Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis P. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-139-1123/2021 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (keturios nusikalstamos veikos) ir jam paskirta: dėl automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės – 1 metų laisvės atėmimo bausmė; dėl automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; dėl automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; dėl automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didžiausios bausmės pridedant po dalį kitų paskirtų bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, P. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam šiuos įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones: 1) pradėti dirbti ir/ar tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) visiškai atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą visiems civiliniams ieškovams; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam P. G. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“ sistema) duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. liepos 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugpjūčio 1 d. gautas nuteistojo P. G. prašymas, kuriuo jis prašo peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį ir sušvelninti/atleisti nuo paskirtos bausmės ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475) (toliau – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas).

Teismas pastebi, kad visos nusikalstamos veikos, už kurias buvo nuteistas P. G. yra automobilių (kartu su jame esančiu turtu ar be jo) vagystės, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpas, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Naujos redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tai, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę.

Kaip matyti iš BK 178 straipsnio 2 dalies pasikeitimo, minimame straipsnyje nebeliko nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – automobilio pagrobimo. Todėl aukščiau nurodyti P. G. įvykdyti automobilių pagrobimai, už kuriuos pastarasis nuteistas Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotini.

Aptariamu įstatymu, be kita ko, buvo pakeista BK 190 straipsnio 1 dalis, išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Kaip minėta anksčiau, P. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad:

1. veikdami bendrininkų grupe, laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 8 d., 21.00 val. iki 2019 m. sausio 9 d., 07.10 val., iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – J. T. priklausantį turtą – automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 10 000 eurų vertės, kuriame buvo J. T. priklausantis vaikiškas vežimėlis „ADAMEX“, 420 eurų vertės, avarinis ženklas, 5 eurų vertės, gesintuvas, 8 eurų vertės, domkratas, 30 eurų vertės, raktų komplektas, 20 eurų vertės, atsarginis ratas, 150 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam J. T. bendrą 10 633 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą ankstesnės redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Atsižvelgiant į tai, kad neliko P. G. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančio požymio – automobilio vagystės, todėl pastarojo aptarta nusikalstama veika kvalifikuotina atsižvelgiant į pagrobto turto vertę.

Pagal naujos redakcijos BK 178 straipsnį, vagystė be kvalifikuojančių požymių, o taip pat, kai šią nusikalstama veika pagrobtas turtas nėra labai didelės vertės (kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą) ir nėra didelės vertės (kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos) bei nėra nedidelės vertės (kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos), kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Taigi, atsižvelgiant į aptartą, P. G. nusikalstama veika (nukentėjusiojo J. T. atžvilgiu) perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija).

2. Be to, P. G. veikdamas bendrininkų grupe, laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 4 d., 18.20 val. iki 2019 m. vasario 5 d., 08.00 val., iš (duomenys neskelbtini), esančios automobilių stovėjimo aikštelės pagrobė svetimą – V. V. priklausantį turtą – automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 10 000 eurų vertės, kuriame buvo V. V. priklausantys 60 litrų dyzelinio kuro, 70 eurų vertės, kastuvas, 10 eurų vertės, mačetė „Fiskars“, 20 eurų vertės, dvi 5 litrų taros su langų plovimo skysčiu, bendros 10 eurų vertės, tempimo trosas, 10 eurų vertės, žibintuvėlis, 10 eurų vertės, du kompaktiniai diskai, bendros 20 eurų vertės, raktų komplektas, 10 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam V. V. bendrą 10 160 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą ankstesnės redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Atsižvelgiant į tai, kad neliko P. G. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančio požymio – automobilio vagystės, todėl pastarojo nusikalstama veika kvalifikuotina atsižvelgiant į pagrobto turto vertę.

Pagal naujos redakcijos BK 178 straipsnį, vagystė be kvalifikuojančių požymių, o taip pat, kai šią nusikalstama veika pagrobtas turtas nėra labai didelės vertės (kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą) ir nėra didelės vertės (kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos) bei nėra nedidelės vertės (kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos), kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Taigi, atsižvelgiant į aptartą, P. G. nusikalstama veika (nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu) perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija).

3. Be to, P. G. veikdamas bendrininkų grupe, laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 6 d., 23.30 val. iki 2019 m. vasario 7 d., 07.00 val., iš (duomenys neskelbtini), esančios automobilių stovėjimo aikštelės, pagrobė svetimą T. O. priklausantį turtą – automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 12 000 eurų vertės, kuriame buvo T. O. priklausantis prožektorius „ARMITECH“, 80 eurų vertės, alkotesteris, 150 eurų vertės, medžioklinio šautuvo stovas, 109 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam T. O. bendrą 12 339 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą ankstesnės redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Atsižvelgiant į tai, kad neliko P. G. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančio požymio – automobilio vagystės, todėl pastarojo nusikalstama veika kvalifikuotina atsižvelgiant į pagrobto turto vertę.

