- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-24
- Bylos Nr.
- e2-427-435/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10808-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- V. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas K. G. (toliau – ieškovas) prašė teismo priteisti iš atsakovės V. G. (toliau – atsakovė) 1 747,17 Eur komunalinių mokesčių, sumokėtų už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. spalio 19 d., ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1 Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas, atsakovė yra jo buvusi sutuoktinė, kuri su savo sūnumi L. P. iš pirmos santuokos ir jų bendru sūnumi M. G. gyveno ieškovui nuosavybes teise priklausančiame bute iki 2019 m. spalio 19 d.
1.2 Ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu. Atsakovė skundė pirmosios instancijos sprendimą, tačiau 2019 m. spalio 4 d. Kauno apygardos teismas atsakovės apeliacinį skundą atmetė.
1.3 Ieškovo ir atsakovės santykiai buvo labai konfliktiški, todėl ieškovas dėl kasdieninės įtampos išsikraustė gyventi į kitą gyvenamąjį plotą, o ieškovė su dviem sūnumis liko gyventi ieškovo bute dar ir dėl to, kad nesutiko atlaisvinti jam nuosavybes teise priklausančio buto ir iš jo išsikėlė 2019 m. spalio 19 d., ką patvirtina buto priėmimo – perdavimo aktas.
1.4 Atsakovė naudojosi butu, jam tiekiamomis paslaugomis, tačiau už jas nemokėjo, dėl ko buvo susidarę butui įsiskolinimai, ko pasėkoje ieškovui buvo pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo. Ieškovas savo piniginėmis lėšomis apmokėjo visus mokesčius ir įsiskolinimus už tą laikotarpį, kai atsakovė pilna apimtimi naudojosi butui teikiamomis paslaugomis.
1.5 Kadangi ieškovas ginčo laikotarpiu savo bute negyveno ir juo nesinaudojo, mano, kad ieškinys turėtų būti patenkintas pilna apimtimi, todėl prašo prisiteisti regreso tvarka iš atsakovės jo sumokėtus mokesčius už nurodytą laikotarpį, t. y. 1 745,17 Eur.
1.6 Nurodė, kad prašoma priteisti suma susidaro iš 1) akcinei bendrovei (toliau – AB) „Kauno energija“ už šildymo ir karšto vandens pašildymo paslaugas bei teismo išlaidos ir delspinigiai – 925,04 Eur; 2) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ignitis“ (buvusi UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) už sunaudotą elektros energiją – 127,57 Eur; 3) UAB „Ignitis“ (buvusi UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) už sunaudotą dujų tiekimą - 50,20 eurų; UAB „Kauno vandenys“ už sunaudotą vandenį ir nuotekas- 332,33 eurų; 4) UAB „Kauno švara“ už šiukšlių išvežimo paslaugas – 108,94 Eur; 5) daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ už namo administravimo paslaugas – 201,09 Eur.
1.7 Ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu.
1.8 Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė savo reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti pilnai.
II. Atsakovės atsikirtimai
1. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios pusę skirti atsakovės naudai, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2.1 Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nenurodė ieškinio teisinio pagrindo, dėl ko nėra aišku, kokiu pagrindu reiškiamas ieškinys regreso tvarka.
2.2 Nors butas adresu (duomenys neskelbtini) priklausė ir priklauso nuosavybės teise ieškovui, jis nuo santuokos su atsakove įregistravimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki santuokos pabaigos, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo šeimos turtas, todėl neaišku, kodėl ieškovas prašo priteisti komunalinius mokesčius iš atsakovės. Kol santuoka nebuvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šeimos būsto išlaikymo ir / ar kitas išlaidas apmoka tas iš sutuoktinių, kuris turi tokią galimybę ir jokios prievolės dėl to kitam sutuoktiniui nekyla. Duomenų, jog ieškovas skyrybų byloje būtų prašęs pripažinti santuoką negaliojančia ir / ar nustatyti gyvenimą skyrium nuo konkrečios datos, byloje nėra.
2.3 Atsakovė išsikėlė iš minėto buto ir perdavė jį ieškovui 2019 m. spalio 19 d. perdavimo – priėmimo aktu. Laiko, jog 15 dienų išsikraustymo laikotarpis iš ieškovo buto laikytinas protingu terminu butą atlaisvinti, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė turėjo išsikelti su nepilnamečiu sūnumi ir visa manta bei aktu perduoti butą ieškovui, o ieškovas, kaip vyras ir vaiko tėvas, jai šiuo klausimu visiškai nepadėjo.
