Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. V. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 29 d. priimtą nutarimą Nr. LK-212 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas 2012-05-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (trys nusikaltimai) ir 260 str. 2 d. galutine subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2010-01-28, bausmės pabaiga – 2020-01-28.

Komisija 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. LK-212 nutarė nuteistajam R. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis įvykdė ankstesnio svarstymo metu Komisijos rekomenduotas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga jam nėra palanki, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, taip pat likusi bausmės dalis yra labai didelė.

R. V. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-10-30 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad yra teistas Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Jis teistas ne už labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų platinimo, kaip traktuoja apylinkės teismas, bet už didelį kiekį. Nuteistasis taip pat nesutinka, jog yra linkęs laikytis kriminalinės subkultūros. Be to, nebuvo atsižvelgta, kad po paskutinio svarstymo jis yra skatintas, lanko integravimosi į visuomenę programą. Bausmės atlikimo metu sukūrė šeimą, su kuria intensyviai palaiko socialinius ryšius. Jis teistas tik antrą kartą, yra padengęs civilinį ieškinį. Teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, t. y. teisę į teisingą, nešališką bylos nagrinėjimą. Taip pat buvo pažeistas nuteistojo orumas.

R. V. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą bei skundo argumentus, daro išvadą, kad nuteistasis R. V. neatitinka įstatyme numatytų sąlygų, kurias nustačius galima nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas nuteistojo skundą, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Vadovaujantis sistemiškumo principu, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, apygardos teismas įvertina ir BVK 8 straipsnio nuostatas, t. y. atsižvelgiama ne tik į nuteistojo asmenybę, bet ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skundo teiginiais, kad tiek Komisijos nutarime, tiek teismo nutartyje buvo padaryta faktinių klaidų, t. y. klaidingai nurodytas teismas, priėmęs nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, neišvardintos visos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą R. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, neteisingai nurodyta paskirtoji galutinė subendrinta bausmė. Tiek iš pateiktos bylos medžiagos, tiek iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad R. V. yra nuteistas ne Vilniaus apygardos teismo, tačiau Šiaulių apylinkės teismo 2012-05-04 nuosprendžiu. Jis pripažintas kaltu ne tik dėl BK 260 str. 1 d. numatytos veikos padarymo, bet ir dėl BK 260 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo. Be to, iš viso buvo padaryti keturi nusikaltimai, o ne vienas, kaip galima suprasti iš Komisijos nutarimo bei apylinkės teismo nutarties, kurioje atkartotos tos pačios Komisijos nutarime padarytos klaidos. Galutinė subendrinta bausmė nuteistajam paskirta ne 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, tačiau 10 metų laisvės atėmimo. Vis dėlto, bausmės pradžia ir pabaiga nurodyta teisingai, taigi šiuo metu R. V. yra atlikęs šiek tiek daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės. Skundžiamoje teismo nutartyje padarytos faktinės klaidos rodo teisėjo neatidumą, tačiau lygtinio paleidimo svarstymui itin didelės įtakos neturi, kadangi aukštesnės instancijos teismas visų aplinkybių kontekste vertina nuteistojo pažangą, keičiant savo netinkamą elgesį.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas reikšmingos R. V. pažangos bausmės atlikimo metu nenustatė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo net penkiolika kartų baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos buvo skirtos už šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – draudžiamų daiktų laikymą, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimą, režimo reikalavimų nesilaikymą. R. V. buvo skatintas šešis kartus už gerą elgesį, tačiau nuobaudų ir paskatinimų išsidėstymo tvarka liudija, kad nuteistajam pavyzdingą elgesį pavyksta išlaikyti itin trumpai, vos tik jis yra paskatinamas, tuoj vėl nusižengia nustatytoms taisyklėms.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam pragyventi padeda jo žmona, brolis ir sesuo, kurie dirba užsienyje. Pats R. V. skunde teigia, jog su artimaisiais palaiko tvirtus socialinius ryšius, taigi paleistas lygtinai, gali nelaukti bausmės atlikimo pabaigos ir bandyti išvykti į užsienį. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad savo nusikalstamą elgesį nuteistasis sumenkina, buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas atnaujinti jo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau Generalinis prokuroras tokį prašymą atmetė. Nepaisant to, nuteistasis teisybės ieškojo Vilniaus apygardos teisme, tačiau jo skundas 2014-04-30 taip pat buvo atmestas. Visa tai tik patvirtina socialinio tyrimo išvados teiginius, jog R. V. savivertė yra aukšta, išreikštas egocentrizmas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nuteistasis, negebantis pripažinti savo kaltės, prisiimti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nesugebės ir būdamas laisvėje identifikuoti tinkamo, visuotinai priimtino elgesio nuo nusikalstamo. Be to, teismui pateikta medžiaga liudija ir tai, kad nuteistasis yra linkęs elgtis impulsyviai, nepamatuotai rizikuoti, pernelyg greitai daryti išvadas. Taigi nors pastaruoju metu yra stebimos teigiamos R. V. elgesio tendencijos, tačiau jo mąstymas, turimos nuostatos nesikeičia.

Be to, iš pateiktų duomenų nėra aiški R. V. darbinė motyvacija. Pataisos namuose jis nedirba, būdamas laisvėje dirbo palyginti trumpą laiką, apie penkis metus, nors nuteistasis yra gimęs 1968 m., taigi turėtų turėti pakankamai didelį darbo stažą. Tai rodo, jog nuteistasis nėra įpratęs legaliai užsidirbti pragyvenimui, jo išsilavinimas vidurinis, nors turi įgijęs kelias profesines kvalifikacijas, tačiau pagal jas dirbti nesiruošia - pataisos namuose pristatyta pažyma, jog R. V., paleistas lygtinai, būtų įdarbintas vadybininku.

Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo R. V. pažanga mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius (ankstesni nusikalstami veiksmai, kriminalinių kompanionų įtaka, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas) nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.