- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- 2-252-494/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01902-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- J. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone
- Atsakovas
- P. M.
institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovui Dmitrij Charitonov,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atsakovui P. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu, kuriame prašo:
1.1. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. 202 tarp J. M. ir P. M. nutraukti ir nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
1.2. Priteisti iš atsakovo P. M. nepilnamečio sūnaus I. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir dukros K. M. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250,00 Eur kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikams sueis pilnametystė ir periodines išmokas kasmet indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka.
1.3. Priteisti iš atsakovo 2350,00 Eur turtinį reikalavimą už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šeimos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu susikūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
3. Kaip nurodoma ieškinyje, šiuo atveju atsakovo P. M. kaltė yra akivaizdi dėl žiauraus elgesio su ieškove vaikų akivaizdoje, besaikio girtuokliavimo, grasinimo susidorojimu, įžeidinėjimu ir fizinio smurto panaudojimu, dėl ko ji daugelį kartų kreipėsi į policiją. Atsakovo amoralumas pasiekė tokią ribą, kad į jų gyvenamąją vietą atsivesdavo „laisvo elgesio“ merginas, o kada ji prieštaraudavo, tai kildavo iš jo pusės fizinis smurtas, jis tiesiog smarkiai primušdavo ieškovę vaikų akivaizdoje. Visa tai įrodo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus rajono 6-jo skyriaus nutarimas Nr.01-I-06631-16, kuriame užfiksuotas jo besaikis smurtas ieškovės atžvilgiu. Būtent su koja spyrė jai į krūtinę, o kai ji nukrito ant lovos, rankos kumščiu pradėjo mušti į veidą ir galvos sritį ne mažiau kaip 30 smūgių. Policijai prisipažino, kad tikrai smūgiavo, tačiau „smūgių neskaičiavo“. Kai ji pradėjo šaukti, atsakovas suspaudė gerklę ir pradėjo smaugti, tačiau nuo jos riksmo atsakovas paleido jos kaklą. Policijoje gailėjosi, tačiau ir po to, savo žiaurumo neatsisakė, dažnai paleisdavo į darbą savo rankas ieškovės atžvilgiu, buvo atvejų kada už plaukų tampė nukritusią ant grindų, todėl bendras gyvenimas neįmanomas, ieškovė dėl atsakovo žiaurumo privalėjo persikelti su vaikais į kitą gyvenamąją vietą.
4. Kaip sutuoktiniai, jau daugiau kaip 2 metai negyvena šeimyninio gyvenimo ir neveda bendro ūkio dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Yra ir kitų priežasčių, dėl kurių santuokoje kartu, viename name, gyvenimas neįmanomas, nes ieškovės pastangos išgydyti atsakovą nuo alkoholio, ko pasėkoje net tris kartus buvo „užkoduotas“ nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, bet nepadėjo. Girtuokliavo, nedirbo ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nesirūpino vaikais bei jų auklėjimu, buvo neištikimas, ir toliau gyveno amoralų gyvenimą, todėl ši santuoka iširo būtent dėl atsakovo P. M. kaltės. Būtent prieš 2 metus ieškovei teko su vaikais išsikelti į kitą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
5. Kaip nurodoma ieškinyje, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.100 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Sutinkamai su VĮ „Regitra“ 2020 m. vasario 11 d. pažyma Nr. (1.13E)-S-1739 bendros sutuoktinių nuosavybės yra šie automobiliai:
5.1. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas keleivinis automobilis ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir įregistruotas sutuoktinio P. M. vardu. Ieškovei nežinant 2020 m. sausio 15 d. buvo parduotas. Šio automobilio pardavimo kainą vertinama 1400,00 Eur, todėl ieškovei priklauso ½ šio automobilio kainos, t. y. 700,00 Eur šio automobilio vertės, kadangi atsakovas visas gautas pinigines lėšas už automobilį pasisavino asmeniškai.
5.2. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) nupirktas keleivinis automobilis ,,Opel Zafira“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruotas sutuoktinio P. M. vardu, tačiau 2020 m. sausio 25 d. be ieškovės žinios buvo parduotas, kaina 300,00 Eur, ieškovei priklauso ½ dalis automobilio vertės 150,00 Eur, nes gautas lėšas pasisavino asmeniškai.
