaidos galėjo būti apmokamos kito asmens sąskaita (lėšomis) už tai, pareiškėjui neatsiskaitant.
10.3. Mano, kad A. P. nepagrįstai kelia abejones pareiškėjo sąžiningumu. Nurodo, kad A. P. pati turėjo pasirūpinti tuo, kad būtų prisidėta prie turto išlaikymo bei priežiūros, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad A. P. daugiau nei 10 metų nebendravo nei su pareiškėju, nei su suinteresuotu asmeniu. Mano, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad sprendimu bus pažeistos nepilnamečio vaiko (A. P., kuri šiuo metu jau yra pilnametė) teisės ir teisėti interesai. Nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo slepiamas palikimo faktas. Žinodama apie palikėjo mirtį, A. P. turėjo visas galimybes išsiaiškinti iš ko susideda palikimas bei kreiptis dėl jo priėmimo (kas ir buvo padaryta, nepaisant pažeisto termino). Nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų niekada neneigė A. P. teisės į palikimo dalį. O tai, kad jai buvo pateiktas pasiūlymas, susijęs su pinigine kompensacija, niekaip neįrodo tariamo nesąžiningumo. Kaip minėta, toks pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgiant į palikėjo turimus kreditorinius įsipareigojimus. Kita vertus, visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija tai, kad A. P. pasiūlymo nepriėmė, terminas palikimui priimti jai atnaujintas teismine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo apeliacinėje instancijoje esmė
14. Pareiškėjas L. P. yra L. P., gimusio (duomenys neskelbtini) , mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.
15. Palikėjo (duomenys neskelbtini) mirties įraše užfiksuotas adresas (duomenys neskelbtini).
16. Pareiškėjo tėvas L. P. yra (buvo) Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs Lietuvoje. Palikėjas (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
17. Iš Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2022 m. lapkričio 28 d. rašto nustatyta, kad notarė, nurodė, jog pareiškėjas į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Taip pat notarė pažymėjo, kad Gyventojų registro duomenimis, yra ir kitų įpėdinių, o vienas iš palikėjų įpėdinių yra nepilnametis.
18. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro 2023 m. liepos 21 d. duomenimis, palikėjas nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje : (duomenys neskelbtini).
19. Mokėjimo nurodymai: uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Perlas finance kvitas patvirtina, kad 2022 m. balandžio 23 d. apmokėta 1,90 Eur akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ už paslaugas; 2022 m. balandžio 23 d. apmokėta 52,25 Eur AB „Klaipėdos energija“ už paslaugas; 2022 m. balandžio 23 d. apmokėta 15 Eur UAB „Civinity namai Klaipėda“ už paslaugas; 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo apmokėta 8,39 Eur AB „Klaipėdos vanduo“; 2022 m. rugpjūčio 30 d. apmokėta 26,36 Eur UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“; 2022 m. rugpjūčio 30 d. apmokėta 13,23 Eur UAB „Civinity namai Klaipėda“ už paslaugas; 2022 m. rugsėjo 30 d. apmokėta 12,17 Eur AB „Klaipėdos vanduo“ už paslaugas; 2022 m. spalio 25 d. apmokėta 1,25 Eur AB „Klaipėdos vanduo“ už šildymą, karštą vandenį; 2022 m. spalio 25 d. apmokėta 25,86 Eur apmokėta UAB „Civinity namai Klaipėda“ už paslaugas; 2023 m. sausio 18 d. buvo apmokėta 100,76 Eur AB „Klaipėdos energija“; 2023 m. vasario 10 d. buvo apmokėta 34,13 Eur AB „Klaipėdos vanduo“; 2023 m. vasario 10 d. apmokėta 10,92 Eur UAB „Ignitis“ už elektros tiekimą; 2023 m. vasario 10 d. apmokėta UAB „Civinity namai Klaipėda“ 38,34 Eur už paslaugas. Kartu su apmokėjimai pateikti UAB „Civinity namai Klaipėda“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Ignitis“, AB „Klaipėdos vanduo“ pranešimai dėl teikiamų sąskaitų.
