- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-06
- Bylos Nr.
- e2-1680-1085/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21487-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Brigita Palubinskienė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- L. P.
- Advokatai
- Gintarė Dmukauskienė, Eglė Rybelienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. patikslintą ieškinį atsakovui L. P. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: 1) iškeldinti atsakovą L. P. su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovo nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 1747,27 Eur komunalinių mokesčių už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovas – jo sutuoktinės V. G. sūnus iš pirmos santuokos, kurie ieškovo leidimu gyveno ir gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau gyvenamąją vietą yra deklaravę Naujakurių g. 33-21, Kaune. Teigia, kad atsakovą geranoriškai sutiko leisti gyventi savo bute, tačiau su sąlyga, kad atsakovas, sulaukęs pilnametystės, susimokės dalį komunalinių mokesčių už butą. Tačiau atsakovas šio susitarimo nevykdė. Ieškovas yra neįgalus ir nedarbingas, gaunamos pajamos nėra didelės, todėl finansiškai labai sunku išlaikyti butą. 2018 m. liepos 2 d. atsakovui buvo išsiųstas raginimas registruotu paštu išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakymas gautas raštu, kad nesutinka gražiuoju išsikelti. Su atsakovu nebuvo sudaryta jokio rašytinio susitarimo, todėl konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė neterminuota buto, nuosavybės teise priklausančio ieškovui, panaudos sutartis. Ne kartą žodžiu prašė išsikelti atsakovą iš buto, tačiau jis nereaguoja. Ieškovo paaiškinimais, atsakovas už komunalinius mokesčius niekada nėra mokėjęs. Bute gyveno keturiese: ieškovas, dabar jau buvusi sutuoktinė V. G., sutuoktinės sūnus iš pirmos santuokos L. P. (pilnametis) ir jų bendras sūnus M. (nepilnametis). Šiuo metu su sutuoktine negyvena kartu, nes 2019 m. kovo 18 d. jų santuoka nutraukta teismo sprendimu. Bute iki šiol liko gyventi buvusi sutuoktinė su sūnumis, tačiau mokesčius už butą moka tik ieškovas. Kadangi atsakovas nuo 2014 m. liepos 16 d. yra pilnametis, ir jis nėra ieškovo šeimos narys, todėl privalo prisidėti prie komunalinių mokesčių. Be to, atsakovas niekur nedirba, sėdi namuose ir veltėdžiauja. Kadangi bute gyvena keturiese, todėl ir mokesčiai padalintini proporcingai, todėl prašoma priteisti ketvirtadalis sumos už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. 1747,27 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad iki šiol gyvena ieškovui priklausančiame bute, nes nuo 2018 m. rugpjūčio išsikraustė. Iki išsikraustymo bute gyveno teisėtai, kadangi butas priklauso ne tik ieškovui, bet ir ieškovo sutuoktinei atsakovo mamai V. G.. Bute gyveno mamos leidimu. 2017 m. lapkričio mėn. ieškovas susipyko su mama V. G. ir pradėjo varyti ją iš buto, teikdamas, kad šis butas yra jo asmeninė nuosavybė. Tačiau butas priklauso ne tik jam, bet ir jo sutuoktinei V. G., nes yra nupirktas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Nors butas nekilnojamojo turto registre yra registruotas K. G. vardu, tačiau Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-333-920/2019 dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, kurioje yra pareikštas ieškinys dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovo mamos V. G. nuosavybe. Esant įtemtai šeimyninei padėčiai tarp ieškovo ir mamos, ieškovas pradėjo smurtauti prieš mamą, taip pat reikšti atsakovui priekaištus dėl gyvenimo bute. 2018 m. liepos 2 d. ieškovas pareiškė pretenziją dėl išsikeldinimo, atsakovas