5.3. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) nupirktas keleivinis automobilis ,,VW Passat” valstybinis numeris 870 įregistruotas sutuoktinio P. M. vardu, 2020 m. sausio 15 d. parduotas už 1000,00 Eur, todėl ieškovei priklauso ½ automobilio kainos 500,00 Eur.
5.4. Santuokos metu 2018 m. vasario 28 d. nupirktas keleivinis automobilis ,,Ford Galaxy” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juo naudojasi atsakovas. Automobilio kaina 2000,00 Eur, ieškovės ½ dalį sudaro 1000,00 Eur.
6. Bendra turtinių reikalavimų ieškovei priklausanti piniginė suma yra (700+150+500+1000) 2350,00 Eur už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
7. Sutinkamai su VĮ „Registrų centro“ 2020 m. vasario 25 d. pažymomis, teismą informavo, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto – žemės sklypų, kurie atsakovo yra paveldėti, būtent:
7.1. žemės sklypo 1/12 dalis, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina 25780,00 Eur;
7.2. gyvenamojo namo ir 17-kos ūkinių pastatų 1/6 dalis, esančių Vilniaus r. sav., unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos kaina su ūkiniais pastatais apie 10000,00 Eur.
8. Kaip nurodoma ieškinyje, šis atsakovo nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas įrodo, jog atsakovas pajėgus mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas „orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius-teiktino iš abiejų tėvų. Vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004-04-26 nutartis c.b. Nr.3K-3-259/2004). Orientacinio kriterijaus nustatymas reiškia, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia“ (Šiaulių apyg. teismo Civil. Bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr.2A-493-357/2012), kadangi savaime aišku ieškovės 17-metei dukrai K. M. ir 10-mečiui sūnui I. M. būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, mokslo reikmenys, būreliai, ekskursijos) reikalauja milžiniškų piniginių lėšų, kurių ieškovė neturi, todėl iš savo uždarbio ji stengiasi tik minimaliai tenkinti vaikų poreikius. Orientaciniai vaikų poreikiai: maistas 150,00 Eur.; higienos reikmenys 30 Eur; drabužiai 100 Eur; vaistai, vitaminai 40 Eur; laisvalaikis, atostogos 50 Eur; žaislai, paspirtukas 200 Eur; mokymo priemonės, vadovėliai 300 Eur; buto komunalinės paslaugos 60 Eur; automobilio kuras 70 Eur.
10. Kaip nurodė, jog 2-jų vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovė išleidžia virš 1000,00 Eur, todėl tenka skolintis iš motinos ir giminių.
11. Atsakovas neprisideda piniginėmis lėšomis prie vaikų auklėjimo, kadangi „oficialiai nedirba“, tačiau faktiškai yra specialistas-statybininkas ir dirba nelegaliai juodus statybinius darbus, betonuoja, kloja plytas, veda elektrą, atlieka medžio ir įvairius metalo bei automobilių remonto darbus, tačiau be jokių darbo sutarčių gauna nemažas pinigines sumas, kurių savo vaikams niekada neduoda.
12. Po santuokos nutraukimo vaikai pasilieka gyventi su motina, o atsakovui suteikiama teisė matytis su vaikais be apribojimų, jeigu tam neprieštarauja vaikai.
13. Kaip nurodoma, jokių paskolų bankuose neturi. Vaikai pasilieka gyventi su motina J. M., adresu (duomenys neskelbtini).
14. Po santuokos nutraukimo šalims lieka šios pavardės: J. M. ir P. M..
15. Teisme gauta Skyriaus išvada, kurioje nurodoma, kad ieškovė nurodo, kad jau daugiau nei du metai sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio. Ieškovės teigimu, atsakovas buvo jai neištikimas, naudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpino vaikais, nedalyvavo jų auklėjime. Šiuo metu sutuoktiniai gyvena atskirai.
16. Siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, Skyriaus atstovė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo bendrauta su nepilnamečiais K. M. ir I. M.. Mergina pasakė, kad šiuo metu gyvena su mama, močiute ir broliu I. M.. K. M. mokosi Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) S. M. gimnazijoje. I. M. mokosi Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. K. M. nurodė, kad su tėvu bendrauja dažnai telefonu. Mergina pasakoja, kad iš tėvo per paskutinius metus gavo 50,00 Eur, bet turėjo prašyti, o lauktuvių ar saldumynų tėvas atveža labai retai. I. M. taip pat nurodo, kad tėvas jam kažkada davė 20,00 Eur. Vaikai pasakė, kad nori gyventi su motina, nes su tėvu būtų sunku gyventi dėl to, kad jis dažnai būna neblaivus.
