Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

R. V. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 260 str. 1 d., 260 str. 2 d., ir galutinė subendrinta bausmė jam paskirta - laisvės atėmimas 10 metų.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 d. kovo 31 d. nutartimi nuteistąjį R. V. lygtinai paleido iš Kybartų pataisos namų, jam neatlikus 3 metų 10 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, įpareigojant 2 metus neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, 2 metus nuo lygtinio paleidimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, ir per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nuo 2016-04-18 R. V. elgesį kontroliuoja Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius (toliau – Probacijos skyrius).

Bausmės pabaiga numatyta 2020-01-28.

Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius, vadovaudamasis LR Probacijos įstatymo 29 str. 1 d., 2017-07-10 teikimu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą ir siūlė nuteistajam R. V. pakeisti probacijos sąlygas, skiriant papildomą pareigą - kartą per mėnesį atvykti į Probacijos skyrių ir atsiskaityti kaip vykdo probacijos sąlygas bei pateikti komandiruotes pagrindžiančius dokumentus apie numatomus išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir grįžimo iš užsienio laikotarpius darbo tikslais. Teikime nurodė, kad R. V. nuo 2016 m. balandžio 20 d. dirba akcinėje bendrovėje „T.“, jo darbo funkcijų vykdymui nuteistajam reikalinga išvykti į komandiruotes užsienyje, tačiau dėl teismo skirtų pareigojimų R. V. negali to padaryti, todėl būtina pakeisti probacijos sąlygas.

2017 m. liepos 25 d. nutartimi Telšių rajono apylinkės teismas Probacijos skyriaus teikimą atmetė motyvuodamas tuo, kad papildomas įpareigojimas R. V. atvykti į Probacijos skyrių ir atsiskaityti, kaip jis vykdo teismo paskirtas pareigas, kai nėra priemonių užtikrinti įpareigojimų vykdymo kontrolės, neužtikrintų teismo nustatytų įpareigojimų tikslinės paskirties. Pasak teismo, R. V., kaip probuojamojo, elgesio kontrolė, t. y. priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti probuojamajam nustatytų probacijos sąlygų laikymąsi, visuma, ir jo priežiūra, t. y. tarpusavyje suderintų probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių visuma, turi būti vykdoma realiai, o ne epizodiškai ir abejotinai. Teismo nuomone, teikime siūlomos papildomos pareigos skyrimas iš esmės panaikintų Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi nuteistajam skirtus įpareigojimus.

Nuteistasis R. V. skundžia Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį ir prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą.

Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, pasunkina jo padėtį, suvaržo jo konstitucinę teisę pasirinkti norimą darbą, atima galimybę sėkmingai adaptuotis laisvėje, visapusiškai įsilieti į sėkmingai dirbančios įmonės kolektyvą, būti naudingu darbuotoju, gauti didesnį darbo užmokestį, pagerinti šeimos materialinę padėtį.

