Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015-03-13 nutarimą taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., nuteistas 2012-05-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (3 veikos), 260 str. 2 d. Bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, dalimis subendrintos – galutinė laisvės atėmimo bausmė 10 metų. Bausmės pradžia: 2010-01-28, bausmės pabaiga 2020-01-28. Nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirto bausmės laiko 2015-01-28. Neatlikta bausmės dalis 4 metai 10 mėnesių 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-03-13).

2015-03-13 Komisijos priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V., nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, skiriant baudžiamojo poveikio priemones.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-04-28 nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nuteistasis R. V. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas priėmė šališką nutartį ir neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. reikalavimus. Nuteistojo teigimu, nei administracija, nei psichologinė tarnyba nepaminėjo, jog atlikdamas bausmę sukūrė šeimą ir šiuo metu yra reikalingas namuose. R. V. nurodė, jog yra atlikęs daugiau nei pusę bausmės laiko, charakterizuojamas teigiamai, lankė visas socialinės reabilitacijos programas, teistas tik du kartus, turi ateities planų ir tikslų. Teismas neatsižvelgė į tai, jog išėjęs iš pataisos namų bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – tiekėju.

Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdamas klausimą dėl R. V. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau, aukštesniojo teismo manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. V. lygtinio paleidimo, pagrįstai įvertino aplinkybių visetą ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už ne vieną nusikalstamą veiką, tame tarpe ir už sunkų nusikaltimą, už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas platinti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 15 kartų baustas drausmine tvarka, nuobaudos nebegalioja, skatintas 4 kartus, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (62 balai pagal OASys), teistas 2 kartus, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 m. 10 mėn. 15 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-03-13). Taigi, atlikta bausmės dalis nėra adekvati padarytų nusikaltimų sunkumui. Todėl nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama spręsti, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų R. V. skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už ne vieną nusikalstamą veiką, tame tarpe ir už sunkų nusikaltimą, pataisos namuose 15 kartų baustas drausmine tvarka, nuobaudos nebegalioja, likusi neatlikta bausmės dalis vertintina kaip pakankamai didelė, atsižvelgiant į paskirtos bausmės laiką bei į padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumą visuomenei (bausmės pabaiga 2020-01-28). Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose išskiriami kriminogeniniai bei pakartotinių nusikaltimų riziką didinantys veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksniai; kriminalinių kompanionų įtaka; netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kurį įtakoja nuteistojo impulsyvumas bei nuostatos. Minėtose išvadose nurodoma, jog R. V. pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nors jo nuostatos pakankamai tvirtos, tačiau reiškia didelę ištikimybę savo draugams, noriai buriasi į grupę, rūpinasi savo statusu joje. Jis vadovaujasi netinkamais kriterijais. Jo išreikštas egocentrizmas. Gyvenime būdingas polinkis elgtis impulsyviai, nepamatuotai rizikuoti. Taip pat pažymima, kad nuteistais laikosi kriminalinės subkultūros, pokalbio metu išryškėja pažiūros pateisinančios kriminalinį elgesį. Problemų sprendime yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Nesugeba suprasti galimų skirtumų tarp savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, ankstesniu nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, tai rodo nuteistojo nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Pažymėtina, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko nagrinėjamu atveju negalima teigti. Aukštesnysis teismas sutinka, kad visos šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų, daugiau nenusikals ir yra galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių (dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sukūrė šeimą, charakterizuojamas teigiamai, po paleidimo iš pataisos įstaigos žada ir turi kur įsidarbinti, turi ateities planus) nepakanka daryti išvadai, kad R. V. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o Komisijos nuomonė teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą.

Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-03-13 nutarimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. V. skundą atmesti, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.