Pagal naujos redakcijos BK 178 straipsnį, vagystė be kvalifikuojančių požymių, o taip pat, kai šią nusikalstama veika pagrobtas turtas nėra labai didelės vertės (kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą) ir nėra didelės vertės (kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos) bei nėra nedidelės vertės (kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos), kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Taigi, atsižvelgiant į aptartą, P. G. nusikalstama veika (nukentėjusiojo T. O. atžvilgiu) perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija).

4. Be to, P. G., veikdamas bendrininkų grupe, laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 25 d., 19.00 val. iki 2019 m. balandžio 26 d., 07.00 val., iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – R. M. priklausantį turtą – automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 10 400 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam R. M. 10 400 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą ankstesnės redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) .

Atsižvelgiant į tai, kad neliko P. G. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančio požymio – automobilio vagystės, todėl pastarojo nusikalstama veika kvalifikuotina atsižvelgiant į pagrobto turto vertę.

Pagal naujos redakcijos BK 178 straipsnį, vagystė be kvalifikuojančių požymių, o taip pat, kai šią nusikalstama veika pagrobtas turtas nėra labai didelės vertės (kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą) ir nėra didelės vertės (kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos) bei nėra nedidelės vertės (kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos), kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Taigi, atsižvelgiant į aptartą, P. G. nusikalstama veika (nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu) perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistajam P. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, šia nutartimi yra perkvalifikuotinos į BK 178 straipsnio 1 dalį ir įvertinęs faktą, kad ankstesnė BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija sankcijoje numatė ne tik alternatyvias bausmes, o būtent – baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, bet ir nustatė didesnę maksimalią laisvės atėmimo bausmę (iki 6 metų), nei dabar numatyta BK 178 straipsnio 1 dalies redakcijoje t. y. be viešųjų darbų arba baudos, arba arešto, arba laisvės apribojimo nustatyta mažesnė maksimali laisvės atėmimo bausmė (iki 3 metų), todėl konstatuoja būtinybę peržiūrėti pastarajam dėl minėtos nusikalstamos veikos paskirtą bausmę.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Aptariant aplinkybes, reikšmingas nuteistajam P. G. Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (perkvalifikuotu į BK 178 straipsnio 1 dalį) paskirtos bausmės peržiūrėjimui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis P. G. minėtu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs keturias tyčines baigtas nusikalstamas veikas, vadovaujantis 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis P. G. Lietuvoje teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, tačiau praeityje taip pat buvo teistas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamų veikų koncentruotumą (veikos padarytos per pusę metų), pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką, mastą, nukentėjusių asmenų skaičių, ženklų žalos dydį. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis yra vykdantys individualią veiklą, tokiu būdu užsidirbantys pragyvenimui legaliais būdais.

Teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei laikantis BK 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse suformuluotų bausmių dydžio skyrimo taisyklių, kaltinamajam P. G. už BK 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas didesnis už sankcijos minimumą, bet mažesnės už vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didžiausios paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį kitų paskirtų bausmių, pridedamas bausmių dalis nustatant lygias minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui (3 mėnesiams), ir kaltinamajam paskirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgus į kaltinamojo darbingą amžių, atidėtinas maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam trejų metų terminui.

Manytina, kad laisvės atėmimo bausmė taikant jos vykdymo atidėjimą šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė kaltinamajam P. G. už jo padarytas nusikalstamas veikas, kadangi, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų pastarojo polinkį nusikalsti, tačiau neizoliuotų jo nuo visuomenės, šeimos narių, artimųjų, suteiktų realias galimybes teisėtu keliu gauti pajamų, gebėti paskirstyti gaunamas pajamas taip, kad tenkinti būtiniausius asmeninius poreikius. Teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas skatins teigiamus P. G. gyvenimo pokyčius.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas. Vertinant P. G. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo būdą, jo darbingą amžių, skirtini tokie įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės: 1) pradėti dirbti ir/ar tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) visiškai atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą visiems civiliniams ieškovams; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad P. G. dar labiau švelninti, nei auksčiau paminėtą, bausmę už minėtų nusikalstamų veikų padarymą nėra teisinio pagrindo. Be to, baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo savaime švelninti bausmę, jei nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo P. G. prašymą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti:

1. P. G. nusikalstamą veiką (nukentėjusiojo J. T. atžvilgiu, automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2. P. G. nusikalstamą veiką (nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu, automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir skirti 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3. P. G. nusikalstamą veiką (nukentėjusiojo T. O. atžvilgiu, automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

4. P. G. nusikalstamą veiką (nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu, automobilis „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija) ir skirti 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didžiausios bausmės pridedant po dalį kitų paskirtų bausmių, ir paskirti P. G. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, P. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jam šiuos įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones: pradėti dirbti ir/ar tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) visiškai atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą visiems civiliniams ieškovams; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam P. G. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Į paskirtą bausmę įskaityti atliktą bausmę (jeigu kažkokią dalį bausmės jau atlikęs) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžiu įskaitytą laikotarpį.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.