Kauno apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) atstovei Neringai Petrušinienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimą dėl papildomos pareigos dalyvauti elgesio pataisos programoje nuteistajam R. M. paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikime nurodoma, kad nuteistasis 2021 m. liepos 19 d. įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos registrą. 2023 m. liepos 27 d. supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų ir probacijos sąlygų nevykdymą. Probuojamasis dirba – vykdo individualią veiką, dengia civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą. ĮKNR duomenimis, 2022 m. rugsėjo 14 d. jam pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, kuriame jis pripažintas įtariamuoju. Be to, 2023 m. spalio 26 d. patikrinus ĮKNR duomenis matyti, kad nuteistasis 2022 m. gruodžio 29 d. padarė nusikalstamą veiką Lenkijoje, dėl kurios sprendimas priimtas 2023 m. balandžio 17 d. ir įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 10 d. Tuo nuteistasis pažeidė pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2023 m. spalio 26 d. jam buvo pakartotinai išaiškintos probacijos sąlygos, tvarka ir teisinės pasekmės už jų nevykdymą.

2024 m. kovo 14 d. patikrinus ANR registrą, nustatyta, kad nuteistasis baustas administracine tvarka pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. sausio 24 d. nevykdė pareigos apdrausti eisme dalyvaujantį automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jam buvo paskirta 30 Eur bauda, kuri sumokėta 2024 m. vasario 29 d. Nuteistasis paaiškino, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo, tačiau automobilis priklauso jam, todėl jam ir buvo paskirta administracinė nuobauda.

Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš tiesų buvo išvykęs į Lenkiją, žinodamas, kad išvykti be probacijos leidimo negali, tačiau vyko žvalgybos reikalais, ryšium su šiuo metu teisme dar nagrinėjama kita baudžiamąja byla. Žvalgybos pareigūnai jam buvo nurodę, kad niekam negali atskleisti savo vykimo detalių. Taip pat pripažįsta, kad padarė administracinį nusižengimą. Automobiliu važiavo jo sužadėtinė, o jis nesužiūrėjo, kad tuo metu jo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas buvo pasibaigęs. Gailisi, kad nusižengė, tačiau mano, kad nėra būtina jam skirti papildomą pareigą.

Prokurorė teismo posėdžio metu teikimą siūlė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas atmetamas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų, arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis 2021 m. liepos 19 d. buvo įtrauktas į probacijos tarnybos registrą ir nuo to laiko vykdoma jo priežiūra. Jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis nepažeidė pareigos dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat dengia civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis buvo vieną kartą baustas administracine tvarka už tai, kad neapdraudė viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be to, teikime nurodomais duomenimis, 2022 m. gruodžio 29 d. buvo išvykęs į Lenkijos Respubliką, kur padarė nusikalstamą veiką, ir tuo pažeidė pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Apie pareigos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pažeidimą probacijos tarnybai buvo žinoma jau nuo 2023 m. spalio 26 d., tačiau teikimas teismui paduotas tik 2024 m. kovo 19 d., iš ko akivaizdu, jog vien šio pažeidimo savaime probacijos tarnyba nevertino kaip pakankamo pagrindo skirti nuteistajam papildomą pareigą dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nuteistasis paaiškino, kad tuo metu į Lenkiją išvyko su žvalgybos žinia kitoje jo atžvilgiu šiuo metu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis matyti, kad nuteistajam iš tiesų 2024 m. kovo 20 d. buvo priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis (šiuo metu neįsiteisėjęs), kuriuo jis pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje, padarymo artimu jo išvykimui į Lenkiją laikotarpiu, kas sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistojo nurodytos aplinkybės apie išvykimo į užsienio valstybę priežastis nėra paneigtos. Be to, nuteistasis pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jis nėra priskiriamas šiurkštiems, paskirtą nuobaudą yra įvykdęs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus nuteistojo pareigos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pažeidimo laikotarpį (dar 2022 m. gruodžio 29 d.), tai yra daugiau kaip prieš metus laiko, taip pat tai, kad daugiau šios pareigos pažeidimų nebuvo fiksuota, taip pat įvertinus nuteistojo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pakankamai mažą pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog papildomos pareigos dalyvauti elgesio keitimo programoje paskyrimas nuteistajam kokiu nors būdu padėtų efektyviau įgyvendinti probacijos tikslus.

Papildomų pareigų paskyrimas probacijos vykdymo metu yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaip ir skiriant bausmę, taip ir šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi bausmės tikslais, siekiant efektyvaus nuteisto asmens resocializacijos proceso. Bausmės vykdymas negali būti suprantamas kaip formalus procesas. Logiška ir adekvatu yra reikalauti iš nuteistojo tokio elgesio, kuriuo jis pakartotinai nepažeistų teisės aktų nuostatų, tačiau vien tik formalus pažeidimų faktas nesuponuoja poreikio skirti papildomas pareigas nuteistajam. Iš teismui pateiktos medžiagos visumos matyti, kad nuteistasis realiai deda pastangas ir stengiasi keisti savo elgesį, jo padaryti probacijos sąlygų pažeidimai nelaikytini piktybiškais. Teismo vertinimu, probacijos tarnybos atstovo siūloma nuteistajam skirti papildoma pareiga šiuo metu yra netikslinga ir perteklinė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, probacijos tarnybos teikimas atmetamas ir papildoma pareiga nuteistajam R. M. neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

probacijos tarnybos teikimą dėl papildomos pareigos paskyrimo nuteistajam R. M. atmesti.

Asmens bylą, šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.