- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-19
- Bylos Nr.
- e2-318-1184/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04099-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- S. M.
- Advokatai
- Diana Latotina, Diana Latotina Micevičė
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ievai Rimdeikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui S. M. (S. M.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė J. J. prašo: 1) priteisti iš atsakovo S. M., vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki tol, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymas turi būti pervedamas į atsiskaitomąją sąskaitą esančią (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jo motina ieškovė J. J.; 2) priteisti iš atsakovo S. M., vaikui E. M., 5 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidaro už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. Vaiko išlaikymo įsiskolinimas turi būti pervedamas į atsiskaitomąją sąskaitą esančią (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys jo motina ieškovė J. J.; 3) nustatyti vaiko E. M., gyvenamąją vietą su mama ieškove J. J.; 4) nustatyti atsakovui S. M. neribotą bendravimo su dukra E. M., tvarką, kuri turi būti vykdoma atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų tenkinimą; 7) priteisti iš atsakovo S. M. valstybei visas dėl ieškovės reiškiamų reikalavimų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė J. J. ir atsakovas S. M. yra susilaukę vieno vaiko E. M.. Santuoka su atsakovu sudaryta nebuvo, tačiau ieškovė su atsakovu kartu gyveno iki 2017 metų ir pilnai abu išlaikė vaiką. Šalims išsiskyrus atsakovas dar iki 2022 metų reguliariai teikdavo savo vaikui išlaikymą tiek pavedimu tiek ir grynaisiais pinigais, kas per metus vidutiniškai sudarydavo po 2 500 Eur, tačiau nuo 2022 metų reguliarus išlaikymas nutrūko. Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2022 metų vaiko poreikių tenkinimui per 2022 metų gegužės ir birželio mėnesius skyrė po 200 Eur, tad nuo 2022 metų iki ieškinio pateikimo atsakovas prie vaiko poreikių prisidėjo tik 400 Eur suma. Ieškovė ne kartą minėjo atsakovui, kad vaikui reikalingas reguliarus išlaikymas, tačiau atsakovas šių klausimų nebuvo linkęs spręsti taikiai. Nurodė, jog viso apytiksliai vaiko poreikiai kas mėnesį sudaro 640,87 Eur. Pažymėjo, kad vaikui reikiamos sumos ieškovė yra nepajėgi skirti, todėl ypač dažnai tenka atsisakyti vaiko poreikių tenkinimo arba pasiimti vartojimo paskolą iš banko. Mano, kad vaiko poreikių patenkinimui iš atsakovo po 275 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis šiuo metu bus pakankamas išlaikymas siekiant patenkinti vaiko būtinus vystymosi poreikius maistui, aprangai, medikamentams, higienos, ugdymo priemonėms, žaislams, gyvenamajai patalpai išlaikyti bei kitoms reikmėms. Dalis vaiko poreikių yra dengiamos iš valstybės skiriamos išmokos, t. y. 85,75 Eur, o likusią vidutiniškai 555 Eur turi dalintis abu tėvai, t. y. vidutiniškai po 275 Eur. Be to, pažymėjo, kad atsakovas faktiškai neprisideda prie vaiko priežiūros, visą vaiko priežiūros naštą vykdo tik ieškovė. Mano, kad toks išlaikymo būdas šiuo metu geriausiai atitiks vaiko poreikius bei interesus, o taip pat, bus proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, kadangi atsakovas yra sveikas, gali dirbti ir turėti pajamas, vaiko priežiūros nevykdo. Teismui priteisus iš atsakovo išlaikymą vaikui E. M., ieškovė prašo teismo nustatyti jai uzufrukto teisę tvarkyti priteistą išlaikymą iš vaiko tėvo S. M.. