Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant pareiškėjo L. P. ir suinteresuoto asmens L. P. atstovui advokatui Dariui Matulevičiui, suinteresuotam asmeniui L. P., suinteresuoto asmens A. P. įstatyminei atstovei V. Ž. ir advokato padėjėjai Dovilei Šakalienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. P., A. P., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. P. ir jo atstovas advokatas Darius Matulevičius prašo pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. P. ir jo atstovas advokatas Darius Matulevičius prašo pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. P. įstatyminė atstovė V. Ž. ir advokato padėjėja Dovilė Šakalienė prašo pareiškimo netenkinti.

Institucijos teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadomis tenkinus pareiškimą bus pažeisti nepilnamečio vaiko A. P. interesai, nes ji taip pat turi teisę pretenduoti į palikėjo L. P. palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Juridiniai faktai - tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta - paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas L. P. yra L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) Breach Barns medelyne, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Watham Abbey, sūnus. Pareiškėjo tėvas L. P. yra/buvo Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs Lietuvoje. Palikėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Be to, VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro 2023 m. liepos 21 d. duomenimis, palikėjas nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje : 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro pavadinimu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro pavadinimu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro pavadinimu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro pavadinimu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 10/89 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro pavadinimu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro pavadinimu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); Statinius, esančius (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro pavadinimu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. ir kadastro pavadinimu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais : gyvenamuoju namu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Į Jungtinę Karalystę palikėjas vyko padėti pareiškėjui dirbti ūkio darbus, dėl šios priežasties palikėjo 2022 m. gegužės 7 d. mirties įraše užfiksuotas adresas Breach Barns medelyne, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Watham Abbey, Eseksas. Byloje nėra duomenų bei įrodymų, jog palikėjas L. P. Jungtinėje Karalystėje būtų įsigijęs gyvenamąjį būstą, ar/ir kitą nekilnojamą turtą, bei kad siekė perkelti savo nuolatinę gyvenamąją vietą bei socialinius ir/ar ekonominius interesus (CPK 178 straipsnis). Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, kad palikėjui nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, dėl to prielaida turi būti motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų nurodytas aplinkybes, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) Breach Barns medelyne, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Watham Abbey, palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika (CPK 178 straipsnis).

Taip pat byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2022 m. lapkričio 7 d., siekdamas paveldimą tėvo turtą įgyti nuosavybėn, su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą kreipėsi į Plungės rajono 1-ojo notaro biuro notarę I. Š. ir nurodė, kad yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, po palikėjo mirties likusį nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), valdo, juo disponuoja, prižiūri, moka visus mokesčius ir prašė nustatyti, kad jis, L. P., priėmė palikimą po savo tėvo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti bei išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į turtą likusį po jo tėvo L. P. mirties. Notarė 2022 m. lapkričio 28 d. raštu pareiškėjui atsakė į minėtą prašymą ir nurodė, kad jis yra praleidęs įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti bei pasiūlė kreiptis su pareiškimu į teismą dėl termino palikimo priėmimui atnaujinimo.

Įstatymu nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris yra pagrindas įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusius visą palikimą. Kasacinio Teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Pareiškėjas pateikė byloje įrodymus, jog priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti po palikėjo mirties likusį turtą, t. y. nepertraukiamai ir iš savo asmeninių lėšų prižiūri, valdo palikėjo butą adresu (duomenys neskelbtini), - moka komunalinius mokesčius už būsto administravimo ir priežiūros paslaugas UAB „Civinity namai Klaipėda“, patalpų šildymą ir karštą vandenį AB „Klaipėdos energija“, vandens tiekimo, nuotekų priežiūros paslaugas AB „Klaipėdos vanduo“, elektros tiekimo paslaugas UAB „Ignitis“, atliekų tvarkymo paslaugas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, prižiūri ir remontuoja buto patalpas, siekdamas pagerinti jų būklę; taip pat tvarko, prižiūri ir palikėjui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), - yra susitaręs dėl šio žemės sklypo nuomos su UAB (duomenys neskelbtini); taip pat pareiškėjas po palikėjo mirties priėmė ir visus jo paliktus asmeninius ir namų apyvokos daiktus. Nors suinteresuoto asmens A. P. atstovės bylos nagrinėjimo metu nesutinka su pareiškėjo šiomis nurodytomis aplinkybėmis bei jo pateiktais byloje įrodymais, tačiau savo įrodymų neteikė, nurodytų faktinių aplinkybių bei pareiškėjo pateiktų byloje įrodymų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, jų nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

Nors pareiškėjas palikimo atsiradimo vietos notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikė praleisdamas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, byloje pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti po palikėjo mirties likusį turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Todėl, ištyrus bei įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, daroma išvada, jog pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. P. po savo tėvo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą, tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Taip pat teismas sprendžia, jog patenkinus nagrinėtus pareiškėjo prašymus, nepilnametės A. P. interesai, jos teisės šiame paveldėjimo procese nėra pažeidžiamos, apribojamos ar kitaip suvaržomos, tuo labiau – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos A. P. atstovės V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. P., L. P. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nutarta atnaujinti pareiškėjai V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą mirusio L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini) palikimui nepilnametės dukters A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) Breach Barns medelyne, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Watham Abbey, palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublika.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. P. po savo tėvo L. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.