17. Susisiekus telefonu su atsakovu, P. M. paaiškino, kad šiuo metu darbo reikalais kasdien anksti ryte vyksta i (duomenys neskelbtini), o į savo namus grįžta vėlai vakare (21-22val.), todėl dabartiniu metu neturi galimybės susitikti su Skyriaus specialistais.
18. Kaip nurodoma išvadoje, CK 3.62 straipsnio 3 dalis ir 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
19. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, nors ir nurodė ieškinyje, kad vaikai pasilieka gyventi su motina, atskiro prašymo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra akcentavęs, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarime Nr. 35 dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium nurodyta, kad: „teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių). Vaiko prisirišimas prie kiekvieno iš tėvų yra svarbi sąlyga, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, jeigu toks prisirišimas yra natūralus ir nėra nulemtas tėvo (motinos) netinkamo elgesio, tik dėl savanaudiškų paskatų siekiant paveikti vaiko nuomonę spręsdamas vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, teismas taip pat turi išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu“. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuolat gyvena su motina, kuri tinkamai rūpinasi vaikais, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.
20. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kaip nurodoma, jog būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką, taikydamas materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymo našta turi būti paskirstyta tarp tėvų. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio l dalis).
21. Byloje nėra patikslintu duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, bet siekdami apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdami į įstatymo normas ir teismų praktiką, mano, kad priteistinas iš atsakovo išlaikymas kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis neturi būti mažesnis nei 220,00 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
22. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Ieškovė nurodė, kad atsakovas galės matytis su vaikais be apribojimų, jeigu tam neprieštarauja vaikai.
23. Iš esmės neprieštaraujant ieškovės pozicijai leisti atsakovui bendrauti su vaikais be apribojimu, atkreipė dėmesį, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje numatyta, kad: „Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 267 straipsnis įtvirtina draudimą priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Teismo procesiniai sprendimai turi būti konkretūs ir aiškūs, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sąlyginį sprendimą, nes jo nustatytos bendravimo tvarkos antro punkto įgyvendinimą susiejo su sąlyga – vaiko noru. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria vaiko išleidimas pas ieškovą susaistytas vaiko noro, naikintina“(LAT civilinė byla Nr. 3K-3-444/2014).
24. Atsižvelgdamas į esamą teisinį reglamentavimą, mano, kad atsakovo ir vaikų bendravimo klausimas turi būti išspręstas be papildomų sąlygų (vaikų sutikimas) varžančių tėvo teise bendrauti su vaikais. Atsiradus sunkumams bendravime su vaikais (pvz. vaikų nenoras bendrauti su tėvu), vaiko įstatyminiai atstovai galės kreiptis pas kompetentingus specialistus (pvz. psichologas), kad būtų atstatytas pozityvus tėvo ir vaikų tarpusavio ryšys. Vadovaudamasis CPK 252 straipsnio nuostata, nurodė, kad pateiks savo galutinę išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.
25. Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 3TSD-1497 matyti, kad Skyrius Vilniaus rajone vyriausioji specialistė R. D. 2020 m. rugpjūčio 26 d., 15.50 val. susitiko su K. M., gim. (duomenys neskelbtini) Susitikimo tikslas: išklausyti nepilnametės nuomonę vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir vaikų išlaikymo priteisimo. Susitikimo vieta: (duomenys neskelbtini).