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo 2022 m. sausio mėn., neteikia reguliaraus ir reikiamo dydžio išlaikymo, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidaro už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2023 m. rugsėjo mėn., t. y. už 20 mėnesių. Atsakovas per šį laikotarpį vaiko poreikių tenkinimui skyrė 400 Eur, todėl ši suma išminusuotina iš susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Išlaikymo įsiskolinimas taip pat turi būti paskaičiuotas po 275 Eur per mėnesį. Tokiu atveju išlaikymo įsiskolinimas sudarytų (275 Eur x 20 mėnesiai) - 400 = viso 5 100 Eur. Teismo priteistos sumos vaiko E. M., išlaikymui turi būti pervedamos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė sutinka su tuo, kad atsakovo ir vaiko bendravimas būtų neribotas. Ieškovė nurodo, kad esant atsakovo norui bendrauti su vaiku šį klausimą bus galima išspręsti be konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, todėl mano, jog nėra būtinybės nustatinėti konkrečią bendravimo tvarką, todėl prašo teismo nustatyti, kad vaiko ir tėvo bendravimas bus neribojamas, bei atsižvelgiama į geriausių vaiko interesų tenkinimą. Nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, kadangi tik ji gali vaikui užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai jį auklėti, skirti jam pakankamai laiko, prižiūrėti bei mokyti ir tik tokiu būdu bus užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos šalių nepilnamečiui vaikui. Mano, kad vaikas labiau yra prisirišęs prie ieškovės, vaiko tėvas nuo 2022 metų sausio mėnesio su vaiku bendravo tik vieną kartą 2022 metų vasarą, vaikas nuo tėvo yra atitolęs dėl atsakovo kaltės. Atsakovas šias pareigas vykdytų netinkamai, kadangi nesupranta realių vaiko poreikių, kuriems neskiria reikiamos finansinės paramos bei dėmesio, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, t. y. vaiko mama J. J. (el. medž. l. 1-6).
4. Teismo posėdžio metu J. J. ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu S. M. kartu susilaukė dukros E. M.. Tiek ji, tiek atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Vaiką kartu augino iki vaikui sukako 1 metai ir 9 mėnesiai. Vėliau gyveno atskirai ir tuo metu atsakovas išlaikymą vaikui teikė, tačiau nereguliariai, pagal jo finansines galimybes. Atsakovas išlaikymą teikė iki 2021 m. pabaigos, o 2022 m. porą mėnesių teikė išlaikymą grynais pinigais - 400 Eur. 2023 m. liepos mėnesį sužinojo, kad atsakovas kali įkalinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini). Šalims nebegyvenant kartu, dukra visą laiko gyveno ir dabar gyvena su ieškove. Teigė, jog anksčiau atsakovas su dukra bendravo dažniau, o su laiku bendravimas pradėjo retėti, o paskutiniu metu dukra su tėvu nebebendrauja. Teigė, jog ji dukrai nedraudžia bendrauti nei su tėvu, nei su tėvo mama, vaiko močiute. Prašo iš atsakovo kas mėnesį vaiko išlaikymui priteisti po 275 Eur. Teigė, jog nurodytas vaikų poreikių sąrašas yra baigtinis. Teigė, jog dukra iki trečios klasės mokykloje gauna nemokamą maitinimą, tačiau dukrai perkami užkandžiai, todėl maistui patiria papildomų išlaidų. Išlaidas kanceliarinėms prekėms patiria pirkdama pratybas, perka papildomas užduočių knygeles. Taip pat kas mėnesį perka flomasterius, piešimo lapus, spalvotą popierių ir t.t.. Dėl avalynės ir rūbų, nurodė, jog dukra labai greitai auga, todėl dažnai perka naujus rūbus, perka avalynę. Pvz. pirko dukrai žieminius batus, tai sumokėjo 40 Eur, papildomai reikia batelių, šlepečių ir t.t.. Išlaidos nurodytos - priemonės namų švarai ir namų apyvokos reikmenys, teigė, jog vaikas su rankomis žaidžia, būna ant žemės, todėl reikia palaikyti švarą, perka šluostes, drėgnas servetėles, grindų valiklį ir t.t.. Išlaidas transportui patiria, kadangi ji vaiką vežioja į būrelius. Taip pat vaiką veža pramogauti: klasiokų gimtadieniai, reikia nešti dovanų, lankosi batutų parke, lankosi kartą ar porą kartų į mėnesį. Dėl patirtų išlaidų internetui ir televizijai, patikslino, jog sumą ieškinyje reiktų dalinti ne dviem asmenims, o trims. Lygiai taip pat ir su išlaidomis būstui išlaikyti, nes bute gyvena iš viso trys asmenys. Teigė, jog šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo, kuris būtų viena pamaina ir tokiu būdu siekia daugiau laiko praleisti su dukra. Rimtesnių sveikatos problemų pati neturi. Šiai dienai skolinių įsipareigojimų nebeturi, turėtą kreditą yra pilnai išmokėjusi. Pabrėžė, jog pirmiausiai susimoka būsto mokesčius, paskui visą dėmesį skiria vaiko poreikiams patenkinti, o likusią sumą skiria sau. Teigė, jog šiuo metu pati su vaiku iš dalies gyvena iš santaupų, taip pat kažkuria dalimi vaiką padeda išlaikyti ieškovės mama. Teigė, jog atsakovas menkų sveikatos problemų turi, nes jam operuotas stuburas, tačiau kitų rimtų sveikatos problemų, jos žiniomis, neturi, neįgalumas nėra nustatytas.