2.4 Pažymėjo, kad butu ir komunaliniais patarnavimais ieškovo nurodytu laikotarpiu naudojosi ir jų bendras neįgalus sūnus M. G., kurį išlaikyti ir sudaryti saugias sąlygas jam gyventi ir augti bei vystytis, yra ir ieškovo, kaip tėvo, prievolė.
2.5 Aplinkybę, jog ieškovas pats gyveno tame bute, konstatavo tiek pirmos instancijos teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr.e2-333-920/2019, tiek apeliacinis teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-1277-221/2019. Prašoma priteisti suma teismų sprendimais jau įskaityta į ieškovo teikiamo išlaikymo dydį jo nepilnamečiam ir sunkų neįgalumą turinčiam sūnui, atitinkamai sumažinant ir priteisiant mažesnę piniginę išmokų sumą sūnaus išlaikymui periodiniais mokėjimais, nei to prašė atsakovė.
2.6 Taip pat prašė teismą skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už nepagrįsto bei nesąžiningo ieškinio pateikimą atsakovei bei pusę šios sumos priteisti atsakovės naudai. Šį prašymą argumentavo tuo, kad ieškovas, pats būdamas atsakovės bei jos vaikų skolininkas, susigalvojo susimažinti arba panaikinti savo prievoles atsakovei bei vaikams, pateikdamas akivaizdžiai nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį atsakovei. Be to, jis siekė priverstinai iškeldinti atsakovę bei jos vaikus iš ieškovui priklausančio buto, nors, atsižvelgiant į jų bendro sūnaus M. G. didelį neįgalumą, galėjo palikti šį butą naudotis atsakovei su vaiku uzufrukto teise bent iki jis sulauks pilnametystės. Piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina ir tai, kad ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį atsakovės sūnui L. P. iš pirmos santuokos, dėl minėto buto komunalinių mokesčių priteisimo ir teismas tokį ieškovo ieškinį visiškai atmetė.
2.7 Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso K. G., kuris jį įgijo 2001 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (2020 m. liepos 9 d. ieškinio Nr. CBP-13939 priedas Nr. 8).
3. 2019 m. kovo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-333-920/2019 buvo nutraukta K. G. ir V. G. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1277-221/2019 Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo klausimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 2 d., konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys gyveno viename bute, šios aplinkybės apeliantė neginčijo, taip pat pažymėjo, kad vertinant protingumo principu, sutuoktiniams gyvenant viename bute, tikėtina, kad ieškovas išlaikymą teikė ir kitais jo nurodytais būdais, ne tik sumokėdamas priteistą išlaikymą ieškovei kaip uzufruktorei, kurį pagrįsti kvitais, banko sąskaitomis ar kitais įrodymais nėra būtina ar visais atvejais įmanoma (Nutarties 44 punktas), kas laikytina aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurių įrodinėti iš naujo nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (2020 m. liepos 9 d. ieškinio Nr. CBP-13939 priedai Nr. 1, 2).
4. 2019 m. spalio 19 d. Patvirtinimu, pasirašytu abiejų šalių, atsakovė patvirtino, kad ieškovas perdavė jai daiktus, priteistus teismo sprendimu, padarydama prierašą, kad negavo kompiuterio „Asus“ (2020 m. liepos 9 d. ieškinio Nr. CBP-13939 priedas Nr. 5).
5. 2019 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24318-775/2019 buvo patvirtinta Taikos sutartis tarp ieškovės AB „Kauno energija“ ir K. G., pagal kurią pastarasis įsipareigojo per 6 mėnesius sumokėti AB „Kauno energija“ 826,22 Eur skolą, susidariusią per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. už parduotą šilumos energiją name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 26,26 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.; 42,76 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (2020 m. liepos 9 d. ieškinio Nr. CBP-13939 priedas Nr. 3).
6. 2020 m. gegužės 20 d. ieškovas išsiuntė atsakovei Raginimą iki 2020 m. birželio 1 d. sumokėti 1 745,17 Eur įsiskolinimą už butui, kuriame gyveno atsakovė, teiktas komunalines paslaugas, į ką atsakovė pateikė atsakymą, nurodydama jame nesutikimo su reikalavimu motyvus (2020 m. liepos 9 d. ieškinio Nr. CBP-13939 priedai Nr. 4, 9).
7. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius apmokėjimą už jo butui suteiktas komunalines paslaugas (2020 m. liepos 9 d. ieškinio Nr. CBP-13939 priedas Nr. 7).
8. Iš 2019 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1680-1085/2019 matyti, kad ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą dėl tokio pat dydžio (1 747,27 Eur) įsiskolinimo išieškojimo iš atsakovės sūnaus L. P., nurodydamas, kad įsiskolinimo laikotarpis yra nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., tačiau teismas šį reikalavimą atmetė (2020 m. liepos 27 d. DOK–87465 priedas Nr. 1).
9. 2019 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-110-993/2019 K. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2018 m. birželio 26 d. apie 16.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudodamas V. G. atžvilgiu fizinį smurtą – stipriai sugriebdamas ją už rankų ir vieną kartą smarkiai stumdamas į sieną, po to sugriebdamas už kairės rankos riešo ir tokiu būdu išstumdamas ją iš kambario, padarė jai odos nubrozdinimus dešiniame žaste, poodines kraujosruvas juosmenyje, kas sukėlė nukentėjusiajai V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą (2020 m. liepos 27 d. DOK – 87465 priedas Nr. 1).
10. 2021 m. sausio 14 d. ieškovas pateikė teismui papildomus dokumentus (DOK-5712), patvirtinančius šalių konfliktiškus santykius, buvusius skyrybų proceso metu, iš kurių matyti, kad visi konfliktai tarp šalių vyko adresu (duomenys neskelbtini).
11. Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovei kilo pareiga sumokėti regreso tvarka ieškovo sumokėtus mokesčius už butui suteiktas paslaugas.
12. Kaip nustatyta, ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), šalys gyveno nuo pat santuokos sudarymo 2006 m. spalio mėn. 27 d. Šiame bute iki pat santuokos nutraukimo gyveno ir atsakovės sūnus iš ankstesnės santuokos, bei šalių nepilnametis sūnus.
13. CK 3.81 straipsnis numato, kad neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo ar po jos sudarymo yra šeimos gyvenamoji patalpa, šis turtas yra pripažįstamas šeimos turtu, ir jis turi būti naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas); šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (CK 3.84 straipsnio 3 dalis); nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos (CK 3.84 straipsnio 4 dalis), šeimos turto teisinis režimas pasibaigia pasibaigus sutuoktinių šeimai, t. y. bendram gyvenimui (CK 3.86 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Ja reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010; 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-571/2013). Be to, kasacinis teismas dar 2002 m. gruodžio 18 d. nutartyje Nr. 3K-3-1579/2002 yra išaiškinęs, kad santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik tarp buvusių sutuoktinių, tačiau šis režimas lieka galioti kitų įstatymo saugomų subjektų – nepilnamečių vaikų atžvilgiu; vaiko atžvilgiu šeimos turto teisinis režimas pasibaigia jam sulaukus pilnametystės.
15. Ieškovas neginčijo, kad jo šeima iki santuokos nutraukimo gyveno būtent jam priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad atsakovė taip pat turėjo jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kas, įvertinant ir tai, kad tame bute gyveno tiek atsakovės, tiek šalių bendras vaikas reiškia, jog būtent ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas atitiko Sprendimo 15 punkte nurodytas sąlygas ir buvo šeimos turtas. Todėl atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, jog tiek ieškovo, tiek atsakovės butai turėjo vienodą teisinį statusą, dėl ko ieškovo butas negalėjo būti pripažintas šeimos turtu (būstu). Šiuo atveju neturi reikšmės ir ieškovo argumentas, kad ieškovo butas teismo sprendimais buvo pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe, kadangi turto tapimas šeimos turtu ar šeimos turto teisinio režimo pabaiga pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą nereiškia nuosavybės teisės į jį pasikeitimo.
16. Teismui nustačius, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo šeimos turtas (būstas) atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė iki santuokos su ieškovu nutraukimo, turėdama nuosavybės teise atskirą butą, ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno neteisėtai.
17. Ieškovas kildino savo reikalavimą iš jo sumokėtų mokesčių už šeimos būstui teiktus komunalinius patarnavimus, kuriuos, jo nuomone, turėtų padengti ieškovė, kadangi jis įsiskolinimo laikotarpiu faktiškai ginčo bute negyveno.