atsisakė išsikelti. Nuo pilnametystės iki 2018 m. rugsėjo mėn. atsakovas teisėtai su mamos leidimu gyveno jai priklausančio buto dalyje. Atsakovas taip pat pastebėjo, kad bent kelias dienas per savaitę gyvendavo ir pas tėtį bei močiutę (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad išsikaustė, bute vis dar gyvena mama ir brolis M. G., todėl jame dažnai lankosi ir dienomis prižiūri savo neįgalų brolį, kuris yra ieškovo sūnus. Pats ieškovas sūnumi nesirūpina ir jo neprižiūri, todėl mamai yra reikalinga pagalba. Kol ieškovo santykiai su mama buvo geri, ieškovas niekada neprašė atsakovo mokėti už naudojimąsi butu, nes pripažino atsakovą šeimos nariu, kaip sūnų. Visą atsakovo gyvenimo bute laikotarpį komunalinius ir kitus mokesčius mokėjo mama. 2015 m., būdamas 19 metų, baigė Kauno „Saulės“ gimnaziją ir įstojo mokytis į Kauno technikos kolegiją. Mokantis atsakovą išlaikė tėvai, nes jis mokydamasis dieniniame skyriuje neturėjo galimybės dirbti, o visą nuo mokslų laisvą laiką mamai padėjo prižiūrėti savo neįgalų brolį. Kadangi už atsakovą mokesčius mokėjo mama, jis ieškovui nėra skolingas.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovą augino nuo 5 metų amžiaus. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. prasidėjo konfliktiniai santykiai su sutuoktine, tada ir išsikraustė iš savo buto. Bute turi užsirakinęs vieną kambarį, kitame kambaryje gyvena sutuoktinė su neįgaliu sūnumi. Ateina į butą apžiūrėti jo dažnai, dažnai atėjęs randa atsakovą. Ar atsakovas bute nakvoja, nežino, nes naktimis pats nebūna. Atsakovas žadėjo, sulaukęs pilnametystės, išsikelti, bet neišsikėlė. Neįgalus sūnus, kurio ieškovas susilaukė su atsakovo mama, neprognozuojamas, jam nustatytas protinis neįgalumas. Pastaruoju metu savo sūnaus neprižiūri, nes atsakovo mama V. G. neleidžia.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėn. prasidėjo ieškovo ir atsakovo mamos konfliktai. Bijodamas dėl savo mamos ir neįgalaus brolio saugumo, nes ieškovas kartais smurtaudavo, išsikraustė iš buto, (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio mėn. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Dažnai lankosi pas mamą, nes padeda mamai prižiūrėti neįgalų brolį, kuris ugdymo įstaigoje būna tik iki pietų. Mama dirba socialine darbuotoja. Dažniausiai bute būna po pietų, ieškovą mato retai. Nelieka nakvoti, išeina, kai grįžta mama iš darbo. Buvo ir yra išlaikomas savo tėčio ir mamos, nes baigęs vidurinę mokyklą įstojo mokytis į Kauno technikos kolegiją, kurioje mokosi iki šiol.
Liudytoja V. G. nurodė, kad ieškovas nebegyvena bute nuo 2017 m. lapkričio mėn. Komunalinius mokesčius mokėjo ji pati, kadangi ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu ir neturėjo pinigų. Kartu su ieškovu gyveno nuo 2002 m. ir visą laiką gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. L padeda prižiūrėti neįgalų sūnų, atvažiuoja dažnai. Gyvena su neįgaliu sūnumi viename kambaryje, kadangi kitą kambarį laiko užrakintą ieškovas. Ieškovas niekada nesakė, kad L turės prisidėti prie komunalinių mokesčių, kai taps pilnamečiu. Visą laiką gyveno kaip normali šeima. Ieškovui niekas netrukdo gyventi bute. Šiuo metu jis gyvena pas savo pirmąją žmoną.
Liudytojas A. P. nurodė, kad visą laiką kas mėnesį duoda pinigų L. Nuo 18 m. L gyvena kartu, išvyksta pas mamą kartais, padeda mamai prižiūrėti neįgalų brolį. Sūnus L visą laiką mokosi, nedirba.
Liudytojas A. S. paliudijo, kad su Lyra draugai apie 4 metus. 2018 m. rūgpjūčio pradžioje padėjo L išsikraustyti iš buto (duomenys neskelbtini), į L butą. Pervežė L drabužius. Prieš porą mėnesių buvo svečiuose. Kiek žino, L būna ir pas savo tėtį A. P..