20. Iš 2022 m. birželio 9 d. rangos sutarties (toliau – ir Rangos sutartis) nustatyta, kad L. P. (pareiškėjas) sudaro rangos sutartį su D. J. dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), hidroizoliacijos ir paruošimo remonto darbams. Rangos sutarties 2.2 punktu numatyta, kad darbai privalo būti pabaigti iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. Rangos sutarties 3.1 numatyta, kad bendra darbų kaina – 780 Eur. Sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai 2022 m. birželio 25 d., 2022 m. liepos 12 d., 2022 m. liepos 25 d. patvirtina darbų apmokėjimą.
21. VĮ Registrų centras gyventojų registro 2023 m. vasario 22 d. išrašas patvirtina, jog L. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė ištuokoje, ištuokos data (duomenys neskelbtini).
22. VĮ Registrų centras gyventojų registro 2023 m. kovo 15 d. išrašas patvirtina, jog kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra, palikėjo vaikai: L. P., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini).
23. VĮ Registrų centras gyventojų registro 2023 m. kovo 21 d. išrašas patvirtina, jog A. P. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę 2023 m. vasario 1 d.
24. Iš 2023 m. kovo 21 d. Plungės rajono 1-ojo notaro biuro notarės rašo nustatyta, jog testamentų registre apie mirusio L. P., gim. (duomenys neskelbtini), priėmimo / atsisakymo faktą duomenų nėra.
25. Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5152-1024/2023 tenkino A. P. pareiškimą, atnaujino pareiškėjai V. Ž. įstatymo nustatytą terminą mirusio L. P. (miręs 2022 m. balandžio 4 d.) palikimui nepilnametės dukters A. P. vardu priimti.
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, jo atstovo, taip pat suinteresuotų asmenų žodinius paaiškinimus, nusprendė, kad byloje buvo įrodytas veiksmų faktas (turto perėmimas) ir pobūdis (aktyvūs veiksmai), iš kurių būtų galima nustatyti, kad pareiškėjas priėmė tėvo palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Apeliacinio skundo argumentais suinteresuotas asmuo A. P. nesutinka su byloje nustatytų aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų vertinimu sprendžiant dėl palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
27. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
28. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
29. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
32. Nagrinėjamos bylos atveju faktą, kad po tėvo mirties pradėjo valdyti jam priklausantį turtą, pareiškėjas įrodinėjo rašytiniais įrodymais, sutartimi dėl buto remonto, paaiškinimais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo rašytinius įrodymus, paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį žinomą ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo mirties likusį žinomą turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys VĮ ,,Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir L. P. pareiškėjo prašomam nustatyti juridiniam faktui neprieštaravo. Suinteresuotas asmuo A. P. nesutikimo su juridinio fakto nustatymu, teikė argumentus dėl pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, ginčijo faktą, jog pareiškėjas mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo A. P. mano, jog pareiškėjui gyvenant Jungtinėje Karalystėje, o mokesčius mokant Lietuvoje, liko neišsiaiškinti, kas moka mokesčius už butą, reiškia, pareiškėjas nebuvo vienintelis asmuo, kuris rūpinosi butu.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens A. P. įvardytos abejonės nepaneigia pareiškėjo įrodinėjamų aplinkybių, kad palikėjo butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi pareiškėjas. Pirmiausiai dėl to, kad valdymo faktą pareiškėjas įrodinėjo ne tik rašytiniais įrodymais apie komunalinių mokesčių mokėjimą už buto, (duomenys neskelbtini), išlaikymą, bet ir rangos sutartimi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto. Suinteresuotas asmuo A. P. neteikė pareiškėjo tokius rašytinius įrodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė kitų šiuos paaiškinimus paneigiančių aplinkybių, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais kaip patikimu įrodymu (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo A. P. tik deklaratyviai nurodo, kad pareiškėjas nebuvo vienintelis butu, esančio (duomenys neskelbtini), besirūpinęs asmuo, tačiau nenurodo nei kas tas asmuo galėtų būti, nei koks jo interesas rūpintis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Juo labiau, byloje yra pateikti originalios sąskaitos už paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), apmokėjimai už pateiktas sąskaitas, pateikta rangos sutartis sudaryta tarp pareiškėjo ir rangos paslaugas teikiančio asmens ir duomenys apie atsiskaitymą už rangos darbus. Tai, kad pareiškėjo pavedimu kitas asmuo galėjo mokėti komunalinius mokesčius, nepaneigia fakto, jog pareiškėjo iniciatyva komunaliniai mokesčiai buvo mokami. Pažymėtina, kad sudarytos rangos sutarties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto, kuri taip pat patvirtino valdymo faktą, suinteresuotas asmuo A. P. neginčijo. Rangos sutartis taip pat patvirtina buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo faktą. Esant išdėstytam suinteresuoto asmens A. P. abejonės pareiškėjo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdybą, patikimumu laikytinos nepagrįstomis.