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu ieškovės J. J. atstovė advokatė Diana Latotina - Micevičė prašė ieškinį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai nurodė, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, praktiškai nevykdo nuo 2022 m. sausio mėnesio, todėl ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo. Pastebėjo, jog šiame teismo posėdyje išsiaiškina, jog išlaidų suma, kuri nurodyta ieškinyje realiai sumažėjo apie 40 Eur, dėl komunalinių išlaidų dydžio, t. y. patiriamas išlaidas vis dėl to reiktų dalinti trims asmenims, o ieškinyje nurodyta ir padalinta dviem asmenims. Tačiau ši galimai sumažėjusi išlaidų suma, nėra ženkli ir bet kuriuo atveju, minėta išlaidų suma neviršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose, Atkreipė dėmesį, jog nuo šių metų minimalus atlyginimas siekia 708 Eur (po mokesčių), tad faktiškai prašoma išlaikymo suma neviršija 1 MMA, todėl atsižvelgiant į vaiko turimas sveikatos problemas ir kt., prašo priteisti konkrečiai 275 Eur sumą. Dėl bendravimo tvarkos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikas su mama jaučiasi gerai, todėl prašo gyvenamąją vietą nustatyti su mama, o dėl bendravimo tvarkos, prašo konkrečios tvarkos nenustatyti, kadangi ieškovė nedraudžia ir neriboja vaiko bendravimo su atsakovu.
6. Atsakovas S. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai 2023 m. lapkričio 2 d., į paskirtus parengiamuosius teismo posėdžius bei teismo posėdį atsakovas neatvyko, jam apie paskirtų posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, t. y. teismo šaukimai įteikti per įkalinimo įstaigos administraciją. Prašymų atidėti teismo posėdį nebuvo gauta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant. Teismas pastebi, jog bylą išnagrinėjus iš esmės, papildomai (duomenys neskelbtini) pataisos namai 2024 m. sausio 9 d. teismą informavo, jog atsakovas 2023 m. gruodžio 15 d. paleistas iš pataisos namų ir jis yra be nuolatinės gyvenamosios vietos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ieva Rimdeikienė palaikė pateiktą 2023 m. gruodžio 11 d. išvadą Nr. 6SD-11131 (el. b. medž. l. 98-102). Teismo posėdžio metu iš esmės prašė ieškinį tenkinti. Papildomai atkreipė dėmesį, jog vaiko gyvenimo sąlygos yra geros ir tinkamos. Apsilankymo metu mergaitė noriai bendravo su specialiste. Mergaitė nurodo, kad ir toliau nori gyventi su mama, o su tėčiu nori tik pasimatyti. Todėl skyrius mano, kad gyvenamosios vietos nustatymas su mama, labiausiai atsitiktų vaiko interesus. Dėl bendravimo tvarkos, šiandien išgirdo, jog ieškovė nedraudžia vaikui matytis tiek su tėvu, tiek su tėvo mama (vaiko močiute), todėl manytina, jog nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, nėra prasminga. Dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teigė, jog reikalavimas yra atitinkantis vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Teisme ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė J. J. ir atsakovas S. M. (S. M.) yra nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. medž. l. 10). Ieškovė iki 2023 m. spalio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką, kuri svyruoja kas mėnesį nuo 525 iki 745 Eur (el. medž. l. 79-84, 127). Ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, tačiau yra registruotas kilnojamasis turtas - transporto priemonė Toyota Avensis, kurios dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas (el. medž. l. 14, 15, 91, 93). Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, tačiau yra registruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas bei kurioms nuo 2023 m. lapkričio 7 d. taikomas areštas (el. medž. l. 89-90, 92). Atsakovas nuo 2023 m. sausio 6 d. niekur nedirbantis (el. medž. l. 85-88). Ieškovė taip pat į bylą yra pateikusi asmens draudimo liudijimo kopiją, iš kurios matyti, jog vaikas yra draustas asmens draudimu ir metinė draudimo įmoka sudaro 50,97 Eur (el. medž. l. 20). Taip pat ieškovė yra pateikusi banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kokias pinigų sumas atsakovas laisva valia vaikui teikė kaip išlaikymą (el. medž. l. 21-29). Šalių nepilnametis vaikas lanko (duomenys neskelbtini), kur kas mėnesį yra mokamas 5,00 Eur ugdymo mėnesinis mokestis (el. medž. l. 126). Papildomai ieškovė gauna išmoką vaikui, kuri siekia – 85,75 Eur (el. medž. l. 13). Išlaidoms už išlaikomą būstą pagrįsti ieškovė į bylą pateikė įvairių mokėjimų už komunalinis paslaugas kopijas (el. medž. l. 30-43). Be to, iš pateiktų medicinos dokumentų išrašų bei mokėjimo pavedimų kopijų matyti, jog šalių vaikas turi problemų su dantų skandžiu ir numatomas ortodontinis gydymas (el. medž. l. 119-125).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
9. Ieškovė J. J. prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas savo pozicijos neišdėstė. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo saugumą ir stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė rūpinasi vaiku nuo jo gimimo, ji yra sudariusi dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, į tai, kad atsakovas su vaiku bendraudavo epizodiškai (kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, anksčiau atsakovas su dukra bendravo dažniau, o su laiku bendravimas pradėjo retėti, o paskutiniu metu dukra su tėvu nebebendrauja), išlaikymą teikė tik iš dalies, o nuo 2022 m. pradžios jo iš vis nebeteikia, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko E. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove J. J. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
10. Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti atsakovui S. M. neribotą bendravimo su dukra E. M. tvarką, kuri turi būti vykdoma atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų tenkinimą. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad atsakovui niekada neribojo ir neplanuoja riboti bendravimą su vaiku, taip pat nedraudžia ir atsakovo motinai bendrauti su anūke, tad dėl bendravimo tvarkos nėra jokio ginčo.
11. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas visapusiškai vystytųsi. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
12. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas dėl bendravimo tvarkos pozicijos nepateikė, į tai, jog byloje nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė yra linkusi riboti bendravimą, drausti susitikimus tarp atsakovo ir vaiko, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytina, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. M. tvarkos, nedaro vienas kitam kliūčių bendrauti su vaiku, atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus (CK 3.170 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
13. Pažymėtina, kad vaikui augant bendravimo poreikiai gali kisti, todėl jų realizavimui nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas galimas pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
14. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.).
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
16. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris ieškinio pateikimo metu buvo 840 Eur (633,00 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 316,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų), o nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (708,42 Eur atskaičius mokesčius, kas sudarytų po 354,21 Eur iš kiekvieno iš tėvų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui buvo skiriama ir mokama 85,75 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui, nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.