Liudytojas A. D. nurodė, kad yra ieškovo kaimynas. Mato kartais L vedžiojantį šuniuką. M. L. apie pietus, bent kartą per savaitę. Nežino, ar nakvoja.
Liudytojas A. V. nurodė, kad yra ieškovo kaimynas. Paliudijo, kad mato dažnai L kieme vedžiojantį šunelį. Mato ne kasdien.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas
Ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (I t., e. b. l. 8).
Atsakovas yra ieškovo sutuoktinės sūnus iš pirmosios santuokos. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šiuo metu ieškovo sutuoktinė, atsakovo mama, V. G. gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini)kartu su bendru su ieškovu neįgaliu sūnumi M. G..
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo iškeldinimo ir dėl atsakovo prisidėjimo prie buto išlaikymo nuo to laiko, kai jam suėjo 18 metų.
Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovo mamos V. G. santuoką ir išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (I t., e. b. l. 91-107). Iš LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimas dar neįsiteisėjęs, kadangi apskųstas apeliacine tvarka.
Dėl iškeldinimo
Ieškovas teigia, kad atsakovas nuolat gyvena jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir nesutinka iš jo išsikelti. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad bute jau nebegyvena, tik atvyksta aplankyti mamos ir padeda prižiūrėti neįgalų jo mamos ir ieškovo sūnų.
Ieškovas šioje civilinėje byloje reiškia reikalavimą iškeldinti atsakovą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu. CK 4.98 straipsnyje nurodyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Tai, kad ieškovas yra buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkas patvirtina nekilnojamojo turto registro įrašas Nr. (I t., e. b. l. 8). Pastebėtina, kad atsakovo mama V. G. minėtoje santuokos nutraukimo byloje kelia reikalavimą dėl minėto buto priklausymo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Ieškovas teigia, kad atsakovas nuolat gyvena jo bute, kadangi, kada jis ateina, atsakovą dažniausiai ten randa. Aplinkybę, kad atsakovas nuolat gyvena jo bute, ieškovas įrodinėja liudytojų parodymais. Liudytojai, ieškovo kaimynai, nurodė, kad dažnai mato atsakovą lauke vedžiojant šuniuką. Kitų aplinkybių, susijusių su atsakovo pastoviu gyvenimu ieškovo bute, jie negalėjo nurodyti. Tai, kad atsakovas dažnai vedžioja šuniuką, patvirtina atsakovo poziciją, kad jis dažnai lankosi pas mamą, padeda prižiūrėti neįgalų brolį, tačiau vienareikšmiškai neįrodo, kad atsakovas ten nuolat gyvena. Liudytoju apklausiamas atsakovo tėvas A. P., nurodė, kad jo sūnus dažnai lankosi ir nakvoja pas jį. Liudytojas A. S. patvirtino, kad su asmeniniais daiktais dar 2018 m. rugpjūčio pradžioje iškraustė atsakovą iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Iš šalių ir liudytojos V. G. paaiškinimų bei rašytinių įrodymų (I t., e. b. l. 52, 53, II t., 160, 161) matyti, kad atsakovo mamos ir ieškovo sūnui M. G. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Kaip byloje paliudijo V. G., nurodė atsakovas, M. G. dėl jo neįgalumo negalima palikti vieno, be priežiūros. Iš esmės šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas, teigdamas, kad sūnus yra neprognozuojamas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovo mama V. G. dirba, tai patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (II t., e. b. l. 148). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kitus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas padeda V. G. jos namuose prižiūrėti M. G.. Be to, ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad savo sūnaus jau kurį laiką pats neprižiūri.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas jo bute faktiškai nuolatos gyvena, įvertinus tai, kad atsakovas padeda savo mamai prižiūrėti neįgalų brolį, atsakovui neigiant, kad jis pastoviai ten gyvena, ir liudytojams V. G., A. P. bei A. S. tai pavirtinus, mano, kad visgi labiau tikėtina, jog atsakovas pastoviai ir nuolatos ieškovo bute negyvena, tačiau dažnai jame lankosi tikslu padėti savo mamai V. G. prižiūrėti savo neįgalų brolį. Šios aplinkybės nepaneigė ir ieškovo kviesti liudytojai A. D. bei A. V., kurie negalėjo nurodyti, ar L. P. nuolat ten gyvena, tik paliudijo, kad atsakovą dažnai mato vedžiojant šuniuką lauke.