Pažymi, kad per probacijos laikotarpį jis nepadarė administracinių nusižengimų, nėra įtariamas padaręs naujų nusikalstamų veikų, vykdė teismo skirtus įpareigojimus. Taip pat nurodo, kad iš bylos medžiagos ir jo darbdavio pateiktos informacijos matyti, kad jis Vilkaviškio rajono apylinkės teismui lygtinai jį paleidus iš Kybartų pataisos namų, mėnesio bėgyje įsidarbino AB „T.“ prekybos agentu ir dirba toje pačioje darbovietėje jau beveik pusantrų metų, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai - tinkamai atlieka pavestas užduotis, per visą darbo laikotarpį nebuvo nei karto pastebėtas darant darbo drausmės pažeidimus, su bendradarbiais, verslo partneriais ar klientais bendrauja pagarbiai, mandagiai, sugeba išvengti ginčytinų ar konfliktinių situacijų, turi gebėjimų prekybos srityje, juos tinkamai išnaudoja, neša įmonei materialinę naudą. Tvirtina, kad kaip darbuotojas įmonei yra svarbus, užsitarnavęs pasitikėjimą ir įmonė, norėdama išnaudoti jo sugebėjimus, siekia plėsti jo darbines funkcijas, pavedant dirbą su užsienio partneriais, o tam būtina retkarčiais išvykti į užsienio komandiruotes, nes įmonė didelę dalį savo produkcijos jau daugelį metų realizuoja Latvijoje, Estijoje ir kitose užsienio valstybėse bei stengiasi nuolatos plėsti savo klientų ratą, tačiau komandiruočių trukmę ir dažnumą sunku iš anksto prognozuoti, vidutiniškai jos būna bent po kartą per mėnesį ir trunka ne ilgiau nei savaitę, į komandiruotes darbuotojai vyksta įmonei priklausančiu transportu, t. y., patys vairuoja arba užsienyje naudojasi išnuomotu transportu. Taip pat nuteistasis nurodo, kad dirbdamas savo tiesioginį darbą, vidutiniškai po keletą kartų per savaitę naudojasi įmonės transportu, o įmonės administracija, iš anksto neįspėjus, ne kartą tikrino jį dėl blaivumo darbo vietoje ir nei karto nebuvo užfiksuotas jo neblaivumo faktas. Tvirtina, jog dėl to, kad AB „T.“ vadovas pats dažnai būna komandiruotėse, jis ne visada turi galimybę laiku paruošti Probacijos tarnybai dokumentus, patvirtinančius būsimas komandiruotes, todėl jis (nuteistasis) ir kreipėsi į Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrių, kad skyrius inicijuotų jo probacijos sąlygų pakeitimą, o Probacijos skyriaus darbuotojas, kuris betarpiškai beveik pusantrų metų jį prižiūri ir kontroliuoja jo elgesį lygtinio paleidimo metu, nematė jokių kliūčių teikimu kreiptis į Telšių rajono apylinkės teismą, kas patvirtina, kad jis (nuteistasis) tinkamai adaptavosi laisvėje, vykdo visus jam teismo paskirtus įpareigojimus, yra pilnavertis visuomenės narys.

Nuteistojo nuomone, Telšių rajono apylinkės teismas, atmesdamas Probacijos skyriaus teikimą, pasunkina jo padėtį, kadangi Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria yra įpareigotas 2 metus nuo lygtinio paleidimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, t. y. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nėra jo įpareigojęs nevykti (neišvykti) į darbines komandiruotes Lietuvoje ar užsienyje, t. y., išvykimas iš namų vykdant darbines funkcijas, negali būti vertinama kaip teismo nustatytos pareigos pažeidimas, o iš Telšių rajono apylinkės teismo nutarties nuteistasis daro išvadą, jog teismas išplečia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirtus įpareigojimus ir netiesiogiai įpareigoja Probacijos tarnybą jo apskritai neišleisti į komandiruotes. Nurodo, kad jis yra kontroliuojamas jau daugiau nei metus, yra buvęs komandiruotėse Lietuvoje, tačiau kitos Lietuvos apygardų Probacijos tarnybos jo elgesio komandiruočių metu nekontroliavo. Nuteistasis daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas netiesiogiai uždraudė jo komandiruotes net Lietuvoje ir laiko nepagrįstu ir nelogišku Telšių rajono apylinkės teismo teiginį, kad teikime siūlomos papildomos pareigos skyrimas iš esmės panaikintų Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi skirtus įpareigojimus.

Nurodo, kad per netrumpą probacijos laikotarpį jis savo elgesiu tiek darbdaviui, tiek Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus darbuotojams įrodė, kad juo galima pasitikėti, kad jis vykdo ir vykdys teismo skirtus įpareigojimus, nedaro ir nedarys administracinių teisės pažeidimų ar nusikaltimų. Pažymi, kad šiuo metu yra tikrinamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir būtų nerealu galvoti, kad yra tikrinamas kiekvieną naktį. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis sprendžia, jog iš Telšių rajono apylinkės teismo nutarties galima daryti išvadą, jog jam net nevykstant į komandiruotes, jo kontrolę Probacijos skyrius vykdo nerealiai, epizodiškai ir ši kontrolė yra abejotina. Atkreipia dėmesį, jog buvo sprendžiama ne dėl jo išvykimo ilgalaikiam darbui užsienyje, o apie trumpalaikes komandiruotes, kurių metu jo elgesį pakankamai kontroliuoja jo darbdavys, jo pareigybinė instrukcija, įsipareigojimai darbdaviui. Pasak nuteistojo, niekas kitas kaip Probacijos tarnyba, jos darbuotojai, negali geriau žinoti, kokius jam skirtų teismo įpareigojimų pakeitimus, švelninimus galima daryti, nes jie betarpiškai kontroliuoja jo elgesį daugiau kaip metai laiko.

