Kauno apylinkės teismo nutartis

posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui K. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2019 m. spalio 23 d. gautas ieškovės atstovo prašymas patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalis numato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Pateiktos šalių taikos sutarties sudarymas neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų, todėl taikos sutartis patvirtinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Šalims išaiškinama, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinami 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 19 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, šalims sudarius taikos sutartį, ieškovei grąžinama 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio suma sudaro 14,25 Eur.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Kadangi bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-555/2017).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju atsakovui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 16 d. sprendimą byloje teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2019 m. spalio 24 d. pateikė pažymą, kad už atsakovui suteiktas teisines paslaugas valstybė patyrė 78 Eur išlaidas. Įvertinus šalių taikos sutartį, matyti, kad ieškovė neatsisakė nė vieno ieškinio reikalavimo, tik susitarė su atsakovu dėl pagrindinės skolos sumos išdėstymo šešių mėnesių laikotarpiui. Taigi ieškovės ieškinys yra patenkintas 100 procentų, todėl priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas valstybei už atsakovui suteiktas teisines paslaugas nėra teisinio pagrindo. Be to, atsakovo atstovė advokato padėjėja E. R. į bylą nepateikė jokio procesinio dokumento, byla net nebuvo paskirta nagrinėti posėdyje, nes šalys sudarė taikos sutartį. Kadangi advokato padėjėja byloje neatliko jokių veiksmų, nėra aišku už ką susidarė 78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl 78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294–295 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti tarp ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, ir atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1.1. 826,22 Eur skolą už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2019-07-01 už parduotą šilumos energiją name, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini).

1.2. 26,26 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-08-01.

1.3.1. 4,75 Eur žyminio mokesčio.

1.3.2. 36,30 Eur teisinių paslaugų išlaidos.

1.3.3. 1,71 Eur išlaidos už duomenų gavimą iš Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro.

2. Atsakovas sutinka ir įsipareigoja 826,22 Eur skolą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo taikos sutarties pasirašymo pirmąjį mėnesį sumokėdamas 176,22 Eur, o likusius 5 (penkis) mėnesius sumokėdamas po 130 Eur kiekvieną mėnesį į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, mokėjimo paskirtyje nurodant „skolos grąžinimas, mok. kodas (duomenys neskelbtini)“.

3. Atsakovas privalo sumokėti 26,26 Eur delspinigius, mokėjimo paskirtyje nurodant „delspinigiai, mok. kodas (duomenys neskelbtini) ir 42,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo paskirtyje nurodant „bylinėjimosi išlaidos, mok. kodas (duomenys neskelbtini)“ per 1 (vieną) mėnesį nuo taikos sutarties pasirašymo dienos į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB.

4. Atsakovas įsipareigoja mokėti 5 procentus metines palūkanas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos iki taikos sutartyje aptartos skolos sumos visiško sumokėjimo. Atsakovui 5 procentų metinių palūkanų suma bus paskaičiuota padengus visą skolą.

5. Atsakovui nevykdant mokėjimų pagal taikos sutartį, ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai neapmokėtai skolos daliai išdavimo.

6. Šia taikos sutartimi šalys sutinka, kad 75 procentai (14,25 Eur) žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. e2-24318-775/2019, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, bus grąžinti Valstybinės mokesčių inspekcijos. Likusią žyminio mokesčio dalį 25 procentus (4,75 Eur), vadovaujantis taikos sutarties 3 punktu, sumoka atsakovas.

7. Šalys kreipiasi į teismą, prašydamos šią taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka.

8. Ieškovė patvirtina, kad taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės ieškovei yra žinomos ir suprantamos.

9. Teismo išlaidas, jeigu ateityje tokios būtų patirtos, dengia atsakovas.

10. Šalys patvirtina, kad nėra jokių aplinkybių, dėl kurių ši laisva valia šalių sudaryta taikos sutartis negalėtų būti teismo patvirtinta.

11. Kiekviena taikos sutarties šalis pareiškia kitai ir garantuoja, kad visos taikos sutarties sąlygos šalių buvo pilnai aptartos ir suderintos individualiai, t. y. atskirai buvo aptarta ir suderinta kiekviena taikos sutarties sąlyga. Aptartos sąlygos atitinka tikrąją šalių valią.

12. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas, pagal CPK VI dalyje numatytą tvarką.

13. Taikos sutartis abiejų šalių perskaityta, suprasta ir atitinka šalių valią.

Civilinę bylą Nr. e2-24318-775/2019 nutraukti.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 14,25 Eur (keturiolikos eurų 25 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.