Byloje nėra jokių duomenų, rašytinių įrodymų, kad atsakovas faktiškai trukdo ieškovui naudotis, valdyti ginčo turtą, ar kitaip varžo ieškovo nuosavybės teises į ginčo turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas nenustatė, kad atsakovas, lankydamasis pas savo mamą, kuri ginčo bute gyvena teisėtai (tai paneigiančių aplinkybių byloje nenustatyta), savo elgesiu pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir ieškovo teises.
Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dalyje dėl atsakovo iškeldinimo iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).
Dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas
Ieškovas reikalavimą dėl 1747,27 Eur komunalinių mokesčių priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. reiškia tuo pagrindu, kad atsakovas nuo 2014 m. liepos 16 d. yra pilnametis, ir jis nėra ieškovo šeimos narys, todėl privalo prisidėti prie komunalinių mokesčių. Be to, atsakovas niekur nedirba, sėdi namuose ir veltėdžiauja. Kadangi bute gyvena keturiese, todėl ir mokesčiai padalintini proporcingai, todėl prašoma priteisti ketvirtadalis sumos. Taip pat ieškinyje nurodomas teisinis pagrindas – CK 6.589 straipsnis, kuris reglamentuoja nuomininko šeimos narių teises ir pareigas. Kartu ieškovas teigia, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai.
Ištirtų įrodymų pagrindu byloje teismas nenustatė, kad atsakovas L. P. buvo įsipareigojęs atlyginti ieškovui K. G. sumokėtas sumas už teiktas komunalines paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kad jį sietų prievolės įvykdymas paslaugų teikėjams ar ieškovui.
Duomenų apie tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovas būtų įsipareigojęs mokėti už paslaugas butui, byloje nėra pateikta. Vien ieškovo minimas faktas, kad atsakovas gyveno ginčo bute ir juo naudojosi, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė faktiniai buto panaudos teisiniai santykiai, visiškai atitinkantys panaudos sutarties sąvoką, arba tuo labiau – kad buvo susiklostę nuomos santykiai.
Pagal savo pobūdį panauda yra dvišalis sandoris, todėl tam, kad atsirastų panaudos teisiniai santykiai, turi būti suderinta abiejų šalių - panaudos davėjo ir panaudos gavėjo valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 6.629 straipsnis). Pagal CK 6.632 straipsnį, perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, t. y. nuomos mokestis yra privaloma sutarties sąlyga (CK 6.576 straipsnis). Tuo tarpu byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų davęs sutikimą butą perduoti atsakovui panaudos sutarties pagrindu, nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų susiklostę nuomos santykiai.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas iki šiol mokosi (I t., e. b. l. 55). Liudytojai V. G. ir A. P., būdami atsakovo tėvai, patvirtino, kad L. P. teikiamas išlaikymas, atsakovas niekur nedirba. Pats ieškovas patvirtino, kad bute atsakovas gyveno nuo vaikystės, t. y. nuo 5 metų amžiaus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad bute atsakovas, būdamas ieškovo sutuoktinės sūnus, iki pilnametystės ir po pilnametystės gyveno šeimos nario teisėmis, jokie prievoliniai teisiniai santykiai dėl naudojimosi butu ir jo išlaikymo ieškovo ir atsakovo nesiejo.
Deklaratyvūs ir nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad buvo tartasi su atsakovu, jog jis prisidės prie buto išlaikymo, neįrodo, jog atsakovas buvo faktinis panaudos gavėjas, kuris privalo išlaikyti pagal sutartį perduotą turtą (butą), bei apmokėti buto išlaikymo išlaidas. Nagrinėjamoje byloje esant neįrodytai ieškovo ir atsakovo abiejų šalių valiai sukurti panaudos ar kitus prievolinius teisinius santykius, grįstus ne šeimos santykių pagrindu, teismas ieškovo reikalavimą dėl komunalinių išlaidų priteisimo atmeta kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovo ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos susijusios advokato teisine pagalba.
Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi ieškovui suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (I t. e. b. l. 5-6).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas:
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.