26. Vaiko nuomonės/vaiko pažiūrų ir norų išsiaiškinimas: apsilankymo metu buvo bendrauta su K. M. individualiai, nedalyvaujant kitiems asmenims. Pasak nepilnametės, ji mokysis 12 klasėje Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) S. M. gimnazijoje. Mokslai sekėsi gerai, labai pasiilgo mokyklos draugų bei klasiokų. Praeitas mokslo metais papildomai lankė mokykloje esantį šokių būrelį, kurį planuoja ir šiais metais lankyti. Mergina skundėsi, kad karantino metu buvo labai sunku mokytis, trūko draugų, bendravimo. Į mokyklą K. M. eina pėsčiomis apie 10 minučių. Mergina svajoja apie dizaino studijas užsienyje. Šeimoje šiuo metu gyvena su mama, broliu U. M. ir močiute. Su broliu kartais pykstasi, bet sugyvena gerai. Močiutė yra mylima, brangi. Mergina minėjo, kad aplink kaime turi draugų, su kuriais praleidžia didesnę dalį laisvalaikio. K. M. sakė, jog su tėčiu bendrauja dažnai telefonu, paskutinį kartą matėsi prieš tris dienas, tėtis buvo užsukęs į svečius pasikalbėti, bet mergina pas tėtį užsuka tik tada, kai jis blaivus. K. M. pasakoja, kad iš tėčio per šiuos paskutinius metus gavo 50,00 Eur, bet turėjo prašyti, o lauktuvių ar saldumynų tėtis atveža labai retai. Su tėčio mama, močiute, K. M. teigia, kad bendrauja, nes močiutė gyvena tame pačiame name kaip ir tėtis. Mergina tvirtina, kad nori gyventi tik su mama, nes su tėčiu būtu sunku dėl to, kad jis dažnai būna neblaivus. Ji teigia esanti laiminga, viskuo aprūpinta, jai visko užtenka.
27. Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 3TSD-1500 matyti, Skyrius Vilniaus rajone vyriausioji specialistė R. D. 2020 m. rugpjūčio 26 d., 15.30 val. susitiko su I. M., gim. (duomenys neskelbtini) Susitikimo tikslas: išklausyti nepilnamečio nuomonę vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono namams ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir vaikų išlaikymo priteisimo. Susitikimo vieta: (duomenys neskelbtini). Vaiko nuomonės/vaiko pažiūrų ir norų išsiaiškinimas: apsilankymo metu buvo bendrauta su I. M. individualiai, nedalyvaujant kitiems asmenims. Pasak berniuko, jis mokysis 5 klasėje Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Mokslai sekėsi gerai, labai pasiilgo mokyklos draugų bei klasiokų. Papildomai lankė mokykloje esančius šokių ir futbolo būrelius, kuriuos planuoja ir šiais metais lankyti. Į mokyklą ir iš mokyklos vaikas važiuoja mokykliniu autobusiuku. Šeimoje šiuo metu gyvena su mama, sese K. M. ir močiute. Su sese kartais pykstasi, bet sugyvena gerai. Močiutė yra mylima, brangi. Namuose, (duomenys neskelbtini), turi labai gerą draugą, su kuriuo praleidžia visą laisvalaikį, netoli gyvena ir kiti draugai, su kuriais vaikas dažnai susitinka. U. M. sakė, jog su tėčiu bendrauja dažnai, paskutinį kartą matėsi prieš tris dienas, tėtis buvo užsukęs į svečius pasikalbėti, pažadėjo greit vėl atvykti, nes, vaiko teigimu, tėtis pasiilgsta jų. Berniukas prasitarė, kad norėtų nuvažiuoti pas tėtį svečiuotis ilgiau, tačiau tėtis vartoja alkoholį, todėl vaikui nepavyksta svečiuotis su nakvyne, nors kiekvienu atvykimu tėtis vis žada, kad nebegers. U. M. sako, kad kažkada tėvas davė jam 20,00 Eur, bet juos vaikas atidavė mamai. Kartais tėtis nuperka skanumynų. Buvusio gimtadienio proga iš tėčio gavo dovanų telefoną. Su tėčio mama, močiute, U. M. teigia, kad bendrauja, nes ji gyvena tame pačiame name kaip ir tėtis. Nepilnametis tvirtina, kad nori gyventi tik su mama, nes su tėčiu būtu sunku dėl to, kad jis dažnai būna neblaivus. Vaikas laimingas, viskuo aprūpintas, jam visko užtenka.
28. Iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 27 d. Skyriaus Vilniaus rajone vyriausiosios specialistės R. D. tarnybinio pranešimo Nr. 3TSD-1503 matyti, kad vadovaudamasi Skyriaus Vilniaus rajone patarėjo užduotimi 2020 m. rugpjūčio 24 d., U-137569 dėl J. M. civilinės bylos Nr. 2-7123-494/2020, susisiekė tel. Nr. 867986398 su P. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiu adresu (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu P. M. paaiškino, kad šiuo metu darbo reikalais kasdien anksti ryte (5-6 val.) vyksta į (duomenys neskelbtini), o į savo namus grįžta labai vėlai vakare (21-22 val.). Namuose, adresu (duomenys neskelbtini). dienos metu būna tik savaitgaliais. Vyras teigė, kad šiuo metu neturi galimybės darbo dienomis ir darbo valandomis susitikti su VTAS specialistais, bei bendrauti aktualiais šeimai klausimais.
29. Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. rugsėjo 4 d., 2020 m. spalio 22 d., 2021 m. kovo 10 d., pranešimas apie 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdį įteiktas 2021 m. kovo 27 d. Teismas neturi duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovas nepateikė atsiliepimo ir nedalyvavo teismo posėdyje.
30. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Santuoka turi būti nutraukta, nes atsakovas girtuokliauja, yra neištikimas, beveik du metai neveda bendro ūkio. Ji išėjo iš namų ir paliko viską. Šiuo metu gyvena pas savo motiną su vaikais. Per visus 2 metus vaikams skyrė tik 100,00 Eur. Vaikai juo domisi, o ne jis vaikais. Ieškovė dirba barmene, į rankas gauna 360,00-400,00 Eur. Santuokos metu įgytos 4 transporto priemonės. Jas įkainavo, vadovaudamasi pirkimo metu buvusiomis kainomis. Prašo iš atsakovo priteisti kompensaciją, kadangi jis pardavė kai kurias transporto priemones be ieškovės žinios ir pinigus pasiliko sau. Ieškovė vaikams skiria 1000,00 Eur. Labai daug padeda ieškovės mama. Ieškovės dukra šiuo metu mokosi vairavimo, o sūnus – lanko futbolą. Atsakovas dirba neoficialiai. Vaikai specialių poreikių neturi. Vaikai nuolat gyvena su ieškove. Paskolų neturi. Atsakovas jokios iniciatyvos bendrauti su vaikais nerodo. Prašo tenkinti ieškinį pilna apimtimi.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir paršo tenkinti pilna apimtimi.
32. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko tik nurodė, kad priteistinas išlaikymo dydis kiekvienam vaikui – po 240,00 Eur, atsižvelgiant į minimalią mėnesinę algą.
33. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
34. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. M. ir atsakovas P. M. turi nepilnamečius vaikus K. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad su atsakovu kartu nebegyvena apie du metus, atsakovas prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda, su vaikais bendrauja retai.
35. Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja ji neprieštarauja, kad vaikai bendrautų su atsakovu, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikams K. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, palikti jai santuokinę pavardę, priteisti 2350,00 Eur turtinį reikalavimą už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį ir bylinėjimosi išlaidas.
Dėl santuokos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
36. Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas.
37. CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.
Žemesnės instancijos teismas
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės motyvuodama tuo, kad ji su atsakovu negyvena beveik 2 metus, taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovo kaltė pasireiškia, jog jis neatsižvelgia į vaikų poreikius, neprisideda prie vaikų auginimo, išlaikymo, smurtauja prieš ieškovę, yra neištikimas, dažnai vartoja alkoholį.
39. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).
40. Šiuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, Skyriaus užfiksuota šalių nepilnamečių vaikų nuomonė patvirtina, jog atsakovas negyvena kartu su ieškove, šeima nesirūpina, neremia, neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo ir tokiu būdu pažeidžia savo, kaip sutuoktinio, pareigas.
41. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių teismui nepateikė, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis).
42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad šalių santuoka yra iširusi, dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas.
43. Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką tenkintinas visiškai. Ieškovė J. M. ir atsakovas P. M. santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su jais tvarkos.
44. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.
45. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų K. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, t. y. vaikų motina J. M.. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini). Atsakovas dėl minėtos aplinkybės atsiliepimo nepateikė, išvadą teikianti institucija nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymui su jų motina. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnamečio vaikų K. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina J. M. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).
46. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).
47. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiais sūnumi vaikais, jeigu vaikai patys nori bendrauti su atsakovu. Byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl ieškovės prašymas, jog vaikai su tėvu bendrautų, jei vaikai patys to nori, tenkintinas visiškai, tik papildomai teismas nurodo, jog atsakovas apie savo ketinimą bendrauti su vaikais kartu, ar su vienu iš jų atskirai, iš anksto suderina su ieškove laiką ir vietą.
48. Pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
49. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
50. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
51. Byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, tačiau aplinkybes, kad atsakovas dirba ir gauna pajamas patvirtino ne tik ieškovė, bet Skyriaus darbuotoja 2020 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime. Atsakovas dirba neoficialius darbus statybose ir pan. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turi automobilį ,,Ford Galaxy” (duomenys neskelbtini) juo naudojasi. Iš VĮ „Registrų centro“ duomenų matyti, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – žemės sklypų: žemės sklypo 1/12 dalis, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos kaina 25780,00 Eur; gyvenamojo namo ir 17-kos ūkinių pastatų 1/6 dalis, esančių Vilniaus r. sav., unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr.(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos kaina su ūkiniais pastatais apie 10000,00 Eur. Daugiau duomenų teismas apie atsakovo kilnojamą ar nekilnojamą turtą neturi. Ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos yra apie 400,00 Eur. Ieškovė akcentavo, kad prie vaikų išlaikymo prisideda jos mama, todėl vaikų poreikiai, kaip įmanoma, yra patenkinami. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė turi 3/8 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
52. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga: maistas 150,00 Eur.; higienos reikmenys 30 Eur; drabužiai 100 Eur; vaistai, vitaminai 40 Eur; laisvalaikis, atostogos 50 Eur; žaislai, paspirtukas 200 Eur; mokymo priemonės, vadovėliai 300 Eur; buto komunalinės paslaugos 60 Eur; automobilio kuras 70 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, kad tokios išlaidos egzistuoja, kad jų dydis, kurį nurodė ieškovė, iš tikrųjų atitinka realius vaikų poreikius.
53. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020).
54. Teismas pažymi, kad vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti vaiko poreikius. Pažymėtina, kad atsakovo gaunamas pajamos susijusios su darbo santykiais, iš turimų duomenų, nėra didelės, tačiau ieškovas turi kilnojamo ir nekilnojamo turto. Be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateiktas atsakovo atsiliepimas šiuo klausimu.
55. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.
56. Atsižvelgdamas į vaikų amžių, jų poreikius ir vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams K. M. gim. (duomenys neskelbtini) ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymas, mokamas po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnį).
57. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikams vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).
58. Ieškovė skirtina jos vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaikų turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais ir tik vaikų asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
59. Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
60. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių.
61. CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis); ii) turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka. Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).
62. Santuokos metu šalys neįgijo jokio nekilnojamojo (CK 3.59 straipsnis).
63. Remiantis bylos medžiaga ir valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis šalys solidarių kreditorinių įsipareigojimų neturi.
64. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovas savo pozicijos dėl pavardžių po santuokos nutraukimo neišreiškė, todėl atsakovo pavardė nekeičiama. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė „M.“, atsakovui paliekama jo turima pavardė – „M.“.
65. Teismas neturi duomenų, kad sutuoktiniai reikalautų vienas kito išlaikymo.
66. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2350,00 Eur turtinį reikalavimą už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį – už santuokos metu įgytas transporto priemones. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, minėto ieškovės reikalavimo neginčijo, o byloje yra duomenys, kurie patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netenkinti ieškovės prašymo šioje dalyje, todėl toks prašymas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintini 100 procentų.
68. Ieškovė teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų sumos, susijusios su advokato paslaugomis, todėl minėtas klausimas nespręstinas.
69. Ieškovė 2020 m. gegužės 12 d. sumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio. Už 2350,00 Eur turtinį reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio suma yra 53,00 Eur. Už išlaikymo priteisimą vaikams mokėtinas 135,00 Eur žyminis mokestis (12 mėnesių x 250,00 Eur x 2 vaikai x 3 proc. x 75 proc. = 135,00 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnis). Atsižvelgiant į visa teismas nurodo, kad 50,00 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo ieškovės naudai, o 138,00 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo, valstybės naudai.
70. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 15,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, tai iš atsakovo valstybės naudai priteistina 15,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. M. (P. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) registruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos liudijimas AA Nr. 080023, dėl atsakovo P. M. (P. M.) kaltės.
Ieškovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę „M.“, atsakovui P. M. (P. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę ,,M.“.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Nustatyti nepilnamečių vaikų K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. M., a. k. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas P. M. (P. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jeigu nepilnamečiai vaikai to nori ir iš anksto suderinęs su ieškove J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) laiką ir vietą.
Priteisti iš atsakovo P. M. (P. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kievienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo iki jų pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti vaikų motiną J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo P. M. (P. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2350,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kompensaciją už bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį.
Priteisti iš atsakovo P. M. (P. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).
Priteisti iš atsakovo P. M. (P. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 153,70 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 70 ct) (kas sudaro: 138,00 Eur žyminis mokestis, 15,70 Eur pašto išlaidos), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.