18. Iš šeimos turtu pripažinto buto atsiradusios prievolės dėl to buto komunalinių paslaugų įsiskolinimo pripažintinos bendromis sutuoktinių prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šeimos turto teisinis režimas pasibaigia pasibaigus sutuoktinių šeimai, t. y. bendram gyvenimui (Sprendimo 14 punktas), šiuo atveju – šalims nutraukus santuoką, darytina išvada, jog visi įsiskolinimai už butui teiktas komunalines paslaugas, atsiradę iki santuokos nutraukimo, yra bendri, nepaisant to, gyveno tam tikrą laikotarpį ieškovas tame bute ar ne. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje ieškovas taip pat nekėlė klausimo, kad atsakovė yra jam skolinga už jo butui suteiktas, bet neapmokėtas paslaugas.
19. Kita vertus, ieškovas aplinkybės, kad jis negyveno jam priklausančiame bute atitinkamu laikotarpiu, santuokos nutraukimo byloje neįrodinėjo. Priešingai – savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo 2008 m. šalys gyvena atskiruose kambariuose, atsakovė, sužinojusi apie prasidėjusį skyrybų teismo procesą, pati pradėjo visaip provokuoti ieškovą – ieškovui norint grįžti namo, atsakovė iš vidaus užrakina lauko duris ir specialiai palieka raktą, kad ieškovas negalėtų atsirakinti lauko durų ir įeiti į namus, neleidžia jam pasigaminti sau valgyti, nusiprausti vonioje ar pasinaudoti tualetu. Atsakovė, siekdama išvyti ieškovą iš namų ir taip užvaldyti ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantį butą, inscenizavo smurto šeimoje įvykį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas aiškino, kad nuo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo jis faktiškai nebegyveno jam priklausančiame bute, tik ateidavo patikrinti, ar bute yra visi jo daiktai, tačiau pripažino, kad vieną kambarį iš dviejų bute esančių, laikė užrakinęs, kuriame buvo sukrauti jo daiktai. Paties ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie vykusius tarp šalių konfliktus skyrybų metu (Sprendimo 11 punktas) taip pat patvirtina aplinkybę, kad šie konfliktai vyko šeimos būste tuo laikotarpiu, kurį ieškovas šioje byloje nurodo kaip laikotarpį, per kurį jis savo bute negyveno. Tokios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovo parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą, todėl ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis šeimos būste laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. spalio 19 d. negyveno, laikytina neįrodyta.
20. Teismui nustačius Sprendimo 19 ir 20 punktuose nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas, apmokėdamas įsiskolinimus už komunalines paslaugas, padengė ne atsakovės, o savo šeimos įsiskolinimą. Įvertinus ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis visą laiką gyvendamas santuokoje su atsakove mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, o taip pat jo paties pripažinimą, kad dalį mokesčių už ginčo laikotarpį sumokėjo ir atsakovė, laikytina, kad mokesčiai buvo mokami ir įsiskolinimas už komunalines paslaugas buvo apmokėti iš bendro sutuoktinių turto, kadangi, sutinkamai su CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (šiuo atveju – nuomos mokestis už atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą), o taip pat pajamos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
21. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms ir Sprendime nurodytam teisiniam tokių santykių reglamentavimui bei kasacinio teismo praktikai, darytina išvada, jog ieškovo ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
22. Atsakovė savo procesiniame dokumente pareiškė prašymą skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pastarajam pareiškus nepagrįstą bei nesąžiningą ieškinį.
23. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
25. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti CPK numatytas teisines pasekmes ieškovui už ieškinio pareiškimą šioje byloje, o atsakovės argumentai, susiję su ieškovo elgesiu siekiant priverstinai iškeldinti atsakovę bei jos vaikus iš ieškovui priklausančio buto, bei ieškinio pareiškimas kitam atsakovės sūnui kitoje civilinėje byloje niekaip nesusiję su šalių ginču, nagrinėjamu šioje byloje, todėl prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Ieškovas 2019 m. lapkričio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, sprendimo galiojimas pratęstas 2021 m. sausio 28 d. sprendimu. Už antrinę teisinę pagalbą, teiktą ieškovui, valstybė šioje byloje patyrė 377,00 Eur išlaidas.
28. Atsakovė teismui pateikė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus: už susipažinimą su bylos medžiaga ir atsiliepimo parengimą atsakovė advokato padėjėjui sumokėjo 500,00 Eur, ši suma neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl yra priteistina iš ieškovo atsakovei.
29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 259, 263, 265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.