34. Suinteresuotas asmuo A. P. mano, kad pareiškėjas slėpė palikimo faktą, yra įsitikinusi, jog pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. P. tikslingai siekė pašalinti ją nuo palikimo ir jį pasilikti sau, mano, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas.
35. Iš tiesų bylos duomenys patvirtina, jog suinteresuoto asmens įstatyminė atstovė V. Ž. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (civilinė byla Nr. 2YT-5152-1024/2023). Teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi terminas atnaujintas. Bylos duomenys patvirtina, jog apie palikėjo mirtį suinteresuotas asmuo L. P. informavo suinteresuoto asmens A. P. įstatyminę atstovę 2022 m. balandžio 8 d. per Messenger programėlę, t. y. beveik iš karto po paaiškėjusio fakto apie palikėjo mirtį (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių faktų apie pareiškėjo ar suinteresuoto asmens L. P. nesąžiningumą. Nurodomos aplinkybės apie tarpusavio šalių nesutarimus, santykių nepalaikymą nedarė įtakos tam, kad apie palikėjo mirtį suinteresuotas asmuo A. P. būtų (ne)informuota. Atsižvelgiant į tai, jog tuo metu buvusios nepilnametės A. P. įstatyminė atstovė buvo informuota apie palikėjo mirtį, ji galėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant išsiaiškinti tiek iš ko susideda palikėjo turtas, tiek kreiptis dėl palikimo priėmimo, tačiau laiku to nepadarė. Teismo vertinimu, sužinojusi apie palikėjo mirtį suinteresuotas asmuo A. P., veikdama per įstatyminę atstovę, turėdama materialinį teisinį interesą – įgyvendinti teisę paveldėti ir tokiu būdu įgyti palikimą, turėjo prerogatyvą pasirinkti palikimo priėmimo būdą.
36. Kaip patvirtina bylos duomenys, suinteresuotam asmeniui A. P. terminas priimti palikimą buvo atnaujintas ir savo teisę priimti palikimą ji galės įgyvendinti. Pažymėtina, nors suinteresuotas asmuo A. P. ir teigia, kad apie tam tikras aplinkybes nebuvo informuota, tačiau akcentuotina, kad kiekvienas įpėdinis, priimdamas palikimą, neturi pareigos derinti savo veiksmų su kitais įpėdiniais. Suinteresuotas asmuo A. P. nurodo, kad ji turėjo interesą rūpintis palikėjo turtu, tačiau nebuvo informuota apie tokį turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes, jog palikėjo turtas yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra registruoti viešuosiuose registruose, suinteresuotas asmuo A. P. ar jos įstatyminė atstovė galėjo faktą dėl palikėjo turto pasitikrinti viešuosiuose registruose. Tokio palikėjo turto nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo nuslėpti niekaip negalėjo, nes daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą išviešintos viešuosiuose registruose.
37. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. P. argumentuoja, kad teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus, turėjo vertinti, jog byloje dalyvauja nepilnametis.
38. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-916/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Nedispozityviose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi visų priemonių, kad būtų išaiškintos visos svarbios bylai aplinkybės. Būtent teismo iniciatyva į bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta A. P. (2023 m. rugpjūčio 18 d. protokoline nutartimi). Byloje surinkti duomenys, kurie leido teismui įsitikint pareiškėjo pareikšto reikalavimo pagrįstumu ir pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog suinteresuoto asmens A. P. interesai nebus pažeisti tenkinus pareiškimą, kadangi teismo nutartimi jai atnaujintas terminas palikimui priimti. Nagrinėjamoje byloje bylos ribas apibrėžė pareiškimas: pilnamečio asmens pareiškimas dėl juridinio fakto, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo (palikėjo) mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, nustatymas. Apeliacinės instancijos vertinimu nepilnamečio asmens interesai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti, teismo pareiga būti aktyviu įgyvendinta, tokie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą dėl pareiškimo patenkinimo.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo. Suinteresuoto asmens A. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.