17. Ieškovė ieškinyje pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodo, kad visiems vaiko poreikiams per mėnesį užtikrinti patiriamos išlaidos sudaro 640,87 Eur. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
18. Iš ieškovės pateikto vaiko poreikių paskaičiavimo, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų matyti, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikia po 640,87 Eur, nes vaikui yra perkamas maistas, vaistai, drabužiai ir avalynė, higienos priemonės, taip pat kainuoja ir būsto išlaikymo dalis ir t.t.. Pažymėtina, jog nors ieškovė teikė argumentus, kad 640,00 Eur suma yra reikalinga ir skiriama vaiko išlaikymui, tačiau įvertinus tai, jog ieškovė kol dirbo darbo užmokestis sudarė apie 800-900 Eur kas mėnesį gaunamos pajamos, tuo tarpu šiuo metu ieškovė nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką, kuri svyruoja kas mėnesį nuo 525 iki 745 Eur, todėl darytina išvada, kad ieškovė šiuo metu realiai pati tokių piniginių lėšų nėra pajėgi ir šiuo metu negali skirti vaiko išlaikymui. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, jog tam tikrą laiko tarpą ji gyvena iš santaupų, prie vaiko išlaikymo prisideda jos mama. Įvertinus šias aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, jos viršija pačios ieškovės šiuo metu gaunamas pajamas, iš kurių išlaikomas ne tik šalių vaikas, tačiau išsilaiko ir pragyvena pati ieškovė. Teismui vertinant ieškovės nurodytas dukros poreikių patenkinimui reikalingas sumas, pripažintina, jog kai kurios nurodytos sumos galimai gali būti ir mažesnės, kaip pvz. priemonės namų švarai palaikyti, žaislai ir kt.. Pripažintina, kad išlaikymo išlaidos yra skaičiuotinos kas mėnesį imant vidutinį jų dydį, tačiau išlaidos žaislams (kuomet mergaitė jau 9 metų amžiaus, žaislų poreikis tokio amžiaus vaikams mažėja), lavinimo priemonės, gali būti ir mažesnės. Pastebėtina, jog ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad bute viso gyvena trys asmenys, todėl išlaidos internetui, televizijai bei komunaliniai mokesčiai yra ieškinyje paskaičiuoti ne tiksliai, t. y. išlaidos turėtų būti skaičiuojamos dalinant trims asmenims, bet ne dviem. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas abejoja ir ieškovės nurodytoms išlaidoms priemonėms namų švarai palaikyti, kurios nurodytos kas mėnesį po 10 Eur. Vertinant tai, jog bute gyvena trys asmenys, sektų, jog priemonėms namų švarai kas mėnesį namų ūkyje yra išleidžiama 30 Eur suma, kas laikytina kiek išaukštinta suma. Vertinant išlaidas rūbams ir avalynei, teismas sprendžia, jog realiai patiriama išlaidų suma yra kiek mažesnė. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog dukra labai greitai auga, todėl dažnai perka naujus rūbus, perka avalynę. Pvz. pirko dukrai žieminius batus, tai sumokėjo 40 Eur, papildomai reikia batelių, šlepečių ir t.t.. Avalynei išleidžiama suma metams sudarytų 360 Eur. Taigi, išleidus 40 Eur žieminiams batams, minėtų batų vienam žiemos sezonui turėtų pakakti, tad vertinant kitos avalynės pirkimą akivaizdu, jog perkant rudeninius/pavasarinius batus, basutes ir šlepetes (vidutinę avalynės kainą skaičiuojant po 50 Eur) vienam sezonui nesusidaro ieškovės minima 360 Eur suma (CPK 185 straipsnis). Išlaikymo išlaidų dydį vertinant apibendrintai, akivaizdu, jog tam tikros išlaidos atskirais mėnesiais gali svyruoti, t. y. skalbimo priemonių ar kitos buitinės chemijos priemonių gali pakakti, ir tikėtina, jog pakanka tikrai ne vienam mėnesiui, kaip ir išlaidos žaislams, lavinimo priemonėms, perkamai patalynei ir t.t. (CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiką ji išlaiko iš gaunamo darbo užmokesčio ir vaikui mokamos išmokos vaikui. Taip pat prie vaiko išlaikymo prisideda ir vaiko močiutė, kuri gyvena kartu su ieškove ir jos dukra. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl teiktino išlaikymo vaikui dydžio neišreiškė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, tačiau yra registruota transporto priemonė Toyota Avensis, kurios dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas (el. medž. l. 14, 15, 91, 93). Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, tačiau yra registruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas bei kurioms nuo 2023 m. lapkričio 7 d. taikomas areštas (el. medž. l. 89-90, 92). Bylos nagrinėjimo metu, pagal byloje esamus duomenis nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas sprendimo priėmimo metu niekur nedirbo: ieškovė šiuo metu registruota Užimtumo tarnyboje, atsakovas iki 2023 m. gruodžio 15 d. buvo įkalintas (duomenys neskelbtini) kalėjime, tad akivaizdu, jog niekur nedirbo. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog ji kitų išlaikytinių neturi ir E. M. yra vienintelis judviejų vaikas. Ieškovė paaiškino, kad jos žiniomis atsakovas rimtesnių neturi sveikatos problemų, buvo operuotas stuburas, tačiau dėl minėtų problemų jam nėra ir nebuvo nustatytas neįgalumas ar pan..
21. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į ieškovės teiktus paaiškinimus teisme, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti, o tuo atveju, jeigu jų neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų vaiko poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.
22. Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu ieškovė nedirba, gaunamos pajamos nėra itin didelės, todėl atsakovui neteikiant tinkamo išlaikymo kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, žinoma apie bylos iškėlimą teisme, duomenų apie savo realias gaunamas pajamas ar blogą sveikatos būklę, kuri trukdytų dirbti ir užsidirbti, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, anksčiau turėjo darbą, tačiau tik dėl jam žinomų priežasčių šiuo metu nedirba, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar turėtų sveikatos problemų, iki ieškovei kreipiantis į teismą, atsakovas vaiku rūpinosi tik iš dalies, neteikė reguliariai tinkamo dydžio išlaikymo savo dukrai, nors turi pareigą išlaikyti savo vaiką, todėl ieškovės prašomas išlaikymas priteistinas (CPK 178, 185 straipsniai).
23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 275,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas, vertindamas teiktino išlaikymo dydį papildomai byloje atsižvelgia ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. šiuo metu valstybė taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, t. y. skiria kiekvienam vaikui išmoką, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. siekia 96,25 Eur. Įvertinus vaiko poreikius, į pastaruoju metu kylančią infliaciją, taip pat ir į vaiko interesams taikomą prioritetą, teismas sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. M. priteistinas 230 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. rugsėjo 4 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3, 3.192, 3.200, 3.208 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
24. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
25. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti dukros kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgį, lavinti, rūpintis kita jo veikla ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
26. Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei J. J. tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą (CK 3.185 straipsnis). Nustatytina, jog vaiko išlaikymas turi būti pervedamas į ieškovės J. J. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo
27. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
28. Teismas pažymi, kad išlaikymo skola (įsiskolinimas) negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos. Taigi, įstatymas numato tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, teisę prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Ieškovė J. J. prašo priteisti iš atsakovo S. M. 5 100,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2023 m. rugsėjo mėnesio, skaičiuojant po 275,00 Eur sumą teiktiną kas mėnesį bei išminusuojant per šį laikotarpį atsakovo grynais pinigais perduotą ir vaiko išlaikymui skirtą 400 Eur sumą. Atsakovas byloje neginčijo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neginčijo ir laikotarpio, kurį nurodo ir už kurį ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimo dydį, todėl konstatuojama, kad ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą už ženkliai mažesnį laikotarpį, nei numato įstatymas. Atsižvelgiant į tai, jog teismas sprendimu nusprendė, jog nepilnamečiam vaikui E. M. kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų dydis yra 230,00 Eur, o ne 275,00 Eur, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai E. M. įsiskolinimas 4 200,00 Eur dydžio (230 Eur * 20 mėn. - 400 Eur) (CK 3.200 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
29. Teismas sprendžia įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
30. Nagrinėjamoje byloje teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M. iš atsakovo S. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-318-1184/2024 (senas bylos Nr. e2-12392-1184/2023) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmus sprendimą, panaikintinos (CPK 149 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovė J. J. yra atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ieškinio dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo) CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu yra 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. medž. l. 7-8). Ieškovė pateikusi ieškinį yra sumokėjusi 55,00 Eur žyminio mokesčio dalį už kitą neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo.
33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 2 d. pažymoje Nr. APD-2024-00034 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad už ieškovei J. J. teiktą valstybės garantuojamą antrinę pagalbą susidarė 495,00 Eur išlaidos. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista 50 procentų, ji privalėtų (privalo) apmokėti 50 procentų valstybės patirtų išlaidų ir tokioje apimtyje ji gali patirti papildomų bylinėjimosi išlaidų.