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi netenkindamas Probacijos skyriaus teikimą apylinkės teismas tinkamai įvertino probacijos sąlygų keitimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad 2016-03-31 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi R. V. atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas nustatant pareigas 2 metus neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, 2 metus nuo lygtinio paleidimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį ir per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius R. V. elgesį pradėjo kontroliuoti nuo 2016-04-18.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo16 str. 2 d. 1 p. numato, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. Taigi probuotojui įsakmiai yra pavesta, kad jis turi užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą, tokias pareigas pagal galiojančius įstatymus probuotojas gali atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi šiuo atveju turi būti įvertinta, ar tik papildomai įpareigojus R. V. vieną kartą atvykti į Probacijos skyrių ir atsiskaičius kaip vykdomos probacijos sąlygos ir pateikti komandiruotes pagrindžiančius dokumentus apie numatomus išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo iš užsienio laikotarpius darbo tikslais, bus tinkamai atlikta nuteistajam taikomų įpareigojimų priežiūra. Vadovaujantis BPK 346 str. 1 d., įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „nuteistųjų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistųjų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai“. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „probacija vykdoma pagal jos vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus“. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje, Lietuvos Respublika dėl bausmės vykdymo metu taikomų įpareigojimų priežiūros perdavimo nėra sudariusi dvišalių sutarčių su E. S. šalimis, E. S. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR nuostatos nenumato, jog E. S. narės kompetentinga institucija galėtų prašyti kitos valstybės narės institucijos kontroliuoti įpareigojimų vykdymą. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sutinka su Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu nekeisti probacijos sąlygų, kadangi, kaip jau minėta, turi būti įvertinta, ar išvykus į komandiruotę užsienio valstybėje nuteistajam, kad ir neilgam laikui, Probacijos tarnyba galės tinkamai atlikti probuojamojo priežiūrą nesant galimybės tokią trumpalaikę priežiūrą pavesti kitos valstybės institucijai.

Apygardos teismas pažymi, kad nutarus lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos nuteistąjį, pastarajam yra suteikiama galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Tačiau tai nereiškia, kad nuteistasis neprivalo pajusti jokių apribojimų, nes lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos nėra atleidimas nuo bausmės, kuri yra ne kas kita, o valstybės skiriama prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės labui. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 p.).

Šiuo atveju aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistasis skunde tvirtina, jog jo darbinių funkcijų atlikimui būtinos išvykos į komandiruotes užsienio valstybėse, tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog nuteistojo atliekamos darbinės funkcijos yra tiesiogiai susijusios įmonės užsienio partnerių paieška, įmonės gaminių realizavimu užsienyje ar kitokių jo darbinių funkcijų atlikimų užsienio valstybėje. Prie skundo pridėtos bendro pobūdžio anglų kalba sudarytos sutartys negali būti laikomos įrodymu, patvirtinančiu, jog nuteistajam R. V. darbinių funkcijų vykdymui būtina vykti į komandiruotes užsienyje.

Skundo argumentai, jog nuteistasis tinkamai elgėsi probacijos metu, jokių pažeidimų ar naujų nusikalstamų veikų nepadarė, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl papildomų pareigų skyrimo tikslingumo neturi lemiamos reikšmės, kadangi skunde nurodytos aplinkybės patvirtina tik tai, kad nuteistasis pateisina jam teismo parodytą pasitikėjimą ir lygtinio paleidimo instituto taikymas jam daro pozityvų poveikį. Be to, nors nuteistasis teigia, kad skundžiama nutartimi netenkinus Probacijos skyriaus teikimo dėl papildomų pareigų skyrimo yra bloginama jo teisinė padėtis, pažymėtina, kad skundžiama nutartimi nutartis, kuria nuteistasis buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos ir jam buvo paskirtos pareigos, nebuvo keičiama, todėl sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.