34. Kadangi ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymu tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 55,00 Eur žyminis mokestis. Sprendžiant priteistino žyminio mokesčio dydį valstybei, nuo kurio ieškovė buvo atleista, žyminio mokesčio suma, skaičiuotina už vaiko išlaikymo reikalavimą – 62,00 Eur, už išlaikymo įsiskolinimą – 95,00 Eur, bei likusi 54,00 Eur žyminio mokesčio suma, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte), todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 211,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
35. Ieškinys patenkintas iš dalies 91,48 (proc.) (gyvenamosios vietos nustatymas bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas) (50 proc. viso ieškinio), prašė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį priteisti 275 Eur, o priteista – 230 Eur (230 Eur * 25 proc./275 Eur), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (20,90 proc.), prašė išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui dydį priteisti 5 100,00 Eur, o priteista – 4 200,00 Eur (4 200 Eur * 25 proc./5 100 Eur), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (20,58 proc.).
36. Kaip jau minėta sprendimo 33 punkte, bylos nagrinėjimo metu ieškovės interesus atstovavo advokatė Diana Latotina Micevičė, todėl papildomai susidarė 495,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės pagalbos išlaidos, kurių dalį ieškovė privalėtų (privalo) apmokėti 50 procentų valstybės patirtų išlaidų, tai yra 247,50 Eur.
37. Nors ieškovė iš dalies atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, ji turi pareigą atlyginti likusią dalį (50 proc.) valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, kur atmesta ieškinio dalis yra nedidelė (8,52 proc.), ir tik dėl šios proporcijos turėtų būti skaičiuotina atlygintinų valstybės garantuojamos antrinės pagalbos išlaidų dalis, nuo kurios ieškovė yra neatleista, teismas vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė liko bedarbė (suprastėjo jos finansinė padėtis), bei sistemiškai aiškinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 6 dalį, CPK 93 straipsnio 2 dalį, 4 dalį bei CPK 96 straipsnio dalį, sprendžia, kad yra pagrindas šioje byloje nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir sprendžiant 495,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės pagalbos išlaidų atlyginimą, pripažinti, jog šioje byloje tik atsakovas privalo atlyginti valstybės garantuojamos antrinės pagalbos išlaidas. Taigi, atsižvelgiant į ieškinio patenkintą dalį 91,48 (proc.), darytina išvada, jog atsakovas privalo sumokėti 91,48 proc. ieškovės patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo S. M. priteistinos valstybei 452,82 Eur ieškovės atstovavimo išlaidos, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630).
38. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 34,23 Eur, iš jų 31,31 Eur tenka mokėti atsakovui ir 1,46 Eur ieškovei (įvertinus aplinkybes, jog ieškovė 50 proc. yra (buvo) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos tik iš atsakovo, nes iš ieškovės priteistina dalis neviršija minimalios priteistinos 8,00 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, CPK 92 straipsnis).
39. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog (duomenys neskelbtini) pataisos namai 2024 m. sausio 9 d. teismą informavo, jog atsakovas 2023 m. gruodžio 15 d. paleistas iš pataisos namų ir jis yra be nuolatinės gyvenamosios vietos, taigi, sprendimo siųsti atsakovui paskutinės žinomos buvimo vietos adresu nebus galima ir šiuo metu atsakovo S. M. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nepilnamečio vaiko E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. rugsėjo 4 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 200,00 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d..
Nustatyti uzufrukto teisę ieškovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečio vaiko E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamas išlaikymo lėšas.
Nustatyti, jog vaiko išlaikymas turi būti pervedamas į ieškovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bankas.
Nustatyti, kad šalys abipusiu sutarimu sprendžia dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkos, atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų tenkinimą.
Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,00 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 242,31 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 31 cento) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 452,82 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 82 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (ieškovės atstovavimo išlaidos), jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimą atsakovui S. M. (S. M.), įteikti per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant tokį pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. sausio 19 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-318-1184/2024, iškeltoje pagal ieškovės J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui S. M. (S. M.), gim. (duomenys neskelbtini), dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovo S. M. (S. M.) gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. (8 41) 421 434“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.